„Ši priemonė yra surišta su verslumo skatinimo paskolomis. Verslininkai arba fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, kurie pasinaudojo verslumo skatinimo paskolomis iš Europos socialinio fondo lėšų, dar turi papildomą galimybę pasinaudoti šia subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti“, - BNS sakė „Invegos“ Rinkodaros skyriaus vadovė Asta Slapšienė.

Anot jos, tikimasi, jog kompensacijos skatins naujų darbo vietų kūrimą ir paskatins į darbą priimti jaunimą iki 29 metų ar vyresnius nei 54 metų žmones, taip pat neįgaliuosius bei ilgiau nei pusmetį darbo biržoje užsiregistravusius asmenis. Tokiais atvejais įmonės gali tikėtis didesnės kompensacijos.

Smulkios įmonės ir su verslo liudijimu dirbantys žmonės, paėmę paskolas pagal programą „Verslumo skatinimas 2014-2020“, jau gali teikti paraiškas. Iki 12,5 tūkst. eurų kompensacija galės būti teikiama vienerius metus.

16 mln. eurų bus skirta iš Europos socialinio fondo.

Praėjusių metų lapkritį buvo pradėta panaši programa „Parama darbui“ - jai iš šio fondo skirta 40,6 mln. eurų, o maksimali kompensacija siekia 200 tūkst eurų.

Jauni žmonės kviečiami išdrįsti įgyvendinti savo svajonių verslo idėją ir sukurti tokį startuolį, kuris keistų pasaulį. „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ vykdomą ir iš dalies finansuojamą „Erasmus+“ programos lėšomis projektą globoja ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. 

Prie programos ir jaunimo verslumo ugdymo kartu su verslo partneriais prisideda ir Vilniaus universitetas, Gedimino technikos universitetas, VU Verslo mokykla, VšĮ „Versli Lietuva“ ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Pirmą kartą tokio pobūdžio verslumo skatinimo programa bus integruojama į studijų procesą ir sudarys galimybę studentams teorines žinias paversti sėkmingais verslais.

Visiems, kam iki 29 m.

Projekto globėjas – ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius – sako, kad, kurdami savo verslą, jauni žmonės turi daug ambicijų ir užsidegimo, tačiau labai dažnai susiduria su žinių ir patirties stoka.

„Jaunimui neretai pritrūksta praktinės informacijos apie verslo įgyvendinimą, rinkos specifiką, finansų planavimą, todėl sėkmingų verslininkų ir patyrusių mentorių pagalba yra labai svarbi. Džiaugiuosi, kad tokie projektai rengiami, ir kviečiu jaunimą aktyviai naudotis tokia galimybe, nes, ką gali žinoti, gal tai padės atrasti lietuviškąjį Eloną Muską ar Marką Zukerbergą“, – teigia ministras.

Dalyvauti projekte kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 29 metų amžiaus. Per visą projekto laikotarpį jų lauks 4 mokymų sesijos, kurių metu patyrę profesionalai ne tik suteiks visą reikalingą teorinę medžiagą apie verslo kūrimą, bet ir skirs dalyviams specialias užduotis. Su kiekviena jaunųjų verslo kūrėjų komanda kiekviename žingsnyje dirbs patyrę mentoriai, kurie padės išgryninti idėją ir pasirinkti teisingą kelią jai realizuoti.

Spręs konkrečias problemas

Anot „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorės Laimos Kaušpadienės, programos dalyviai savo kailiu pajus, ką reiškia kurti ateities verslą skirtingose srityse, tarp kurių: finansinės technologijos (angl. fintech), informacinės ir komunikavimo technologijos, gynyba ir saugumas, švariosios technologijos (angl. cleantech), transportas ir logistika.

Kad dalyviams būtų paprasčiau sugalvoti konkretaus verslo idėjas, jiems bus paruoštos problemos, su kuriomis realiai susiduria šiandienos verslas ar gyventojai, ir bus siūloma surasti inovatyvių būdų joms išspręsti.

„Kiekviena užduotis „Futurepreneurs“ dalyvius žingsnelis po žingsnelio priartins prie jų idėjos įgyvendinimo. Jos padės dalyviams tinkamai planuoti savo laiką ir skirti pakankamai dėmesio kiekvienam startuolio kūrimo etapui, kad prieš pat idėjų pristatymą investuotojams nepritrūktų paskutinės nakties, kaip dažnai nutinka studentams“, – tikina L. Kaušpadienė.

„Practica Capital“ partneris Donatas Keras tikina, kad inovacijos – tai geresnis, tobulesnis būdas atlikti įvairius procesus.

„Versle tai naujų procesų, produktų kūrimas, veiklos procesų optimizavimas, paslaugų tobulinimas. Visa tai sąlygoja geresnius rodiklius bei ilguoju periodu gali užtikrinti verslo sėkmę. Mūsų visų aplinkai naudingos inovacijos yra svarbios ne tik todėl, kad tai yra socialiai atsakinga, tačiau tai lygiai taip pat turi tiesioginę įtaką verslo efektyvumui ir rezultatams. Pokyčių verslo kūrėjai turi apgalvoti visas smulkmenas, net ir tai, kaip bus perdirbamos jų pakuotės arba kas bus daroma su neparduota produkcija“, – sako D. Keras.

Savo žiniomis su jaunaisiais verslo kūrėjais dalinsis aplinką tausoti skatinančios kompanijos „Pure Birds“ (Nyderlandai) atstovai Bram Van Schijndel ir Coen Faber, „Startup.lt“ atstovai Arvydas Bložė ir Jean-Baptiste Daguene, „Practica Capital“ partneris D. Keras, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Aurimas Navys ir daugelis kitų patyrusių specialistų.

Gali jungtis iš visos šalies

Projekte gali dalyvauti jaunuoliai iš visos Lietuvos – tie, kas negalės atvykti į mokymus Vilniuje, visas paskaitas galės nemokamai stebėti projekto svetainėje tiesiogiai arba peržiūrėti vėliau, o su mentoriais dirbs nuotoliniu būdu.

„Futurepreneurs“ atidarymo renginys įvyks vasario 22 dieną VU Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7). Savo startuolių idėją dalyviai turės sugeneruoti ir pagrįsti iki gegužės 3 dienos, kada įvyks verslo idėjų pristatymas. Visiems projekto dalyviams bus įteiktas programos sertifikatas, o skirtingų kategorijų nugalėtojų laukia ir specialūs rėmėjų apdovanojimai.

Projekto naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ ir projekto internetiniame puslapyje.

Idėjos vertė – specialistų akimis

Dirbtuvių organizatoriai pretendentų ir jų idėjų į griežtus rėmus neįspraudė. „Ragindami dalyvauti „Inolaboratorijoje“ drąsinome kuo daugiau ir kuo įvairesnių idėjų traukti iš stalčių. Siekiame suteikti žmonėms galimybę pasitikrinti, ar jų sumanymas išties svarus, ar, ekspertų nuomone, jis gali būti sėkmingai plėtojamas ir tapti realiu verslu, naujais produktais, naujomis darbo vietomis“, – kalbėjo KMTP komunikacijų vadovas Andrius Sutnikas. Jis taip pat pažymėjo, kad idėjos kuriama vertė nebūtinai turi teikti išimtinai finansinę naudą – ji gali būti ir kitokia.

Organizatoriai sulaukė 13 pretendentų paraiškų. Idėjų spektras – nuo IT sprendinių, pavyzdžiui, mobiliųjų programėlių – iki socialinių inovacijų.

Jaunimas aktyvus

Į kvietimą dalyvauti „Inolaboratorijoje“ atsiliepė ne tik pirmus veiklos žingsnius žengiančios įmonės, bet ir moksleiviai. „Jaunimas vysto idėjas apie naujas žinių dalijimosi platformas internete, svajoja įkurti šiuolaikišką laisvalaikio centrą, galintį suteikti plačias saviraiškos, bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes. Sumanymai sveikintini. Net jei ne visos idėjos toliau bus vystomos drauge su mūsų mentoriais, regime galimybę jas toliau plėtoti su kitais partneriais mieste“, – sakė KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Klaipėdiečiai „Inolaboratorijai“ pateikė ir ekologinio pobūdžio idėjų. Viena jų – perdirbto plastiko panaudojimas inovatyvios transporto priemonės gamyboje.

Pateiktas paraiškas šią savaitę vertina kompetentinga komisija, sudaryta iš verslo, mokslo ir savivaldos institucijų atstovų. Apie rezultatus „Inolaboratorijos“ pretendentai bus informuoti lapkričio 7 d. Darbas su atrinktais dalyviais vyks iki gruodžio 1 d. Finalinio renginio metu Klaipėdos mokslo ir technologijų parke išvystytos verslo idėjos bus pristatytos potencialiems investuotojams.

Solidi mentorių komanda

Kadangi didžiausia „Inolaboratorijai“ pateiktų verslo idėjų dalis susijusi su IT sprendiniais, pirmiausia suformuota būtent šios sferos mentorių komanda. Savo dalyvavimą projekte jau patvirtino keturių solidų įdirbį turinčių ir sėkmingai veikiančių kompanijų atstovai. Jauniems ar būsimiems verslininkams jie stengsis perteikti vertingų žinių, praktinių patarimų išgryninant idėją iki konkretaus verslo modelio, atsakys į rūpimus klausimus.

Mentorių gretose – didžiausias Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėjas „Atea“. Įmonei Baltijos šalyse dirba daugiau nei 700 darbuotojų, o bendra apyvarta 2015 metais siekė 107 mln. eurų.

Taip pat su „Inolaboratorijos“ dalyviais dirbs „Omega Technology“ specialistai. Dukterinė stambios norvegų IT kompanijos įmonė – viena Klaipėdos mokslo ir technologijų parko senbuvių, sėkmingai veikianti, aktyviai įsitraukianti į projektus ir su Klaipėdos universitetu.

Inovatyvių IT idėjų autoriams žengti pirmuosius žingsnius šioje sferoje padės ir „BSS IT“. Įmonė siūlo platų IT sprendimų spektrą: verslo, personalo, dokumentų, nekilnojamojo turto, pensijų ir investicinių fondų valdymo, buhalterinės apskaitos, verslo analitikos sistemas.

„Inolaboratorijoje“ savo žiniomis taip pat dalinsis kompanija „Emotion“. Interneto svetainių ir elektroninių parduotuvių kūrimo specialistai pateiks daug praktinių gairių tiems, kurie mąsto apie panašią veiklą.

Mentorių komandą dar papildys kitų sričių specialistai, konsultacijas „Inolaboratorijos“ dalyviams teiks teisininkai.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas „inolaborantams“ suteiks kūrybišką aplinką savo idėjoms auginti. Projekto dalyviams bus nemokamai suteikta inkubavimo paslauga „Teo idėjų šiltnamyje". Čia vyks konsultacijos su mentoriais, bus galima naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis verslo susitikimams, idėjų pristatymui ir tobulinimui.

Verslininkams teigiant, kad nenustatomos „Sodros“ įmokų „lubos“ turi neigiamos įtakos mokesčių naštai ir mažina Lietuvos patrauklumą investuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad netrukus šios spragos neliks.

„Sodros“ lubos bus“, - pareiškė Algimanta Pabedinskienė antradienį Seimo opozicijai priklausančių liberalų frakcijoje.

Parlamentarams skeptiškai įvertinus šį pažadą - esą valdantieji dėl „Sodros“ lubų įteisinimo nesusitars, ministrė atšovė, kad bendra pozicija būs rasta.

„Mes surasime (valdančiosios koalicijos susitarimą - BNS), - teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskutinį kartą „Sodros“ lubas svarstė 2013 metų rudenį ir nepritarė „darbiečių“, kurių deleguota į ministrus yra ir A.Pabedinskienė, siūlymui nuo 2014 metų „Sodros“ įmokomis neapmokestinti didesnių kaip 5 tūkst. litų pajamų - esą šį klausimą reikia aptarti ir su socialiniais partneriais, nes dėl to „Sodra“ surinks mažiau pajamų, o reikia pensininkams kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas. 

Siūlymų nustatyti „Sodros“ įmokų lubas yra buvę ne vienas, tačiau Vyriausybės juos atidėliojo. Idėja nesulaukė palaikymo ir Seime.

Apriboti įmokas „Sodrai“ Vyriausybei nuo 2002 metų siūlė didžiausių ir aktyviausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką asociacija „Investors' Forum“. Jų teigimu, toks žingsnis padidintų Lietuvos konkurencingumą, pritrauktų investuotojų, pristabdytų aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigraciją.

Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas - darbdavys bei darbuotojas privalo mokėti „Sodros“ įmokas nuo visos darbo užmokesčio sumos. Ribojamos tik „Sodros“ išmokos.

Prasideda pirmą kartą šalies regionams skirta jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“. Nuo 2012 m. sėkmingai veikusi „Kurk Lietuvai“ kvietė užsienyje mokslus baigusius jaunuolius grįžti į Lietuvą ir metus dirbti šalies nacionalinėse institucijose. Šiais metais programa išsiplėtė – rudens pradžioje startavusią nacionalinio lygmens programą papildė ir 16 savivaldybėse dirbsiančių jaunųjų profesionalų komanda.

Savaitės pradžioje jaunuoliai pasklido po Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Anykščių, Šiaulių, Ukmergės ir kitas savivaldybes, kuriose įgyvendins su jaunimo verslumo skatinimu, demokratijos diegimu, regiono įvaizdžio gerinimu susijusius projektus bei kitas regionų patrauklumą didinančias iniciatyvas.

Galimybė dalyvauti programoje buvo pasiūlyta visoms Lietuvos savivaldybėms. Norą prisijungti pareiškė 20, kartu parodydamos, kad jauni profesionalai jose labai laukiami. Dalyviams pasiūlyta rinktis net iš 40 projektų, kurie turėtų pagerinti regionų konkurencingumą, verslo aplinką ir žmonių gyvenimą.

Šią savaitę du „Kurk Lietuvai“ savivaldybių programos dalyviai Agnė Žemaitė ir Kazys Pupinis darbą pradėjo Klaipėdos savivaldybėje.  Jaunieji profesionalai Klaipėdos savivaldybę konsultuos miesto įvaizdžio gerinimo klausimais. Jų vykdomo projekto tikslas – didinti Klaipėdos miesto patrauklumą verslumu besidominčiam jaunimui iš Lietuvos ir aplinkinių Baltijos regiono šalių.

„Kurk Lietuvai“ savivaldybių programos dalyviai Klaipėdoje dirbs penkis mėnesius, po kurių rotuosis į kitą savivaldybę.

Kitąmet laukiama, kad mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Lietuvoje bus daugiau nei iki krizės, prognozuoja Europos Komisija (EK). EK metinėje MVĮ veiklos apžvalgoje prognozuojama, kad MVĮ skaičius Lietuvoje kitąmet jau 2 proc. turėtų viršyti iki krizės buvusį skaičių ir laukiama, kad per 2013-2015 metų laikotarpį smulkiųjų įmonių šalyje skaičius išaugs 8 tūkst. - 142 tūkst. bendrovių, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Manoma, jog MVĮ sukuriama pridėtinė vertė iki 2015metų išliks dabartinio lygio ir maždaug 25 proc. viršys 2008-ųjų lygį. Tikimasi, kad iki 2015 -ųjų pabaigos Lietuvos MVĮ bus sukurta 48 tūkst. naujų darbo vietų, o bendras darbo vietų skaičius pasieks 701 tūkst. arba 94 proc. ikikrizinio lygio.

EK nuomone, atsigauti Lietuvoje geriausiai sekasi labai mažoms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų.

Tarptautinio tyrimo „Globali verslumo stebėsena“ duomenimis, pernai beveik kas penktas Lietuvos gyventojas plėtojo nuosavą verslą. Daugiausiai verslo savininkų buvo tarp 35–54 metų amžiaus gyventojų, o jaunų verslininkų skaičius kiek sumažėjo.

Pasak tarptautinio verslumo stebėsenos tyrimo Lietuvoje vadovo Mindaugo Laužiko, pernai 8 proc. 18–24 m. amžiaus Lietuvos gyventojų plėtojo nuosavą verslą. 2012-aisiais šis skaičius siekė 11 proc.

„Lietuva, palyginus su kitomis valstybėmis, yra tikrai jaunų verslininkų kraštas, daug verslininkų nuo 18 iki 24 m. metų. [...] 2012 m. iš tikrųjų mūsų rodikliai buvo neblogi, mes pateisinome jaunų verslininkų įvaizdį, o 2013 m. jaunų verslininkų skaičius yra truputėlį sumažėjęs“, – dėsto M. Laužikas.

Jis tai aiškina tuo, kad po mažu kinta verslininko įvaizdis: „Iš verslininko, kuris kuria verslą dėl būtinybės arba neranda geresnės įsidarbinimo galimybės, į verslininką, kuris kuria verslą, nes šis jam labai patinka, nes seniai svajojo apie konkrečios srities verslą, ten mato [...] gerą nišą.“

M. Laužiko manymu, šiandien Lietuvos ekonomiką į priekį stumia 18–34 m. verslininkai. Tačiau vyresnių žmonių verslai esą patvaresni. „Galėčiau iš tikrųjų pasidžiaugti tuo, kad senjorų verslai yra tvaresni, jie rečiau bankrutuoja, jų tikslai – visai kitokie. Jie nori išlaikyti pajamas, nori tęstinės, ilgalaikės veiklos“, – aiškina specialistas.

Anot jo, Lietuvos moterų verslai dažniau yra socialiniai, orientuoti į darbuotojų įdarbinimą, santykių kokybę. „Dauguma moterų eina į verslą dėl to, kad iš tikrųjų joms patinka ta idėja. Moterys tikrai rečiau nei vyrai eina į verslą dėl būtinybės“, – tvirtina M. Laužikas.

Specialisto teigimu, yra keletas priežasčių, dėl ko išeinama iš verslo. Dažnai pasitraukti iš verslo būna suplanuota iš anksto, kartais esą atsiranda pelningesnio verslo galimybė. „Dauguma žmonių iš verslo išeina paprasčiausiai todėl, kad jiems verslas niekada nebuvo jų karjeros realizavimo galimybė, jiems verslas buvo būtinybė. Kai atsiranda galimybė išeiti iš verslo, jie ir išeina“, – sako M. Laužikas.

Jo žiniomis, verslininkui išėjus iš verslo, daugiau nei pusė verslų gyvuoja toliau, ir tik dalis jų bankrutuoja ar išnyksta iš rinkos. Dažnai verslą tęsia partneriai, kartais verslininkas pasilieka valdyboje, turi akcijų paketą ar jo dalį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai verslininkai dirba kokioje nors įmonėje, tačiau plėtoja ir savo verslą.

„Apskritai tai yra labai populiaru. Lietuvoje [...] yra labai daug „intraverslių“ žmonių, t. y. verslių darbuotojų, kurie po darbdavio stogu jau pradeda mąstyti apie savo verslą. Kas be ko, jie naudoja žinias, patirtį, klientų bazes, technologijas, kartais iš tikrųjų netgi prisišnekina savo kolegas“, –  teigia M. Laužikas.  Jo nuomone, po darbdavio stogu žmonės neultralizuoja baimę rizikuoti.

„Baimė rizikuoti 2013 m. truputį padidėjo. Sakyčiau, visų pirma todėl, kad truputėlį padidėjo išėjusių iš verslo skaičius, kas gali būti susiję su nesėkmingomis patirtimis. Kadangi lietuviams daugiau svarbi draugų, aplinkinių patirtis, neigiama patirtis ir padidino tą baimę rizikuoti“, – mano M. Laužikas.

Paklaustas apie tai, kokiais verslais užsiima Lietuvos gyventojai, M. Laužikas sako, kad, nors ir identifikuoti penki prioritetiniai sektoriai (biotechnologijos, mechatronika, lazeriai, nanotechnologijos ir informacinės technologijos), mažos įmonės nišų vis dėlto nepastebi.

„Kyla klausimas, ar Lietuvos rinka nėra per daug uždara. Taip, viena vertus, Lietuvos ekspertai teigia, kad ji yra uždara, galbūt tos verslų sistemos yra monopolizuotos ir politizuotos. Kita vertus, trūksta rinkodaros žinių, nes metai iš metų einama į rinkas,  pilnas konkurentų, su senais produktais arba produktais, kurie klientams nėra inovatoriški“, – sako  tarptautinio verslumo stebėsenos tyrimo Lietuvoje vadovas M. Laužikas.

Europos Sąjungos (ES) parama naujuoju finansiniu laikotarpiu pasižymės tuo, kad pagal verslo priemones bus remiamos tik smulkios ir vidutines įmonės. Daugelis kvietimu pagal priemones "Naujos galimybes", "Procesas", "Regio-Invest LT+" ir kitas bus paskelbti jau rudenį, rašo dienraštis "Verslo žinios".

Ūkio viceministras Marius Skarupskas skaičiuoja, kad per 2014-2020 metų finansinį periodą Ūkio ministerija administruos daugiau kaip 3,5 mlrd. litų. Planuojama daugiausia lėšų skirti priemonėms, susijusioms su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra -1,26 mlrd. litų ir smulkiojo bei vidutinio verslo konkurencingumui didinti -1,8 mlrd. litų.

Prognozuojama, kad moksliniams tyrimams skirtos paramos intensyvumas, priklausomai, ar įmonė maža, ar vidutinė, gali siekti iki 85 procentų. Eksportui skatinti pagal priemonę "Naujos galimybės" bus galima tikėtis iki 50 proc. paramos. O investicijoms į regionus pagal priemonę "Regio Invest LT+" subsidijuojama 25 proc. projekto, tačiau šią paramą galima didinti iki 35 proc. ar 45 proc., jei įmonė vidutinė ar labai maža.

Klaipėdos universitete režisūros mokslus krimtusio Valdo Latožos svajonė įsteigti Tauragėje radijo stotį gimė dar 2005 metais. Po kelerių metų užklupusi krizė galėjo sužlugdyti jauno tauragiškio ir jo bičiulio Sigito Kuncevičiaus svajonę, jei ne pradėtos įgyvendinti verslumo skatinimo priemonės.

Svajonė gimė pakilimo metu

Verslininkai tuo metu pasirinko bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamas priemones verslo pradžiai. Dabar bendraminčių įkurta įmone džiaugiasi ne tik jos steigėjai bei darbo joje gavę darbuotojai, bet ir visas Tauragės kraštas.

Prisimindamas, kaip kilo mintis imtis radijo stoties steigimo, V.Latoža teigė svarstęs, kuri verslo niša mieste yra laisva. Tuo metu tai buvo bene vienintelė apskritis regione, neturėjusi savo radijo stoties. Nors rajone leidžiami laikraščiai, yra vietos televizija bei interneto portalai, o reklamos davėjai turėjo nemenką pasirinkimą, steigti radijo stotį jauni vyrai svajojo ne vienerius metus.

Vietos reklamos sklaidos priemonėmis naudojasi tik vidutinio ir smulkiojo verslo atstovai. Tad radijo „maitintojai“ yra smulkūs prekeiviai, gamintojai ar paslaugų teikėjai, kurie reklamai skiria ne tūkstančius, o šimtus litų per mėnesį ar dar mažiau.

Svarstyti apie šį verslą V. Latoža pradėjo dar tada, kai šalyje buvo ekonominis pakilimas. Tada daugelis tauragiškio draugų kituose regionuose džiaugėsi neblogai gyvenantys ir tai tapo paskata panašią veiklą pradėti Tauragėje.

Viliojo galimybė kurti

Tačiau įsteigti radijo stotį nėra taip paprasta, kaip pradėti kurį kitą tradicinį verslą.

„Kol viskas įsilingavo, užklupo krizė. Kai kam galėjo atrodyti keistai, kad du jaunuoliai ima paskolą ir pradeda dirbti. Mes tiesiog tikėjome tuo dalyku. Tai buvo labai smagus kūrybinis procesas, su šiuolaikiškomis technologijomis, reikalaujantis greičio bei teikiantis labai daug adrenalino“, – pasakojo V. Latoža.

Kai vyrai pradėjo atakuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, jautė, kad į juos žiūrima truputį keistai.

„Ypatingų trikdžių nebuvo, bet techniniai dalykai atėmė nemažai laiko, nes reikėjo sukonfigūruoti dažnį. Nepamirškime, kad Tauragė yra pasienio zonoje, kur visiškai šalia yra išorinė Europos Sąjungos siena, šalia Rusija ir kitos sienos. Labai nekantravome, bet laikas gaišosi. Pagaliau vieną dieną konkursas dėl radijo dažnio Tauragėje buvo paskelbtas. Pirmąjį konkursą mes tiesiog pražiopsojome. Mūsų laimei, neatsirado nė vieno norinčiojo“, – prisiminė V.Latoža.

Po mėnesio konkursas buvo vėl paskelbtas. Šį kartą tauragiškiams teko konkuruoti su labai stipriu konkurentu – „Marijos radijo“ stotimi. Konkurentai buvo neteisingai užpildę paraišką, tad sėkmė buvo tauragiškių pusėje. 

„Kaip ir visi pradedantieji, svajojome, kad veikla nebūtų nuostolinga. Vylėmės, kad radijas mums bus ne tik verslas, bet ir mėgiamas kūrybinis darbas. Ko reikia klausytojams, ketinome sužinoti dirbdami, bendraudami su žmonėmis, eksperimentuodami, nebijodami keistis. Abu su kolega esame baigę režisūros mokslus, tad kūrybiškumo netrūko. Gyvenimas kai kuriuos dalykus patvirtino, kai ką pakeitė“, – prisiminimais apie verslo pradžią dalijosi V. Latoža.

Vieninteliai patikėjo idėjos sėkme

Verslo pradžiai vyrai turėjo šiek tiek savų pinigų, tačiau jų užteko tik parengiamiesiems darbams. Todėl reikėjo rasti, kur pasiskolinti trūkstamų lėšų.

„Aplankėme bene visus Tauragėje esančius bankų filialus, tačiau visur sulaukėme neigiamo atsakymo. Ėjome nuleidę galvas, paskutinė vieta, kur užsukome, buvo Tauragės kredito unija. Jie patikėjo mūsų idėja, padėjo parašyti projektą, mus tiesiog globojo. Tikra sėkmės istorija prasidėjo, kai pradėjome bendrauti su INVEGA. Šios kompanijos darbuotojų požiūris į mus buvo tikrai ne valdiškas, jie buvo labai geranoriški, padėjo tvarkyti dokumentus“, – džiaugėsi sulaukta parama radijo stoties įkūrėjas.

INVEGA administruoja ne vieną verslui skirtą priemonę, tarp jų ir lengvatinių paskolų teikimą iš Verslumo skatinimo fondo. Už gautą paskolą vyrai pirko įrangą stočiai: siųstuvus, antenas, atliko techninius darbus, įsigijo studijos įrenginius tokius, kaip mikrofonai, kompiuteriai, jų programos, izoliacines medžiagas.

„Numarinti šią svajonę mums būtų buvę tas pats, kaip būsimai mamai persileidimas. Todėl gauta paskola mums reiškė svajonės išsipildymą. Licenciją gavome 2010 metais spalį, o radijo stotis turėjo pradėti veikti ne vėliau, kaip po metų. Priešingu atveju būtume praradę licenciją. Mes pradėjome transliuoti po 11 mėnesių“, – didžiavosi V. Latoža.

Pajuto kraštiečių pagarbą

Kad vyrai ne be reikalo ėmėsi šio darbo, pajuto tada, kai suvokė, jog tauragiškiai juos pripažino.

Užsukę į banką, degalinę, batsiuvio dirbtuvėlę išgirsdavo, jog per radiją sklinda jų stoties laidos. Tikra džiaugsmo banga užliedavo, kai pasipylė klausytojų skambučiai, o laidos metu kalbant su vienu pašnekovu eilėje laukdavo dar penki.

Ne kartą radijas gelbėjo atlikėjus, apie kurių atvykimą išgirdę vietos žmonės išgraibstydavo bilietus. Radijo naudą pajuto ir Tauragės verslininkai, paaiškėjo, kad reklama per vietos radiją yra itin veiksminga.

„Netrukus supratome, kad mūsų radijas tapo socialiniu reiškiniu, regiono naujienų skleidėju bei autoritetu. Su vietos radiju miestelyje gyventi tapo smagiau. Mes žinome, kad miestelio žmonės mūsų klausosi, nes esame savi ir kalbame apie savo kiemą“, – didžiavosi Tauragės radijo steigėjai.

Džiugino nuoširdi parama

Kalbėdami apie dabartinę savo verslo padėtį vyrai neslepia, kad pirmaisiais metais apie pelną net nesvajojo, jiems netgi teko pridėti šiek tiek pinigų iš kitų savo verslų.

Dabar radijo pajamos yra tokios, kad pinigų užtenka sumokėti paskolai ir išsilaikyti be nuostolių. Analizuodami savo neilgą veiklos istoriją verslininkai tikina – kol kas reikalai eina tik geryn.

Didžiausi komplimentai INVEGA darbuotojams iš tauragiškio lūpų sklido dėl bendravimo paprastumo ir aiškumo.

„Mes nesame stiprūs ekonomistai ar verslininkai, kuriems kiekvienas žodis reiškia kažkokias paslėptas prasmes. Todėl labai džiaugėmės, kad reikalai buvo tvarkomi aiškiai ir suprantamai. Ir dabar sulaukiame skambučių iš įmonės darbuotojų, kurie teiraujasi, ar mums viskas gerai, siūlo pagalbą“, – dalijosi patirtimi V. Latoža.

Apibendrindamas savo patirtį įgyvendinant verslo planą, jaunas verslininkas patarė nenumarinti savo svajonių ir nebijoti imtis jas realizuoti.

Būsimiems verslininkams darbo netrūks

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius įsitikinęs, kad tauragiškiams labai reikėjo vietos radijo stoties. Tai esąs pats operatyviausias rajono žmonių informavimo šaltinis.

Apie vietos įvykius greitai pranešti Tauragės rajono bei aplinkinių kelių artimiausių vietovių žmonėms geresnio būdo nėra. Meras gyrė „Tauragės radiją“ ir už vietos gyventojams suteikiamą galimybę viešai išsakyti savo nuomonę.

„Radijo stoties kūrėjai ne tik padarė gerą darbą tauragiškiams, bet ir sukūrė darbo vietas. Šiuo metu tai labai svarbu. Gerbiu juos už tai ir linkiu nesustoti. Mano žiniomis, jų bangos aprėpia ne tik Tauragę, bet ir dalį Raseinių rajono, Jurbarko savivaldybės teritorijos, Šilalės, Pagėgius, tad plėsti klausytojų ratą yra galimybių“, – pasakojo P. Petrošius.

Aptardamas Tauragės rajono verslo situaciją, meras teigė, kad savą verslą norintiems pradėti žmonėms dar yra ką veikti.

Pastaruoju metu rajonas orientuojasi į turizmą, tad apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos yra labai paklausios. Čia trūksta viešbučių, didesnių patalpų banketams bei konferencijoms.

Mieste yra apie 10 tūkst. kvadratinių metrų gamybai tinkamų patalpų su išlikusia infrastruktūra, tad meras ragino kurti gamybos įmones. Juo labiau, kad rajono taryba yra patvirtinusi mokesčių lengvatas būsimiems investuotojams, jie atleidžiami nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Rajone yra elektronikos srities specialistų. Dabar tai jau ištisos šeimos – tėvai, dirbę Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, ir jų vaikai.
Tauragės vadovo manymu, vietos žmonės galėtų imtis daržovių auginimo uždarame grunte, juo labiau, kad rajono teritorijoje tiesiamas naujas dujotiekis.

P. Petrošius dalijosi įžvalgomis, kad rajone, kaip ir daugelyje Lietuvos vietų, yra pernelyg daug aptarnavimo ir prekybos sektoriaus verslininkų. Panašu, kad ankšta rinkoje ir baldų gamintojams.

Finansavimo galimybės verslo pradžiai ir plėtrai

Darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimas: pradedantieji verslininkai, kurie pasinaudojo ar dar pasinaudos Verslumo skatinimo fondo lengvatine paskola verslui plėtoti ar įkurti, gali kreiptis dėl papildomos paramos. Jų darbuotojams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo užmokesčio išlaidos.

Dalinis palūkanų kompensavimas: daliniu paskolos palūkanų kompensavimu (iki 50 proc.) galima pasinaudoti ir paskolai su INVEGA garantija, ir negarantuotoms paskoloms, o paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama net 95 proc. paskolos palūkanų.

Priemonės įgyvendinamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
Paraiškas INVEGAI reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 d. Daugiau informacijos www.invega.lt

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriuje (Aukštoji g. 12, Klaipėda) kovo 26 d. 11 val. vyks nemokamas verslumo skatinimo renginys „Savas verslas – nuo ko pradėti?“. 

Jis skirtas jaunimui, kuris ketina imtis savo verslo.

Darbo biržos ir viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ specialistai supažindins su verslo formomis, bus pateikta lyginamoji verslo formų analizė, pristatys galimybes pradėti savo verslą Lietuvoje, valstybės skiriamą paramą verslo pradžiai.

Renginys nemokamas.