Artėjant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO 20-mečiui, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis šią savaitę Seimui pateikė įstatymo pataisas, leisiančias ES ir NATO vėliavas nuolat iškelti prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų.
Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, solidarizuojantis su Ukraina tol, kol vyksta agresija prieš šią valstybę, prie valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų galėtų būtų iškelta ir Ukrainos vėliava.
„Artėja Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetis, taip pat artėja gana svarbūs sprendimai dėl Ukrainos narystės ES, dėl derybų, gal net ir narystės NATO.Kartu su Seimo teisininkais ir kitais specialistais pastebėjome, kad yra tam tikrų teisinių netikrumų dėl mūsų galimybės naudoti ES ir NATO vėliavas. Mes jas galime išsikelti tik tada, kai kokie nors svečiai iš tų institucijų pas mus atvažiuoja arba minimos kokios nors atmintinos datos. Bet mes esame ES ir NATO nariai jau 20 metų ir turime turėti galimybę nuolat išsikelti tas vėliavas. Tai jokiu būdu nėra prievolė, tai yra teisė. Kalbant apie Ukrainos vėliavą, siūlome įteisinti nuostatą, kad jeigu visas Seimas pripažįsta, kad prieš tam tikrą demokratinę valstybę vykdoma agresija ir mes jai išsakome paramą, tai iš solidarumo tol, kol tie baisūs procesai vyksta, mes turime teisę tą vėliavą išsikelti prie valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų“, – pristatydamas įstatymo pataisas iš Seimo tribūnos sakė Ž. Pavilionis.
Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis sakė, kad jo vadovaujama komisija svarstė vėliavų iškėlimo klausimą. Jis teiravosi, ar nepakaktų įstatymo nuostatos, kad kiekvienos institucijos vadovas nuspręstų dėl to.
„Šiuo atveju, ar reikalingas įstatymas,ar nebus priešingų atvejų, kai iš tikrųjų norėsime kokią nors vėliavą pakabinti, o to nebus įstatyme. Tada reikės vėl įstatymą keisti?,“– svarstė jis.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė mano, kad pakanka šiuo metu galiojančio reguliavimo.
„Manau, kad nėra tokios inspekcijos, kuri lieptų nukabinti ES, NATO ar Ukrainos vėliavas. Jeigu yra institucija arba bendruomenė, arba net privatus asmuo, kuris nori tą pagarbą ar palaikymą išreikšti, tai jis taip ir padaro. Tie ženklai ir simboliai, kurie nėra draudžiami, yra leidžiami. Ar tai nėra perteklinis reguliavimas?“, – svarstė Seimo narė R. Tamašunienė.
Man gėda, kad jūs, vilniečiai, Vilniaus vėliavos nekabinate prie savo namų, pastatų, valstybinių įstaigų.
Parlamentaras Viktoras Pranckietis iškėlė idėją įstatyme numatyti, ko nereikėtų kabinti prie valstybės įstaigų.
„Ar nereikėtų į tą klausimą žiūrėti atvirkščiai – ko nereikėtų kabinti prie valstybės įstaigų, ir taškas. O visa kita – pagal įstaigos vadovo sprendimą arba įstaigos kolektyvo sprendimą, jie nuspręstų, ką galima kabinti“, – pasiūlė politikas.
Diskusijoje dalyvavęs parlamentaras Valdemaras Valkiūnas priekaištavo vilniečiams, kad jie prie savo namų nekabina Vilniaus vėliavos.
„Man gėda, kad jūs, vilniečiai, Vilniaus vėliavos nekabinate prie savo namų, pastatų, valstybinių įstaigų. Kai aš buvau Biržų meru, pas mane visur kabėjo Biržų vėliavos“, – pastebėjo buvęs Biržų meras V. Valkiūnas.
Parlamentarai po pateikimo pritarė Ž. Pavilionio iniciatyvai dėl ES, NATO ir Ukrainos vėliavų iškėlimo. Už balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 15. Projektas keliaus į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o Seimo salėje jį planuojama svarstyti gruodžio 7 dieną.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos leistų ES ir NATO vėliavas nuolat iškelti prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų.
Įstatymo pakeitimo projektą parengęs Ž. Pavilionis taip pat siūlo jame numatyti, kad gali būti iškeltos „demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, vėliavos, kai Seimo sprendimu tokia agresija pripažinta ir išreikštas palaikymas tokiai užsienio valstybei.“
Šiuo metu užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus, primena ELTA.
Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra iškelti užsienio valstybių tautines (nacionalines), Europos Sąjungos ar tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavas arba vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.
