Kaunas Japonijoje ir pasaulyje žinomas kaip diplomato Chiunės Sugiharos miestas. Ch.Sugihara prieš pat Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydų tautybės žmones, suteikdamas jiems tranzitines vizas ir taip sudarydamas galimybę pabėgti nuo Holokausto. Tarp Kauno ir Gifu savivaldybių užsimezgė partneriški ryšiai, o šis koncertas buvo Gifu choro dovana Lietuvai 100-mečio proga.

Labai simboliška, kad japonai dovanodami Kaunui šį koncertą jam suteikė ir labdaros renginio statusą, nes visi, atėję klausytis įstabios muzikos, turėjo galimybę prisijungti prie „Palankaus vėjo malūnėlių“ akcijos ir paremti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros paramos fondą „Rugutė“. Atrodo, kad „Palankaus vėjo malūnėliai“ išties stipriai įsisuko ir sukėlė rezonansą daugelio kauniečių širdyse. Pilnutėlė Kauno filharmonija nuščiuvusi klausėsi L.Bethoveno 9-osios simfonijos ir nuostabių japoniškų kūrinių. Žmonės braukė ašaras koncerto pabaigoje kartu dainuodami lietuvišką dainą „Kur giria žaliuoja“.

„Po L. van Bethoveno 9-osios simfonijos, kurią atliko Kauno simfoninis orkestras, Japonijos Wien-Gifu ir Kauno valstybybinis chorai, dirigentas Tamotsu Hiramitsu atsisuko į publiką, paprašė atsistoti ir visiems kartu sudainuoti dainą „Kur giria žaliuoja“! Toks ypatingas visus vienijantis veiksmas, kai daina ir jausmai liejasi iš pačių širdies gelmių“, – po koncerto įspūdžiais dalijosi šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė.

„Koncertas nuostabus! Didingoji L.Bethoveno 9-oji simfonija tokiomis pajėgomis atlikta tikriausiai pirmą kartą Kaune. Neišdildomas įspūdis ir jausmas. Tegu gailisi tie, kurie šio koncerto neišgirdo“, – pastebėjo kaunietė Vaiva Paulauskienė

„Palanakaus vėjo malūnėlių“ akcijos Kaune iniciatorė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršinienė, ypač džiaugėsi, kad tokios tolimos šalys kaip Japonija ir Lietuva kuria ypatingus ryšius per kultūrą ir meną.

„Didžiuojamės galėdami plėtoti gražiausius projektus ir žmones vienijančias iniciatyvas, atkreipiant visuomenės dėmesį į socialinę atjautą. Nuostabu, kad paramos „Rugutei“ tradicija jau ne pirmus metus puoselėjama Kaune, organizuojant bendrus renginius „Sugiharos savaitės“ grupės narių iniciatyva, Japonijos–Lietuvos draugystės asociacijos ir kitų Japonijos miestų bei organizacijų dėka. Nuoširdžiausiai dėkojame dosniems koncerto klausytojams už paramą „Rugutės“ fondui, ačiū visoms mokykloms – „Dainavos“ ir J.Dobkevičiaus progimnazijoms, „Saulės“ ir Jono Jablonskio gimnazijoms, Karalienės Mortos mokyklai, Kauno technikos profesinio mokymo centrui, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrui už dalyvavimą akcijoje renkant paramai lėšas ir savanorišką mokinių pagalbą koncerto metu. Dėkojame visoms organizacijoms, ypač salonui „Jaukūs namai“ ir jo įkūrėjai Astai Kavaliauskaitei bei daugeliui kitų kauniečių už palaikymą ir surinktas lėšas. Buvo smagu, kad visi kartu padarėme didelį darbą!“ – gerų žodžių negailėjo L.Viršilienė.

Praėjusį penktadienį, lapkričio 21 d., Užupio meno inkubatoriaus kiemelyje buvo pristatyta antroji tarptautinio projekto „Anapus Vartojimo“ dalis – tai skulptorės iš Suomijos Johannos Ilvessalo skulptūra „5 malūnėliai“. Menininkė miestui padovanojo 5 vėjo malūnėlių skulptūras, kurios nuo šiol stovės Vilnelės pakrantėje.  Skulptorė teigia, jog vėjo malūnėliai - tai įkvėpimo traukos šaltinis. Kiekvienas, pasigedęs savo įkvėpimo mūzos, yra kviečiamas apsilankyti Užupyje ir atsistoti greta malūnėlių. Laukimo momentu jus gali aplankyti įkvėpimo mūza – tereikia išlaukti, kol vieną iš malūnėlių pasuks vėjas. Šie kūrybinę energiją ir idėjas generuojantys malūnai simboliškai primena mums, kad kūrėjais galime tapti kiekvienas.

Paskutinėmis lapkričio savaitėmis Užupis taip pat mini ir „Vėjo dienas“. Kaip teigia pats Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis, vėjo negalime turėti, tačiau galime prisijaukinti. Dėl šios priežasties projekto „Anapus Vartojimo“ rengėjai kviečia visus atvykti į Vilnelės pakrantę ir pamėginti bent trumpam pagauti savojo įkvėpimo vėją.

Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas, prasidėjęs spalio viduryje, yra skirtas miesto gyventojams, pasiilgusiems meno ne galerijose, o miesto gatvėse.  Kaip teigia projekto rengėjai, šiuolaikinio meno nesuprantantys žmonės šiomis dienomis dažniausiai renkasi lengvas ir daug galvoti neverčiančias pramogas. Projekto tikslas yra priartėti prie tų žmonių, kurie yra paskendę pramogų vartojimo rutinoje ir leisti jiems prisiliesti prie meno, kuris pasiekiamas ne tik išrinktiesiems.