Išties technologijos braunasi visur: į transportą, mediciną, švietimą. Dar keleri metai, ir kitą miesto merą ar šalies prezidentą jau rinksime nebeišeidami iš namų, savo balsą atiduodami internetu.
Panašu, kad po 2018 m. pasaulio čempionato nuskambėjęs pokštas, jog rezultatyviausias futbolininkas ne Cristiano Ronaldo ar Lionelis Messi, o VAR, tapo liūdna futbolo kasdienybe.
Technologijos rado kelią ir į vieną konservatyviausių (nepabijokime tų žodžių) žmonijos veiklos sričių – futbolą. Iš pradžių kukliai pravėrė langą su įvarčio nustatymo (goal-line) inovacija ir teisėjų komunikavimo priemonėmis. O dabar, apsiginklavusi vaizdo peržiūrų sistema bei asistentais (VAR), jau plačiai atlapojo duris. Ir iškart tapo vienu svarbiausių žaidėjų. Svarbesniu už geriausią 2018 m. pasaulio futbolininką Luką Modričių ar geriausią jauną planetos žaidėją Kylianą Mbappe. Juk dabar ne jie, o VAR gali nulemti bet kurių svarbiausių rungtynių baigtį. Tuo šią savaitę darsyk įsitikino ir kroatas, ir jaunasis prancūzas, su trenksmais išlėkę iš Čempionų lygos turnyro.
Tiesa, dėl Madrido "Real" palaidoto sezono didžiausia kaltė tenka pačiam L.Modričiui ir kompanijai, taip ir neįvertinusiai Amsterdamo "Ajax" jaunuolyno gaivališkos jėgos. K.Mbappe su Paryžiaus "Saint Germain" žvaigždynu buvo vertesni vietos ketvirtfinalyje, tačiau jų pastangas nubraukė VAR. "Manchester United" futbolininkai mintyse jau buvo atsisveikinę su Čempionų lyga, kai juos išgelbėjo arbitras iš Slovėnijos Damiras Skomina, pasitelkęs technologijas ir paskyręs ginčytiną 11 m baudinį. Žiauriai aštuntfinalyje nuo VAR nukentėjo ir "Roma" komanda, kuriai vienu atveju menkas žaidėjų kontaktas kainavo praleistą įvartį, o kitu – neskirtą baudinį.
Panašu, kad po 2018 m. pasaulio čempionato nuskambėjęs pokštas, jog rezultatyviausias futbolininkas ne Cristiano Ronaldo ar Lionelis Messi, o VAR, tapo liūdna futbolo kasdienybe.
