„Vakar 41 Seimo narys palaikė NPPSS iniciatyvą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išnagrinėti naujai priimto Vidaus tarnybos statuto atitikimą šalies Konstitucijos normoms“, – teigiama NPPSS pranešime spaudai.

NPPSS atstovai mano, kad Vidaus tarnybos statuto pataisos, kuriomis pareigūnų priedas už darbo stažą nuo 30 proc. sumažintas iki 20 proc., gali prieštarauti Konstitucijai.

„Neabejoju, kad Konstitucinis Teismas išnagrinės šias nuostatas, atsižvelgdamas į pagrindines piliečių teises bei valstybės veikimo principus, o teisėti statutinių pareigūnų lūkesčiai bus apginti“, – NPPSS pranešime cituojamas susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį prezidentas G. Nausėda pasirašė pareigūnų profsąjungų kritikuotas Vidaus tarnybos statuto pataisas.

Pareigūnų profesinės sąjungos praėjusią savaitę kreipėsi į šalies vadovą, prašydamos vetuoti Seimo priimtą įstatymą. Jie tikino, kad naujasis statutas gali pabloginti darbo sąlygas ir nespręsti esminių problemų, susijusių su darbo jėgos trūkumu, nekonkurencingomis algomis.

Seimo priimtu naujuoju Vidaus tarnybos statutu pareigūnams sudaromos galimybės derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai. Tačiau prieš tai turėtų būti įvykdytos Darbo kodekse numatomos informavimo, konsultavimosi procedūros.

Įstatymo pakeitimais mažinami priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. ribos iki 20 proc. pareiginės algos. Visgi, VRM nurodo, kad pareigūnams, šiuo metu už stažą gaunantiems didesnius priedus, jie nebus mažinami. Stažas taip pat būtų vienas iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Įsigaliojus naujam statutui, po naujųjų keisis ir pareiginės algos apskaičiavimas – bus taikomas naujas bazinis dydis, siekiantis 1785,4 euro.

Taip pat numatomi pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas būtų deleguojamas į kitą vietovę 3 mėn. laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Įstatymo projektu taip pat sumažinamas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko, iniciatorių teigimu, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.

Statuto pataisų projektu taip pat nustatyta galimybė pasitelkti kursantus, vykdyti tarnybų funkcijas kartu su pareigūnais. Be to, numatoma galimybė pratęsti tarnybos trukmę ne tik pirminės grandies, bet ir vidurinės grandies pareigūnams.

Statutinių įstaigų vadovų teigimu, pareigūnų atlyginimai šiemet kils nuo 10 iki kelių šimtų eurų „į rankas“.

„Mūsų siekis – teisingas, sunkų bei atsakingą pareigūnų darbą atitinkantis atlygis“, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, per trejus kadencijos metus pareigūnų atlyginimams skiriamos biudžeto lėšos padidėjo 147 mln. eurų arba 42 procentais.

Ministrės teigimu, šių metų biudžete statutinių pareigūnų atlyginimams numatyta pusė milijardo eurų, o tai yra pusė vidaus reikalų sistemos biudžeto.

Naujojo statuto įgyvendinimui šiemet skirti 24 mln. eurų.

Mūsų siekis – teisingas, sunkų bei atsakingą pareigūnų darbą atitinkantis atlygis.

 

„Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir naujos darbo apmokėjimo sistemos statutinėse tarnybose leidžia pareigūnams gauti teisingą ir orų atlygį“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot jos, darbo apmokėjimo sistemos šiais metais leido padidinti darbo užmokestį beveik 60 proc. pareigūnų. Visgi A. Bilotaitė pabrėžė, kad didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto dar nėra viskas, didelę atsakomybę skirstant lėšas turi statutinių įstaigų vadovai.

„Jų pareiga – užtikrinti, kad pareigūnai gaus sąžiningą, skaidrų ir jų kompetencijas bei darbo specifiką atitinkantį atlygį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Individualizuoja atlyginimą

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla teigė, kad naujai priimtas statutas atveria galimybes labiau individualizuoti kiekvieno pareigūno veiklą ir už tai nustatyti atitinkamą darbo užmokestį.

„Statutas atlaisvina darbdaviams rankas“, – kalbėjo komisaras.

Pasak jo, Policijos departamentas sausį perskaičiavo kiekvienam pareigūnui atlyginimą ir sausio 23 dieną patvirtino darbo apmokėjimo sistemą.

Visiems policijos pareigūnams nuo šių metų atlyginimas paaugo vidutiniškai 29 eurais į rankas, kitos papildomos išmokos priklauso nuo stažo, pareigybių grupės.

Taip pat pusantro tūkstančio pareigūnų vidutiniškai gaus 47 eurais daugiau, beveik trys tūkstančiai – 49 eurais daugiau. Nuo balandžio 1-osios daugiau nei 700 pareigūnų uždirbs dar 85 eurais daugiau., nurodė policijos vadovas.

Pasak R. Požėlos, Vilniuje dirbančių specializuotų policijos įstaigų pareigūnai į rankas gaus dar papildomai 50 eurų į rankas.

Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį.

 

„Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį“, – teigė R. Požėla.

Jis sakė, kad dėl didelio krūvio atlyginimų perskaičiavime gali pasitaikyti broko, tad komisaras kreipėsi į pareigūnus ir prašė atidžiai peržiūrėti gautas atlyginimo ataskaitas ir kreiptis, jei pastebėta klaidų.

Komisaras nedrįso įvardinti, kiek atlyginimai vidutiniškai kils kiekvienam pareigūnui. Pasak jo, geriausia tai įvardinti bus kitą savaitę, kai pareigūnai gaus atlyginimus.

„Dar nedrįsčiau pasakyti, kiek vidutiniškai kils kiekvienam pareigūnui, kitą savaitę geriausia sakyti, kai atlyginimai bus gauti“, – kalbėjo R. Požėla.

Profsąjungos nepritarė

Itin skirtingai atlyginimai kyla ir kitų statutinių įstaigų pareigūnams. Pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – nuo 12 iki 300 eurų, Viešojo saugumo tarnyboje – nuo 10 iki 300 eurų „į rankas“.

Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius, Seimas priėmė pernai gruodį.

Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį (...)

 

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tuomet tvirtino, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Nors A. Bilotaitė kalbėjo, kad pertvarka „atneš teigiamus pokyčius visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“, prieš ją pasisakė pareigūnų profsąjungos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo šių metų taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Naujajame statute sumažėjo pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą sumažintas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Statute taip pat numatytos priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą, pavyzdžiui, stipendijos kursantams ir studentams, taip pat numatytos vienkartinės išmokos naujai priimamiems ar perkeliamiems į tam tikras vietoves pareigūnams.

Profesinių sąjungų nuomone, priimtas įstatymas neišsprendžia pagrindinių vidaus tarnybos problemų, jam įsigaliojus tarnybą paliks labiausiai patyrę pareigūnai. Anot jų, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

VRM duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba apie 18 tūkst. pareigūnų.

Praėjusių metų pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė pareigūnų profsąjungų kritikuotas, Seimo priimtas Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis mažinami priedai už valstybės tarnybą, pradėtas taikyti naujas bazinis algos dydis, mažinamas pareigybių grupių skaičius.

Dalis pareigūnų išeis arba ieškos papildomo darbo

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė Eltai teigė, kad naujomis Vidaus tarnybos statuto pataisomis pareigūnai nusivylė. Dalis jų, anot pašnekovės, ketina palikti tarnybą arba ieškotis papildomo darbo.

„Ypač policijos pareigūnų bendruomenėje yra diskutuojama apie tai, kad reikėtų susirasti antrą darbą, pareigūnai prašo kolegų pasidalinti patirtimi, kaip pareigūnas antrą darbą galėtų derinti su tarnyba. Kiti iš viso svarsto palikti tarnybą, tiesiog pakeisti darbą ar kurti atskirą saugos tarnybą“, – aiškino R. Katinienė.

Kiti iš viso svarsto palikti tarnybą, tiesiog pakeisti darbą ar kurti atskirą saugos tarnybą.

„Tai yra reakcija į valstybės, tai yra Vyriausybės, prezidento, požiūrį į teisėsaugą, kuris šiai dienai yra stipriai šlubuojantis. Naujo statuto priėmimą, kai yra mažinamos socialinės garantijos, kai tik lozungais yra grindžiamas darbo užmokesčio kėlimas ir sistemos patrauklumas, žmonės įsivertina. Jie mato, kad bent jau policininko profesija tikrai netaps nei prestižine, nei patrauklia“, – pridūrė policijos pareigūnų atstovė.

R. Katinienė teigė, kad remiantis Vidaus reikalų ministerijos pateikta pareigūnų algų skaičiuokle, įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pataisoms, algos kils tik daliai – apie 2,5 tūkst. ir 16 tūkst. – statutinių pareigūnų. Ši tendencija, anot pašnekovės, labiausiai ir neramina pareigūnus, dėl to dalis jų svarsto išeiti iš tarnybos arba ieškoti papildomo darbo.

„Policijos pareigūnams, kaip nurodė darbo užmokesčio skaičiuoklę pateikusi Vidaus reikalų ministerija, algos arba iš viso nedidės, arba didės labai nedaug, tarkime, 9-12 eurų eurų“, – sakė R. Katinienė.

Pasak Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovės, bėda tame, kad policininkai, skirtingai negu kiti statutiniai pareigūnai, pavyzdžiui, kalėjimų tarnybos pareigūnai ar ugniagesiais, dirba intensyvesniu ritmu.

„Kalėjimų tarnybos pareigūnai, ugniagesiai teigia, kad ateina į tarnybą, kaip į antrą darbą, nes jie pradirba parą ir turi tris paras laisvas. Dauguma jų per laisvas dienas dirba kitus darbus. O policijos pareigūnų darbas organizuojamas 8 ar 12 valandų režimu, tad jie neturi tokių pertraukų kaip kiti statutiniai pareigūnai. Taigi, policijos pareigūnams susirasti antrą darbą yra gerokai sudėtingiau“, – komentavo R. Katinienė. 

Dėl statuto pataisų žada kreiptis į KT

Eltos kalbintas NPPSS pirmininkas S. Džiautas taip pat teigė žinantis, kad dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų dalis pareigūnų jau yra pareiškę išeisiantys iš tarnybos. Anot jo, pareigūnams nerimą kelia planuoja pensijų reforma.

„Kiek bus tų, kurie išeis iš tarnybos, tiksliai nežinau. Tai, aišku, susiję ir su planuojama pareigūnų pensijų pertvarka. Galimai pareigūnai, kurie nori išeiti iš tarnybos, nelauks dar vienos pertvarkos“, – komentavo S. Džiautas.

NPPSS vadovas pabrėžė, kad šiuo metu pareigūnams nerimą kelia pakeista algų skaičiavimo sistema. Anot jo, akivaizdu, jog algos kils mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, tačiau, pavyzdžiui, policija šiuo klausimu, pasak S. Džiauto, deja, lieka labiau nuošalyje.

„Statutas algas pakelia nedidelei daliai darbuotojų, daugiausiai jauniems pareigūnams. Nėra įvertinta tai, kad Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje skaičiuoklėje nėra tų papildomų lėšų, kurie reikalingi algų kėlimui. Skaičiuota, kad vidutiniškai pareigūnų algos bus keliamos 108 eurais pareigūnų algos bus keliamos, išskyrus policiją“, – aiškino pareigūnų atstovas.

S. Džiautas, prisiminę anksčiau dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų rengtas protesto akcijas, pažymėjo, kad daug nerimo kelia ir tai, kad, pagal naujausią tvarką, daug daugiau galios ir įtakos pareigūnų algų apskaičiavimui turės vidaus reikalų ministras.

„Mes nereikalavome pinigų, pildomų lėšų, kažkokių stebuklų. Mes norėjome, kad liktų socialinės garantijos ir jos nebūtų perkeltos į poįstatyminės teisės aktus. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad atlyginimas ir jo paskaičiavimas turi būti nustatyti įstatyme. Dabar gi atlyginimo sudedamosios dalys numetamos į vidaus reikalų ministro rankas, tai yra ministras tvirtins pareigūnų atlyginimų sistemos gaires“, – dėstė NPPSS pirmininkas.

S. Džiautas neslėpė, kad NPPSS planuoja artimiausiu metu inicijuoti kreipimąsi į KT dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų, kuriomis pakeista pareigūnų atlyginimų apskaičiavimo sistema.

„Mes turėjome įstatyminę garantiją (dėl priedo už stažą valstybės tarnyboje – ELTA) ir ji buvo panaikinta. Mes dėl to dabar rašome kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tikimės surinkti 29 Seimo narius ir tada kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – komentavo S. Džiautas.

Prezidentas, nepaisant pastabų, pasirašė statuto pataisas

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį prezidentas G. Nausėda pasirašė pareigūnų profsąjungų kritikuotas Vidaus tarnybos statuto pataisas.

Pareigūnų profesinės sąjungos kreipėsi į šalies vadovą, prašydamos vetuoti Seimo priimtą įstatymą. Jie tikino, kad naujasis statutas gali pabloginti darbo sąlygas ir nespręsti esminių problemų, susijusių su darbo jėgos trūkumu, nekonkurencingomis algomis.

Seimo priimtu naujuoju Vidaus tarnybos statutu pareigūnams sudaromos galimybės derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai. Tačiau prieš tai turėtų būti įvykdytos Darbo kodekse numatomos informavimo, konsultavimosi procedūros.

Įstatymo pakeitimais mažinami priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. ribos iki 20 proc. pareiginės algos. Visgi, VRM nurodo, kad pareigūnams, šiuo metu už stažą gaunantiems didesnius priedus, jie nebus mažinami. Stažas taip pat būtų vienas iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Įsigaliojus naujam statutui, po naujųjų keisis ir pareiginės algos apskaičiavimas – bus taikomas naujas bazinis dydis, siekiantis 1785,4 euro.

Taip pat numatomi pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas būtų deleguojamas į kitą vietovę 3 mėn. laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Įstatymo projektu taip pat sumažinamas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko, iniciatorių teigimu, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.

Statuto pataisų projektu taip pat nustatyta galimybė pasitelkti kursantus, vykdyti tarnybų funkcijas kartu su pareigūnais. Be to, numatoma galimybė pratęsti tarnybos trukmę ne tik pirminės grandies, bet ir vidurinės grandies pareigūnams.

Tai BNS patvirtino šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Naujasis statutas numato, kad pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos būtų taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Be to, mažėja pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis sumažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų bei leis mokėti didesnes algas pradedantiesiems pareigūnams.

Vis tik dalis profsąjungų sako, kad įstatymas neišsprendžia pagrindinių vidaus tarnybos problemų, o nuo reformos nukentės patyrę pareigūnai.

Jie prašė prezidentą vetuoti pataisas, prie Seimo, Vyriausybės rengė protesto akcijas.

Kaip nurodoma pranešime, į G. Nausėdą kreipėsi Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Profesinių sąjungų nuomone, priimtas įstatymas neišsprendžia pagrindinių vidaus tarnybos problemų, jam įsigaliojus tarnybą paliks labiausiai patyrę pareigūnai. Anot jų, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

Vidaus tarnybos statutas antradienį priimtas archajišku būdu: opozicijai pareikalavus, buvo balsuojama procedūrą ištęsusiu vardiniu balsavimu popierinėse kortelėse.

Už įstatymą balsavo 72 valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai.

Naujas vidaus Vidaus tarnybos statutas numato, kad kils algos mažiausiai dirbantiems pareigūnams, bet profesinės sąjungos protestuoja dėl, jų teigimu, mažinamų socialinių garantijų.

Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pertvarka „atneš teigiamus pokyčius visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“.

Naujas Vidaus tarnybos statutas, jei jį pasirašys prezidentas, turi įsigalioti nuo sausio.

Tokį Seimo statute numatytą balsavimo būdą pasiūlė opozicijos atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Agnė Širinskienė ir tam buvo pritarta 60 balsų prieš 37. Vardiniam balsavimui surengti reikia bent trečdalio posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų.

Toks balsavimo būdas reiškia, kad procedūra išsitęs, nes reikės atspausdinti balsavimo korteles, jose parlamentarai įrašys savo sprendimą bei pavardę, ir vėliau reikės suskaičiuoti rezultatus.

A. Širinskienė neslepia, kad vardinio balsavimo opozicija paprašė, nes tai vienintelis likęs būdas balsavimą nukelti po pietų, tikintis, kad nebebus balsų naujam statutui priimti.

„Tikimės, kad kolegos pildydami biuletenius geriau susimąstys, dėl ko balsuoja. Kitas dalykas, tikrai neslėpsim, kad tokiu būdu norime nukelti balsavimą į popietinę darbotvarkę tikintis, kad valdantieji, bent tie, kurie serga kovidu ir sėdi salėje su kaukėmis, gal nebedalyvaus balsavime. Tikrai nenorime to įstatymo priėmimo kaip opozicija“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Vardinio balsavimo procedūra prasidės 15 valandą.

Gaus popierines korteles

Kaip numato Seimo statutas, vardinio balsavimo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape.

Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.

Ši Seimo statuto nuostata yra likusi dar iš Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo periodo – toks balsavimo būdas buvo naudojamas, kai norėta fiksuoti kiekvieno parlamentaro asmeninį sprendimą, nes balsuojant rankų pakėlimu būdavo suskaičiuojamas tik galutinis rezultatas.

Šiuo metu elektroninėje balsavimo sistemoje visi Seimo narių balsavimai ar registracija rodo ir asmeninį balsavimo rezultatą, jis viešai prieinamas Seimo interneto svetainėje.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ragino elgtis racionaliai ir nevilkinti laiko, bet opozicijos atstovai reikalavo laikytis statuto ir balsuoti dėl šio senovinio balsavimo būdo.

„Dabar jūsų kiekvienas balsavimas vardinis. Bet jeigu jūs norite gaišinti laiką, kad mes formaliai su kortelėmis balsuotume tuo vardiniu parodomuoju būdu, jūsų teisė“, – sakė J. Razma.

Ministerija žada didesnius atlyginimus

Naujas vidaus Vidaus tarnybos statutas numato, kad kils algos mažiausiai dirbantiems pareigūnams, bet profesinės sąjungos protestuoja dėl, jų teigimu, mažinamų socialinių garantijų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Prieš naują statutą kalbėjęs opozicinių demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis teigė, kad nauja tvarka dar praretins pareigūnų, kurių ir taip trūksta, gretas.

„Be jokio politikavimo kiekvienas užduokime sau klausimą, į kokias rizikas tokiu teisės aktu mes vedame, pažiūrėkime, kokiu pagreičiu auga registruojamų A kategorijos  vykių, susijusių su smurtu, skaičius – praktiškai padidėjimas du kartus. Dabar su didžiuliu pareigūnų trūkumu tarnybos adekvačiai reaguot nebegali“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pertvarka „atneš teigiamus pokyčius visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“.

„Šiandien kalbame, kad trūksta pareigūnų, ir šiame statute numatytos priemonės, kurios leis spręsti šį klausimą, didinti tarnybų patrauklumą. Vienas svarbiausių šio statuto tikslų – minimalių pareiginių algų koeficientų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų didinimas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Demokratų atstovas Tomas Tomilinas teigė, jog visa viešojo sektoriaus atlyginimų pertvarka yra apgaulė, nes vyresniųjų darbuotojų algų sąskaita pakeliami atlyginimai naujai atėjusiems.

„Pinigų algoms didinti iš esmės nėra, todėl imamasi gudrybės – imituoti kokybinį pokytį viešajame sektoriuje, o tikrovėje naikinami ilgamečiai socialinio dialogo pasiekimai. Stažo priedo sumažinimas, priedo už laipsnį atsisakymas leidžia sukrapštyti kažkiek lėšų didinti algas naujiems darbuotojams, bet už jaunesnių darbuotojų algas sumokės vyresni darbuotojai“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, jog „labai sudėtinga klausyti priekaištų, kurie vienas kitam prieštarauja“.

„Tai atrodo, kad sistema bloga, nes negali pritraukti jaunų darbuotojų, ir tai tiesa, o po to sakoma, kad sistema bus bloga vyresniems darbuotojams“, – sakė premjerė.

Pareigūnai protestuoja

Lietuvos policijos ir kalėjimų sistemos profesinės sąjungos prašo Seimo narius balsuoti prieš šį projektą. Pasak jų, nauja redakcija nepakankamai reglamentuoja pareigūnų darbo užmokestį, nustato žemiausius galimus pareigybių koeficientus, baiminamasi, kad skirtingos centrinės vidaus tarnybos įstaigos nustatys nevienodus kriterijus, kuriais remiantis, bus mokamos priemokos.

Profsąjungų taip pat netenkina, jog nauja tvarka mažinamas maksimalus priedo už stažą dydis nuo 30 iki 20 procentų, atsisakoma priedo už laipsnį, nors laipsnių sistema paliekama, kiti siūlymai.

VRM teigimu, statute numačius naują pareigybių suskirstymą į pareigybių grupes, sumažinant jų skaičių nuo 15 iki dešimties, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija, o centrinėse statutinėse įstaigose bus patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Ministerija taip pat argumentuoja, kad tarybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedas už laipsnį įtraukiamas į minimalų pareiginės algos koeficientą – anot VRM, dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos būtų taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro. Pasak VRM, statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją, kaip ir priėmimo dieną antradienį prie Seimo.

Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Lietuvos policijos ir kalėjimų sistemos profesinės sąjungos prašo Seimo narius balsuoti prieš šį projektą.

Jų teigimu, naujoje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje nepakankamai reglamentuojamas pareigūnų darbo užmokestis, nustatomi žemiausi galimi pareigybių koeficientai, todėl baiminamasi, kad skirtingos centrinės vidaus tarnybos įstaigos nustatys nevienodus kriterijus, kuriais remiantis, bus mokamos priemokos.

Profsąjungų taip pat netenkina, jog mažinamas maksimalus priedo už stažą dydis nuo 30 iki 20 procentų, siūloma atsisakyti priedo už laipsnį, nors laipsnių sistema paliekama, kiti siūlymai.

VRM teigimu, priėmus naująjį teisės aktą, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Be to, tarnybos stažas būtų vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarytų galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro. Pasak VRM, statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.

Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 52 buvo prieš, 10 – susilaikė.

Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

„Šitas įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statutas, iš esmės yra paskutinis projektas, kuriuo yra užbaigiama valstybės tarnybos reforma. Tai, kas jame yra sudėliota, iš esmės labai panašiai atliepia ir tai, kas yra visuose kituose valstybės tarnybos reformos įstatymuose. Visa tai, ką mes jau priėmėme“, – kalbėjo konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Šitas įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statutas, iš esmės yra paskutinis projektas, kuriuo yra užbaigiama valstybės tarnybos reforma.

Jis teigė, kad Seimui nepriėmus statuto, nuo kitų metų „pareigūnų algos neauga“.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis teigė, kad dėl esamų ir planuojamų keisti darbo sąlygų mažės pareigūnų motyvacija dirbti daugiau nei reikia gauti pensijai.

„Šiandien siūlomas statutas ir veda būtent į tai“, – sakė parlamentaras.

Priėmus naująjį teisės aktą, anot VRM, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Be to, tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką nustatyta, kad priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau šiuo metu didesnį priedą už stažą gaunantiems pareigūnams jis nebus mažinamas per visą tarnybos laiką.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro. Pasak VRM, statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

Rengiamą projektą anksčiau kritikavo pareigūnų profesinės sąjungos, kurios teigė, kad su pakeitimais darbo sąlygos negerės.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas BNS antradienį tvirtino, kad jei Seimas galutinai pritars projektui, pareigūnų atstovai prašys parlamentarų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

„Manome, kad Statute sumažinus priedą už stažą, bus pažeisti pareigūnų teisėtų lūkesčių principai. Norime, kad Konstitucinis teismas paaiškintų ar Seimas pasielgė teisingai ir teisėtai“, – sako NPPSS pirmininkas.

Pasak jo, pareigūnų netenkina, jog naujuoju Vidaus tarnybos statutu darbo užmokesčio politika statutinių ugniagesių, pasieniečių, muitininkų, policininkų, pataisos įstaigų ir kitų pareigūnų suvienodinama su valstybės tarnautojais, jų priedo už darbo stažą dydis mažinamas nuo 30 proc. iki 20 procentų.

Anot S. Džiauto, pareigūnų darbo apmokėjimo gaires galės tvirtinti tik vidaus reikalų ministras, pasitaręs su kolegomis Finansų ir Teisingumo ministerijose „be jokių derybų su socialiniais partneriais“.

Vis tik lapkričio pradžioje ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad su dalimi pareigūnų pavyko rasti kompromisą. Su jais sutarta numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje.

Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatytų centrinės statutinės įstaigos vadovas.

Seimu galutinai pritarus, statute būtų įtvirtinta galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, būtų nustatyti aiškūs priemokų dydžiai ir mokėjimo sąlygos, aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija ir už tai gaunamas atlygis.

Tuo metu iki trijų mėnesių būtų sutrumpintas siūlomas laikotarpis, kai esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeliamas į kitas pareigas į kitą vietovę. Pirminiame projekte buvo įrašyti šeši mėnesiai.

Nors dalis pareigūnų teigė, kad kompromisą rasti pavyko, dalis jų vis dar sako, kad naujasis statutas ir toliau nesprendžia didžiausių problemų statutinėje tarnyboje, nedaro jos patrauklesne ir yra parengtas skubotai, neįvertinus naudos ir žalos santykio.

Ant jų, darbo užmokestis būtų reglamentuotas ne įstatymu, „bet dar neegzistuojančiais poįstatyminiais teisės aktais“.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.

„Prieš savaitę turėjome susitikimą su visomis profesinėmis sąjungomis ir visi sutinka, kad tai reikalingas pokytis, tai yra susiję ir konkrečiu finansavimu, tai yra 24 mln. eurų, pirmiausia didžiausią dėmesį skiriant žemiausios ir vidurinės kategorijos pareigūnų algoms. Mes susitarėme dėl kai kurių kompromisinių dalykų, septyni punktai profesinėms sąjungoms tiko, ir artimiausiu metu pati registruosiu tuos dalykus, kurie buvo suderinti su profesinėmis sąjungomis“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė BNS patvirtino, kad pareigūnus Vidaus reikalų ministerijos pažadėtos korekcijos tenkina, svarbu, kad pakeitimai atsirastų projekte.

„Praėjusią savaitę mes turėjome rimtą susitikimą ministerijoje ir iš tiesų dėl tų punktų, kurie mums kėlė didžiausi nerimą, esame aptarę ir suradę kompromisinius variantus, kurie profesines sąjungas iš esmės galėtų tenkinti“, – BNS antradienį sakė L. Soščekienė.

Paketui antradienį vakariniame posėdyje pritarta po pateikimo: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 26 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gruodžio 12 dieną.

Atlyginimų kėlimui – 24 mln. eurų

Antradienį Seime pristatydama naują statutą A. Bilotaitė tvirtino, kad priėmus paketą kils atlyginimai mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, iš viso keičiant Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

„Naujas statutas orientuotas į ilgalaikės pareigūnų gerovės sukūrimą, nes susiduriame su ne vienu iššūkiu, statutinės tarnybos daugeliui yra nepatrauklios. Nepaisant to, kad nuosekliai didinamas darbo užmokestis, jos nepatrauklios, reikalavimai tikrai nemaži, tiek sveikatai, tiek pasirengimui, todėl visose statutinės tarnybose turime trūkumą, apie 16 procentų“, – sakė A. Bilotaitė.

Praėjusią savaitę mes turėjome rimtą susitikimą ministerijoje ir iš tiesų dėl tų punktų, kurie mums kėlė didžiausi nerimą, esame aptarę ir suradę kompromisinius variantus, kurie profesines sąjungas iš esmės galėtų tenkinti.

„Kai šiandien kalbame, kaip pritraukti pareigūnus į pirmines pozicijas, mes suprantame, kad tai nėra patrauklu, ir šis statutas orientuotas į tai, kad pakeltume grindis, ir paskatintume jaunus žmones ateiti ir pradėti statutinę karjerą“, – tvirtino ministrė.

Ji teigė, kad bus didinami minimalūs pareigūnų algų koeficientai, dėl to pareiginė alga pasidės 5711 pareigūnų, o priedas už laipsnį įtraukiamas į pareiginę algą.

„Priedas už tarnybą negalės viršyti  20 proc. pareiginės algos, tačiau gaunantiems šį priedą didesnį, jis nebus mažinamas, ir esame su profesinėmis sąjungomis sutarę, kad tie pareigūnai, kurie išdirbs daugiau nei 20 metų, darbo užmokesčio politikose bus numatytas didėjimas už kiekvienus papildomus metus“, – tvirtino ministrė.

Opozicija – kritiška

Opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas pažymėjo, jog pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitikimuose su frakcijomis sakė pakeitimams nepritariantys ir didelė dalis patyrusių pareigūnų gali palikti tarnybą.

„Kai jūs būtent šį projektą ruošėte, visos profesinės sąjungos apsilankė frakcijose, kad prasidės protesto akcijos, mitingai, nes profesinės sąjungos akcentavo, kad, jei jis bus priimtas, iš tarnybų pasitrauks didelė dalis pareigūnų, ir ypač šiomis dienomis, kai tokios grėsmės – tai nedovanotina“, – sakė D. Gaižauskas.

A. Bilotaitė tvirtino, kad atsižvelgiant į pareigūnų pastabas projektas bus koreguojamas, tai patvirtina ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė.

Pasak L. Soščekienės, kompromisai rasti dėl apmokėjimo už laipsnį, stažą, taip pat pareigūnų perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui, nuobaudų skyrimo terminų.

„Iš esmės aš manau, kad (kompromisus – BNS) galėčiau vertinti daugiau teigiamai“, – tvirtino L. Soščekienė, pridūrusi, kad sutarimų laikantis pareigūnai daugiau nerengtų protestų.

„Vienas dalykas iš tribūnos apsakyti, kad mes sutarėm, kitas dalykas – tuos susitarimus įgyvendinti. Jei tie susitarimai bus įgyvendinti ir atsiras projekte, viskas bus gerai“, – sakė federacijos vadovė.

Ministrė registravo pasiūlymus

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė antradienį registravo su profesinėmis sąjungomis suderintus kompromisinius siūlymus, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

VRM nurodo, kad su profsąjungomis sutarta numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatytų centrinės statutinės įstaigos vadovas.

Ministerija nurodo, kad būtų įtvirtinta galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, būtų nustatyti aiškūs priemokų dydžiai ir mokėjimo sąlygos, aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija ir už tai gaunamas atlygis.

Įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką nustatyta, kad priedas už stažą sudarys ne daugiau kaip 20 proc. pareiginės algos, tačiau, kaip pažymi A. Bilotaitė, šiuo metu didesnį priedą už stažą gaunantiems pareigūnams jis nebus mažinamas per visą tarnybos laiką.

Be to, tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Pasak ministerijos, rastas kompromisas ir dėl pareigūnų perkėlimo tvarkos. Iki trijų mėnesių būtų sutrumpintas siūlomas laikotarpis, kai esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeliamas į kitas pareigas į kitą vietovę. Pirminiame projekte buvo įrašyti šeši mėnesiai. Taip pat siūloma tikslinti tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką.

Nerimavo dėl socialinių garantijų

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengus naują Vidaus tarnybos statutą, ministerija teigė, kad pakeitimai leis padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pareigūnų atlyginimus, bet pareigūnai nerimavo dėl, jų teigimu, prastėsiančių socialinių garantijų.

VRM teigia, kad nauju statutu numatoma didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Pagal projektą, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Profsąjungos laikėsi pozicijos, kad siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį.

Pareigūnai daugiausiai kritikavo pakeitimus, kuriais naikinamas priedas už laipsnį, priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, su perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygomis susijusiais pokyčiais.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.

Kai kurias garantijas žada išlaikyti

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas atsakydamas į profesinių sąjungų nuogąstavimus yra patvirtinęs, kad tie pareigūnai, kurie turi didesnį nei 20 proc. priedą už stažą, jį išlaikys.

Jis taip pat pabrėžė, kad priedą už laipsnį siūloma inkorporuoti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Vyriausybės teikiamas paketas numato, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos pertvarkos antrąjį etapą, pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro.

VRM skelbia, kad keičiant Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

VRM statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų.

„Šis pokytis palies kiekvieną pareigūną. Yra apie 19 tūkst. pareigūnų, kurie iš esmės tą pokytį ir pajus“, – žurnalistams antradienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Pokyčiais siekiama didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Siekiama pritraukti naujų pareigūnų

Statute taip pat nustatomas tik minimalus pareigybių grupių pareiginės algos koeficientas, o centrinių statutinių įstaigų vadovai patvirtins pareigūnų darbo apmokėjimo sistemas, pagal kurias pareigūnams bus mokamas darbo užmokestis.

Be kita ko, peržiūrėjus pareigybių suskirstymą į pareigybių grupes, projektu sumažinamas pareigybių grupių skaičius nuo 15 iki 10, taip, anot VRM, nustatant aiškesnę pareigybių sistemą.

Dokumente numatytos ir priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą: nustatoma galimybė statutinių profesinio mokymo įstaigų kursantams mokėti specialiąsias stipendijas. Aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, siūloma numatyti galimybę mokėti tikslines skatinamąsias stipendijas, jeigu jie sudaro stojimo į vidaus tarnybą sutartis.

Dar viena priemonė – siekiant pritraukti pareigūnus į tam tikras vietoves, kuriose yra pareigūnų trūkumas, nustatoma galimybė mokėti vienkartines skatinamąsias išmokas naujai priimamiems pareigūnams, jeigu jie įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti tose vietovėse.

Tos priemonės ir pokyčiai reikalingi, kad į sistemą ateitų nauji žmonės, mes juos turime motyvuoti, sudominti.

 

„Tos priemonės ir pokyčiai reikalingi, kad į sistemą ateitų nauji žmonės, mes juos turime motyvuoti, sudominti. (...) Dar viena iš problemų – apie 35 proc. pareigūnų turi 22 ištarnautus metus. Tai reiškia, kad po trejų metų jie galės pretenduoti išeiti į pensiją. Tai yra irgi tam tikra rizika“, – sakė viceministras.

Pradeda protestus

Savo ruožtu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) antradienį pranešė pradedanti protesto akcijas prieš šias VRM ruošiamas pataisas.

Profsąjungų teigimu, siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį ir „griauna pareigūnų bendruomenės pasitikėjimą Vyriausybe kaip darbdaviu“.

Federacija taip pat nurodo, kad priedo už laipsnį panaikinimas, priedo už stažą mažinimas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygų bloginimas „visiškai demotyvuoja ne vienerius metus kantriai tarnybą tęsiančius bei neįkainojama patirtį turinčius pareigūnus“.

Savo ruožtu V. Dmitrijevas atkreipia dėmesį, kad tie pareigūnai, kurie turi didesnį nei 20 proc. priedą už stažą, jį išlaikys.

„Mes girdime, kas yra kalbama viešojoje erdvėje. (...) Siūlome priedą už stažą numatyti iki 20 procentų. Bet tai nereiškia, kad tie, kurie šiai dienai turi 25 proc., jiems kažkas mažėja. Jiems toks priedas už stažą ir bus mokamas“, – kalbėjo viceministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad priedą už laipsnį siūloma inkorporuoti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Šias VRM parengtas pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė, jos vėliau keliaus į Seimą.