„Kadangi šiandien kainos (dujų rinkoje – BNS) daugmaž prognozuojamos nelabai smarkiai svyruojančios, mes prognozuojame, kad (...) tie tarifai, kurie šiandien yra galiojantys ir nustatyti 2024 metų antram ketvirčiui, jie galėtų išlikti panašiame lygyje ir nesikeisti“, – žurnalistams  penktadienį sakė R. Pocius. 

„Gamtinių dujų rinkoje 2024-aisiais ir 2025-ųjų metų pradžioje mes matome besistabilizuojančią situaciją. Nebėra didelių kainų svyravimų. Bent jau šiandien jie kol kas neprognozuojami“, – pridūrė VERT pirmininkas.

Jo teigimu, 2024-aisiais ir 2025-ųjų pradžioje prognozuojama maždaug 30 eurų už megavatvalandę (MWh) gamtinių dujų rinkos kaina.

Nuo balandžio pirmoji vartotojų grupė – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantys gyventojai  už dujas moka 1,05 euro (su PVM), antroji – besišildantys namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – 59 centus už kubinį metrą.

Tokias pat kainas energetikos rinkos reguliuotojas planuoja patvirtinti ir antrajam pusmečiui – tai turėtų būti padaryta iki gegužės mėnesio pabaigos.

Nuo liepos mažės visuomeniniai elektros tarifai

Visuomeninė kaina buvo peržiūrėta tik dėl prognozuojamos rinkos kainos pasikeitimų.

 

VERT ketvirtadienį antrajam pusmečiui patvirtino 8–12 proc. mažesnę visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė ribą.

Patvirtinus visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ šios kainos ribas, vidutinės įtampos tinkluose ji mažėtų 12,28 proc. iki 12,544 cento už kilovatvalandę (kWh, su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 8,37 proc. iki 19,221 cento (su PVM).

„Visuomeninė kaina buvo peržiūrėta tik dėl prognozuojamos rinkos kainos pasikeitimų“, – teigė VERT pirmininkas R. Pocius.

Jo teigimu, reguliuojama elektros kainos kainos dalis vartotojams nuo liepos nesikeis. 

Dažniausiai tiek viršutinė riba, tiek pati kaina sutampa, todėl tikėtina, kad visuomeninės elektros kainos tarifai nuo liepos mažės iki 12 proc. Juos taip pat planuojama patvirtinti iki gegužės pabaigos.

Nuo balandžio visuomeninis elektros tarifas vidutinės įtampos tinkluose siekia 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 20,978 cento.

Tokiomis kainomis elektrą gali pirkti tik buitiniai ir pažeidžiami vartotojai, kurie per metus suvartoja ne daugiau kaip 1 tūkst. kWh elektros energijos.

Šiuo metu yra apie 456,7 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.

Visuomeninis elektros tarifas vartotojams paprastai nustatomas du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, tačiau pastaraisiais metais jis buvo perskaičiuojamas dažniau.

Vyriausybė gegužės pradžioje pritarė pataisoms, kurios VERT leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams vartotojams. Šias pataisas dar svarstys Seimas.

Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, jog dėl to dar nėra gavę konkrečių vartotojų skundų.

Tuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad gaminančių vartotojų migracija pastaruoju metu yra nedidelė, o didžioji jų dalis pereina pas kitą nepriklausomą tiekėją.

„Mūsų supratimu, tiekėjų veiksmas, kuriuo jie atsisako sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais, nepratęsti sutarčių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Mūsų supratimu, tai yra vartotojų diskriminavimas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiekėjai privalo vartotojams, įskaitant ir gaminančius, pasiūlyti tiekimo sutartis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tokią poziciją VERT perdavė ir nepriklausomiems teikėjams, taip pat juos įspėjo apie teisės aktuose už tai numatytas galimas 10 proc. metinės apyvartos siekiančias sankcijas.

„Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS)“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, VERT neturi duomenų, kad nepriklausomi tiekėjai patiria nuostolių dėl gaminančių vartotojų.

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių pažeidžia Elektros energetikos įstatymą, taip pat gali stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. 

Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS).

 

„Būtent tokios sąlygos gali stabdyti plėtrą, tiesiogiai ribotų vartotojų teisę apsispręsti, ar investuoti į nuosavą gamybą ir, aišku, yra visiškai nesuderinama su valstybės tikslais – atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetiniu saugumu“, –  posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė.  

„Toks sutarčių nesudarymas ir tam tikrų nuostatų įtraukimas, kurie riboja atsinaujinančios energetikos plėtrą, gali būti traktuojamas kaip piliečių teisių pažeidimas“, – pridūrė viceministrė. 

M. Nagevičius: problema sisteminė

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad gaminantys vartotojai elektros tiekėjams yra nuostolingi.

„Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų. Reiškia, energijos tiekėjas net ir tokioje sistemoje turi jį (gaminantį vartotoją – BNS) balansuoti, jam išrašinėti sąskaitas, nupirkti jam elektrą, įvertinti, kada jis tą elektrą suvartos ir už tai gauna nulį. Tai jau yra sistemiška problema“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį teigė M. Nagevičius.

Jo teigimu, didėjant saulės jėgainių skaičiui ši problema augs, o prie jos prisidės ir dvipusės apskaitos  („net metering“) modelis.

„Sistemiškai gaunasi, kad kuo toliau, tuo elektros verčių skirtumai tarp paimtos ir atiduotos elektros darosi vis didesni“, – teigė LAIEK vadovas.

Pasak M. Nagevičiaus, apie tai, kad nepriklausomi elektros tiekėjai nenori pratęsti sutarčių su saulės elektrines įsirengusiomis įmonėmis, taip pat joms pateikia brangius ir nenaudingus pasiūlymus, skundų sulaukė jo vadovaujamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komitetas.

Jo teigimu, susidariusią situaciją galėtų spręsti gaminančių vartotojų skatinimas pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelio, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas teigė palaikantis VERT bei Energetikos ministerijos poziciją. Jis nesutiko su M. Nagevičiumi, kad gaminantys vartotojai tiekėjams yra nuostolingi.

„Kada saulė šviečia ir buitiniai gaminantys vartotojai gamina elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir pirmiausia žemame (žemos įtampos – BNS) skirstomame tinkle ją paskirsto toje teritorijoje ir parduoda kitiems tiekėjams už sutartines kainas“, – teigė V. Milėnas.

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius iš tiekėjų į garantinį tiekimą pasitraukė 1,6 proc. gaminančių buitinių ir verslo vartotojų. Jo teigimu, į garantinį tiekimą pasitraukia tik penktadalis gaminančių verslo vartotojų, o likusi dalis renkasi kitus tiekėjus.

„Bendrai gaminantys vartotojai turi galimybę keisti tiekėją, tie kontraktai yra pasirašomi ir tik dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių (...) patenka į garantinį tiekimą“, – komisijos posėdyje teigė R. Radvila.

ESO duomenimis, kovo 7 dieną Lietuvoje buvo 95,9 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 13,7 tūkst. (14 proc.) verslo vartotojų gaminančių vartotojų.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

Su PVM ji turėtų mažėti 0,484 cento už kWh.

Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams. 

„Kalbant apie reguliuojamą dalį, tai artimiausiu metu ji turėtų mažėti – VERT nuo balandžio 1 dienos planuoja nustatyti konkrečius tarifus buitiniams vartotojams dėl 160 mln. eurų permokos, tuomet ji bus pradėta gražinti ir, preliminariais skaičiavimais, tai galėtų mažinti reguliuojamą kainos dalį 0,4 cento už kilovatvalandę pridėtinės vertės mokesčio“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.

VERT nuo balandžio 1 dienos planuoja nustatyti konkrečius tarifus buitiniams vartotojams dėl 160 mln. eurų permokos, tuomet ji bus pradėta gražinti (...)

 

VERT sausį pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – nuo šių metų balandžio iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

R. Pocius yra sakęs, kad elektra nuo šių metų yra brangesnė ir dėl to, kad „šiek tiek auga“ reguliuojamos paslaugos kainos dalis – ji padidėjo vidutiniškai 2,2 cento už kWh. Valstybės reguliuojama dalis, pasak nepriklausomų tiekėjų, dabar sudaro beveik pusę galutinės vartotojo mokamos kainos, o tiekėjai savo tarifų dėl to esą nekeičia.

„Ignitis“ teigė, kad reguliuojama kainos dalis didėjo visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Reguliuojama kainos dalis įprastai peržiūrima du kartus per metus ir keičiasi sausio ir liepos 1 dienomis.

Galutinę elektros kilovatvalandės kainą sudaro nepriklausomo tiekėjo dalis ir reguliuojama dalį – ji apima persiuntimo paslaugą, kurią sudaro „Litgrid“ ir ESO dalys, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina ir skirstymo paslaugos papildoma dedamoji.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė pernai spalį konstatavo, kad visi vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Tai jis teigė ESO vadovui penktadienį pareiškus, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas.

„Buvo sumodeliuota ir nustatytas turtas, turto elementai ir tinklo elementai, kurie jau yra nudėvėti, ir ESO turėjo pagal tai, kaip buvo suderinta, į juos investuoti. Pagal tai buvo paskaičiuota investicijų grąža“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Pocius. 

„Bet per tą laikotarpį pasikeitė ESO investavimo kryptys ir jie daugiau investavo į plėtrą, naujų vartotojų prijungimą, ką iš tikrųjų mes suprantame – ESO negali atsisakyti prijungti naujų vartotojų. Ir vietoj to, kad būtų investuoti pinigai į tai, kas buvo suderinta, jie buvo investuoti į plėtrą, į naujų vartotojų prijungimą, – pridūrė VERT pirmininkas.

R. Pocius tikino, kad reguliuotojo sprendimas įpareigoti ESO grąžinti vartotojams 160 mln. eurų, neturi nieko bendra  su pakeista metodika.

„Metodika nebuvo taikyta atgal ir šitos sumos buvo pakoreguotos pagal tuo metu galiojusią metodiką nustačius tam tikrus neatitikimus“, – teigė R. Pocius. 

ESO šituos pinigus investavo ne į tą turtą, kuris buvo suderintas su VERT, bet į kitą turtą, nuo kurio lygiai taip pat būtų skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas – kapitalo kaštai.

 

„Mūsų supratimu, ir ką kalba metodikos, operatoriai turi teisę gauti pelną ir nusidėvėjimą tik nuo to turto, kuris yra realiai investuotas ir sukurtas. VERT metodikos niekada nekalbėjo, kad nuo turto, kurio nėra, būtų skaičiuojamos investicijos“, – sakė VERT pirmininkas.

Pasak R. Pociaus, bendrovė nepakankamai investavo į tinklo infrastruktūrą, dalį lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.

„Realiai buvo investuota į kitą infrastruktūrą, nuo kurios lygiai taip pat buvo skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas. Tokiu atveju, jeigu būtų nereaguota VERT tuo metu, tai vartotojas būtų sumokėjęs du kartus“, – kalbėjo rinkos reguliuotojo vadovas. 

„ESO šituos pinigus investavo ne į tą turtą, kuris buvo suderintas su VERT, bet į kitą turtą, nuo kurio lygiai taip pat būtų skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas – kapitalo kaštai“, – aiškino R. Pocius.

VERT pirmininko teigimu, už 2016–2021 metus ESO vartotojams iš viso turi grąžinti 213 mln. eurų, iš kurių 53 mln. eurų jau yra grąžinta. Tuo metu Valstybės kontrolės išvadose pateiktas 160 mln. eurų likutis yra tik už 2018–2021 metus. 

R. Pocius pažymėjo, kad ši suma vartotojams bus grąžinta vėliausiai per 15 metų, o kiekvienais metais VERT su ESO vertins galimybes šias lėšas grąžinti anksčiau.

ESO vadovas Renaldas Radvila penktadienį sakė, kad vartotojams planuojama ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų – visą šią sumą numatoma grąžinti iš bendrovės pelno. 

Įmonės vadovas sakė, kad 160 mln. eurų skirtumas susidarė rinkos reguliuotojui 2021 metais pakeitus turto bazės skaičiavimą ir ją pritaikius atgaline data.

„160 mln. eurų skirtumas, kuris minimas (Valstybės kontrolės – BNS) ataskaitoje, yra atsiradęs 2021 metais, kuomet po reguliacinio laikotarpio nuo 2016 iki 2021 metų atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas, kad turi būti kitaip skaičiuojama turto bazė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ESO vadovas. 

„Nuo 2016 metų vykdant veiklą ir investuojant į tinklą, buvo vadovaujamasi viena metodika apskaičiuojant turtą, o 2021 metais buvo priimtas sprendimas, kad bus imama kita turto bazė“, – kalbėjo jis.

R. Radvilos teigimu, dėl tokių pakeitimų ESO tuo metu kreipėsi į teismą, tačiau su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderinus permokos grąžinimo laiką bendrovė ieškinį atsiėmė.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.

Pasak prokuratūros, įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

Tai jis teigė po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido „Ignitis grupės“ partnerei – pasaulinei jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijai „Ocean Winds“ vystyti vėjo parką Baltijos jūroje. 

„Pirma turi aukciono organizavimo komitetas priimti sprendimą, o vėliau, kai jau bus komiteto išvada, taryba posėdyje priims (sprendimą – BNS). Aš būčiau linkęs tikėtis, kad iki spalio vidurio mes galėtume turėti tokį sprendimą, gal vėliausiai 19-20 dienomis“, – BNS penktadienį sakė R. Pocius.

„Poros savaičių bėgyje, tikėkimės, bus galutinis sprendimas“, – pridūrė jis.

BNS ketvirtadienį skelbė, kad vyriausybinė komisija rugsėjo 28 dieną leido konkurso laimėtojai – bendrovei „OW Offshore S.L.“ vykdyti planuojamą veiklą. Komisijos išvados dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams liepą paprašė konkurso organizatorė VERT.

Pasak R. Pociaus, apie komisijos sprendimą reguliuotojas buvo informuotas prieš kelias dienas.

„Šiuo atveju turbūt daugiau tai bus formalus sprendimas, nes visi pagrindiniai vertinimai yra atlikti, tai turbūt mums vienintelio šito Vyriausybės komisijos sprendimo ir trūko“, – sakė R. Pocius.

Šiuo atveju turbūt daugiau tai bus formalus sprendimas, nes visi pagrindiniai vertinimai yra atlikti.

 

Apie tai, kad preliminariai laimėjo be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, liepą paskelbė pati „Ignitis grupė“. Jos įmonė „Ignitis renewables“ kartu su „Ocean Winds“ už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei. 

Apie „Ocean Winds“ pasirinkimą strategine partnere jūros vėjo parkų projektams „Ignitis grupė“ paskelbė 2020 metų rugsėjį. Grupė skelbė, kad jai priklausytų 51 proc., o „Ocean Winds“ – 49 proc. akcijų parko Baltijos jūroje akcijų.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama paskelbti iki metų pabaigos – Europos Komisija (EK) trečiadienį patvirtino 193 mln. eurų valstybės paramą. 

Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo 14 dieną „Jozitos“ skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino įmonei. Tačiau tai neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, rašoma nutartyje, kuri per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Teismas rugpjūčio 29 dieną įmonei nurodė iki rugsėjo 12 dienos pašalinti skundo trūkumus ir pateikti patikslintą skundą, tačiau įmonė to nepadarė ir neprašė pratęsti termino.

„Jozita“ prašė panaikinti VERT liepos 28 dienos nutarimą skirti jai piniginę baudą.

VERT skyrė baudą ne tik „Jozitai“, bet ir bankrutuojančiai degalų prekybininkei „Energijos kodas“ (4,4 mln. eurų) ir įmonei  „Sunergus“ (166,7 tūkst. eurų). Baudos skirtos už tai, kad įmonės prekiavo benzinu ir dyzelinu, tačiau iki balandžio 30 dienos nepateikė audito ataskaitų, kuriose būtų pateikti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, pagrįstos sertifikatais, kiekiai.

Tokiu būdu įmonės pernai neįvykdė įpareigojimo, kad „žalioji“ dalis bendrame jų Lietuvoje parduoto benzino ir dyzelino kiekyje sudarytų bent 6,8 proc., iš jų bent 0,2 proc. – pažangieji biodegalai ar „žalieji“ nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai.

Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį.

Tai jis teigė po to, kai smulki tiekėja „EGTO energija“ pirmadienį paskelbė nutraukianti veiklą, o rinkos reguliuotojas antradienį panaikino jos leidimą.

„Politikai priėmė sprendimą sugriežtinti elektros energijos tiekėjų veiklą, buvo pakankamai sugriežtinti visi reikalavimai. Akivaizdu, kad likę du smulkieji tiekėjai, jiems buvo labai sudėtinga atitikti tuos reikalavimus, kurie buvo nustatyti patiems stambiausiems rinkos žaidėjams“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Pocius.

„Tiesiog dėl tam tikrų griežtų reikalavimų (...) ne vien tik finansine prasme, bet lygiai taip pat biurokratine prasme, ataskaitų teikimo VERT, kitų dalykų, rinkos dalyviai patys pasitraukė iš rinkos“, – pridūrė jis.

R. Pocius mano, kad dabar naujiems smulkiems tiekėjams pateikti į rinką bus „pakankamai sudėtinga“.

Akivaizdu, kad likę du smulkieji tiekėjai, jiems buvo labai sudėtinga atitikti tuos reikalavimus, kurie buvo nustatyti patiems stambiausiems rinkos žaidėjams.

 

Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas sako, kad paskutiniai du iš rinkos pasitraukę tiekėjai – „Birštono elektra“ ir „EGTO energija“ – konkurencijai įtakos neturėjo, o pastaroji dėl nedidelio klientų skaičiaus „nevaidino jokio reikšmingesnio vaidmens“.

Jo teigimu, Lietuvoje tarp nepriklausomų tiekėjų egzistuoja „oligopolinė rinka“ su trimis ryškiai dominuojančiais žaidėjais – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“. Tuo metu naujų žeidėjų, eksperto nuomone, veikiausiai neatsiras.

„Tokia oligopolinė rinka iš esmės buvo nuo pat pradžių, tokia ji yra dabar. Mažieji žaidėjai atkrito, konkurencija yra nusistovėjusi tarp didžiųjų tiekėjų, jie, man regis, yra iš tikrųjų atradę veikimo būdą“, – LRT radijui sakė T. Janeliūnas. 

„Oligopolinėje rinkoje viena iš savybių yra ta, kad naujiems žaidėjams patekti į rinką yra labai sudėtinga, tai čia irgi galime prognozuoti, kad naujų žaidėjų greičiausiai neatsiras“ – pridūrė jis.

T. Janeliūno teigimu, beveik visi vartotojai jau yra pasiskirstę tarp tiekėjų, o jų dar nepasirinkę trečiojo liberalizavimo etapo vartotojai „jokio pelno nepriklausomiems elektros tiekėjams greičiausia neatneš“.

„Todėl varžytis dėl šito segmento iš naujų žaidėjų rinkoje turbūt niekas nelabai norės“, – sakė T. Janeliūnas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė teigė, jog tiekėjų siūlomų tarifų svyravimai ir vartotojų migracija rodo, jog trys didieji rinkos dalyviai tarpusavyje nuolat konkuruoja.

„Mes matome nuolat banguojančias kainas. Nėra taip, kad kainos rinkoje kyla ar krenta ir visi sureaguotų vienodai – tikrai ne. Matome nuolatinius pokyčius – jie gal nėra tokie drastiški, bet jie tikrai vyksta“, – LRT radijui sakė A. Bagočiūtė.

Šiemet gegužę veiklą nutraukė beveik 1 tūkst. klientų biržos planus siūliusi „Birštono elektra“. Buvusi antra buvusi didžiausia pagal vartotojų skaičių tiekėja „Perlas Energija“ pernai rugsėjį nutraukė veiklą išaugus  kainoms rinkoje ir įmonei nebegalėjus tiekti elektros fiksuota kaina.

Todėl pernai gruodį Seimas priėmė nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą sugriežtinusias pataisas, kurios numato, kad naujas tiekėjas turi turėti bent trijų mėnesių trukmės prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti, be to, jis privalo turėti rizikų valdymo planą, taip pat mažiausiai pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą. Šie reikalavimai įsigaliojo kovo 1-ąją.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, „Ignitis“ šiuo metu turi 920,4 tūkst. buitinių vartotojų.

„Beveik pusė milijono klientų, kurie ėmėsi veiksmų ir patys pasikeitė planus, susimažino kainą yra labai geras rezultatas, jaučiame, kad mūsų raginimai buvo išgirsti. (...) Mums svarbu, kad klientams sąlygos neblogėja, nepaisant to, jog nelieka valstybės kompensacijų“, – pranešime teigė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Pasak bendrovės, elektros planus vartotojai intensyviai keitėsi paskutinę birželio savaitę, dėl ko tris kartus išaugo skambučių skaičius, padidėjo klientų srautas savitarnoje, o nuo praėjusio pirmadienio jų skaičius 50 proc. išaugo klientų aptarnavimo centruose.

Vyriausybės sprendimu nuo liepos panaikintos iki tol galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Tarp penkių didžiųjų miestų už sausio šilumą mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Sausį šiluma sostinėje kainavo 7,87 cento (7,1 proc. mažiau nei gruodį), Šiauliuose – 8,84 cento (0,2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 8,98 cento (1,2 proc. daugiau), Kaune – 9,15 cento (2 proc. daugiau), Panevėžyje – 9,31 cento (2,8 proc. mažiau).

Tuo metu brangiausiai visoje šalyje moka „Nemenčinės komunalininko“ (21,35 cento), mažiausiai  – Utenos šilumos tinklų (7,62 cento) vartotojai. 

VERT prognozuoja, kad standartinio 60 kv. metrų ploto naujos statybos buto savininkai už sausį mokės vidutiniškai 53,1 euro, renovuotame name – 85,2 euro, nerenovuotame name – 121,4 euro, o prasčiausios kategorijos seno namo – 170 eurų.

Tiek pernai, tiek šiemet sausį šilumai taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM). 

„Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija ir Energetikos įstatymu, teikia nuo šių metų sausio 21 dienos skirti Rentą Pocių VERT pirmininku“, – pristatydamas kandidatūrą sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.

„Energetikos sektoriuje Lietuva išgyvena istorinių pokyčių etapą, priimami kritiniai sprendimai tiek valstybės energetinės nepriklausomybės, tiek bendrai energetikos sektoriaus transformacijos kelyje, kur vis svarbesniu tampa žiedinės ekonomikos, žaliojo vystymosi ir inovatyvumo skatinimo principai. Šiems pokyčiams užtikrinti būtinas kokybinis VERT veiklos proveržis. Svarbu ne tik atliepti, bet ir aktyviai dalyvauti sektoriaus permainų procese“, – pridūrė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Pasak jo, R. Pocius turi reikiamų žinių, gebėjimų ir aiškią viziją, kaip VERT gali prisidėti prie strateginių valstybės energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo.

Pats R. Pocius akcentavo darbus dėl žaliojo kurso bei tvarios energetikos paketų reguliavimo.

„Dėl žaliojo kurso – pirmiausia VERT turėtų koncentruotis į ES tinklo kodeksų tinkamą įgyvendinimą. Mes turime tiek techninius, tiek rinkos tinklų kodeksus. Antra užduotis – turi būti sukurti reguliaciniai mechanizmai, kurie skatintų įmones investuoti į naujas aplinką tausojančias technologijas bei skatinti įmones vystyti naujas inovacijas“, – sakė R. Pocius.

„Trečias dalykas yra atsinaujinančių sektorių paskata ir kalbu ne vien kainodarine prasme, bet ir visais teisės aktų reglamentavimo kausimais, kad paskatintume investicijų į atsinaujinančią generaciją įgyvendinimo procesus bei turėtų būti priimti sprendimai, skatinantys įmonių investicijas, kurios skirtos efektyvumui ir energijos taupymui“, – pridūrė kandidatas į VERT pirmininkus.

Kaip vieną iš svarbiausių darbų jis taip pat minėjo VERT dalyvavimą formuojant Lietuvos poziciją dėl Lietuvos importo iš nesaugiose branduolinėse elektrinėse pagamintų įrenginių.

„VERT pozicija yra suformuota, bet esame pateikę Baltijos šalių ir Lenkijos šalių reguliuotojui siūlymus, kaip reikėtų tobulinti metodiką. (...) Turime toliau aktyviai tęsti šitą darbą“, – sakė R. Pocius.

Tuo metu suskystintų gamtinių dujų (SGD) klausimai, pasak jo, taps ypač aktualūs 2022 metais, kai VERT turės priimti esminį sprendimą dėl terminalo veiklos modelio po 2024 metų.

„Turėsime išanalizuoti ir priimti patraukliausią alternatyvą, kurios pagrindu toliau būtų vystoma SGD veikla. Tam, kad didintume terminalo veiklos konkurencingumą, mano nuomone, turėtų būtų įdiegta terminalo pajėgumų aukcionų sistema, kuri turėtų tapti aktuali įgyvendinus Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį“, – sakė kandidatas į VERT pirmininkus.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko paklaustas apie tai, kokia jo nuomonė apie energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ planus vadovus už pasiekimus premijuoti akcijomis, R. Pocius sakė į tai žiūrintis kritiškai.

„Turime reguliacinį mechanizmą tokį, kuris generuoja įmonėms pelną arba pajamas nuo reguliuojamos vertės turto, kuris yra investuotas į reguliuojamas paslaugas. Mano vertinimu, tokia schema, kuri skatina premijuoti akcijomis, suteikia tam tikrą viešųjų ir privačių interesų problematiką, nes įmonių vadovai, turėdami akcijų, yra suinteresuoti kiek įmanoma pūsti įmonės turtą su tikslu, kad turėtų didesnį akcijų pajamingumą. Tokios schemos neturėtų būti taikomos“, – sakė R. Pocius.

VERT yra nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą.