Amsterdame vykusiose „Keti Koti“ („nutraukti grandines“ surinamiečių kalba) iškilmėse, skirtose paminėti 150-ąsias vergijos panaikinimo metines, dalyvavo tūkstančiai vergų iš Pietų Amerikos Surinamo valstybės ir Karibų jūros Arubos, Bonero ir Kiurasao salų palikuonių.

„Šiandien stoviu čia prieš jus kaip jūsų karalius ir kaip vyriausybės dalis. Šiandien atsiprašau asmeniškai“, – sakė Willemas Alexanderis, sulaukęs garsių susirinkusiųjų šūksnių.

„Labai tai išgyvenu širdimi ir siela“, – sakė monarchas susirinkusiesiems į renginį, kuris silpnai lynojant vyko sostinės parko „Oosterpark“ soduose.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) oficialų atsiprašymą vyriausybės vardu paskelbė pernai gruodį.

Nebuvo aišku, ar monarchas paseks premjero pavyzdžiu ir karališkosios šeimos vardu atsiprašys dėl prekybos, kuri, kaip teigia mokslininkai, atnešė didžiulius turtus jo protėviams karališkuosiuose rūmuose.

„Prekyba vergais ir vergovė pripažįstama nusikaltimu žmonijai“, – sakė karalius.

„Oranžo rūmų monarchai ir valdovai nesiėmė jokių veiksmų prieš tai.“

„Šiandien, šią dieną, kai minime vergijos panaikinimą [...], prašau atleidimo už aiškų veiksmų trūkumą“, – sakė Willemas Alexanderis savo kalboje, kurią tiesiogiai transliavo televizija.

Prieš ceremoniją vergų palikuonys ragino karalių pasinaudoti proga ir atsiprašyti.

Labai tai išgyvenu širdimi ir siela.

„Tai svarbu, ypač dėl to, kad afro-olandų bendruomenė mano, jog tai svarbu“, – visuomeniniam transliuotojui NOS sakė Nacionalinio Nyderlandų vergovės istorijos ir paveldo instituto pirmininkė Linda Nooitmeer (Linda Noitmer).

„Tai svarbu vergovės istorijai apdoroti.“

„Kolonijų duoklės“

Jungtinėse Valstijose kilus judėjimui „Black Lives Matter“, Nyderlanduose prasidėjo dažnai sudėtingos diskusijos apie kolonijinę ir vergų prekybos praeitį, kuri šią šalį pavertė viena turtingiausiųjų pasaulyje.

Ir Nyderlandų karališkoji šeima dažnai atsidurdavo šių diskusijų centre.

Birželį paskelbtame Nyderlandų tyrime nustatyta, kad karališkoji šeima 1675–1770 metais iš kolonijų, kuriose buvo paplitusi vergovė, uždirbo 545 mln. eurų šios dienos pinigais.

Dabartinio karaliaus tolimi protėviai Willemas III (Vilemas III), Willemas IV (Vilemas IV) ir Willemas V (Vilemas V) buvo vieni iš daugiausiai uždirbusiųjų iš to, kas ataskaitoje pavadinta Nyderlandų valstybės „sąmoningu, struktūriniu ir ilgalaikiu dalyvavimu“ taikant vergiją.

2022 metais karalius Willemas Alexanderis paskelbė nurodęs užkonservuoti karališkąją paauksuotą karietą, išprovokavusią polemiką dėl rasizmo.  

Šia prašmatnia žirgų traukiama auksine karieta Nyderlandų monarchas tradiciškai vykdavo į pirmąjį parlamento posėdį ir kitus valstybinius renginius, tačiau nuo 2015 metų ji nebuvo naudojama. 

Polemiką dėl vergijos išprovokavo kairėje karietos pusėje matomas piešinys.

Piešinyje, pavadintame „Kolonijų duoklė“, matomi keli klūpantys juodaodžiai, teikiantys plantacijose užaugintas kakavą ir cukranendes savo baltiesiems šeimininkams, įskaitant jauną baltąją moterį, sėdinčią Nyderlandus reprezentuojančiame soste.

M. Rutte, gruodį paskelbęs ilgai lauktą atsiprašymą, vergiją pavadino „nusikaltimu žmonijai“, o Nyderlandų ministrai nuvyko į septynias buvusias kolonijas.

Po kelių dienų karalius savo kalėdinėje kalboje sakė, kad vyriausybės atsiprašymas yra „ilgos kelionės pradžia“.

Vergovė Suriname ir kitose olandų valdomose žemėse oficialiai buvo panaikinta 1863 metų liepos 1-ąją, tačiau iš tikrųjų šios praktikos buvo atsisakyta tik 1873 metais, po 10 metų trukusio „pereinamojo“ laikotarpio.

XVI ir XVII a. olandai savo imperijos ir kultūros „aukso amžių“ finansavo prekybai vergais išvežę apie 600 tūkst. afrikiečių, daugiausia į Pietų Ameriką ir Karibų jūros regioną.

Pontifiko parašytą įžangą pirmadienį paskelbė dienraštis „La Repubblica“.

„Visos prostitucijos formos prilygsta vergijai, nusikalstamam veiksmui, bjauriam blogiui, kuris mylėjimąsi supainioja su savo instinktų patenkinimu kankinant bejėgę moterį“, – sakoma tekste.

Niekas neturėtų nusigręžti ar nusiplauti rankų dėl nekalto kraujo, pralieto pasaulio gatvėse.

„Žmogaus niekada negalima parduoti“, – pridūrė pontifikas įžangoje knygai, kurią parašė kunigas Aldo Buonaiuto (Aldas Buonajutas), susijęs su Popiežiaus Jono XXIII bendruomene – neturtingaisiais, prostitutėmis ir problemų turinčiais žmonėmis besirūpinančia katalikiška labdaros asociacija.

„Tai žmonijos liga, klaidingas visuomenės traktavimo būdas. Šių vargšių vergių išvadavimas yra gailestingas gestas ir visų geros valios žmonių pareiga. Jų skausmo verksmas negali palikti asmenų ar institucijų abejingų“, – rašė popiežius.

„Niekas neturėtų nusigręžti ar nusiplauti rankų dėl nekalto kraujo, pralieto pasaulio gatvėse“, – pridūrė jis.

Popiežius taip pat papasakojo apie apsilankymą viename minėtos bendruomenės priėmimo centrų, kur jis susitiko su „nukryžiuotomis“ moterimis ir paprašė jų atleidimo už „kankinimus, kuriuos jos turėjo ištverti dėl klientų, kurių daugelis vadina save krikščionimis“.

Aukos savęs neatpažįsta

Pagal pasaulinį vergystės indeksą pernai beveik 46 mln. žmonių pasaulyje atsidūrė šiuolaikinės vergijos gniaužtuose. Skaičiuojama, kad šios duonos ragavo beveik 12 tūkst. lietuvių. Pernai Lietuvoje darbuotasi su 273 asmenimis, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis.Tarp jų buvo 38 nepilnamečiai.

Šie skaičiai tėra oficialioji statistika. Tikrieji prekybos žmonėmis mąstai, neabejojama, yra kur kas didesni. Toli gražu ne kiekvienas, patyręs šiuolaikinio vergo dalią, išdrįsta kreiptis pagalbos ar bendradarbiauti su policija. Gėda, baimė, noras tiesiog pamiršti, neviltis – tik dar labiau plečia žmogaus orumą marinantį prekybos žmonėmis voratinklį.

"Dažnai nukentėjusieji būna persekiojami. Grasinama susidoroti ne tik su jais, bet ir su jų artimaisiais. Būna ir taip, kad prekybos žmonėmis auka neidentifikuoja savęs kaip aukos. Tačiau bet kokią veiklą, jei žmogus priverstas dirbti nepaliekant jam kito pasirinkimo, jau galima įtarti esant prekyba žmonėmis", – pastebi Kauno apygardos prokuratūros specializuota prokurorė Gabija Večerinskienė.

Prokurorė pripažįsta, kad tokių bylų Lietuvoje nėra daug. Informaciją apie nukentėjusiuosius teisėsauga dažniausiai gauna iš Prekybos žmonėmis ir išnaudojimo centro, ambasadų. Tokios bėdos lietuvius dažniausiai ištinka užsienyje. Lietuvoje prekybos žmonėmis atvejų kol kas tėra vienetai.

"Jei žmogus sutinka bendradarbiauti su teisėsauga, iš jo sužinome daug faktų. Tarsi paėmus siūlo galą išvyniojamas visas nusikalstamas kamuolys, išaiškinami kiti nukentėjusieji, kurie dar likę nusikaltėlių rankose arba tie, kuriems pasisekė grįžti. Pagrindinis bylų formatas būtent toks – paėmus siūlo galą išvyniojamas nusikaltimas", – specifiką aiškina G.Večerinskienė.

Jei žmogus priverstas dirbti nepaliekant jam kito pasirinkimo, jau galima įtarti esant prekyba žmonėmis.

Subtili prievarta

"Margaritai buvo šešiolika, kai sutiko ir įsimylėjo savo būsimąjį sutenerį. Aštuoniolikos ji paliko savo girtaujančių tėvų namus ir išsikraustė gyventi pas jį, tikėdamasi susikurti geresnį gyvenimą. Porai trūko pinigų, tad Tomas pasiūlė padirbėti Olandijoje. Margarita buvo išprievartauta dar automobilyje, pakeliui į Olandiją. Tomo draugai perspėjo, kad nei priešintis, nei verkti nėra prasmės, nes niekas tikrai nežada jai padėti", – tai tik vienos merginos pasakojimo dalis iš prieš keletą metų išleistos Eglės Plytnikaitės knygelės "Nematomi".

Ši knyga buvo tarptautinio projekto "Gatvės lelijos" dalis, kuriame meno kalba pasakojamos į prostituciją įtrauktų asmenų patirtys skirtingose Europos šalyse. Šiandien pastebima, kad išnaudojamų moterų amžius pajaunėjo. Vidurkis 15–25 metai.

"Anksčiau prievartinės prostitucijos faktas buvo gerokai akivaizdesnis. Dabar jau matome labiau subtilias formas. Merginoms pasiūlomas konsumatorės darbas. Jos lyg ir suvokia, kas tai per darbas, tačiau tikrai nemano, kad tai prostitucija. Subrendęs žmogus gal kiek labiau abejotų ir būtų atsargesnis, tačiau jaunas merginas įtikinti lengviau, o konsumatorės darbas netrukus transformuojasi į prostituciją. Švelniai tariant, nesusikalbėjimas virsta išnaudojimu", – aiškina prokurorė.

Patiki melu

Prekyba žmonėmis egzistuoja dėl dviejų priežasčių: pelno siekimo ir žmogaus pažeidžiamumo. Spindintys gyvenimai žurnaluose ir gyvenimo būdo laidose, pelenės istorijos dirbant užsienyje bare. Daugybė dedamųjų galo su galu nesuduriančiųjų galvose gali virsti jiems siaubingu košmaru, dar labiau atitolinančiu nuo dirbtinio blizgesio.

"Jokių intymių paslaugų", – nuolatinė frazė darbo užsienyje skelbimuose, o žadamas uždarbis 3–4 tūkst. eurų. Tokios perspektyvos piešiamos konsumatorėms. Ir už tokį atlyginimą tereiks šypsotis, gurkšnoti kokteilius ir maloniai bendrauti? Dėl amžiaus ir nepatyrimo dažniausiai nesuvokiama, kuo tai gali baigtis. Kritinį mąstymą, kad nemokamas tik sūris pelėkautuose, išjungia įsivaizduojama pasaka apie blizgantį rytojų.

"Septyneri metai kovos teismuose, siekiant įrodyti, kad buvęs mylimasis laikė tave uždarytą ir privertė užsiimti prostitucija, girdint jo grasinimus, kad jei nenutilsi, jis nužudys ne tik tave, bet ir visą tavo šeimą. Septyneri metai pašaipų, kad tapai prostitucijos auka, ir nuolatiniai įžeidinėjimai, kad tai tavo pačios kaltė", – dar vienos merginos istorijos iš tos pačios knygos ištrauka.

Atpažinti ir vengti

"Kas čia kalbama yra pūliniai. Vien operuojant žmogus negyvena. Jį reikia maitinti. Jį reikia gydyti. Prikelti žmogaus orumą, o tai labiau nei policija ar prokuratūra padeda padaryti bažnyčia, bendruomenės", – sako Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė sesuo Fausta Rasa Palaimaitė.

Vyskupų konferencija lapkritį pristatys patvirtintas kovos su prekyba žmonėmis gaires. Pasak kapeliono asistentės, bus paskelbtos metodinės rekomendacijos parapijoms, kaip galima bendradarbiauti su policija, kitomis socialinėmis struktūromis, besirūpinančiomis žmonėmis.

"Reikia siekti pažadinti žmonių kritinį mąstymą, todėl labai svarbu atpažinti galimą prekybą žmonėmis, atpažinti į šias pinkles papuolusį arba bepuolantį žmogų", – pabrėžia sesuo Fausta.

Ji atstovauja Šv.Mortos grupei. Tai popiežiaus Pranciškaus globojama Tarptautinė policijos ir bažnyčios iniciatyva kovojant su prekyba žmonėmis ir teikianti pagalbą šios nusikalstamos veikos aukoms.

Ji apima ne tik kovą su tradicine prekyba žmonėmis – prostitucija, organų prekyba, bet ir šiuolaikine vergija – įdarbinimu žeminančiomis sąlygomis.

Į širdį – per bažnyčią

Vietinės bažnyčios raginamos vienyti jėgas su policija, kad būtų sukurti efektyvūs mechanizmai kovai su šiandienos piktžaizde. "Bažnyčia – tai ne tik Mišios. Beje, jų metu kunigai raginami priminti žmonėms apie prekybos žmonėmis grėsmes. Yra daug grupių bendruomenių, kurios atlieka įvairias tarnystes", – pastebi sesuo Fausta.

Jos nuomone, socialinės rizikos grupės policininko dar neatpažįsta kaip galinčio padėti, nes dažniausia tie žmonės būna susidūrę su teisėsauga, nes kažką pažeidė, kažką galbūt neteisėto padarė. Jie patys nesijaučia esantys įstatymo ribose, todėl sesuo Fausta įsitikinusi, kad tokiems žmonėms sunkiau klausytis policininko. Tikimasi, kad bažnyčios bendruomenės atstovas gali būti artimesnis ir jo pateikiamą informaciją pažeidžiamas žmogus priims labiau.

"Dialogas per bažnyčios, kaimo, socialines bendruomenes gali būti daug efektyvesnis ir atviresnis. Dėl to telkiamės į būrį, kad žinotume aiškų santykį ir su prokuratūra, su policija, tais atvejais, kai žmogui jau reikia pagalbos. Šv.Mortos ir kitos prevencinės grupės gali daug gero padaryti padedant atpažinti ir nepapulti į vergijos liūną", – tiki sesuo Fausta.

Kaip atpažinti grėsmę?

Sesuo Fausta ir prokurorė G.Večerinskienė sutinka, kad svarbiausia bandyti užkirsti kelią nusikaltimui. Artimieji turėtų pasidomėti, kur jų žmogus vyksta, kokiu tikslu, išsiaiškinti smulkmenas, ką dirbs, ar yra darbo sutartys, koks atlyginimas, kokiu tiksliai adresu gyvens, kas mokės už gyvenamąjį plotą, kas mokės už bilietus.

Reikia siekti pažadinti žmonių kritinį mąstymą, todėl labai svarbu atpažinti galimą prekybą žmonėmis, atpažinti į šias pinkles papuolusį arba bepuolantį žmogų.

Darbdaviai tau apmoka kelionę, perka drabužius, maistą – tiesiog iš geros valios, nori padėti įsikurti?  "Taip nebūna. Tarpininkavimo paslaugos visada yra mokamos", – prekybos žmonėmis aukoms teismuose atstovaujanti prokurorė rėmiasi bylų medžiaga.

Prekeiviai padeda dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai yra savotiška investicija į prekę . Padedama tik todėl, kad vėliau ruošiamasi pelningai parduoti. Antra, prekiautojai žmonėmis siekia, kad tu įsiskolintum ir taptum nuo jų priklausomas.

"Jei mano vaikas man pasakytų, kad jo bendraklasis kažkur užsienyje kažką dirba, man iš karto kiltų įtarimas. Nepilnamečiai užsienyje labai sunkiai įdarbinami. Jei vaikas iš rizikos šeimos, socialinis darbuotojas turėtų susirūpinti, pranešti policijai, kad kažkas toje šeimoje negerai, kad pasigedo nepilnamečio", – labiausiai pažeidžiamos dėl nepatirties ir patiklumo žmonių grupės saugiklius vardija G.Večerinskienė.

Tikrovę atskleidžia smulkmenos

Prokurorė minėjo baudžiamąją bylą, kai nepilnametis buvo išnaudojamas Lietuvoje. Vaikas buvo verčiamas dirbti prekybos kioske. Jis pabėgdavo, tačiau pagautas ir vėl buvo pristatomas prie prekystalio.

Vis dėlto didieji išnaudojimo arimai atsiveria užsienyje. "Auka taip įsukama, kad galiausiai įsiskolina už būstą, pragyvenimą ir, kad kiek dirbtų, skola ne mažėja, o didėja ir jie nemato tų pinigų. Galiausiai net neturi, kaip grįžti namo, todėl artimieji neturėtų apsiriboti išvykusiojo atsakymu, kad neva jam viskas gerai, o išsamiai klausinėti ir artimojo veiklos bei gyvenimo paveikslą susidėlioti iš smulkmenų", – pataria prokurorė.

Kaip dar vieną, iš pirmo žvilgsnio gana nekaltą, prekybos žmonėmis formą prokurorė mini fiktyvias santuokas. "Padariniai gali būti įvairūs – neleidžiama išvažiuoti, nes tam tikrą laiką reikia kartu pragyventi, gali tikrinti imigracijos tarnyba, atsiranda normalioje šeimoje egzistuojančio vyro ir moters prigimtinės pareigos, seksualiniai santykiai. Rezultatas – gražus sutikimas fiktyviai santuokai pavirsta prievarta", – riziką dėsto G.Večerinskienė.

Prekyba žmonėmis laikoma viena iš pelningiausių nusikalstamų veikų, kuri beveik nurungia ginklus ir narkotikus. Dominuojanti išnaudojimo forma yra prostitucija, antroje vietoje – daryti nusikalstamoms veikoms, o trečioje vietoje – priverstiniam darbui.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas

+370 5 236 2444 – pirminė informacinė konsulinė pagalba nelaimės atveju visą parą;

pilieciai@urm.lt – palikti pranešimus departamento darbuotojams.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras

8 679 61617 – kreiptis pagalbos visą parą;

centras@anti-trafficking.lt – kreiptis pagalbos bet kuriuo metu;

Dingusių žmonių šeimų paramos centras

116000 – pranešti apie dingusius vaikus;

8 800 261 61 – kreiptis pagalbos darbo dienomis 9–16.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmą kartą organizavo konkursą, skirią užsienio lietuvių bendruomenėms, kuriuo siekiama didinti jų informuotumą apie prekybą žmonėmis, šio nusikaltimo formas, pavojus bei grėsmes, nukentėjusiųjų nuo šio nusikaltimo asmenų teises bei tokiems asmenims teikiamą pagalbą.

Konkurso laimėtoju pripažintas projektas „Būdamas laisvas netapk vergu“, jį parengė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė, pranešė VRM.

Ministerija projektui įgyvendinti skirs 10 tūkst. eurų.

Jis vyks šių metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais. Planuojama sukurti prevencinį vaizdo klipą, parengti mokomąją medžiagą ir organizuoti mokymus lietuvių bendruomenėms Jungtinėje Karalystėje, taip pat planuojama viešinimo kampanija per JK lietuvių dažniausiai naudojamas žiniasklaidos priemones.

Pernai metais iš 51 nukentėjusiojo nuo prekybos žmonėmis 25 asmenys nukentėjo būtent JK. Nukentėję asmenys buvo parduoti seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms, priverstinėms vedyboms.

JK tarnybų duomenimis, Lietuva patenka į penketuką šalių, kurių piliečiai yra labiausiai nukentėję nuo šiuolaikinės vergovės pagal nukentėjusiųjų asmenų skaičių.

50-ies metų dainininkas, tokių hitų kaip „I Believe I Can Fly“ atlikėjas, „nedviprasmiškai neigia tokius kaltinimus ir uoliai persekios savo kaltintojus ir (sieks) savo gero vardo susigrąžinimo“, sakoma jo advokatės Lindos Mensch (Lindos Menš) pareiškime.

Internetinė žiniasklaidos kompanija „BuzzFeed News“ anksčiau pirmadienį paskelbė, kad name netoli Atlantos ir studijoje Čikagoje gyveno šešios moterys ir kad R. Kelly kontroliavo jų mitybą, aprangą ir seksualinį gyvenimą, kurį filmuodavo.

Vienos įtariamos aukos tėvai prie minėto namo netoli Atlantos surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad jų 21-erių metų dukra nutraukė visus ryšius.

„Mano dukrai smarkiai išplautos smegenys, – sakė motina Jonjelyn Savage (Džondželin Saveidž). – Mes tik norime, kad jis ją paleistų ir leistų jai gyventi savo gyvenimą.“

Dukra, Jocelyn Savage (Džoslin Saveidž), interviu paskalų svetainei TMZ neigė bet kokią prievartą.

„Tik noriu pasakyti, kad mano gyvenimas geras, man neplaunamos smegenys ir panašiai“, – sakė ji, bet nesutiko atsakyti į detalesnius klausimus apie jų sąlygas. Pasak jos, ji su tėvais nesikalba, nes supyko dėl jų kaltinimų.

R. Kelly yra tarp didžiausios sėkmės sulaukusių pastarųjų metų ritmenbliuzo atlikėjų, bet jį nuolat persekioja skandalai.

2008 metais jis buvo išteisintas dėl vaikų pornografijos – kaltinimai buvo susiję su laikraščio „Chicago Sun-Times“ pranešimu, kad jis turi vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas dainininko seksas su nepilnamete.

„BuzzFeed News“ pranešime, kuriame cituojami R. Kelly artimi žmonės, jis vadinamas kone kultine figūra ir sakoma, kad tarp jo apžavėtų moterų yra tokių, kurios siekia muzikinės karjeros.

Buvusia muzikanto asmenine padėjėja vadinama Cheryl Mack (Šeril Mak) sakė, kad R. Kelly yra „proto valdymo meistras“.

Tačiau pranešime nurodoma, jog policija nesiėmė jokių veiksmų, nes minimos moterys yra pilnametės ir, kaip manoma, palaiko santykius abipusiu sutikimu.

Įtariama, kad vištų gaudytojais dirbę vyrai iš Lietuvos buvo įtraukti į vergiją, pažadant lengvą ir gerai apmokamą darbą bei pasinaudojant tuo, jog šie nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų. Prieš juos naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, taikyta fizinių ir materialinių bausmių sistema.

Nuo darbdavių nukentėję lietuviai Jungtinėje Karalystėje už vergišką darbą iš buvusių darbdavių neseniai prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją.

Jungtinėje Karalystėje suėmimo išvengęs lietuvis 2016 metų gruodžio mėnesio pabaigoje buvo sulaikytas Klaipėdos rajone. Per kratą jo name ir pagalbinėse patalpose pareigūnai aptiko 474 įvairaus kalibro šovinius bei baltarusiškas cigaretes. Be to, gauta duomenų, kad sulaikytojo ūkyje už suteiktą pastogę, maistą, alkoholinius gėrimus nelegaliai dirbo aplinkiniuose rajonuose gyvenantys asmenys. Galimo žmonių išnaudojimo Lietuvoje pareigūnai kol kas neinkriminuoja.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas BNS patvirtino, kad šioje byloje suimtas Edikas Mankevičius. Jam pateikti įtarimai dėl prekybos žmonėmis, išnaudojimo darbui bei neteisėto disponavimo šaudmenimis dideliais kiekiais. Vyras suimtas trims mėnesiams, jis savo kaltę neigia ir mano nesąs susijęs su inkriminuotais nusikaltimais.

Pasak prokuroro, šioje byloje kol kas yra devyni nukentėjusieji. Teisėsauga prašo atsiliepti kitus nukentėjusius, taip pat galinčiuosius suteikti tyrimui vertingos informacijos. Visi nukentėjusieji – įvairuose Lietuvos vietovėse gyvenę vyrai.

Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje pradėtas 2016 metų balandį, gavus duomenų, kad 53 metų Klaipėdos rajono gyventojas ir vienos Britanijos bendrovės savininkai sutuoktiniai išnaudojo darbui į Angliją atvykusius asmenis.

Jie neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų, jiems mokėtas gerokai mažesnis nei žadėta atlyginimas. Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis mažose patalpose, jiems nebuvo suteikiama jokia medicinos pagalba.

„Būdavo skelbimai laikraščiuose, internete, kaip ir dabar. Siūlomas darbas, žmonės, perskaitę šiuos skelbimus, susitardavo, važiuodavo ir patekdavo į tokias sąlygas. Iš pradžių buvo siūlomas oficialus darbas, oficialios sutarties. Kai kuriems būdavo duodami draudimo numeriai, kurie reiškia, kad tas asmuo draustas. Bet paaiškėjo, kad vienas ir tas numeris būdavo duodamas 10-15 žmonių. Žmonės norėjo užsidirbti, tačiau, paaiškėjo, kad juos išnaudojo“ ,– BNS sakė R.Ušinskas.

Bylos duomenimis, įtariama, kad E.Mankevičius prižiūrėdavo lietuvius, kad ateitų į darbą, organizavo vykimą į darbą, bausdavo už nevykimą į darbą, už tvarkos pažeidimus. Būdavo ir fizinių bausmių, tačiau dažniausiai būdavo taikomos finansinės bausmės.

„Buvo išgalvojami pretekstai, kaip nemokėti pinigų: rado neišplautą kavos puodelį ir nuėmė savaitės uždarbį visam namui. Name, kur galėjo gyventi 3-4 žmonės, gyveno dešimt, miegojo ant čiužinių, jokių lovų ir spintų. Žmonės drabužius laikė kuprinėse arba po pagalve“, – BNS pasakojo E.Ušinskas.

2012 metų spalio mėnesį pirminius tyrimo veiksmus atliko Britanijos teisėsaugos ir socialinių tarnybų pareigūnai. Per didelio masto operaciją Maidstone ir šio miesto apylinkėse buvo sulaikyti bendrovės savininkai, atliktos kratos bendrovės patalpose bei teritorijoje, taip pat būstuose, kur gyveno prekybos žmonėmis aukos.

2016 metų rudenį Klaipėdos pareigūnai atliko tyrimo veiksmus Britanijoje. Kenterberyje ir Mančesteryje apklausti Anglijoje gyvenantys nukentėjusieji, surinkta nusikalstamai veikai tirti reikšminga medžiaga. Dalis nukentėjusiųjų papildomai apklausti Lietuvoje.

2016 metų birželį buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, jos veiklą koordinuoja ir iš dalies finansuoja Europos teisinio bendradarbiavimo institucija Eurojust.

„Sukūrus bendrą tyrimo grupę, pareigūnams buvo patogiau daug ir greičiau bendrauti tarpusavyje, keistis informacija, organizuoti procesinius veiksmus, Tai palengvino darbą“, – BNS sakė R.Ušinskas.

Pasak prokuroro, baigus bylą, ją nagrinės Lietuvos teismas, nes nusikaltimas buvo pradėtas daryti Lietuvoje.

Už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų, o už išnaudojimą priverstiniam darbui baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

Už neteisėtą disponavimą šaudmenimis dideliais kiekiais baudžiama nuo 4 iki 8 metų.

Kaip skelbta, Didžiojoje Britanijoje dirbę lietuviai su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą prieš Kento grafystėje esančią įmonę „DJ Houghton“, teigdami, kad dirbdami vištų gaudytojais, susidūrė su nežmoniškomis ir žeminančiomis darbo sąlygomis.

Jie pasakojo, kad buvo vežami į įvairius ūkius Didžiojoje Britanijoje ir juose nuolatos dirbdavo aštuonių valandų pamainas.

Lietuviai pasakojo tapę smurto aukomis. Jie teigė darbovietėse buvę tokie alkani, jog valgė žalius kiaušinius. Dėl prastų apgyvendinimo sąlygų emigrantai atsisakydavo miego, jiems nebuvo leidžiama darbo metu išeiti į tualetą, jų darbo užmokestis buvo nuolatos atidedamas, jiems grasinta koviniais šunimis.

Pasak prokuroro R.Ušinsko, bylą laimėję lietuviai dabar į teismą padavė Jungtinę Karalystę, kad sudarė sąlygas juos išnaudoti ir nesiėmė priemonių, kad jie nebūtų išnaudojami, kad neužkirto tam kelio.

Lamia Haji Bashar (Lamija Hadži Bašar) sakė, kad ši prestižinė ES žmogaus teisių premija tenka „kiekvienai moteriai ir mergaitei, kurias seksualiai pavergė“ IS.

Nadia Murad ir Lamia Haji Bashar, kurių skaudaus liudijimo europarlamentarai klausėsis tylėdami, kalbėjo apie savo asmeninį likimą ir pabėgimą, bet akcentavo raginimą tarptautinei bendrijai ginti jų žmones – jezidų bendruomenę, kurią sudaro 500 tūkst. žmonių ir kuri gyvena daugiausia Šiaurės Irake.

Šios aktyvistės, kurios daugybę mėnesių išbuvo IS nelaisvėje ir patyrė sekso vergijos košmarus, atgavusios laisvę pradėjo organizuoti kampanijas jezidams apsaugoti nuo genocido grėsmės.

IS kovotojai Irake ir Sirijoje tebelaiko šimtus jezidų moterų ir mergaičių. Senovinę jezidų religiją IS ir kiti islamo griežtosios linijos šalininkai laiko erezija.

Pietų Karolinoje viena protestuotoja šeštadienį auštant užsliuogė vėliavos stiebu prie valstijos įstatymų leidybos susirinkimo ir nukabino konfederatų vėliavą, pranešė pareigūnai, šalyje vykstant įnirtingiems debatams dėl šio rasinį aspektą turinčio simbolio.

Juodaodė protestuotoja buvo areštuota iškart, kai tik nusileido žemėn nuo 9 m aukščio stiebo, o per valandą ant jo buvo iškabinta nauja vėliava.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti kaip 30-metę Bree Newsome (Bri Niusom) nulydi pareigūnas. „Twitter“ per kelias valandas išplito #FreeBree.

Taip pat buvo areštuotas 30 metų baltasis vyras, Jamesas Ianas Tysonas (Džeimsas Ajenas Taisonas). Abu areštuotieji yra iš kaimyninės Šiaurės Karolinos ir buvo apkaltinti paminklo sudarkymu.

„BPS (Saugos paslaugų biuro) pareigūnas kaip paprastai patruliavo ir buvo ką tik apėjęs (teritoriją), kai kiti pareigūnai, stebintys vėliavą, jam pranešė, kad moteris sliuogia vėliavos stiebu, ant kurio plevėsuoja konfederatų vėliava, šiaurinėje valstijos įstatymų leidybos susirinkimo pusėje“, – sakoma Pietų Karolinos visuomenės saugumo departamento pareiškime.

„Jis grįžo prie vėliavos stiebo ir paprašė tos moters, kuri buvo su kopimo įranga, nulipti nuo vėliavos stiebo. Ji atsisakė nulipti iki nukabino vėliavą. BPS pareigūnas areštavo ją ir ... vyrą, kuris buvo šiapus kaltinės geležies tvoros ir jai padėjo“, – sakoma pareiškime.

Per kelias valandas po to incidento vienoje interneto svetainėje buvo surinkta daugiau kaip 80 tūkst. dolerių B.Newsome užstatui ir kitiems aktyvistams, kurie „imasi tiesioginių veiksmų judėjime už juodųjų gyvybes“.

Jungtinėse Valstijose vis triukšmingiau reikalaujama nukabinti prie Pietų Karolinos įstatymų leidybos susirinkimo, esančio valstijos sostinėje Kolumbijoje, plevėsuojančią konfederatų vėliavą, kurią prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pavadino „priminimu apie sisteminę priespaudą ir rasinį pavergimą“.

Konfederatų vėliavą, kurią kažkada naudojo vergiją palaikiusių Pietų sukilėlių armija, kai kas laiko regiono paveldo simboliu. Tačiau daug daugiau žmonių laiko ją bjauriu priminimu apie žiaurų rasizmo paveldą.

Įnirtingus debatus dėl šios vėliavos įžiebė praėjusios savaitės incidentas Čarlstone Pietų Karolinoje, kai buvo nušauti devyni juodaodžiai tikintieji.

Vėliau internete pasirodė įtariamo išpuolio vykdytojo, baltųjų viršenybės šalininko Dylanno Roofo (Dilano Rufo), kuriam – 21 metai, nuotraukos su konfederatų vėliava.