„Valstybės pažinimo centras, kaip ir šalia jo esanti skaitykla, yra Prezidento kanceliarijos dalis. (...) Skaitykla nuo pat jos įkūrimo yra naudojama ir kaip patalpa įvairiems susitikimams, valstybės vadovo interviu filmavimams“, –  rašoma Prezidentūros perduotame komentare LNK žinioms.

Taip pat, pasak Prezidentūros, šį rudenį baigtas skaityklos remontas buvo reikalingas reprezentacinėms reikmėms.

„Remonto reikėjo efektyvesniam patalpos pritaikymui Prezidento, jo komandos susitikimų organizavimui“, – pažymima komentare.

Prezidentūros teigimu, pats Valstybės pažinimo centras yra prieinamas visuomenei, tačiau skaitykloje šiuo metu galioja „įprastas Prezidento rezidencijos patalpų saugumo režimas“.

Anot buvusios Valstybės pažinimo centro darbuotojos Nidetos Jarockienės, atsisakoma pagrindinės centro idėjos, jog jis turi būti atviras visuomenei.

„Kuriant Valstybės pažinimo centrą, turėjome labai aiškią idėją, kurią mums perdavė du prezidentai – Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, kuri tuo metu buvo prezidentė. Tai, kad Prezidentūra turi būti atvira, kiek tai yra įmanoma, ir kad Valstybės pažinimo centras yra atviras visuomenei centras, sukurtas jos reikmėms“, – LNK žinioms sakė N. Jarockienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

LNK televiziją Prezidentūra taip pat patikino, kad šiuo metu Valstybės pažinimo centre yra rengiama nauja atvira erdvė – atsipalaidavimui skirtas sensorinis kambarys, kurį ketinama atidaryti iki šių metų pabaigos.

Apie tai, kad ši skaitykla yra uždaroma spalio pradžioje skelbė ir naujienų portalas lrt.lt.

Valstybės pažinimo centras D. Grybauskaitės iniciatyva buvo įkurtas 2019 metais. Kaip tvirtino šio centro kūrėjai, pirminė idėja buvo priimti lankytojus, pasiūlyti jiems atvirą erdvę.

Kuriant Valstybės pažinimo centrą, turėjome labai aiškią idėją, kurią mums perdavė du prezidentai – Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.

Vieni pirmųjų susidomėjimą skaityklos ir Valstybės pažinimo centro veikla knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ išreiškė žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė.

„Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto. Likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti prezidento kabinete buvo neįmanoma. Nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“, – rašoma šių metų pradžioje išleistoje knygoje.

DNR molekulėje, pasitelkus ateities technologijas,  užkoduota Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

„Tai dovana ateities kartoms, išsaugant, kas buvo ir tebelieka mums visiems svarbu, kas vienija ir telkia mus kaip tautą, nesvarbu, kokios profesijos atstovais būtume, nesvarbu, kur gyventume“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia padėkojo jauniesiems tyrėjams Ramintai Žukauskaitei, Povilui Sakalauskui ir Gustei Juškaitei už prasmingą iniciatyvą.

Renginio dalyviai kartu su berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ solistu Matu Kiečiumi sugiedojo „Tautinę giesmę“.

Ekspoziciją „Tautiška giesmė užkoduota mūsų DNR“ Valstybės pažinimo centre jau liepos 6 d. galės pamatyti visi norintys Lietuvos žmonės.

Skelbiama, kad Valstybės pažinimo centras, eksponuodamas šią vertybę, išlieka ištikimas savo misijai ir taip skatina domėtis bei sužinoti, ne tik kaip veikia valstybė, bet ir mokslo atradimais, kuriais su visais nori pasidalinti jaunieji šalies tyrėjai. 

D. Nausėdienė yra valstybės centro edukacinių veiklų globėja.

Parodoje savitai pristatoma 36-ių skirtingų kartų lietuvių poetų kūryba. Idėja įkurdinti parodą kilo lietuvių literatūros žurnalo anglų kalba „Vilnius Review“ komandai, o stimulą ją rengti didino ketverius metus rengiamas poezijos vaizdo filmukų ciklas.

Remiantis sukaupta vaizdine ir tekstine medžiaga, dizainerės Akvilės Paukštytės parengta paroda susideda iš kelių dalių: žemėlapio, eilėraščių, vaizdo įrašų, grafinių elementų ir kūrybiškumą skatinančios žodžių dėlionės-žaidimo.

Ši paroda suteikia galimybę prisiliesti prie literatūros naujienų, gyvo poezijos virsmo.

„Kurti parodą pradėjome nuo esminio dėmens – filmuotos medžiagos, kurioje tampriai telpa viskas: vaizdas, kūryba, charakteriai, miestas. Mano tikslas buvo tai išsluoksniuoti, kad būsimieji parodos lankytojai galėtų stabtelti, priartėti, o tada pažinti poetus, gal ir patys pamėginti kurti“, – pasakoja A. Paukštytė.

R. Dačkaus nuotr.

„Tai savotiška poetinė geografija, poetai savo eilėraščiais įprasmina jiems įsimintinas ir svarbias vietas. Be to, lankytojui atsiskleis gana išsami šiuolaikinės poezijos – įvairų kartų, įvairių stilių poetų panorama“, – sakė „Vilnius Review“ redaktorius Marius Burokas.

Anot vieno iš parodos sumanytojų ir kuratorių, literatūrologo ir rašytojo Sauliaus Vasiliausko, kuriant parodą svarstyta, kaip poeziją pristatyti platesnei auditorijai. Galvota ir apie mokyklas, nes lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programoje stinga dabarties būsenas reflektuojančių autorių ir jų tekstų. „Ši paroda suteikia galimybę prisiliesti prie literatūros naujienų, gyvo poezijos virsmo“, – teigia jis.

Valstybės pažinimo centras kartu su parodos iniciatoriais kviečia visus norinčius susipažinti su šiuolaikinės lietuvių literatūros įvairove ir išsirinkti kiekvieno būsenoms ir pasaulėjautai artimiausius rašytojus. Parodą Valstybės pažinimo centre bus galima aplankyti nuo balandžio 24 dienos.

Minint Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmetį, Valstybės pažinimo centras inicijavo konkursą ir kvietė moksleivius pasiūlyti išmanių ir kūrybiškų idėjų atsakant į klausimą „Ką darytum tu šiandien, jei istorija pasikartotų“.

Vaikai iš visos Lietuvos siuntė įvairius darbus: rašinius, kuriuos iliustravo ir papildė vaizdo darbais, instaliacijomis, dainomis, piešiniais.

Konkurso organizatoriai atrinko keturių įdomiausių idėjų autores, su kuriomis ir bendravo pirmoji ponia.

D. Nausėdienė džiaugėsi mergaičių kūrybingumu, kalbėjosi su jomis apie patriotizmą ir pilietiškumą, susipažino su kiekvienos nugalėtojos darbu.

„Aiškiai prisimindami praeities įvykius ir neleisdami šių prisiminimų klastoti, galime drąsiai žvelgti į ateitį“, – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, prieš 31 metus priimtas Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas dėl Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų politinio ir teisinio įvertinimo reiškė įspūdingą Baltijos šalių pergalę kelyje į nepriklausomybę. Tuo metu viena aukščiausių Sovietų Sąjungos institucijų pripažino, kad slaptieji 1939–1941 m. susitarimai su nacistine Vokietija buvo teisiškai nepagrįsti ir negaliojo nuo pasirašymo momento, ir taip sudarė sąlygas naikinti jų padarinius, taip pat ir 1940 m. įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją.

Šalies vadovo teigimu, toks Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo sprendimas nubrėžė aiškias gaires ir Rusijos, kiek vėliau perėmusios Sovietų Sąjungos teises ir pareigas, elgesiui.

„Svajonės apie laisvę ir demokratiją kaimyninėje šalyje kol kas neišsipildė. Tačiau šiandien mūsų pareiga yra atmesti amoralią tarptautinę politiką, kurią įkūnija Molotovo–Ribbentropo pakto slaptieji protokolai, kaip tai sovietmečiu darė išeivijos atstovai ir rezistencijos dalyviai okupuotoje Lietuvoje“, – sakė šalies vadovas.

Šiandien mūsų pareiga yra atmesti amoralią tarptautinę politiką, kurią įkūnija Molotovo–Ribbentropo pakto slaptieji protokolai.

Pasak prezidento, Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nepuolimo sutartis ir jos slaptieji protokolai, kuriuos Sovietų Sąjunga oficialiai neigė iki pat 1989 m. gruodžio 24 d., yra vieni svarbiausių XX amžiaus dokumentų. Liudydami apie praeities agresijos nusikaltimus, šiandien jie taip pat įspėja dėl naujų grėsmių, kai Lietuvos kaimynystėje iš naujo bandoma reabilituoti slaptas įtakos sferų ir suverenių valstybių teritorijų dalybas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad kovoje su istoriniu revizionizmu Lietuva gali kliautis artimų sąjungininkų, tokių kaip Vokietija, parama. Naujoji Valstybės pažinimo centro paroda būtų neįmanoma be Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, prezidento prašymu sutikusios perduoti Lietuvoje eksponuoti Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimiles, indėlio.

Parodą „Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“ antradienį po pietų oficialiai atidarė iš Valstybės pažinimo centro transliuotas dviejų skirtingų kartų istorikų, parodos kuratoriaus dr. Algimanto Kasparavičiaus ir dr. Mindaugo Nefo, pokalbis. Jo metu buvo apžvelgta surinkta archyvinė medžiaga ir pristatyti įdomiausi jos elementai.

Virtuali paroda, suteikianti plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje. Jos lankytojai turi galimybę keliauti laiku nuo lemtingų 1939 m. antrosios pusės įvykių, kai buvo pasirašyti Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimai, penkiems dešimtmečiams nulėmę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių likimą, iki 1989 m. Kūčių, kai Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimas pripažino slaptųjų susitarimų egzistavimą ir juos pasmerkė.

Apie šį sudėtingą laikotarpį pasakoja slaptųjų 1939–1941 m. susitarimų faksimilės, gautos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, ir parodos kuratoriaus dr. A. Kasparavičiaus parengti išsamūs komentarai.

„Kviečiu visus atverti Valstybės pažinimo langus. Būkite smalsūs ir atviri naujiems įspūdžiams. Aukite kartu su Lietuva ir skleiskitės gražiausiomis, įvairiausiomis spalvomis kiekviename jos kampelyje“, – sako pirmoji ponia D. Nausėdienė ir kviečia vaikus pasibaigus karantinui apsilankyti Valstybės pažinimo centre.

Nuo 2016 m. Prezidentūroje veikiantis centras yra viena moderniausių Lietuvos edukacinių erdvių, kurioje veikia interaktyvios ekspozicijos, supažindinančios tiek mažus, tiek didelius lankytojus su valstybės sandara, svarbiausių valdžios institucijų veikla, piliečių teisėmis, taip pat svarbiausiais Lietuvos valstybės kūrimo įvykiais ir simboliais. Apsilankymas centre nemokamas, tačiau kol karantino metu jis laikinai neveikia, po centro įdomiausias erdves bus galima apsilankyti „LRT pamokėlės“ laidos metu.

Mažieji žiūrovai pamatys Valstybės pažinimo centre sukauptas pačias įdomiausias iš kitų valstybės vadovų gautas dovanas. Dovanomis valstybių vadovai keičiasi oficialių vizitų metu. Tai yra senas, viduramžius siekiantis paprotys, kuriuo siekiama parodyti vienos šalies žmonių pagarbą kitos. Įprastai valstybinės dovanos simbolizuoja dovanojančio asmens šalį – Lietuvos vadovai nuo seno dažnai dovanoja išskirtinius gintaro dirbinius. Šios dovanos asmenine nuosavybe netampa. Dalis dovanų, kurias yra gavę Lietuvos vadovai, saugomos Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose.

Laidos metu vaikai taip pat išgirs apie Lietuvos herbus – apie tai pasakos Valstybės pažinimo centro edukacinių užsiėmimų vedėja Justina Vyšniauskaitė, kuri pakvies ir pačius laidos žiūrovus susikurti savo herbą. Antroje laidos pamokėlėje mokytoja Dovilė Pelegrimė papasakos apie vėliavas – kokių jų būna, ką reiškia Lietuvos valstybės vėliavos spalvos ir kaip pačiam namuose susidėlioti trispalvę.

Karantino metu rodoma speciali laida „LRT pamokėlės“ yra skirta ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1-4 klasių moksleiviams.

Renginyje dalyvavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“ buvo sukurta pažymint 1949 metų vasario 16 dieną, kai aštuoni partizanų vadai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją.

Pasakiusi atidarymo kalbą, D. Grybauskaitė kartu su partizano Adolfo Ramanausko – Vanago dukra ir buvusia partizanų ryšininke užėjo į ekspozicijos kambarį, kurio centre pastatyta bunkerį primenanti konstrukcija. Įėjimas į ją, kaip ir tikruosiuose bunkeriuose, yra ypač žemas ir siekia 1,3 metro.

Parodos kūrėjai nusprendė padaryti tokį įėjimą, kad žengdami į „bunkerio“ vidų lankytojai tarsi nulenktų galvas už laisvės kovotojus. Šiame bunkeryje eksponuojama pati 1949-ųjų vasario 16 dienos deklaracija.

Išorinėse bunkerio sienose bus pristatomi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos signatarų ir aukščiausių partizaninės kovos vadų, tapusių pasipriešinimo simboliais, gyvenimai.

„Labai svarbu, kad visi, kas čia lankysis, galėtų pamatyti, kaip tai atrodė“, – sakė prezidentė.

„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad tokią parodą galėjome atidaryti būtent čia, šitame (Valstybės pažinimo) centre, nes šis centras skirtas visiems, kas nori žinoti, kas yra valstybė, kas nori žinoti, kas yra mūsų istorija, kas nori žinoti, kokie mes buvome, kokie mūsų žmonės buvo ir kokie esame dabar“, – kalbėjo ji.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas susirinkusiesiems sakė, kad ši paroda yra „apie Lietuvos didvyrius ir jų žygdarbį“, kuriam „reikėjo labai didelės drąsos, sumanumo ir, be abejo, geležinės valios“.

„Jie tapo lyderiais, jie tapo vadais ir lyderiais, kuriuos sekė tūkstančiai partizanų ir jų rėmėjų“, – teigė karininkas.

Parodoje taip pat eksponuojami Lietuvoje gimusių ir augusių jaunuolių pasakojimai apie savo gyvenimus. Jie taip pat atsako į klausimą, ką pasirinktų, jeigu tektų atsakomybės ginti tėvynę.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją Minaičių kaime įrengtame partizanų bunkeryje pasirašė aštuoni signatarai. Šiemet minimos 70-osios dokumento pasirašymo metinės.

Ši deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Atidarydama parodą prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad prieš 100 metų nebuvo taip paprasta – kūrėsi valstybė ir jos simboliai. Buvome vieni pirmųjų įkūrę Prezidento instituciją. Pasak šalies vadovės, tuomet Lietuvai išrinkus Prezidentą tai buvo politinis pareiškimas, kad mūsų valstybė yra atkurta ir pradeda gyvuoti.

Ekspozicija susideda iš 18 užsienio šalių aukščiausių ordinų ir medalių, kuriais Prezidentę apdovanojo kitų valstybių vadovai. Kiekvienas jų turi savo išskirtinę istoriją ir yra įteiktas už ypatingus nuopelnus skatinant Lietuvos tarpvalstybinius bei diplomatinius ryšius su užsienio partnerėmis, sąjungininkėmis ir artimiausiomis kaimynėmis, grindžiant juos tvirta draugyste, savitarpio supratimu ir parama.

Tarp šalies vadovei skirtų apdovanojimų – tik itin retomis ir ypatingomis progomis teikiamas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ aukščiausio laipsnio Didysis kryžius. Prezidentei Daliai Grybauskaitei jį įteikė Vokietijos Prezidentas Joachimas Gauckas 2013 m. per valstybinį vizitą Lietuvoje.

Parodoje taip pat eksponuojamas Lenkijos Respublikos Baltojo erelio ordinas. Tai seniausias ir garbingiausias Abiejų Tautų Respublikos ir dabar – Lenkijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, suteikiamas už išskirtinius nuopelnus taikos ir karo metu. Prezidentė D. Grybauskaitė juo apdovanota šių metų vasarį Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos, įtvirtinant pastarųjų 10 metų Lietuvos ir Lenkijos dvišalės partnerystės pasiekimus.

Ekspozicijoje taip pat galima pamatyti Švedijos Karaliaus Karolio XVI Gustavo Prezidentei įteiktą Švedijos karališkąjį Serafimo ordiną, Norvegijos Karaliaus Karaliaus Haroldo V įteiktą Šventojo Olafo ordino Didįjį kryžių, Nyderlandų Karaliaus Willemo Alexanderio įteiktą Nyderlandų Liūto ordino Didįjį kryžių, Italijos Prezidento Sergio Mattarellos įteiktą Didžiojo kryžiaus ordiną „Grand Cordone“ su aukso grandine, už nuolatinę tvirtą paramą Ukrainai ir Sakartvelui skirtus aukščiausius šių šalių apdovanojimus – Ukrainos Laisvės ir Sakartvelo Karalienės Tamaros ordinus.

Parodoje eksponuojami Latvijos Pirmojo laipsnio Trijų žvaigždučių ordinas su aukso grandine, Estijos Marijos žemės kryžiaus ordino grandinė, Suomijos Baltosios rožės ordino Didysis kryžius su aukso grandine, Islandijos Respublikos Sakalo ordino Didysis kryžius ir žvaigždė, Maltos Respublikos „Xirka Gieh ir-Respublika“ ordinas, Monako Kunigaikštystės Šventojo Karolio Didžiojo Karininko ordinas, Maltos ordino apdovanojimas „Pro merito Melitensi“ su aukso grandine, Slovėnijos ordinas „Už ypatingus nuopelnus“, Rumunijos žvaigždės ordinas su grandine ir Moldovos Respublikos ordinas.

Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat yra apdovanota vienu garbingiausių Europoje Tarptautiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu (Charlemagne Prize), „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimu, skirtu Baltijos šalims už europietiškumą, Vestfalijos taikos premija, skirta Lietuvai, Latvijai ir Estijai už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį Europos taikai. Šalies vadovei taip pat įteiktas Ukrainos „Metų žmogaus 2014“ apdovanojimas ir šios valstybės pilietinės visuomenės apdovanojimas už nuolatinę paramą Ukrainos žmonėms.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė kartu sugiedoti šimtmečio „Tautišką giesmę“, kuri tą pačią akimirką lietuvius visame pasaulyje sujungs liepos 6 dieną, 21 val. Lietuvos laiku.

„Pasiruošimą giedoti šimtmečio „Tautišką giesmę“ skelbiu pradėtą! Kad ir kur būtumėte, pakvieskite savo bičiulius, gimines ir artimuosius prisijungti, kad liepos 6 dieną mūsų šalies himnas nuskambėtų per visą pasaulį“, - sakė šalies vadovė.

Pasak prezidentės, lietuviai visame pasaulyje yra vienos Lietuvos vaikai. Šalies vadovė pabrėžė, kad, net ir būdami labai toli, pasitelkę šiuolaikines technologijas, galime išsaugoti visus tarpusavio ryšius, atrasti naujų bendruomeniškumo formų ir pajusti, kad esame stipri ir didelė tauta.

Šis renginys - tai visą birželį truksiančios pilietinės kampanijos startas, kurios tikslas - pakviesti 4 mln. lietuvių visame pasaulyje liepos 6-ąją kartu giedoti „Tautišką giesmę“. Kampanijos metu kiekvienas, apsilankęs svetainėje www.4000000.lt, gali išsiųsti ir savo asmeninį kvietimą.

Prezidento rūmų parke susirinko muzikantas Jurgis Didžiulis, komikas Olegas Šurajevas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, humoristas Haroldas Mackevičius, radistas Jonas Nainys, režisierius Vincas Sruoginis, verslininkas Vladas Lašas, šalies žiniasklaidos atstovai ir kiti visuomenėje aktyvūs ir pilietiškų žmonės.

Iniciatyvą „Lietuva 4.000.000“ globoja šalies vadovė.