Viešojo valdymo agentūra skelbia, kad pretendentai, be aukštojo universitetinio išsilavinimo, turi turėti bent trejų metų vadovaujamo darbo patirties, mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbas, atitikti reikalavimus, būtinus darbui ar susipažinimui su įslaptinta informacija.

Būsimas vadovas bus tiesiogiai pavaldus aplinkos ministrui, jo atlyginimas (neatskaičius mokesčių) sieks nuo 3,9 tūkst. eurų.

Pretendentų paraiškų laukiama iki spalio 10 dienos.

Nuo 2018 metų gegužės įstaigai vadovavusi konkursą laimėjusi Eglė Kuklierienė šių metų rugpjūtį paliko pareigas, o laikinai jai šiuo metu vadovauja vyriausiasis patarėjas Saulius Puidokas.

„VMI tikrai ilgą laiką vykdo transformaciją nuo kontrolės, baudėjo iki konsultanto. Ji tikrai yra labai daug investavusi į sistemas, (...) taip pat VMI turi nusistačiusi ir ganėtinai neblogai veikiančias rizikos vertinimo procedūras, remiasi duomenimis atlikdama ūkio subjektų vertinimą ir rizikos indentifikavimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Dešimties balų sistemoje VMI įvertinta 9,9 balo, LRTK – 9,74 balo, Statybos inspekcija – 9,69 balo.

Ministerijos atliktas vertinimas rodo, kad bendras verslo priežiūros institucijų pažangos vidurkis pasiekė 7,2 balo.

I. Valeškaitės teigimu, verslo priežiūros lygis nuo 2018 metų nuolatos gerėja.

„2018-aisiais metais aukščiausius – žalius pažangos įvertinimo rodiklius, kurie siekė 7,5 ir daugiau balo, turėjo tik 16 proc. institucijų, tai 2022-aisiais metais šis skaičius jau siekė 49 proc. – beveik pusė institucijų. Iš jų 27 proc. yra pasiekusios aukščiausias kategorijas nuo 8,5 balo“, – teigė viceministrė. 

Pernai, palyginti su 2020 metais, didžiausią pažangą padarė Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (4,55 balo daugiau), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (3,16 balo) bei Transporto kompetencijų agentūra (2,68 balo).

Tuo metu žemiausiais pažangumo balais įvertintas Lietuvos bioetikos komitetas (4,79 balo), Žuvininkystės tarnyba (4,5 balo), Policijos departamentas (3,46 balo) bei Aplinkos apsaugos agentūra (3,39 balo).

Pasak I. Valeškaitės, mažiau nei 5,5 balo pernai gavo septynios institucijos: „Tikimės, kad ateityje jų neliks visai“.

Viceministrė pažymėjo, kad didžiausią pažangą institucijos padarė taikydamos poveikio priemones, tačiau vis dar išlieka nepakankami rodikliai strateginio planavimo srityje.

„Tai reiškia, kad šiek tiek esame susitvarkę tokiose kategorijose, kur darbuotis yra lengviau, bet kai kalbame apie strateginius pokyčius, ten vis dar nesulaukiame pokyčio, kokio norėtume“, – teigė I. Valeškaitė.

Pasak I. Valeškaitės, 49 proc. verslo priežiūros institucijų nestebi savo srities pažangos, 53 proc. nematuoja verslui tenkančių patikrinimų naštos bei nevertina, kiek laiko ir išteklių reikėjo skirti patikrinimui.  

Viceministrės teigimu, 53 proc. institucijų savo veiklą vertina pagal nustatytų pažeidimų skaičių, o tai yra bloga praktika.

„Jeigu institucijos pagrindinis veiklos rodiklis yra paskirtų baudų ar atliktų patikrinimų skaičius, tada jos tiesiog aklai eina ir stengiasi įgyvendinti tokią savo misiją atlikti daugiau patikrinimų arba skirti daugių baudų, o negalvoja apie tai, kokią jos misiją iš tikrųjų atlieka“, – teigė viceministrė.  

Jos teigimu, 87 proc. institucijų rizikos vertinimas neparemtas statistinių duomenų analize, o 40 proc. institucijų skundų nagrinėjimo procesas vis dar reikalauja tobulėjimo.

„Pavyzdžiui, galvojama, kad gaisrų prevencijai didesnės rizikos objektas yra didelis prekybos centras dėl to, kad ten daug lankytojų, o ne daugiabutis namas. Tačiau neįvertinama statistika, kiek dažniau gaisrai kyla būtent daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose namuose, o ne prekybos centruose“, – teigė I. Valeškaitė.

„Būtina įtraukti rizikos vertinimą, kad neplaninis patikrinimas būtų inicijuojamas tik tada, kai rizika yra didžiausia, o esant vidutinei ar mažai rizikai būtų imamasi kitų prevencijos priemonių“, – pridūrė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimas rodo, kad tik pusė priežiūros institucijų tinkamai matuoja tikslų efektyvumą, tik kas antra vertina, kokią patikrinimų naštą sukelia verslui, 60 proc. pasitelkia verslininkų nuomonę.

Ministerijos teigimu, vis dar nepakankamai vertinamas rizikingumas – 43 proc. institucijų didžiąją dalį patikrinimų atlieka rizikingiausiuose verslo sektoriuose, rizikos vertinimas nepakankamai pagrįstas statistiniais duomenimis, 37 proc. priežiūros institucijų nereglamentuota maksimali patikrinimų trukmė.

Lūkestis – ne kontroliuoti, o konsultuoti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, verslą prižiūrinčių institucijų veikla neretai priklauso nuo jų regioninių padalinių ir juose dirbančių pareigūnų.

„Viename regione institucija arba insprektoriai yra labai geranoriški, padeda verslui, atliepia jo lūkesčius arba į pažeidimus reaguoja supratingai, bet tuo pačiu kitoje institucijoe praktika gali būtų visiškai skirtinga“, – teigė A. Romanovskis.

„Pastebime, kad tos institucijos, kurios nuėjo centralizavimo būdu, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija, ten verslo kokybė ir pasitenkinimas yra gerokai aukštesnis negu tose, kurios regionuose vis dar funkcionuoja pakankamai savarankiškai regionuose“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis teigė taip pat pastebintis „užsisėdėjimo“ fenomeną, kai atliekami pakartotiniai mažareikšmių pažeidimų patikrinimai, be to, atkreipė dėmesį į institucijų sistemų sutrikimus.

„Mes turime lūkestį, kad kiekviena institucija pirmiausia turės pirmą užduotį ne kontroliuoti, o konsultuoti – patarti, padėti kaip išspręsti problemas ir tik jei iš tikrųjų yra kažkokie sisteminiai blogi dalykai, juos užkardyti“, – teigė A. Romanovskis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 45 verslo priežiūros institucijos, kuriose dirba beveik 6,5 tūkst. specialistų. Veiklos priežiūrai institucijų skiriami asignavimai per metus siekia 33 mln. eurų.

Surengė posėdį

Sausio viduryje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) surengė posėdį, kuriame buvo sprendžiama, ar panaikinti bendrovės „Brosta“  kvalifikacijos atestatą.

„Sprendimas dar nepriimtas. Renkama visa reikalinga informacija, ji bus įvertinta ir Atestavimo ekspertai pateiks savo išvadą“, – procedūras vardijo SPSC direktorius Valdemaras Gauronskis.

„Brostos“ kvalifikacijos atestatas sustabdytas nuo praėjusių metų birželio 18 d. Kaip teigė SPSC vadovas, bendrovė siekė susigrąžinti laikinai sustabdytą atestatą, tačiau nesėkmingai.

„Statybos įstatymas numato konkretų atestato sustabdymo terminą – šešiems mėnesiams. Statybos produkcijos sertifikavimo centras buvo gavęs prašymą panaikinti atestato galiojimo sustabdymą anksčiau laiko, tačiau buvo atsakyta, kad Statybos įstatymas už pažeidimus, susijusius su kvalifikacinių reikalavimų neatiktimis, tokios galimybės nenumato“, – teisines vingrybes aiškino V.Gauronskis.

Dirbo be atestato?

Neturinti minėto atestato bendrovė gali vykdyti statybas tik neypatinguose statiniuose. Nors „Brostos“ atestatas buvo laikinai sustabdytas, ji toliau renovavo daugiabučius Kaune, o tokie darbai jau patenka į ypatingų statinių apibrėžimą.

VTPSI nurodė, kad 2021 m. spalio 15 d. Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko patikrinimus  Kauno daugiabučiuose gyvenamuose pastatuose: Prancūzų g. 88, Šiaurės pr. 19, Geležinio Vilko g. 19 ir Sukilėlių pr. 88. Ekspertai nustatė, kad „Brosta“ turėjo rangos sutartis minėtiems pastatams modernizuoti (sienoms ir cokoliams šiltinti).

„Vadovaujantis Statybos įstatymo 54 str., už statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą, neturint teisės verstis šia veikla, skiriama bauda nuo 2 896 iki 5 792 eurų. Be to, SPSC gali panaikinti asmens statybos rangovo kvalifikacijos atestatą už šiurkščius įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus“, – vieną priežasčių, kodėl gali būti panaikintas „Brostos“ kvalifikacijos atestatas, įvardijo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Kėkštienė.

Jei „Brosta“ neteks atestato, gyventojams teks ieškoti naujo rangovo, kuris užbaigtų pradėtą daugiabučio renovaciją. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nepatikimas tiekėjas

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) skelbia melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Į jį sausio 24 d. įtraukta ir „Brosta“. Vadinasi, ši bendrovė metus negalės dalyvauti daugelyje viešųjų pirkimų.

„Įtraukimas į sąrašą nereiškia, kad tiekėjas visais atvejais nebegali dalyvauti pirkimuose. Nors tiekėjo galimybės dalyvauti ir laimėti pirkimuose tampa ribotos (jis gali būti šalinamas iš pirkimo procedūrų), tam tikrais atvejais dalyvavimas yra galimas. Pavyzdžiui, kai dalyvaujama pirkime, kuriame nekeliamas reikalavimas dėl tokio pašalinimo pagrindo.

Arba, esant tokiam reikalavimui, tiekėjas įrodo, kad yra „apsivalęs“. Tai toks mechanizmas, kai tiekėjui leidžiama pasitaisyti, pateikti perkančiajai organizacijai jo „apsivalymą“ patvirtinančius dokumentus. Konkretaus pirkimo atveju dėl tiekėjo „apsivalymo“ priemonių tinkamumo sprendžia ir sprendimą priima perkančioji organizacija“, – aiškinama VPT atstovų „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

VPT atstovai nurodė, kad „Brostos“ įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą pagrindas – Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 4 punkto pažeidimas. Dėl įtraukimo į šį sąrašą „Brosta“ nesėkmingai bandė gintis teismuose, bet teisėjų sprendimas nebuvo palankus.

„Kaip skelbiama teismo nutartyje, tiekėjas, siekdamas gauti kuo daugiau naudingumo balų UAB „Kauno būtų ūkis“ pirkime, pasiūlymuose nurodė faktinės tikrovės neatitinkančią informaciją apie už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtį. Patikrinus informaciją apie ankstesnę tiekėjo vykdytą Rangos sutartį, paaiškėjo, kad šios sutarties darbų vadovu buvo kitas asmuo, nei tiekėjas nurodė pateikiamoje informacijoje dalyvaudamas UAB „Kauno butų ūkis“ pirkime.

Ši informacija buvo reikšminga pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimui – perkančiajai organizacijai parenkant pasiūlymą buvo aktualu tai, kad siūlomas specialistas būtų dalyvavęs sėkmingų daugiabučio namo atnaujinimo darbų vykdyme būtent kaip statinio statybos darbų vadovas“, – apie tai, kokią melagingą informaciją pateikė „Brosta“, patikslino VPT.

Specialistai „Kauno dienai“ aiškino, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta, kad tiekėjas gali apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tokiu atveju, jei teismas patenkintų tiekėjo reikalavimą, perkančioji organizacija nedelsdama turėtų pašalinti tokį tiekėją iš sąrašo. Kitais atvejais nėra galimybės išbraukti tiekėjo iš sąrašo, kol nesuėjo nustatytas vienų metų terminas.

VPT interneto puslapyje esančiame Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše ties „Brosta“ yra įkelta ir nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Teismas atmetė „Brostos“ skundą ir bendrovę paliko minėtame sąraše.

Savo kaltės neįžvelgia

Į „Kauno dienos“ užduotus klausimus „Brostai“ atsakymus atsiuntė bendrovei atstovaujantis advokatas Andrius Budvytis.

Teisininkas dienraščiui aiškino, esą VTPSI pateikė SPSC pranešimą dėl galimų bendrovės „Brosta“ pažeidimų objektuose ir prašo SPSC įvertinti situaciją.

„Bendrovė, reaguodama į VTPSI veiksmus, pateikė SPSC rašytinius paaiškinimus. Faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad „Brosta“ nepadarė VTPSI nurodytų pažeidimų, o statybų inspekcija neištyrė (nesigilino), neišsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes ir dokumentus, turinčius esminės reikšmės situacijos vertinimui, neteisingai aiškino susidariusią situaciją, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl galimo „Brostos“ veiklos neteisėtumo tuo aspektu, kad statybos rangos darbai objekte buvo vykdomi neturint galiojančio atestato, suteikiančio teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu“, – bendrovės poziciją perteikė advokatas.

Pasak A.Budvyčio, dėl susidariusios situacijos SPSC surengė ekspertų posėdį, į kurį teikti paaiškinimų buvo pakviesta tiek VTPSI, tiek „Brosta“. Po pateiktų paaiškinimų SPSC nusprendė reikalauti iš „Brostos“ papildomos informacijos ir dokumentų.

Už statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo 2 896 iki 5 792 eurų.

„Šiuo metu SPSC nėra priėmusi jokio sprendimo dėl UAB „Brosta“ atestato, suteikiančio teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Mūsų įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti. „Brosta“ nevertina hipotetinių situacijų ir po SPSC sprendimo (palankaus ar nepalankaus) pateiks savo komentarą aptariamu klausimu“, – į „Kauno dienos“ klausimą, kaip bendrovė ketina dirbti toliau, jei atestatas vis dėlto bus panaikintas, atsakė „Brostai“ atstovaujantis advokatas.

Jis aiškino, kad „Brostai“ atestatas, suteikiantis teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu, esą buvo sustabdytas išimtinai dėl žmogiškosios klaidos. Pasak advokato, bendrovei ištaisius formalius trūkumus ir suėjus poveikio priemonės terminui, atestato galiojimas turėjo būti atnaujintas.

Dienraštis paprašė pakomentuoti, dėl kokių priežasčių bendrovė buvo įtraukta į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Teisininkas gynėsi, esą bendrovė įtraukta nepagrįstai.

„Bendrovė „Brosta“ nepateikė „Kauno butų ūkiui“ jokios melagingos informacijos. „Brostos“ įsitikinimu, „Kauno butų ūkis“ įtraukė bendrovę į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą nepagrįstai. Šiuo metu dėl „Kauno butų ūkio“ sprendimo įtraukti „Brostą“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą vyksta ginčas teisme. Apie situaciją plačiau galėsime komentuoti pasibaigus teisminiams ginčams“, – nurodė A.Budvytis.

Pataria ieškotis naujo rangovo

„Kauno diena“ rašė, kad buvo laikinai sustabdytas „Brostos“ kvalifikacijos atestatas. Tuomet Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ragino gyventojus nedelsti ir ieškoti kito rangovo, taip sumažinant riziką, kad renovacijos darbai gali užtrukti ir nebus spėta darbų atlikti laiku.

„Įmonės atestato galiojimo sustabdymas reiškia, kad dėl padarytų pažeidimų rangovas negali laikinai verstis statyba, t.y. negali atlikti statybos darbų. Taip pat šiuo laikotarpiu įmonė negali išrašyti aktų. Projekto administratoriui rekomenduotume nutraukti rangos sutartį su sutartinių įsipareigojimų negalinčiu vykdyti rangovu ir, nusipirkus likusius atlikti rangos darbus, tęsti projekto įgyvendinimą su nauju rangovu“, – savo poziciją lapkritį „Kauno dienai“ išreiškė BETA atstovai.

Agentūros atstovai pažymėjo, kad renovuojamų namų gyventojai valstybės paramą renovacijai gali prarasti vieninteliu atveju – jeigu projektas nebus įgyvendintas arba nebus pasiekti Valstybės paramos teikimo tvarkos apraše nustatyti rodikliai. Tad galima daryti prielaidą, kad „Brosta“, laikinai neturėdama kvalifikacijos atestato, gali iki galo neužtikrinti darbų kokybės arba jų iš viso neatlikti laiku. Taigi, jei išsipildytų juodžiausias scenarijus ir „Brosta“ praras kvalifikacijos atestatą, gyventojams visą renovacijos kainą gali tekti dengti vien savo lėšomis.

Konkursas paskelbtas praėjusią savaitę, prieš pat inspekcijos sprendimą kreiptis į teismą – Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako, jog miestas su inspekcijos nuomone nesutinka, skųs jos veiksmus skųs ir toliau tęs konkurso procedūras.

Esminiai inspekcijos priekaištai yra tai, kad kino teatro „Garsas“ rekonstrukcijos projektas nebuvo pateiktas derinti Kultūros paveldo departamentui (KPD), nors tai buvo privaloma. Be to, naujojo pastato aukštis sieks 25 metrus, o tai, pasak inspekcijos, prieštarauja šios istorinės Panevėžio miesto dalies specialiajam planui, leidžiančiam statyti ne didesnius nei 19 metrų aukščio objektus. Kreiptis į teismą inspekcijai rekomendavo ir KPD Panevėžio skyrius.

T. Jukna sako, kad ši situacija kilo dėl dviprasmiškų teisės aktų.

„Kažkokių netikėtų dalykų tikrai nėra, inspekcija per du mėnesius turėjo kreiptis į teismą dėl statybos leidimo naikinimo, kai surašomas aktas. Mes tą situaciją vertiname teisininkais, su tos srities ekspertais, tos klaidelės, kurios buvo nustatytos susijusios su tuo, kad teisės aktai nevienodi: statybos įstatyme yra prievolė derinti su KPD, tuo metu Kultūros paveldo įstatyme parašyta, kad neprivaloma“, – tvirtino jis.

Pasak T. Juknos, problemų kilo ir dėl to, jog savivaldybei išduodant statybų leidimą galiojo ankstesnis Panevėžio savivaldybės specialusis planas, nustatantis leistiną 19 metrų aukštingumą, nebuvo įtrauktas į naujesnio Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius, pasisakantį tik dėl pastatų aukštų skaičiaus. Savivaldybė specialųjųį planą atnaujino 2020-ųjų pradžioje, kur atvėrė galimybę tokiems statiniams, kaip S. Eidrigevičiaus centras, tad leidimas šiuo metu šiam statiniui jau galėtų būti išduoti be kliūčių.

„Todėl mūsų pozicija yra, kad naikinti statybos leidimą (kurį išsiimant pakartotiniai šiuo metų nebūtų pagrindo naikinti) yra netikslinga, nes tai atneštų didžiulius finansinius nuostolius tiek miestui, tiek ir Lietuvos mastu dėl multifunkcinio centro įrengimo, kadangi tai – ir Europos Sąjungos projektas, sutartis jau pasirašyta“, – pabrėžė T. Jukna.

„Teisininkai prašys netaikyti laikinųjų sankcijų, kad būtų galima tęsti visas procedūras, kaip suplanuota“, – pridūrė jis.

Statybų pabaiga planuojama 2023-iaisiais

Savivaldybė tikisi, kad konkurso laimėtojas pastatys menų centrą per maksimalų dviejų su puse metų terminą. Anksčiau skelbta, kad pirmajam menų centro statybų etapui bus skirta daugiau kaip 11,3 mln. eurų.

Pasak administracijos vadovo, laimėtojus tikimasi atrinkti gegužę, o 2023-ieji, anot jo, yra „kritinė riba, kada centras turi būti pastatytas“.

„Tai yra pirmojo etapo rangos darbų pirkimas, t.y. pirmosios pastato dalies statyba arba senojo pastato rekonstrukcija. Tai yra modernus, naujas šiuolaikiškas statinys. Numatyta, kad senojo pastato fragmentai išlieka, bet taip, didžioji dalis bus naujojo“, –  paaiškino T. Jukna.

Pasak jo, ateityje numatytas ir antrasis darbų etapas – centro priestatas.

Direktorius sako, kad būsimą kultūrinę erdvę būtų galima lyginti su Daugpilyje esančiu praėjusio amžiaus žydų kilmės tapytojo Marko Rothko (Marko Rotko) centru, kur ne tik eksponuojami paveikslai, įrengtas muziejus, bet veiktų ir universali kino salė, ją būtų galima pritaikyti ir spektakliams.

„Tai būtų multifunkcinis centras, kur galima apjungti daug veiklų“, – pasakojo jis. 

Savivaldybės administracijos vadovas sako, kad kol kas nėra pagrindo nuogąstauti, kad lėtėjant šalių ekonomikoms projektą tektų atidėti. Pasak jo, pasirašyta sutartis dėl 3 mln. eurų finansavimo iš Europos Sąjungos, iki 5 mln. eurų planuojama rasti Valstybės investicijų programoje, dar apie 3 mln. planuoja prisidėti Panevėžio miestas.

„Finansavimas daugiau mažiau yra užtikrintas, telieka padaryti darbus, kurie, deja, vilkinami dėl visokių nuomonių, nenoro ir kitų dalykų. Bet taip žlugdomi ir kiti projektai“, – tvirtino  

Įsikišo ir Prezidentūra

„Garso“ kino teatrą Panevėžyje siekiantys išsaugoti visuomenininkai bei Seimui atskaitinga Valstybinė kultūros paveldo komisija prašė prokurorų stabdyti kino teatro griovimą, tačiau prokurorai, išnagrinėję informaciją, nusprendė patys į teismą nesikreipti. Įvertinti visuomenininkų priekaištus Panevėžio savivaldybę ragino ir Prezidentūra – prezidento Gitano Nausėdos patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė ragino politikus plačiau aptarti šį klausimą su visuomene ir „išgirsti bendruomenės lūkesčius".

Naujame centre planuojama įrengti ekspozicijų sales, transformuojamas edukacines erdves, holus, infocentrą, parduotuvę-meno knygyną, mediateką ir kitas patalpas, vėliau – antstatą su stogu, pritaikytu apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Pasak naujienų portalo, inspekcija taip pat nustatė, kad dar dviem pastatams – namui ir pirčiai – leidimo nereikėjo, nes šie statiniai iškilo iki 2017 metų, kai galiojo kita tvarka. 5,2 hektaro sklypas su šiais statiniais Kalniškių kaime Vilniaus rajone priklauso V. Tomaševskio motinai.

Statybų inspekcijos atstovė Ieva Liutkutė sakė, kad tualetas ir malkinė yra pastatyti miško žemėje, už užstatymo zonos ribų, tad savininkams artimiausiu bus surašyti privalomieji nurodymai statinius nugriauti.

Apeliacinis teismas paliko galioti pernai spalį Klaipėdos apygardos teismo priimtą sprendimą, kuriuo tenkinus Statybos inspekcijos prašymą jai išduotas vykdomasis raštas. Įteisinti projektą „Rovanta“ turėjo pagal 2015 metais pasirašytą taikos sutartį.

„Taikos sutartyje apibrėžti aiškūs ir konkretūs veiksmai, kurių turi imtis „Rovanta“, terminai veiksmams atlikti. Aplinkybės, jog sutarties sąlygos nebuvo tinkamai vykdomos, bendrovė neneigia. Konkrečių duomenų, kokios yra kliūtys įvykdyti taikos sutartį ir kiek bendrovei reikėtų tam laiko, byloje nepateikta. Galimybė išspręsti taikos sutarties įvykdymo klausimus bendradarbiavimo būdu šalims toliau išlieka. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Statybos inspekcija nedetalizuoja, kokių konkrečių sankcijų planuoja imtis. Pasak inspekcijos atstovės Ligitos Luščiauskaitės vienas iš galimų variantų – bauda.

„Šiuo atveju inspekcija kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes „Rovanta“ ne iki galo įvykdė taikos sutartį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo per nustatytus terminus. Vykdymo procese antstolis gali taikyti įvairias priemones, skatinančias teismo sprendimo įvykdymą, viena jų – kreiptis į teismą dėl periodinės baudos bendrovei skyrimo. Inspekcija, gavusi vykdomąjį raštą, per 10 darbo dienų jį pateiks antstoliui“, – sakė ji.

Rekonstruojant poilsio namus Palangos A. Mickevičiaus gatvėje buvo įrengti 48 būstai. Žiniasklaida skelbė, jog dalį jų „Rovanta“ buvo pardavusi.

Kaip skelbė vietos žiniasklaida, dar 2009 metais į prokurorus kreipėsi Kultūros paveldo departamentas, tvirtindamas kad leidimai pastato statybai gali būti neteisėti, nes padidintas sklypo užstatymo tankumas, numatyta papildomai pastatyti mansardą, nors poilsio namai turėjo tik du aukštus, iš esmės pakeista fasadų išvaizda – langų kiekis, plotas ir išsidėstymas, apdailos medžiagos.

2015-aisiais Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos apygardos prokuratūra, Kultūros paveldo departamentas, Statybos inspekcija ir „Rovanta“ taikos sutartimi susitarė baigti pastato statybas ir jį įteisinti pagal projektą.

„Rovanta“ įsipareigojo per 3 mėnesius parengti reikalingus trūkstamus dokumentus ir per 18 mėnesių savo lėšomis pabaigti visus darbus.

Iki tol prokurorai teisme siekė, kad neteisėtais būtų pripažinti projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas poilsio namų rekonstrukcijai, taip pat būstų pardavimo sutartys su „Rovantos“ pirkėjais, ir šiems sandoriams taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį buvo atmetęs, o taikos sutartis sudaryta apeliacinės instancijos teisme.

Bankroto byla „Rovantai“ iškelta 2011 metais. Registrų centro duomenimis, statybos metu jos vienintelė akcininkė buvo Vida Pareigienė.

Tankus užstatymas

Kleboniškis pasižymi tyru oru ir ne taip tankiai apgyvendinta teritorija, tačiau lažybų bendrovės "TOP Sport" savininkas verslininkas G.Staniulis planuoja tarp medžių įsprausti net dvylika namų, kuriuose bus įrengti 42 butai. Vietos gyventojai griebiasi už galvų – Kleboniškio g. 8 sklype tarpai tarp projektuojamų daugiabučių tokie, kad vietos žalumai tikrai neatsiras.

Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau atsimušė kaip į sieną. Valdininkai kartoja, kad nuo 0,016 iki 60 proc. padidinti teritorijos užstatymo tankumą medžiais apaugusioje teritorijoje esą yra normalu. Projekte taip pat numatyta, kad Kleboniškio g. 8 sklype didinamas ir leidžiamas pastatų aukštingumas. Tad jei verslininkui pavyks įgyvendinti projektą, ši Kleboniškio dalis virs daugiabučių namų, o ne žaliąja miesto oaze.

Su tokiu projektu Kleboniškyje bus įrengtas tikras getas.

"Manome, kad šiuos rodiklius didinant 3 750 kartų (tankumo atvejis) nukentėtų bendras Kleboniškio gyvenvietės architektūrinis vaizdas, koncepcija, esamų gyventojų gerovė. Tai nėra miesto centras. Nėra jokios būtinybės statyti namus tokiu tankumu. Toks intensyvumo, tankumo didinimas sukurtų precedentą analogiškus rodiklius pritaikyti ir kitiems sklypams. Pvz., esantiems šalia upės, tai dar labiau galbūt darkytų bendrą Kleboniškio vaizdą. Todėl prašome palikti galiojantį aukštingumo normatyvą, tankumą didinant maksimaliai iki 15 proc., o intensyvumą iki 0,2", – savo argumentus valdininkams dėstė Kleboniškio gyventojai.

Vietos gyventojas Darius, rodydamas į pastatų išdėstymo planą, tikino, kad tai kelia ir kitų kaimynų nepasitenkinimą. Anot Kleboniškio senbuvių, niekas neprieštarauja, kad šio sklypo teritorija būtų sutvarkyta ir joje atsirastų namų, tačiau tikrai ne tiek, kiek jų ketinama statyti.

"Tegul tik tvarko ir eksploatuoja tą sklypą. Niekas tam neprieštarauja, bet jų planai – reikia prigrūsti tiek namų, kad tarp jų lieka vos 6 m atstumas. Su tokiu projektu Kleboniškyje bus įrengtas tikras getas. Aišku, tai nėra mūsų sklypas, tad gali pasirodyti, ko mes čia kišamės, tačiau yra bendras rajonas ir jo vaizdas", – sakė jis.

Evaldo Šemioto nuotr.

Bus butai?

Verslininkai oficialiai deklaruoja, kad Kleboniškio g. 8 sklype bus įrengti poilsio namai, tačiau gyventojai stebisi pačiu projektu. "Kam tokie poilsio namai gali būti skirti, jei nėra jokio administracinio pastato, net vaikams žaidimų aikštelių ar kitų rekreacinių zonų nėra numatyta", – pastebėjimais dalijosi Darius.

Gyventojams projektas nekelia pasitikėjimo, todėl jie mano, kad miške bus įsprausti ne poilsio namai, o įprasti gyvenamieji butai. "Yra ne vienas atvejis Lietuvoje, kai rekreaciniai pastatai staiga virsta namais. Net jei ir būtų statomi gyvenamieji namai, tegul viskas būna tvarkingai. Kleboniškio rajonas tvarkosi, mažėja šabakštynų. Tai pats gražiausias Kleboniškio sklypas, o jį nori taip šlykščiai išnaudoti ir prigrūsti tiek namų, kiek tik telpa", – stebėjosi vietos gyventojas.

Pagal projektą numatyta, kad kiekvienas butas požeminiame garaže turės vieną vietą automobiliui, tačiau realybėje paprastai būna kitaip. Anot senbuvių, ruošiant tokį didelį projektą, privalo būti įrengta ir automobilių aikštelė. Gyventojai baiminasi, kad ir taip siaura Kleboniškio gatvelė bus užgrūsta automobilių, tad nebus galimybės net prasilenkti. Be to, gali būti, kad naujakuriai pradės statyti automobilius ant miško paklotės, tuomet dar labiau bus naikinamas Kleboniškio gamtos vaizdas.

Nori išsaugoti medžius

Gyventojai tikina, kad dideliame sklype auga nemažai senų pušų, kitų medžių. Jie primena, kad miškas čia atsirado anksčiau, nei kojas įkėlė žmogus. Todėl daugelio vietos gyventojų kiemuose palikti augti medžiai, o namai įkomponuoti tarp jų. Tačiau Kleboniškio g. 8 sklype medžių gali beveik nelikti. Dėl itin didelio užstatymo intensyvumo dalį želdinių reikės pašalinti. Senbuviai gyventojai piktinasi, kad drastiškas sklypo apvalymas panaikins Kleboniškio gyvenvietės išskirtinumą.

Žinoma, jie valstybei sumoka pinigų už iškirstus medžius, tačiau ar tikrai adekvatu kirsti šimtamečius medžius už porą šimtų eurų, ar tik tokia jų vertė?

"Mes prašėme, kad neleistų kirsti senesnių nei 50 metų medžių. Tame sklype yra apie 100 tokių medžių. Tam, kad pastatytum tiek daug namų, kyla klausimų, kiek tų medžių reikia iškirsti, juk ir tarpai tarp namų nedideli, nepalikta vietos tiems medžiams augti. Dabar sklypą nuomoja 100 metų. Kaip jie po 100 metų grąžins sklypą su medžiais? Žinoma, jie valstybei sumoka pinigų už iškirstus medžius, tačiau ar tikrai adekvatu kirsti šimtamečius medžius už porą šimtų eurų, ar tik tokia jų vertė?" – piktinosi vietos gyventojas Darius.

Evaldo Šemioto nuotr.

Viskas gerai?

Dėl visų šių problemų vietos gyventojai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), tačiau gavo atsakymą, kad viskas yra padaryta gerai ir gyventojų nuogąstavimai yra nepagrįsti.

"Kadangi žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, nustatomas mažiausias želdiniams priskiriamas plotas žemės sklype – 40 proc., likusioje sklypo dalyje nustatytas 60 proc. užstatymo tankumas", – VTPSI specialistai aiškino gyventojams.

Dėl atstumų tarp pastatų inspekcija taip pat nemato problemų, nes projekte pateikiamos preliminarios pastatų ribos. Tokios pat pozicijos VTPSI laikėsi ir dėl kertamų želdinių. Anot specialistų, dar nėra aišku, kaip tiksliai stovės pastatai, tačiau bus siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių.

Atrodo, kad itin didelis sklypo užstatymas tinka ir miesto savivaldybei. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius "Kauno dienai" pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija žemės sklypo Kleboniškio g. 8 detaliojo plano keitimo dar nederino teritorijų planavimo komisijoje. Tačiau, anot specialisto, pagal pateiktus dokumentus matyti, kad sklype planuojama statyti poilsio, o ne gyvenamuosius namus.

"Pateiktuose žemės sklypo Kleboniškio g. 8, Kaune, detaliojo plano keitimo sprendiniuose nurodyti rodikliai atitinka Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pateikto detaliojo plano keitimo sprendiniuose numatomos tik preliminarios projektuojamų pastatų vietos. Projektuojamų pastatų išdėstymas turi būti tikslinamas techninio projekto metu", – komentavo N.Valatkevičius.

"Kauno diena" taip pat uždavė klausimų VTPSI atstovams. Atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė tikino, kad teritorijų planavimas, kartu ir aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Patikrinus TPDRIS (Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema – red. past.) nustatyta, kad šiuo metu vykdoma Kleboniškio g. 8, Kaune, detaliojo plano korektūra. Pradėtos viešinimo procedūros. Procedūros nėra užbaigtos, todėl komentuoti teritorijų planavimo sprendinių negalime", – į detales per daug nesigilino VTSPI specialistė.

Ji informavo, kad su planavimo dokumentu galima susipažinti iki rugpjūčio 20 d. interneto svetainėje www.tpdris.lt, Kauno miesto savivaldybės patalpose, Laisvės al. 96. Viešas susirinkimas numatomas rugpjūčio 21 d. 13 val. rengėjo patalpose, Laisvės al. 51A–329, Kaune.

Su Kleboniškio g. 8 sklypo savininku, verslininku G.Staniuliu "Kauno dienai" susisiekti nepavyko. Neoficialiais duomenimis, jis išvykęs į užsienį.

Nelegaliai iškirsti medžiai

"Kauno diena" apie minėtą Kleboniškio sklypą yra rašiusi prieš metus. Kleboniškio gyventojai pasakojo, kad medkirčiai į mišką kojas įkėlė pernai rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę. Iš pradžių gyventojai svarstė, kad kažkas iš kaimynų laisvą dieną kieme malkas pjauna, tačiau, pjūklams žvangėti nenustojus, kilo nerimas, kuris greitai peraugo į didelį šoką. Vietos gyventoja Ilona pasakojo, kad medkirčiai siautėjo net kelias dienas.

"Tiesiog žado netekau. Sveiką pušį darbininkai nupjovė per maždaug dešimt minučių ir keliavo toliau. Jie čia apie 20 pušų nupjovė", – kalbėjo moteris.

Ji pasakojo, kad iš pradžių pati su dar keliais kaimynais bandė stabdyti pjovimo darbus, tačiau pastangos buvo bergždžios, teko kviesti policiją. Pjūklai nurimo, tačiau labai trumpam.

"Kitą dieną nuo 7 val. ryto tie murziai vėl pjovė. Tuomet kviečiau ne tik policiją, bet ir aplinkosaugininkus, miškininkus. Iš pradžių jie tyčiojosi iš manęs, bet sutikę atvažiuoti susiėmė už galvų, sustabdė darbus ir ėmė skaičiuoti kritusias pušis", – apie užvirusį chaosą pasakojo Ilona.

Tąkart Kleboniškyje apsilankę "Kauno dienos" žurnalistai pastebėjo, kad teritorijoje medžiai buvo iš eilės išguldyti. Jie buvo pažymėti, tačiau nupjauti medžiai neatrodė sergantys. Balti kamienai išdavė, kad nuo pjūklų krito ir sveikos pušys.

Atlikus tyrimą atsakingos institucijos pateikė išvadas, kad medžiai kirsti nelegaliai, tad už gamtai padarytą žalą paskirta 17 tūkst. eurų siekianti bauda.

"Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype Kleboniškio g. 8. Jo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iškirsta devyniolika pušų, kurių medienos tūris 37,4 kub. m. Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimų kirsti mišką šioje vietoje", – "Kauno dienai" tąkart patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.

Valstybinės miškų tarnybos rašte aiškinta, kad už savavališką miško kirtimą be leidimo atsakingam asmeniui skirta 560 eurų bauda. Kirtimo darbus vykdžiusiai įmonei pateiktas ieškinys dėl neteisėtos miškuose padarytos veiklos. Juo reikalaujama atlyginti gamtai padarytą žalą – daugiau kaip 9,6 tūkst. eurų.

„Detaliojo plano tikrinimo metu inspekcija teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimų nenustatė ir surašė patikrinimo aktą su teigiama išvada“, – BNS informavo inspekcijos atstovė Ligita Luščiauskaitė.

Inspekcija tikrino sklypo Vasario 16-osios g. 10 detaliojo plano sprendinių koregavimą, parengtą 2017 metais. BNS žiniomis, detaliajame plane iš esmės pakeisti sprendiniai, susiję su planuojamų statyti statinių paskirtimis – atsisakyta gyvenamosios statybos.

Patikrinimas surengtas, kai į inspekciją kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi Lietuvos dailės istorikų draugijos skundą.

„Prokuratūroje gautas draugijos prašymas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, keičiant Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingąsias savybes ir koreguojant sklypo detalųjį planą. Jį Vilniaus apygardos prokuratūra pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Statybos inspekcijai ir Kultūros paveldo departamentui“, – anksčiau BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Tuo metu Kultūros paveldo departamentas pirmadienį pranešė nusprendęs tikslinti buvusios ligoninės komplekso vertingąsias savybes. Departamentas panaikino anksčiau jo paties Vilniaus skyriaus suderintus projektinius pasiūlymus ir išduotas projektavimo sąlygas.

Departamentas taip pat nurodo kreipęsis į Statybos inspekciją dėl nesutampančių 2008 metų ir 2017 metų detaliojo plano korektūros duomenų.

Buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas planuoja plėtoti viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą. Jį plėtotoja paviešino kovo viduryje, po Kultūros paveldo departamento ir sostinės savivaldybės išsakytos kritikos dėl projekto pristatymo visuomenei.

Gegužę projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba pareiškė, kad jo architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo projektą keisti. Architektų vertinimu, projektas negali būti realizuojamas dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo.

Balandį Vilniaus miesto savivaldybės taryba balandį priėmė rezoliuciją, kad statybos leidimas plėtrai teritorijoje būtų išduodamas pakoregavus projektą, atsižvelgus į ekspertų išvadas bei surengus viešą pristatymą visuomenei.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.

„Teismo nutartis yra natūrali susiklosčiusios situacijos pasekmė: nelikus ankstesnio leidimo, neliko ir bylos dalyko. Tai nereiškia, kad pasibaigė pats ginčas. Jei Statybos inspekcija nepakeis savo pozicijos, sulauksime naujo ieškinio“, – BNS sakė projektą plėtojančiai bendrovei „Misionierių namai“ atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė.

Pasak jos, besitęsiant ginčams, auga projekto finansavimo sąnaudos, kurias, bylos laimėjimo atveju, „Misionierių namai“ neabejotinai prašys priteisti iš valstybės.

„Jei byla būtų pralaimėta, vienintelė leidimo panaikinimo priežastis būtų neteisinga dokumento registracija, o tai vėl būtų institucijų kaltė. Vadinasi, ir nuostoliai tektų joms“, – aiškino A. Mudėnaitė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį penktadienį nutraukė bylą dėl „Misionierių sodų“ statybos leidimo teisėtumo, nes bendrovė gavo naują statybos leidimą. Anot A. Mudėnaitės, naujo statybos leidimo reikėjo, nes nuspręsta pakeisti dalį projekto sprendinių ir patikslinti jį pagal Statybų inspekcijos pastabas.

„Šiuo metu projektas sutvarkytas pagal visas inspekcijos ekspertų pastabas ir iš  naujo patikrintas visų institucijų, jam pritarta be pastabų“, – sakė advokatė.

Ji taip pat pabrėžė, kad „Misionierių namai“ ir toliau siūlo Statybų inspekcijai susitarti taikiai, o taikos sutarties atveju sutiktų nereikalauti atlyginti nuostolių.

Statybos inspekcija patvirtino planuojanti teismo sprendimą skųsti, o dėl taikos sutarties sprendimų nepriėmusi.

„Inspekcija skųs teismo nutartį, terminas numatomas birželio 15 dienos. Prašymas sudaryti taikos sutartį gautas, pozicija šiuo metu dar derinama“, – BNS  atsiųstame atsakyme teigė inspekcijos atstovė Ligita Luščiauskaitė.

Inspekcija teisme siekė, kad neteisėtu būtų pripažintas „Misionierių namams“ išduotas statybos leidimas Subačiaus gatvėje plėtoti projektą. Kaip skelbė inspekcija, ji per tyrimą nustatė, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Dėl statybų sostinės senamiestyje teisėtumo į teismą buvo kreipęsi ir prokurorai. Tačiau sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei kolegijai, išaiškinus, jog Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas neprieštarauja teisės aktams, Generalinė prokuratūra pretenzijų atsisakė.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. metrų ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą  ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Ji trečiadienį laimėjo Aplinkos ministerijos konkursą BNS pranešė Aplinkos ministro atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas.

Kovo pradžioje ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavo 6 kandidatai.

Inspekcija nuolatinio vadovo neturi jau daugiau nei metus – nuo praėjusių metų kovo, kai iš inspekcijos viršininkės pareigų pasitraukė Laura Nalivaikienė.

Nuo praėjusių metų pavasario Statybų inspekcijai metus laikinai vadovavo viršininko pavaduotoja E. Kuklierienė, po to laikinuoju vadovu paskirtas kitas pavaduotojas Marius Gecevičius.

Pagal įstatymus laikinasis vadovas gali būti skiriamas ne ilgiau nei vienų metų terminui.