Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) tyrėjas dr. Paulius Pavelas Danilovas pakomentavo keletą su kasdien mūsų vartojamu vandeniu susijusių mitų. Ar juos galima patvirtinti, ar visgi reikėtų paneigti?

1 mitas: Vanduo buteliuose yra sveikesnis ir saugesnis vartojimui nei vandentiekio vanduo

Pasak P. Danilovo, tai nebūtinai teisybė. „Parduotuvėje esantis vanduo tikrai turi atitikti geriamajam vandeniui keliamus kriterijus, todėl gamintojai jaučia atsakomybę. Tačiau lygiai taip pat vandentiekiu tiekiamas vanduo turi atitikti geriamojo vandens reikalavimus. Todėl pasakyti, kuris sveikesnis sunku. Be to, daug kas priklauso ir nuo žmogaus mitybos“.

Nors ir būna atvejų, kai tam tikru metu vanduo iš čiaupo nėra tinkamos kokybės ar neatitinka normų, bendrai Lietuvoje, pasak tyrėjo, vandentiekio vandens kokybė pakankamai aukšta palyginus su kitomis šalimis.

„Tačiau jeigu žmonės abejoja – geriau vandenį ištirti laboratorijoje. Didžioji dauguma atvejų parodys, kad tas vanduo yra sveikas ir tinkamas vartoti. Na, o jei ne – būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrinta geresnė vandens kokybė“, – teigia tyrėjas.

P. Danilovas pastebi, kad ir parduotuvių lentynose vanduo yra skirtingas, todėl renkantis prekę į tai svarbu atkreipti dėmesį. „Reikia žiūrėti, ar tai yra natūralus mineralinis vanduo, kuriam yra taikomi aukšti reikalavimai, ar tai yra šaltinio vanduo, ar stalo vanduo. Galima iš savo paties čiaupo pripilti vandens į butelius, užsukti ir juos pardavinėti kaip stalo vandenį – tada vėl kyla klausimas, ar vanduo tikrai geras“, – sako jis.

2 mitas: Nerekomenduojama pakartotinai naudoti plastikinių vandens butelių

„Žinoma, kad galima naudoti. Nieko buteliukui per trumpą laiką neatsitinka. Svarbiausia, kad jis viduje būtų švarus. Todėl prieš pilant vandenį, reiktų tą buteliuką gerai išplauti“, – teigia tyrėjas.

Tačiau tyrėjas pabrėžia, kad taip elgtis ilgą laiką tikrai nepatartina: mat parduotuvėse parduodamuose vienkartiniuose vandens buteliukuose esantis vanduo dažniausiai yra specialiai dezinfekuotas, todėl viduje nėra mikroorganizmų. Tuo tarpu įsipylus vandens iš čiaupo mikroorganizmai vandenyje greitai pradeda daugintis.

„Išgėrus vandenį, tarkim, per dieną nieko neatsitiks. Bet jei vandenį laikysime dienas, savaites ar net mėnesius, vanduo tikrai gali būti nebetinkamas naudojimui, nes mikroorganizmai bus prisidauginę iki neleistinų normų“, – pažymi P. Danilovas.

Taip pat, plastikui senstant, galima įvairių junginių migracija iš buteliuko į vandenį. Todėl vandenį plastikiniame buteliuke (nesvarbu pakartotinai ar ne) ilgą laiką laikyti aukštoje temperatūroje, ar saulės šviesos poveikyje nepatartina.

„Todėl jei reiktų rinktis, kokią ilgalaikę daugkartinę gertuvę naudoti – siūlyčiau rinktis stiklinę tarą. Tačiau trumpalaikiam naudojimui pakartotinai naudoti vandens buteliuką tikrai galima“, – pastebi P. Danilovas.

3 mitas: Jei vandens skonyje ar kvape jaučiamas chloras, jis pavojingas žmogui ir jo sveikatai

Tyrėjas tikina, kad jei vandenyje jaučiamas chloras – jo vartoti nereikėtų. „Žinoma, viskas priklauso nuo jo koncentracijos – ar ji didelė, ar dar normos ribose. Vienas dalykas, kai chloras jaučiamas stipriai, kitas – kai nežymiai. Jis veikia kaip dezinfekcinė priemonė“.

Vis tik dezinfekuojančiomis savybėmis pasižymintis chloras nėra nei tinkamas, nei reikalingas žmogaus organizmui. „Jaučiant vandenyje chlorą galima bandyti įsipilti vandenį į talpas, kurį laiką palaikyti ir chloras turėtų suirti iki nereaktyvių junginių. Jeigu ir palaikius chloras nepasišalina, tada išvis nereikėtų gerti tokio vandens“, – pataria P. Danilovas.

4 mitas: Šiek tiek drumstas ar balkšvas vanduo – netinkamas vartojimui

„Vanduo neturi būti drumstas. Jeigu vanduo turi tam tikrą drumstumą arba kokią intesyvią spalvą, tai nėra gera. Tokio vandens gerti nereikėtų“, – pažymi tyrėjas.

Pasak jo, esant tokiai situacijai svarbu išsiaiškinti, iš kur atsiranda drumstumas ar spalva – gal dėl to atsakinga vandenį tiekianti įmonė, pvz., vandens tiekimo sistemoje yra problemos, todėl tvarkomi vamzdžiai ir dėl to vanduo tapo drumstas, o gal kažkas negerai su namuose esančiais vamzdžiais ir jų kokybe.

P. Danilovas pasakoja, kad vanduo neturėtų būti ir balkšvas: „Kartais trumpalaikė balkšva spalva gali atsirasti dėl priplaktų oro burbuliukų. Bet jei vanduo iš tiesų toks yra, tai gali būti kažkokios medžiagos vandenyje ištirpusios ar dalelytės pakibusios, kurios suteikia tokią spalvą. Todėl nors tai gali būti ir nekenksminga, siūlau nerizikuoti ir tokio vandens nevartoti“.

5 mitas: Vandens filtrai pagerina vandens kokybę

Tyrėjo nuomone, prieš namuose įrengiant vandens filtrus reikėtų gerai įvertinti situaciją, nes jie ne visuomet reikalingi.

„Jeigu žmonės nepasitiki, kad jų vanduo yra saugus, vandens mėginį gali nunešti į atitinkamas laboratorijas, kurios tiria vandens sudėtį tiek mikrobiologiniu, tiek cheminiu aspektais, ir tada viskas bus aišku, – pataria P. Danilovas. – Tyrimas parodys, kokios medžiagos sudaro vandenį ir koks jų kiekis“.

Jis pasakoja, kad filtrų būna įvairių. Pavyzdžiui, vieni filtrai visiškai nudruskina vandenį, po to dar papildomai į vandenį yra pridedama tam tikrų mineralinių medžiagų; kiti filtrai šalina kietą vandenį sukeliančias medžiagas, t. y. kalcį ir magnį.

„Kartais žmonėms nepatinka, kad jų arbatinukas apsineša kalkėmis. Tos kalkės – tai kalcis ir magnis, kuris žmogui reikalingas. Todėl filtrų pagalba šios medžiagos tiesiog pašalinamos, kad virdulys būtų švarus. Bet tokiu būdu sau padaroma meškos paslauga: po to, negaudami pakankamai mineralinių medžiagų, žmonės turi gerti kalcio ir magnio papildus. Tai nežinau, ar tai yra gerai“, – teigia P. Danilovas.

6 mitas: Mineralinis vanduo ypatingai naudingas žmogaus sveikatai

Tyrėjo nuomone, renkantis vandenį, svarbu atsižvelgti į individualią žmogaus mitybą – vanduo nebūtinai turi būti didelės mineralizacijos, nes mineralinių medžiagų daugiausia gauname kartu su maistu. „Visgi jei žmogus serga ar daug prakaituoja, jos greitai prarandamos, todėl aukšto mineralizacijos laipsnio vanduo atstato elektrolitų balansą“, – teigia mokslininkas.

Jis tvirtina, kad yra įvairių mitų, jog mineralinis vanduo gali „sveikatinti, padėti išvengti tam tikrų ligų“, tačiau, tyrėjo nuomone, kartais pirkdami mineralinį vandenį žmonės tik švaisto pinigus.

„Palyginimui: kai kuris mineralinis vanduo kainuoja daugiau nei litras kuro. Tai nelogiška, juk tai vanduo, ne kažkoks stebuklas. Be to, svarbu žinoti, kokių mineralinių medžiagų asmeniškai reikia žmogui. Tarkim, jei žmogus turi tam tikrų skydliaukės ligų ir ilgą laiką geria vandenį su jodu, tas jodas vienų ligų atveju gali būti labai naudingas, o kitų ligų atveju gali būti ne tik nenaudingas, bet net ir kenksmingas“, – sako P. Danilovas.

Nieko nenutuokę pardavėjai "stebuklingą" vandens filtrą bandė įpiršti pačiam įmonės "Klaipėdos vanduo" generaliniam vadovui Leonui Makūnui. Šis, išklausęs pasakojimų apie prekės naudą, nunešė išfiltruotą vandenį į savo įmonės laboratoriją. Paaiškėjo, kad iš filtro ištekėjęs vanduo ne toks jau ir sveikas.

Skambino ir žmonai

Mergina, kuri pasiūlė ištirti jo namuose vandens kokybę, L.Makūnui paskambino prieš savaitę. Direktorius paklausė, kokiai organizacijai ši atstovauja.

"Į mane kreipėsi vardu. Iš pradžių prisistatė esanti iš ekologinės asociacijos. Paprašius patikslinti, pasakė Nacionalinės vandens kokybės asociacijos. Galiausiai pasakė, kad iš vienos įmonės", – prisimindamas šį atvejį stebėjosi vadovas.

L.Makūnas daug kalbėjusiai pardavėjai patvirtino, kad apie nemokamai atliekamus vandens "tyrimus" yra išties daug girdėjęs.

"Pamaniau, pažiūrėsiu, kas bus. Tad pardavėją sutikau priimti", – tvirtino generalinis direktorius.

Pasak vadovo, prieš tai filtrų pardavėjai skambino jo žmonai ir prašėsi į namus. Tačiau ši patarė geriau jų namuose vandens kokybės netirti.

L.Makūno teigimu, skambinusi mergina davė kitos darbuotojos – ponios Genovaitės telefono numerį. Sutartu laiku ši moteris atvažiavo ir atsinešė filtrą, kurį prijungė vonioje.

"Pirmiausia man užkliuvo, kad iš filtro išeina dvi žarnelės, bet vanduo teka tik iš vienos. Paklausiau, kas ten bėga. Tvirtino, kad nuotekos. Paaiškino, kad, norint gauti litrą filtruoto vandens, du litrai turi ištekėti į kanalizaciją. Tokie yra sistemos nuostoliai", – pasakojo vadovas.

Pateikė suklastotą dokumentą

Anot L.Makūno, kol vanduo buvo filtruojamas, viešnia pateikė įmonės "Klaipėdos vanduo" suklastotą vandens tyrimo protokolą, kuris neva atliktas 2009 m. rugsėjo 2 d.

Tą dieną tokio tyrimo nebuvo. Tuo metu net įmonės statusas buvo kitas, nei nurodyta pateiktame protokole. Minėtas tyrimas buvo atliktas 2003 m. vienai įmonei. Jo rezultatai buvo geri.

"Kai parodė suklastotą protokolą, darbuotoja pasakė, kad pažiūrėčiau, kokius nuodus geriu. Mane tai užgavo. Sakau, kad čia viskas yra žemiau normos ribų. Gal čia ne nuodai? Tačiau ji dar kartą pabrėžė, kad nuodai, nors vandens tyrimai buvo geri", – pasakojo vadovas.

Tada moteris pareiškė, kad pati išmatuos, kiek neva nuodų yra iš čiaupo tekančiame vandenyje.

"Išsitraukė prietaisiuką. Pamatavo. Aparatas parodė skaičių 260. Tačiau ką būtent parodė, neįvardijo. Tada išmatavo filtruotą vandenį. Aparatas rodė skaičių 20", – pasakojo L.Makūnas.

Naudojosi įtartinu aparatu

Įmonės "Klaipėdos vanduo" Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė tvirtino, kad aparatu, kurį buvo atsinešusi filtrų pardavėja, nustatomas bendras druskų kiekis vandenyje.

"Jo norma vandenyje yra 2,5 tūkst. Tačiau apie tai pardavėjai nutyli. Jie naudojasi tuo, kad iš čiaupo ištekėjusio ir filtruoto vandens matavimo skaičiai žymiai skiriasi", – pabrėžė vedėja.

L.Makūnas nieko neįtariančios savo viešnios paklausė, ar prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir kur yra tai žymintis lipdukas.

"Manau, kad šis matuoklis naudojamas neteisėtai. Kiekvienas prietaisas, kuriuo kas nors matuojama, turi būti metrologiškai patikrintas. Įtariu, kad tai specialiai filtrus parduodančios kompanijos užsakytas prietaisas, kad būtų galima žaisti skaičiais", – svarstė vadovas.

Mandagiai išklausęs paskaitą apie filtrų teigiamas savybes, L.Makūnas pardavėjai prisistatė, kas toks yra. Viešnią jis išlydėjo, o filtruotą vandenį nunešė ištirti į laboratoriją.

Buvo lyg distiliuotas

Atlikus tyrimus, nustatyta, kad filtruotame vandenyje yra kur kas mažiau įvairių medžiagų, kurių įprastai būna vandenyje. Bendras jo kietumas atitinka distiliuoto vandens lygį.

Didžiausią nerimą sukėlė vandenilio jonų koncentracijos kiekis. Jis siekė 5,45 pH.

"Tai reiškia, kad vanduo – rūgštinis. Pagal higienos normą turi būti nuo 6,5 iki 9,5 pH. Jei jis siekia 7, tai vanduo yra neutralus – nei rūgštinis, nei šarminis", – atskleidė vadovas.

Anot L.Makūno, filtruotas vanduo buvo palygintas su jonizuotu. Pastarojo pH – net didesnis nei filtruoto ir siekė 6,1.

"Rūgštinis vanduo yra nuodingas. Jis naudojamas tik apsiprausti, nes dezinfekuoja. Tik labai retais atvejais tokį galima gerti. Be to, kietas vanduo yra sveikesnis nei minkštas. Tai, ką ponia Genovaitė įvardijo nuodais, yra mikroelementai, kurie būtini žmogui", – pabrėžė vadovas.

Kaina – 3,5 tūkst. litų

L.Makūnui darbuotoja tvirtino, kad pats filtras kainuoja 3,5 tūkst. litų ir teigė, kad jam garantija suteikiama 10 metų, o atlaiko 30 metų.

Įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovas suskaičiavo, kad per metus aparatas atsieina 750 litų, įskaitant išlaidas jo priežiūrai. Jį naudojantiems asmenims litras geriamojo vandens kainuoja 0,2 lito.

"Tai nėra daug, jei žiūrėsi, kiek geriamasis vanduo kainuoja parduotuvėje. Tačiau kam klaipėdiečiams to reikia? Pas mus centralizuotai tiekiamas vanduo yra tinkamas gėrimui", – aiškino vadovas.

Anot L.Makūno, filtravimo sistemos nėra blogos, tačiau jas reikia naudoti gyvenvietėse, kur vandens kokybė bloga. Taip pat svarbu nustatyti, kokių medžiagų vandenyje yra, o ne tikėti kokiu nors atneštu įrenginiu.

"Reikia, kad filtras šalintų ne viską, o tai, ko yra per daug", – tvirtino vadovas.

Apsimeta įmonės darbuotojais

Laboratorijos vedėja I.Getautienė pastebėjo, kad dabar žmonės, kuriems siūlomi filtrai, yra protingesni. Prieš pirkdami kai kurie pasiskambina pasiklausti, ar tiesa, ką pasakoja pardavėjai.

"Esu sulaukusi skambučių iš filtrų pardavėjų, kodėl dezinformuoju žmones, kad nereikia filtrų. Tada klausiu: kodėl aš turiu meluoti? Juk kietesnį vandenį, kuriame yra mineralų, gerti sveikiau. Pardavėjas sako: "Bet esant minkštam nepriverda arbatinukas". Tačiau žmogus juk ne arbatinukas", – pabrėžė vedėja.

I.Getautienė prisiminė, jog anksčiau filtrų pardavėjai prisistatydavo įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovais, aiškindavo, kad atlieka nemokamus vandens tyrimus.

"Labai patogu taip prisistatyti. Juk privačios įmonės atstovų niekas nenori įsileisti, o įmonės "Klaipėdos vanduo" gali. Mes vandens tyrimus atliekame tik tada, kai kreipiasi patys žmonės. Jokių nemokamų akcijų neorganizuojame", – aiškino vedėja.