Tai reiškia, kad „Litgrid“ su A. Stumbro įmonėmis nebepasirašys ketinimų protokolų dėl vėjo parkų prijungimo prie tinklo, nebent komisija ir Vyriausybė jas pripažins nekeliančiomis grėsmės nacionaliniam saugumui.

Regionų administracinis teismas kovo 12 dieną atsisakė priimti A. Stumbro prašymą panaikinti pernai spalį ir lapkritį komisijos bei Vyriausybės priimtus sprendimus, kuriais dėl grėsmių nacionaliniam saugumui atmesti jo įmonių „Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“ prašymai pasirašyti ketinimų protokolus dėl prisijungimo prie „Litgrid“ tinklo.

Teismas taip pat atsisakė pratęsti terminą, per kurį teisės aktai gali būti skundžiami.

„Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios (...). Teismas nenustatė, kad terminas būtų praleistas dėl svarbių, tai yra nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių“, – nusprendė teismas.

A. Stumbras teismui teigė, jog iki viešo „Litgrid“ pasisakymo bei LRT publikacijos sausio 30 dieną nesuprato visų vyriausybinės komisijos išvados pasekmių, todėl teismas atsiimtą skundą turėtų priimti iš naujo, o terminas skundui pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo sausio 30 dienos.

A. Stumbro teigimu, apie materialines komisijos sprendimo pasekmes jis suprato tik sausio 30 dieną, kai „Litgrid“ viešai, nacionalinio transliuotojo eteryje išsakė savo poziciją jo ir kitų jo valdomų bendrovių projektų atžvilgiu, taip pat kai vasario 15 dieną „Litgrid“ atsisakė išduoti prijungimo sąlygas 18 MW galios hibridiniam projektui, kuriam nereikia komisijos patikros. 

Vyriausybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, teismui teigė, kad A. Stumbras dėl to į teismą jau kreipėsi ir skundą 2023 metų gruodį atsiėmė.

„Aplinkybės, kad pareiškėjas apie skundžiamų teisės aktų svarbą suprato vėliau nei gavo dokumentus, yra subjektyvios aplinkybės, priklausančios nuo pareiškėjo valios“, – teismui teigė ministerija.

„Litgrid“ BNS pranešė, kad minėtos dvi A. Stumbro įmonės per pastaruosius metus – nuo pernai kovo, kai įsigaliojo naujas pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas – pateikė 10 prašymų dėl pralaidumų rezervavimo tiek vėjo, tiek hibridinėms elektrinėms (vėjo, saulės, kaupiklių) vystyti.

„Buvo patenkintas vienas prašymas (pasirašytas ketinimų protokolas), tačiau vėliau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijai priėmus išvadą, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, šio ketinimų protokolo vykdymas buvo sustabdytas“, – BNS nurodė „Litgrid“.

LRT sausio 30 dieną paskelbė, jog A. Stumbro bendrovės dėl Vyriausybės ir komisijos sprendimų į teismą kreipėsi dar gruodžio 20 dieną, tačiau iki numatyto posėdžio skundą atsiėmė. Netrukus „Energijos parkai“ „Litgrid“ paprašė suteikti išankstines prisijungimo sąlygas dėl 48 megavatų (MW) pralaidumo – nesiekiančio 50 MW ribos, dėl kurios reikėtų vyriausybinės komisijos išvadų. Šios sąlygos bendrovei buvo suteiktos.

LRT Tyrimų skyrius tuomet skelbė, kad „Energijos parkai“ šiemet paprašė išankstinio prisijungimo sąlygų dar bent penkiems projektams, kurių galia mažesnė nei 50 MW. Iš viso įmonė pretendavo rezervuoti 221 MW galios.

„Litgrid“ tuomet LRT teigė, jog ketinimų protokolai su įmone nebus pasirašyti, kol nebus pakeista vyriausybinės komisijos išvada.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, komisijai įtarimų kilo dėl A. Stumbro galimų ryšių su Rusijos piliečiu Vasilijumi Fedorinu, turinčiu ryšių Kremliaus administracijoje. V. Fedorinas prieš keliolika metų su partneriais buvo įkūręs verslą Lietuvoje. Jo įmonei „Amberinvest“ 2006–2009 metais vadovavo A. Stumbras.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, „Litgrid“ planuotų sudaryti sandorių šalys („Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su Rusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, rašė LRT.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

„Mes pirmiausia turime pasistatyti molus. Dabar mes judame į priekį, šiuo metu yra projektuojami molai ir kitais metais greičiausiai, jeigu pavyks, kartu su valstybe mes pradėsime statyti molus į jūrą. (...) Užbaigsime iki 2027-ųjų metų arba 2026-ųjų pabaigos“, – BNS sakė Šarūnas Vaitkus. 

„Manau, kad iškart po molų statybos būtų padarytas vienkartinis gilinimas ir po to jau paprasti dalykai, nes tie molai ir yra pagrindinis dalykas, kad neužneštų (uosto – BNS), kaip vieną kartą buvo atsitikę. (...) Po molų statybos galėtų iškart įvykti vienkartinis gilinimas ir tikrai galėtų jau prasidėti veikla“, – kalbėjo Palangos meras.

Energetikos ministerija parengė Šventosios uosto įstatymo pataisas, pagal kurias ateityje uostas galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje.

Be to, pataisomis siūloma pailginti uosto žemės nuomos laiką, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas tokiems laivams. Dabar įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos laikas – 25 metai – yra per trumpas, rašoma dokumente.

Pasak Š. Vaitkaus, Šventosios uostą pritaikius būsimų jūrinių vėjo jėgainių aptarnavimui, jas iš kurorto būtų galima pasiekti greičiau nei iš Klaipėdos – dabar kelionė laivu iš Klaipėdos į Šventąjį banguojant jūrai trunka 4 valandas.

Š. Vaitkus sako, kad Šventojoje taip pat galėtų budėti kariuomenės gelbėjimo laivai, kuriuos būtų galima pasitelkti likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale – dėl to esą kalbėta ir su Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Turime Būtingės terminalą, kuris nuo Šventosios yra nutolęs 3,5 kilometro. Dabar jeigu atsitinka kokia nelaimė ar naftos išsiliejimas, tai plaukti iš Klaipėdos keturias valandas – kartais nebereikia ir plaukti, nes viskas išsilieja. Uoste galėtų būti gelbėjimo laivas, kuris plūdurą (Būtingės terminalo – BNS) pasiektų per 15–20 minučių ar dar greičiau“, – teigė Š. Vaitkus.

Palangos meras sutinka, jog tokia Šventosios uosto perspektyva sukurtų naujų gerai apmokamų darbo vietų ir skatintų vietos verslą. 

„Būtų papildomos darbo vietos, jeigu kas nors laimėtų konkursą (žemės nuomos – BNS). (...) Nauda būtų papildomos darbo vietos ir, kaip sakiau, uostas turi turėti gyvybės. Uoste vyktų pastovi veikla – ir laivai, ir darbo vietos, ir mokesčiai į biudžetą, ir mokesčiai į uostą. Tai svarbiau nei laikyti tuščią uostą“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Uoste vyktų pastovi veikla – ir laivai, ir darbo vietos, ir mokesčiai į biudžetą, ir mokesčiai į uostą. Tai svarbiau nei laikyti tuščią uostą.

Jo teigimu, iš nuomos gautos pajamos galėtų būti panaudotos toliau tvarkant Šventosios uostą.

Nuo šių metų Šventosios jūrų uostą valdo Palangos savivaldybės įsteigta direkcija. Nei uosto žemės ar akvatorijos, nei infrastruktūros negalima privatizuoti.

Aptarnauti būsimų vėjo parkų statytojus ruošiasi ir Klaipėdos uostas. Pernai skelbta, kad Uosto direkcijos investicijos į šių parkų statyboms aptarnauti skirtą infrastruktūrą uoste gali siekti iki 35 mln. eurų – buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje ketinama įrengti 20 hektarų krantinių ir specialią dangą, atsparią itin didelei apkrovai.

Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Bendrovė investuos į įrangą – specialius kranus, krautuvus, keltuvus.

Du pirmieji vėjo parkai Baltijos jūroje bus statomi už maždaug 35 kilometrų nuo Palangos ir apie 40 kilometrų nuo Klaipėdos. Pasak ministerijos, ateityje planuojama vystyti ir daugiau vėjo parkų Baltijos jūroje.

Terminą statybos leidimui siūloma prailginti nuo trejų iki ketverių metų, o leidimui gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.

Taip pat siūloma supaprastinti informacijos pateikimą apie konkursų dalyvių, jų akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitikimą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams – tam užtektų tik laisvos formos patvirtinimo.

VERT viešajai konsultacijai pateikė jūrinių vėjo parkų konkursų sąlygų bei leidimų vystytojui išdavimo tvarkos pakeitimus – pastabų laukiama iki lapkričio 30 dienos.

Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad vėjo parkų jūroje konkursų nugalėtojai leidimą statybai turi gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus nuo leidimo plėtrai ir veiklai išdavimo.

Dalis pirmuoju (be galimybės pretenduoti į valstybės pagalbą) konkursu besidomėjusių įmonių dar kovą BNS teigė jame nusprendusios nedalyvauti dėl per trumpų terminų gauti statybai reikalingus leidimus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys interviu BNS spalį pripažino, kad dėl sutrikusios tiekimo grandinių sunku tikėtis, kad jūriniai vėjo parkai pradės veikti 2028 metais – tokį lūkestį anksčiau kėlė pati ministerija.

Taip pat siūloma numatyti, kad dėl valstybės, kitų asmenų kaltės ar nenugalimų force majeure aplinkybių terminai galėtų būti pratęsti.

 

Taip pat siūloma numatyti, kad dėl valstybės, kitų asmenų kaltės ar nenugalimų force majeure aplinkybių terminai galėtų būti pratęsti.

Pakeitimai taip pat numato, kad būsimų konkursų dalyviams užtektų pateikti laisvos formos patvirtinimą apie jų, akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitikimą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams bei apie tai, kad jų neatitinkantys akcininkai valdyme neturėtų daugumos.

Jūros parko vystytojų akcininkų klausimas tapo aktualus šią savaitę portalui „Verslo žinios“ paskelbus, kad pirmąjį konkursą laimėjusios valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ partnerės – pasaulinės jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijos „Ocean Winds“ – vieno iš akcininkų struktūroje yra ir Kinijos valstybinė korporacija „China Three Gorges Corporation“.

Pasak vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos, „Ocean Winds“ nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. „Ignitis grupė“ pabrėžė, kad Kinijos korporacija neturi jokios sprendimo teisės bei projekte niekaip nedalyvauja. 

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama paskelbti kitų metų sausio 15 dieną.

Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Susitarimas leis klientams per metus patiekti apie 98 gigavatvaladžių (GWh) energijos – apie 22 proc. visos įmonės superkamos elektros iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje, pranešė „Elektrum Lietuva“.

Iš viso ji šiemet planuoja supirkti apie 440 GWh elektros iš vėjo, saulės, vandens, šilumos gamybos įmonių ir tai sudarys ketvirtadalį visos įmonės planuojamos patiekti elektros klientams Lietuvoje.

„Vėjo parkai įprastai pasižymi dideliais generuojamos žaliosios elektros pajėgumais, todėl Žvirgždaičių vėjo parko elektros apimtys dar labiau sustiprins mūsų svorį rinkoje ir leis užtikrinti maksimalią naudą vartotojams“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.

Fondo „BaltCap Infrastructure fund“, kuriam priklauso vėjo parko savininkė „Žvirgždaičių energija“, partneris Šarūnas Stepukonis teigė, kad „Elektrum Lietuva“ dalį supirktos elektros patieks kitoms „BaltCap“ valdomoms įmonėms.

Planuojama, kad Žvirgždaičių vėjo parkas bandomuoju režimu pradės veikti artimiausiu metu. Galutinai jis turėtų būti užbaigtas gegužės mėnesį.

Šio parko galia sudaro 30 megavatų (MW). „BaltCap“ ir „Elektrum Lietuvos“ susitarimas galioja nuo šių metų kovo pradžios iki 2024 metų pabaigos.

Šiuo metu „Elektrum Lietuva“ eksploatuoja tris nuosavus saulės energijos parkus, per metus jų gamybos apimtys siekia apie 12,5 GWh. Dar trys bendrovės saulės parkai turėtų veikti šiais metais.

Pasak rinkos dalyvių, tokį sprendimą lėmė pakeistas dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumas, dideli reikalavimai dalyviams bei per trumpi terminai pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus. 

Pasak Energetikos ministerijos, konkursų eiliškumą lėmė siekis kuo greičiau vystyti vietinę elektros gamybą, atsižvelgiant į tai, kad pirmojo aukciono nugalėtojas dar turės pats atlikti daug parengiamųjų darbų.

„Pagrindinė priežastis – kuo spartesnė vietinės elektros energijos generacijos plėtra, kas leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams ir verslams“, – komentare BNS teigė ministerija

Aukcione neketina dalyvauti „Green Genius“, „Enefit Green“

Nedalyvauti kovo 30 dieną prasidedančiame aukcione nusprendė bendrovė „Green Genius“, jame, tikėtina, taip pat nedalyvaus Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“. Abi įmonės domėjosi konkursu ir svarstė jame dalyvauti.

Pasak „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo linijos vadovo Dariaus Biekšos, toks sprendimas priimtas dėl nepalankių konkurso sąlygų.

„Svarstėme kurį laiką ir su partneriais (didžiausia privačia Lenkijos energetikos bendrove „Polenergia“ – BNS) kalbėjome, bet iš tikrųjų nepavyko partnerių įtikinti, ir jie kelia tuos pačius klausimus, ką ir mes. Kadangi neturime atsakymo, kaip uždengti tas rizikas, nusprendėme, kad nedalyvausime“, – BNS teigė D. Biekša.

„Trumpas terminas ir matome, kad ministerija (Energetikos ministerija – BNS) nori kuo greičiau turėti tą projektą. Tas projektas, iš to, ką mes matome, rinkoje yra labai sunkiai įgyvendinamas – (...) yra įsipareigojimai per tris metus turėti statybos leidimą, tai yra labai sudėtinga. (...) Čia turbūt eis tokios įmonės, kurios gali tas rizikas toleruoti ir iš kitų veiklų dengti galimus nuostolius“, – aiškino „Green Genius“ atstovas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme skelbiama, kad vėjo parko jūroje be valstybės paramos konkurso nugalėtojas leidimą statybai turės gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus.

Be to, skirtingai nei antrojo – su valstybės pagalba – planuojamo vystyti parko atveju, pirmojo konkurso nugalėtojas turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). 

„Green Genius“ atstovas teigė, jog įmonė planuoja dalyvauti antrojo parko aukcione rudenį – tai ji ketina daryti kartu su „Polenergia“. 

Jūrinių vėjo parkų aukcionais domėjosi ir „Enefit Green“, tačiau, pasak jos direktoriaus Donato Celešiaus, bendrovė ketvirtadienį planuojamame skelbti konkurse taip pat, tikėtina, nedalyvaus.

„Mes diskutavome ir pakankamai intensyviai buvome įsigilinę, bet matote, kas čia įvyko. Tas konkursas buvo perkeltas iš kitų metų, padarytas pirmoje vietoje, vietoj pirmo numatyto konkurso. Viskas pasikeitė taip smarkiai ir taip greitai (...) Kad sudalyvautume, čia neužtenka pateikti kažkokią pseudo paraišką. Čia reikia atlikti krūvą namų darbų, skaičiavimų, dėl to tiesiog nespėsime“, – BNS sakė D. Celešius.

Čia turbūt eis tokios įmonės, kurios gali tas rizikas toleruoti ir iš kitų veiklų dengti galimus nuostolius.

„Matome, kad nesame pasiruošę, nesame šimtu procentų confident jame dalyvauti. Tai turbūt jame ir nedalyvausime. Aišku, dviejų mėnesių dokumentų pateikimo terminas yra, bet, kiek dabar tą informaciją valdome, tai, tikėtina, nespėsime“, – pridūrė jis.

Pasak D. Celešiaus, „Enefit Green“ dar svarsto, ar dalyvaus rudenį planuojamame surengti aukcione.

Nedalyvaus ir daugiau potencialių plėtotojų

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas, anksčiau BNS tvirtinęs apie rinkos dalyvių susidomėjimą pirmuoju konkursu, teigė, kad dėl trumpų terminų jame nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.

„Faktiškai laikas pasiruošimo. Per tą laiką negali nei įrengimų gamintojų apsiklausti, kad gautum pasiūlymus vėjo elektrinėms, nei pasiruošti verslo planui“, – BNS teigė L. Sabaliauskas.

„Elektrinių konkurso apklausos turi trukti jūrinėms vėjo elektrinėms bent jau penkis mėnesius, kad gamintojai pateiktų kažkokius pasiūlymus. Per du mėnesius apsiklausti kompanijas faktiškai nerealu, nes čia elektrinių gamintojai, statybininkai, transformatorių rangovai“, – pridūrė jis.

Numatytas pirmojo aukciono dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas – 60 dienų.

Apie dalyvavimą kovo 30 dieną planuojamame skelbti aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“.

BNS žiniomis, dalyvauti jame šiuo metu vis dar svarsto ir viena tarp galimų dalyvių anksčiau minėta užsienio kompanija, tačiau, pasak viešai skelbti pavardės nenorėjusio jos atstovo, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.  

Be „Ignitis grupės“, „Enefit Green“ bei „Green Genius“, aukcionu su valstybės parama anksčiau domėjosi Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

2021 metais Energetikos ministerija skelbė, jog jūros vėjo parku taip pat domisi Prancūzijos kompanija „TotalEnergies Renewables“, Kanados „Northland Power“ ir kitų šalių vystytojai.

Pirmojo vėjo parko jūroje vertė – 1,8 mlrd. eurų

Pirmojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko vystymo be valstybės paramos konkursą VERT skelbs ketvirtadienį, o trečiadienį planuojamose patvirtinti konkurso sąlygose nurodoma reguliuotojo apskaičiuota projekto vertė, pagal kurią bus nustatomi reikalavimai dalyvių kapitalui – 1,8 mlrd. eurų. Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

Parkas bus statomas beveik 36 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, į šiaurės vakarus nuo kito tokios pat galios parko, kurį planuojama vystyti su valstybės parama.

Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas vieno kilometro atstumu bus nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija. Projekte numatoma, kad didžiausia leistina generuoti parko galia siektų 700 MW, mažiausia – 580 MW.

Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.

Aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų. Tuo metu rudenį numatomo skelbti konkurso dalyviai galės prašyti valstybės finansinio skatinimo.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.

Konkurso dalyvis turės nurodyti, kada planuoja pasirašyti sutartis dėl įrangos įsigijimo ir jos įrengimo, o pagrindinius komponentus turės pirkti iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių tiekėjų.

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

„Pavyzdžiui, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybės ir vietos bendruomenės sudarė paramos sutartis su toje vietovėje vėjo energetikos projektus vystančiais ūkio subjektais – jos įsipareigodavo ar pažadėdavo konkrečiam ūkio subjektui nustatyti palankias mokestines sąlygas ir kuo greičiau nagrinėti prašymus ar spręsti problemas, susijusias su vystytojo veikla, nors parama turėtų būti neatlygintina“, – rašoma STT pranešime.

„Tokia praktika laikytina ypač ydinga ir gali būti vertinama kaip sudaranti išskirtines sąlygas ir sukelia piktnaudžiavimo rizikų“, – pabrėžė analizę atlikę STT tyrėjai.

Informaciją apie galimus pažeidimus STT perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, taip pat Aplinkos ministerijai, Akmenės, Kelmės, Plungės ir Telšių savivaldybėms – jos įpareigotos per tris mėnesius paskelbti, kaip bus įgyvendinami  STT siūlymai.

Seimas birželį pritarė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančiam įstatymų pataisų – vadinamajam proveržio – paketui. Pakeitimai turėtų sumažinti biurokratinius trikdžius vėjo ir saulės elektrinių projektų vystymui.

Energetikos ministerija iki 2030 metų žaliosios energetikos plėtrai ir efektyvumui planuoja skirti beveik 1 mlrd. eurų. 

Vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tai numato įmonių pasirašytas ketinimų protokolas, penktadienį pranešė „Klaipėdos nafta“.

Juo susitarta dėl bendradarbiavimo sąlygų rengiant ir įgyvendinant Lietuvos vėjo parkų Baltijos jūroje naudojimo ir priežiūros strategiją, kurią planuojama parengti iki 2023 metų vidurio.

Pasak „Klaipėdos naftos“ administravimo ir korporatyvinio valdymo direktoriaus Ryčio Valūno, „Orlen“ yra ilgametis bendrovės partneris.

„Matome naujų plėtros galimybių ir potencialą kurti vertę vėjo energetikos sektoriuje. Neabejojame, kad vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje gali būti daug žadantis švarios energijos šaltinis“, – pranešime teigė R. Valūnas.

„Tikime, kad suvieniję jėgas, pasikeitę patirtimi ir žiniomis su „Klaipėdos nafta“ prisidėsime prie stiprios ir tvarios jūrinio vėjo jėgainių parkų plėtros Lietuvoje ir padėsime užtikrinti energetinį saugumą mūsų regione", – teigė „Orlen Neptun I“ generalinė direktorė. Anna Lukaszewska-Trzeciakowska (Ana Lukaševska-Tšečiakovska).

Anksčiau skelbta, kad „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“ ketina dalyvauti pirmajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje aukcione.

Energetikos ministerija aukcioną numato paskelbti 2023 metų rugsėjo 1 dieną, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Planuojama, kad vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW).

Aukcionu taip pat domisi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Ignitis grupė“ ir „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, bendrą įmonę ketinančios steigti atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir didžiausia privati Lenkijos energetikos bendrovė „Polenergia“, taip pat Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Skaičiuojama, kad jūrinis vėjo parkas pagamins iki 3 TWh elektros  – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų. Lietuva jūroje kol kas neturi vėjo parkų.

Kaip nurodoma pranešime, šiuose parkuose elektros energijos gamyba buvo sustabdyta, per incidentą žmonės nenukentėjo.

„Elektros energijos tiekimas gyventojams ir kitiems vartotojams pajūrio regione vyksta sklandžiai“, – nurodoma pranešime.

Kaip nurodo „Litgrid“, specialistai šiuo metu dirba, kad įranga būtų kuo greičiau sutaisyta.

Žada mažesnes kainas

Šią vasarą Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija parodė, kad Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 GW vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkams plėtoti – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija.

Studijoje pateikti skirtingose zonose galimi statyti įvairių galingumų – 200, 300, 400 arba 500 MW galios – vėjo elektrinių parkai. Šiuo metu šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.

Preliminariais vertinimais, vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m. Ministerijos teigimu, Vyriausybė iki 2020 m. pabaigos turi priimti sprendimą dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje. Esant palankiam sprendimui, aukcionai būtų skelbiami 2022 m.

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis "Kauno dienai" sakė, kad teoriškai 3,35 GW vėjo parkas galėtų pagaminti 13,5 TWh elektros energijos arba daugiau nei Lietuvos metinis poreikis. Tačiau norint įrengti tokios galios vėjo elektrinių parką jūroje reikalingos papildomos investicijos į tinklų ir balansavimo infrastruktūrą.

Šiuo metu, kaip teigė viceministras, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad leidimai naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami konkurso būdu. Konkurse galės dalyvauti tiek valstybinės, tiek privačios įmonės. Konkursai bus organizuojami tik Vyriausybei patvirtinus, kokios galios elektrinės ir kokioje jūrinės teritorijos dalyje jas yra tikslinga plėtoti. Konkurso būdu leidimai bus išduodami asmenims, kurie bus pripažinti konkurso laimėtojais pagal mažiausios kainos kriterijų elektros energijos gamybai iš vėjo energijos, įsipareigos balansavimo sąnaudas padengti savo lėšomis ir atitiks kitas sąlygas.

"Tikslas – turėti kuo didesnę konkurenciją tarp investuotojų į vėjo elektrinių parką jūroje, kas užtikrins mažiausias atsinaujinančios energijos kainas vartotojams. Projektų atsiperkamumas ir paramos vėjo elektrinėms modelis bus vertinami, derinant valstybės pagalbos schemą kartu su Europos Komisija bei rengiant Vyriausybės nutarimą dėl tikslingų plėtoti galių ir vietovių vėjo elektrinių jūroje vystymui. Vėjo elektrinių parkai padės sumažinti elektros energijos kainas bei importo apimtis", – tikino R.Kėvelaitis.

Kaltinimai dėl vilkinimo

Tačiau Lietuvos vėjo energetikų asociacijos (LWEA) prezidentas prof. dr. Stasys Paulauskas sakė, kad vėjo elektrinės Baltijos jūroje jau seniai galėjo veikti ir aprūpinti visą šalį elektra, tačiau esą nuo pat pirmų vėjo energetikos plėtros žingsnių sulaukta pasipriešinimo.

Anot jo, nuo 1993 m. vėjo energetikos šaką ėmusi plėtoti asociacija susidūrė su "nežmonišku pasipriešinimu iš valstybės, Vyriausybės ir pagrindinės valstybinės įmonės "Lietuvos energija" (dabar – "Ignitis") suinteresuotų asmenų pusės." Esą pirma jie teigė, kad Lietuvoje vėjo nėra, po to – kad vėjo malūnai sutrikdys elektros tinklų darbą.

O dabar valstybės įmonė "Ignitis" nusprendė pasivogti privačių bendrovių ir mokslininkų atlikto daugiamečio darbo rezultatus ir nukelti žaliosios energetikos plėtrą dešimtims metų.

"O dabar valstybės įmonė "Ignitis" nusprendė pasivogti privačių bendrovių ir mokslininkų atlikto daugiamečio darbo rezultatus ir nukelti žaliosios energetikos plėtrą dešimtims metų, – sakė S.Paulauskas. – Vėjo energetikos šaką sukūrė Lietuvos verslininkai ir juos vienijanti Lietuvos vėjo energetikų asociacija. Valstybės įmonėse ir ministerijose nebuvo ir dabar nėra vėjo energetikos specialistų, todėl jie ir priešinasi naujovėms, kurių nesupranta, ir negali parengti teisės aktų."

Jūrinę vėjo energetiką, anot pašnekovo, asociacija plėtoja nuo 2002 m. Asociacijos inicijuotame ir parengtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, kurį Seimas priėmė 2011 m., buvo numatyta, kad vyriausybė iki 2013 m. parengs aukcionų ir leidimų statyti jūroje vėjo elektrines tvarką. Pagal įstatymą esą buvo suteikta viltis verslininkams investuoti į jūrinių vėjo parkų tyrimus. Keturios bendrovės atliko tyrimus, pasitvirtino poveikio aplinkai ataskaitas bendram 1 500 MW galios jūros vėjo elektrinių įrengimui. Šios elektrinės, kaip pastebėjo S.Paulauskas, jau galėjo būti įrengtos ir padengti visą Lietuvoje vartojamos elektros energijos poreikį.

Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, kažkas Lietuvoje ir užsienyje gerai uždirba iš elektros importo, tad nepageidauja, kad Lietuva pati apsirūpintų nuosava pigia ir ekologiška elektros energija. Jis akcentavo, kad iš Lietuvos kas metus už elektros importą išvežama daugiau nei 300 mln. eurų, už kuriuos "Rytų elektros tiekėjai gamina tankus ir raketas, kuriomis žvangina Lietuvos pašonėje."

"Todėl prieš keletą metų kažkokie neaiškūs, dabar jau nedirbantys Vyriausybėje, asmenys inicijavo minėto įstatymo pakeitimą, pagal kurį visas atliktas verslininkų darbas, vystant jūros vėjo elektrinių projektus, buvo nubrauktas. Nors jau esame jūrą gerai ištyrinėję ir turime parengtus projektus, įstatymu numatyta jūrą dar tyrinėti ir po 2022 m. rengti aukcionus. Pagal piktavalių kenkėjų ir uždirbančiųjų iš elektros importo sumanymus, pirmosios vėjo elektrinės jūroje pradėtų veikti apie 2030 m. Visą šį laiką tiekėjai turėtų gražaus biznio. Nereikia būti energetiku, kad suprastum, jog per valstybės įmonę "Ignitis" ir Energetikos ministeriją prieš Lietuvos interesus veikia kažkuri užsienio šaknų mafija, kurios atskleidimas turi būti VSD reikalas", – tvirtino S.Paulauskas.

Nesąžininga konkurencija

S.Paulausko pastebėjimu, visame pasaulyje vėjo elektrines stato privatūs asmenys. "Sausumoje yra vadinamųjų vėjo kooperatyvų praktika Švedijos Gotlando saloje, Danijoje ir Vokietijoje, kur patys vartotojai susideda ir savo lėšomis įsirengia vėjo elektrinių parkus. Jūroje vėjo elektrines daugiausia stato privačios kompanijos.

Jo teigimu, vienintelė įmonė "Ignitis" atvirai deklaruoja savo planus plėtoti jūros vėjo energetiką, telkia stambius užsienio investuotojus. Todėl asociacija daro išvadą, kad būtent ši "daugybę metų žlugdžiusi vėjo energetiką kompanija" siekia perimti jūros vėjo energetikos sektorių.

"Kad "Ignitis" traukia antklodę ant savęs, nėra paslaptis. Bėda tik, kad jūros vėjo energetika yra labai sudėtinga sritis, reikalaujanti šios srities specialistų. Todėl, neturint specialistų, šių projektų įgyvendinti neįmanoma. Tad ir dėl šios priežasties vėjo elektrinių jūroje nematysime dešimtis metų", – įsitikinęs asociacijos prezidentas.

Jeigu aukcionų tvarka būtų parengta iki 2022 m., ji esą sukurtų pranašumą valstybės įmonei ir tikrieji iniciatoriai liktų toli už borto.

"Teisine kalba galime įžvelgti valstybės kaltę: dėl "apgautų lūkesčių", "verslo perėmimo sukčiavimo būdu", "lygių konkurencijos galimybių pažeidimo", "žaliojo augimo stabdymo", "sukčiavimo stambiu mastu" ir t.t. Bet kuriuo atveju, dabar jūrinės vėjo energetikos plėtros teisė yra pasukta prieš ES žaliosios vėjo energetikos plėtrą kažkurių asmenų ir, ko gero, nedraugiškų užsienio valstybių naudai", – konstatavo S.Paulauskas.

"Ignitis" ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius teigė, kad apie konkrečias investicijų sumas bendrovė kol kas dar negali pakomentuoti, nes nėra atliktų techninių tyrimų ir kitų detalių. Anot jo, "Ignitis renewables" ieško strateginio partnerio, su kuriuo kaip mažasis partneris galėtų įgyvendinti vėjo parko jūroje projektą tam, kad įgytų daugiau žinių šioje srityje, ir tai esą nėra tiesiogiai susiję su galimais aukcionais.

Bendrovė sakė nesanti susipažinusi su asociacijos teiginiais, kad bendrovė anksčiau buvo suinteresuota stabdyti vėjo energetikos plėtrą, o dabar – atidėti vėjo parką jūroje dešimtims metų. Todėl jų esą nevertina. "Norime atkreipti dėmesį į tai, kad "Ignitis grupė" yra viena iš atsinaujinančios energetikos sektoriuje veikiančių įmonių, o sprendimus dėl reguliavimo priima valstybės institucijos, ne įmonės", – pridūrė "Ignitis" atstovas.

Norint, kad būtų vystomi kuo efektyvesni vėjo energijos parkai, būtina užtikrinti konkurenciją.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje vėjo jėgaines stato ir valstybės valdomos įmonės, ir privatūs asmenys – priklausomai nuo to, kas konkrečiu atveju sugeba pasiūlyti konkurencingesnę kainą aukcionuose. Vienas sėkmingiausių valstybės valdomų įmonių pavyzdžių jūrinio vėjo srityje, anot pašnekovo, yra Danijos valdoma įmonė "Orsted", kuri sėkmingai plėtoja vėjo parkus.

"Norint, kad būtų vystomi kuo efektyvesni vėjo energijos parkai, būtina užtikrinti konkurenciją. Tai galima pasiekti, kai aukcionuose dalyvauja kuo daugiau įmonių – tiek valstybės kapitalo, tiek privataus kapitalo. Pasaulyje ir mūsų regione yra daug sėkmingų pavyzdžių, kai energetikos projektus vysto valstybės kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, Švedijos "Vattenfall", Danijos "Orsted", Estijos "Enefit" ar Suomijos "Fortum", – nurodė A.Ketlerius.

Kraštovaizdžio nesudarkys

Teigiama, kad jūrinis vėjas yra vienas perspektyviausių ir efektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių ir į jo plėtrą krypsta daugelio valstybių žvilgsniai. Studijoje nurodyta, kad 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja vėjo greitis siekia 9–10 m/s per sekundę, o jūros gylis – 25–40 metrų. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.

S.Paulausko teigimu, jūroje vėjo yra trečdaliu daugiau negu sausumoje. Todėl rudens – pavasario mėnesiais jūros vėjo elektrinės veikia visa galia apie 60 proc. laiko ir tai labai efektyvu.

Paklaustas, ar įrengus 3,35 GW vėjo turbinas būtų išnaudotas visas potencialas, S.Paulauskas teigė, kad 1500 MW pakaktų tam, kad nebereikėtų importuoti elektros iš užsienio. Anot jo, Lietuva kasmet suvartoja per 40 TWh – maždaug po 10TWh tenka kiekvienam iš 4 sektorių: elektros gamybai, daugiabučiams, individualiems namams šildyti ir transportui. Pagal ES darnaus judumo planus, visuose šiuose sektoriuose atsisakoma iškastinio kuro ir pereinama prie elektros vartojimo, todėl ateityje elektros energijos reikės vis daugiau.

Nors dėl sudėtingesnių pamatų ir povandeninių elektros tinklų jūrinės vėjo elektrinės yra šiek tiek brangesnės už sausumos, tačiau šį trūkumą, anot S.Paulausko, atperka labai didelė vėjo parkų galia. Be to, vėjo elektrinių savikaina staigiai krenta ir pinga jose pagaminta elektros energija.

Tiek asociacijos prezidentas, tiek Energetikos ministerija taip pat ramina, kad šis šalies energetikai reikšmingas projektas Lietuvos kraštovaizdžiui nepakenks. R.Kėvelaitis taip pat patikino, kad esant geram matomumui vėjo elektrinės plika akimi nuo kranto bus faktiškai nepastebimos.

Anot S.Paulausko, dėl sausumos vėjo elektrinių statybų netoliese gyvenantys asmenys prieštarauja dėl to, kad surado pasipelnymo būdą – siekia piniginės naudos iš vėjo elektrinių statytojų. Tačiau jūroje, kaip teigė pašnekovas, "godūs kaimynai negyvena."