Šokiruojančiu vaizdo įrašu nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija „Lašišos dienoraštis“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo liepos 13 d. Jame atskleista nepagražinta verslininkų žvejų elgesio realybė, atsiskleidžianti tada, kai šie pričiumpami galimai darantys nusikaltamą veiką.
Grasino ir apmėtė žuvimi
Filmuotoje medžiagoje girdėti, kad tarp nevyriausybinės organizacijos narių ir netoliese valtimi plaukiančių verslininkų žvejų, iš vandens į valties vidų tempiančių jūrinę gaudyklę su nemenku kiekiu žuvies, užsimezga pokalbis, kuris netrukus pratrūksta įtūžio banga.
„Vyrai, kokią žuvį čia gaudote? Starkis? Pagal dydį – reikės paleisti“, – įspėjo iš visuomenininkų katerio sklindantis vyriškas balsas. Tačiau kelias sekundes trukusią tylą nutraukė iš verslininkų žvejų valties nuskambėjęs grasinimas, lydimas keiksmų: „Prieisi arčiau, b**t, iš akmens gausi!“, – grasino vienas. „Būk mandagus, o visus starkius-nelegalus – į vandenį“, – patarė organizacijos „Lašišos dienoraštis“ narys. „O į snukį dar niekas nedavė?“ – įžūliai klausė vienas galimų prasižengėlių. „Na, jeigu kas duotų, tai turbūt atsirastų savo vietoje“, – atsakė žvejus-verslininkus sudrausminti žodžiu mėginęs vyras.
Incidentas vien apsižodžiavimu nesibaigė – verslininkai žvejai iš savo valties per bortą mėtydami kai kurias sugautas žuvis, laidė jas ir į nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos katerį. Vieną tokią „skraiduolę“ pagavęs vyras vaizdo įraše pridūrė: „Na, štai, žuvytė – dovanų iš verslininko, grasino susidoroti“, – tarstelėjo jis.
Per bortą – tik mažai apmokamos
„Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius portalo kauno.diena.lt žurnalistams papasakojo, kas vyko tądien plaukiant atkarpa tarp Kintų ir Pervalkos, kai buvo nufilmuotas minėtas vaizdo įrašas.
Kiek mačiau, pagrindinės sugautos žuvys buvo starkiai. Jie paleido tik tai, kas arba neturi prekinės išvaizdos, yra pašvinkę, arba tai, ko negali parduoti už normalią kainą.
„Kaip ir dažnai, mes išplaukėme patikrinti, ką verslininkai pagauna. Priplaukėme prie vienų verslininkų, kurie traukė įrankį. Laukėme, kol ištrauks ir pamatėme, kad traukia vien nelegalius – mažesnius nei verslinio dydžio starkius. Mėgėjai tokius turi paleisti. Nutarėme tai nufilmuoti, o jiems nepatiko – neleido priplaukti arčiau, grasino apmėtyti akmenimis, sumušti, ir paskui apmėtė mus žuvimi“, – prisiminė K. Klimavičius.
Pasak pašnekovo, po incidento verslininkai žvejai per savo valties bortą mėtė karšius, kurių supirkimo kaina per maža, kad apsimokėtų šios rūšies žuvis plukdyti į krantą, o starkius pasiliko.
„Jie gaudė viską, kas papuolė į jų jūrinę gaudyklę, kurią patys verslininkai pavadino išmaniąja. Mūsų skaičiavimais, ja galima pagauti net iki 50 kartų daugiau, nei žvejojant ungurine gaudykle. Jie turėtų paleisti draustinas gaudyti ar saugotinas žuvis, tačiau atrenka tik tai, kas jiems nereikalinga. Tokiu principu veikia tos gaudyklės selektyvumas. Kiek mačiau, pagrindinės sugautos žuvys buvo starkiai. Jie paleido tik tai, kas arba neturi prekinės išvaizdos, yra pašvinkę, arba tai, ko negali parduoti už normalią kainą“, – nepagražintą žvejų-verslininkų veidą piešė „Lašišos dienoraščio“ vadovas.
Įtaria pažeidimą
K. Klimavičius aiškino, kad verslinio starkio dydis yra 46 centimetrų. Tačiau, jei sugauta šios rūšies žuvis yra gyvybinga, ji turėtų būti paleista atgal į vandenį. Esą, jei sugaunama 100 kg starkio, jo priegaudas gali sudaryti vos 10 proc.
„Tai reiškia, kad 10 kg iš 100 kg tos žuvies galėtų būti paimama tuo atveju, jei ji – negyvybinga. Nufilmuotu atveju buvo akivaizdus pažeidimas – pagal dėžių kiekį, ir tai, kiek žuvų jie susivertė į valtį – ten galėjo būti apie pusė tonos žuvies. O per vieną išplaukimą į žvejybą ir grįžimą į krantą, kiek mes tikrinome, jie sugauna 500-700 kg žuvies“, – teigė pašnekovas.
Jis sakė žinantis, kad į jo vadovaujamos nevyriausybinės organizacijos akiratį pakliuvę įžūliai besielgę verslininkai žvejai yra vietiniai – gyvena Kintų miestelyje, esančiame Šilutės rajone. „Žinau, kur jų išsikrovimo vieta, kur stovi valtis. Beveik kiekvieną rytą, kai geresnis oras, jie apie dešimtą valandą grįžta į krantą“, – pasakojo K. Klimavičius.
Piktinasi neveiksnumu
„Lašišos dienoraščio“ vadovas trečiadienį sakė į AAD dėl šio įvykio dar nesikreipęs. Taip elgiasi sąmoningai – norėdamas patikrinti, kaip veikia sistema ir tikėdamasis, kad patys departamento atstovai sureaguos pamatę socialiniame tinkle plintančią vaizdo medžiagą bei susisieks.
„Aplinkosaugininkai viską žino, nėra nei ką jiems sakyti“, – tarstelėjo jis pridurdamas, kad bendradarbiauti ir vykdyti reidus kontroliuojant verslinę žvejybą AAD nevyriausybinė organizacija siūlė ne kartą, tačiau susitarti taip ir nepavyko.
„Kai prieš dvejus metus paskambinau į ministeriją Vilniuje ir pranešiau, kad yra sugautos, parplukdytos į krantą bei parduotos lašišos, po 20 minučių man paskambino žmogus, kuris pasakė apie įvykį ir paklausė, ar man gyventi atsibodo… Įsivaizduokite, koks atgalinis ryšys. Viskas vyksta labai greitai, ten niekada nebuvo, nėra ir nebus jokios kontrolės. (…) Fiksuoti pažeidimus yra labai sunku, nes valstybė verslininkams žvejams viską leidžia. (...) Aplinkos apsaugos departamentas – visiškai neveiksnus, pranešėme daugybę kartų, siūlėme daryti bendrus reidus, bet Klaipėdos ir Šilutės aplinkosaugos vadovai, mažų mažiausiai, į tą pusę nežiūri… Toks įspūdis, kad jie bendrai dalyvauja versle“ – svarstė K. Klimavičius.
Aplinkos apsaugos departamentas – visiškai neveiksnus, pranešėme daugybę kartų, siūlėme daryti bendrus reidus, bet Klaipėdos ir Šilutės aplinkosaugos vadovai, mažų mažiausiai, į tą pusę nežiūri…
Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos vadovas įsitikinęs – verslinę žvejybą reikėtų drausti, nes neįmanoma jos kontroliuoti. „Šiuo metu Seime yra projektas uždrausti šią veiklą arba ją perkvalifikuoti į kitą. Iš dalies, dėl to verslininkai yra pikti, bet kai kurie savo kultūra užsilikę 90-uosiuose. (...) Jei jau valstybė leidžia žuvis gaudyti tokiais įrankiais ir nebūti atsakingais – kiek pagaunama – tiek pasiimama. Tai – valstybės reguliavimo problema. Valstybė užaugino žvejus tokius“, – pirštu į piktžaizdę bedė pašnekovas.
Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas pasakojo, kad kartu su organizacijos nariais atlieka daug darbų Žeimenos, Vilnelės upėse – saugo neršiančias žuvys. O šiuo metu ėmėsi kontrolės ir Kuršių mariose. „Mokslininkai Seimo nariams pateikė melagingus duomenis, mes norime juos paneigti, todėl viską filmuojame“, – atviravo K. Klimavičius.
Atvejį tirs
Pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame užfiksuotas šokiruojantis verslininkų žvejų elgesys, portalo kauno.diena.lt žurnalistai uždavė klausimus AAD atstovams. Kaip paaiškėjo, ministro Simono Gentvilo pavedimu dėl minėto įvykio, kurį fiksavo „Lašišos dienoraštis“, pradėtas tyrimas. Manoma, kad vaizdo įraše fiksuojamas galimai teisės aktus pažeidžiantis verslininkų žvejų elgesys Kuršių mariose.
„Versline žvejyba užsiimantys asmenys turėtų nepiktnaudžiauti žvejodami, nežaloti žuvų, gaudyti tik leistino dydžio žuvis ir tik leistinose vietose. Visuomenininkų užfiksuoti verslaujančių žvejų veiksmai iškelia rimtą šios veiklos etinę atsakomybę“, – sakė S. Gentvilas.
„Pradedame išsamų tyrimą, kad išsiaiškintume visas incidento aplinkybes, ir tuomet imsimės atitinkamų priemonių“, – pranešė AAD l. e. p. direktorius Raimondas Sakalauskas.
Kasmet – 300 patikrinimų
Ar kada nors anksčiau esate sulaukę pasiūlymų iš „Lašišos dienoraščio“ kartu vykdyti reidus stebint ką ir kokiais kiekiais sužvejoja žvejai verslininkai? – pasiteiravome.
„Šiuo metu bendri patikrinimai, reidai su visuomenės atstovais taikomi retai, išskyrus bendrą veiklą su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, kiekvienu atveju įvertinus tokių priemonių taikymo tikslingumą“, – kalbėjo departamento pareigūnai.
Pasak AAD atstovų, žvejų verslininkų kontrolė Kuršių mariose ir kitur esą yra nuolatinė – dirbama įprastu režimu, vykdomi planiniai reidai, iškart reaguojama gavus informacijos apie galbūt daromą pažeidimą bei kitus atvejus.
„Verslinės žvejybos kontrolė vykdoma vandens telkiniuose, kuriuose vykdoma specializuota seliavų, stintelių, stintų, upinių nėgių žvejyba. Leidimus tokiai žvejybai išduoda Aplinkos apsaugos agentūra“, – detalizavo jie.
Portalui kauno.diena.lt departamento pateiktais duomenimis, kiekvienais metais atliekama apie 300 verslinės žvejybos patikrinimų.
„Pažeidimai fiksuojami, jei yra pažeistas Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašas. Yra fiksuojami ženklinimo, žurnalo pildymo, prasinešimo ir kiti pažeidimai“, – sakė AAD atstovai.
Paklausti, ar verslinę žvejybą Lietuvoje jie mato kaip problemą, pašnekovai tik tarstelėjo, kad departamentas neatlieka tam tikrų sričių reguliavimo poreikio, problematiškumo vertinimo, tačiau, pastebėjęs teisinio reguliavimo trūkumus, kiek tai susiję su vykdoma kontrole, diskutuoja, teikia teisės aktų pakeitimų pasiūlymus siekiant padidinti kontrolės efektyvumą.
Nubausti trys
2019 metais nubausti 26 žvejai verslininkai, 2020-aisiais – trylika, šiais metais – trys. Taikytos poveikio priemonės nuo įspėjimo iki piniginės baudos – 350 eurų.
AAD pareigūnų teigimu, sugautas žuvis visada galima pasiimti, jei gaudoma leidžiamu laiku ir leidžiamais gaudyti įrankiais. Būtina paleisti gyvybingas ne verslinio dydžio žuvis ir tuo metu gaudyti draudžiamas žuvis.
„Visą sugautą kiekį galima pasiimti, nepriklausomai ar gyvos, ar ne. Pasiimti negalima tuo metu draudžiamų gaudyti žuvų – jos gyvos turi būti paleistos. Lašišos ir šlakiai turi būti paleisti nepriklausomai nuo gyvybingumo“, – aiškino jie.
