Vyriausybės nutarimo projekte medicinos studijų krypties rezidentūros studijų programoms 2019 metais numatoma skirti tik 345 valstybės finansuojamas studijų vietas. Šiemet vientisąsias medicinos studijas Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose baigs apie 500 medicinos studentų - tad pagal dabartinį Vyriausybės teikiamą projektą gauti valstybės finansuojamas rezidentūros vietas galėtų tik apie 60 proc. absolventų.

Medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma siekiant tęsti profesinę karjerą ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas - nes po vientisųjų studijų įgytas magistro laipsnis ir medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija iš principo nesuteikia galimybės verstis medicinos praktika.

Įvedus studijų krepšelio metodiką ir valstybės nefinansuojamas vietas, didelė dalis studentų prisiėmė finansinę valstybės naštą ir mediciną studijuoja savo lėšomis. Tačiau atsakingos valstybės institucijos niekada neinformavo, jog tik kas antras vientisąsias medicinos studijas bebaigiantis studentas gali tikėtis įgyti profesinę kvalifikaciją valstybės finansuojamose rezidentūros studijose. Šiuo atveju pažeidžiamas studentų teisėtas lūkestis po medicinos studijų įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.

„Radikalus valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus sumažinimas neabejotinai žymiai pagilins vieną didžiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų Lietuvoje - medicinos studijas ką tik pabaigusių gabiausių jaunųjų Lietuvos gydytojų emigraciją į kitas šalis“, - teigia LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Šiuo metu Lietuvoje nėra atlikta ir viešai paskelbta nė viena kokybiška sveikatos priežiūros specialistų poreikio analizė, o rezidentūros valstybės finansuojamų vietų poreikio skaičiavimo metodika - neaiški ir nepagrįsta.

Daugiau nei prieš 20 metų tuometė šalies vyriausybė taip pat sumažino rengiamų medicinos specialistų skaičių - dėl to ir šiandien, ypatingai regionuose, stinga 40 - 45 metų amžiaus gydytojų. Todėl LSMU laikosi pozicijos, jog gydytojų rengimo apimtis reikia mažinti palaipsniui, įvertinus valstybės poreikius ir pagrįstas prognozes.

Vakarų šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dėl migracijos, senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių gydytojų specialistų poreikis didėja, todėl Vyriausybės sprendimas mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių Lietuvoje yra labai abejotinas ir neatitinka pasaulinių tendencijų. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2030 m., pavyzdžiui, Lenkijoje trūks 39 tūkst., Čekijoje ir Slovakijoje - po 7 tūkst., Slovėnijoje - 800, o JAV - 220 tūkst. gydytojų. Lietuva visateise EBPO nare tapo tik 2018 m. liepos 5 d., duomenų apie gydytojų poreikį dar nėra.

Pasak prof. K. Petrikonio, Vyriausybės nutarimo projektą būtina koreguoti, valstybės finansuojamų medicinos krypties rezidentūros vietų skaičių padidinant iki praėjusių metų skaičiaus ir suteikti sąlygas visiems norintiems absolventams studijuoti valstybės nefinansuojamose rezidentūros studijų programose.

Rezidentūros studijų vietų skaičių LSMU prorektorius studijoms siūlo planuoti 5 - 10 metų perspektyvai, apie sprendimus informuojant būsimus studentus, jų tėvus ir universitetus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patobulino prašymų į darželius teikimo tvarką. Pakeista prašymų teikimo data ir sumažintas atliekamų procedūrų skaičius.

Pakeitė datą

Įvertinusi, kaip sekėsi praėjusiais metais, Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą šiek tiek patobulinti buvusią prašymų į darželius teikimo tvarką. Visų pirma, tarybos narės Indrės Jakaitytės teigimu, pakeista prašymų teikimo data.

Nuo šiol tėvai, norintys, kad jų atžalos lankytų darželį, prašymus turės teikti nuo sausio 10 iki balandžio 30 d. Tai bus galima daryti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas registruojant elektroniniu būdu arba atvykus į miesto savivaldybę.

Tarybos narės teigimu, grupės bus formuojamos anksčiau – nuo gegužės 1 iki birželio 1 d., o gavus pranešimą, kad vaikui skirta vieta ugdymo įstaigoje, dokumentai į darželį turės būti pristatyti iki rugpjūčio 1 d.

Teikiami prašymai galios, kol vaikas gaus vietą darželyje arba bus parašytas naujas prašymas. Taip pat pabrėžiama, kad prašymai, užpildyti anksčiau, tebegalioja ir nepatekę vaikai vietos eilėje nepraranda. Kiekvienas naujas prašymas panaikins ankstesnį, o pasitikrinti vaiko vietą eilėje visada galima elektroniniu būdu prisijungus prie centralizuotos prašymų teikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos www.vilnius.lt.

Tikrins tik du kartus

Antras buvusios tvarkos pokytis – sumažės biurokratinių procedūrų. Iki šiol savivaldybės specialistai kas mėnesį tikrindavo vaikų tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl formuojant eilę vaiko vieta joje buvo labai nestabili, dažnai kisdavo, priklausomai nuo kas mėnesį Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus. Nuo šiol deklaruota vieta bus tikrinama rečiau – du kartus per metus.

"Tų pokyčių, kuriuos anksčiau matė tėvai stebėdami savo vaiko eilės pakitimus, bus mažiau. Tarpinių tikrinimų nebeliks. Jie bus tik pačioje pradžioje, kai bus paduoti prašymai, ir prieš pradedant formuoti grupes", – sakė I.Jakaitytė.

Pasak tarybos narės, atlikti tik kosmetiniai tvarkos pataisymai, kurie padaryti atsižvelgus į praktiką.

"Matyt, jie negalutiniai. Kaskart stebime situaciją, stengiamės ją gerinti. Skaidrumas atsirado, padidėjo vietų skaičius darželiuose, einame į gera. Pats šios tvarkos principas yra teisingas, tik yra tam tikrų smulkmenų, kurias galima pataisyti, tai ir taisome", – teigė I.Jakaitytė ir pridūrė, kad sistema nuolat prižiūrima, nesklandumų tikimasi išvengti.

Eilių sudarymo tvarka

Tvirtinama, kad šis tvarkos pakitimas neturės jokios įtakos pateikiant dokumentus. Ir primenama, kad atvykus į darželį patvirtinti vaiko atvykimo būtina pateikti vaiko gimimo liudijimo kopiją, gydytojų pažymą ir pažymą, patvirtinančią, kad įstaigos (įmonės) teikiamoje metinėje A klasės išmokų deklaracijoje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybėje (dirbančių tėvų ar globėjų gyventojų pajamų mokestis atitenka Vilniaus miesto savivaldybei).

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad darželių eilės yra sudaromos atsižvelgiant į prašyme nurodytus prioritetus ir pirmumo teisę suteikiančias priežastis. Pirmumo teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra teritorijoje, kuriai priskirtas darželis.

Pirmenybė suteikiama vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų. Taip pat vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo lygio. Pirmumo teisę turės ir vaikai, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą. Įstaigos darbuotojų, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai, kalendoriniais metais įvaikinti ir nuolatinę globą turintys vaikai priimami be eilės neatsižvelgiant į teritorinį principą.

Jei nėra teisės į pirmenybę, eilės sudaromos pagal prašymo registracijos datą ir laiką. Prioritetas pirmiausia bus teikiamas vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota įstaigai priskirtoje teritorijoje. Jei liks vietų darželyje – vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota ne įstaigai priskirtoje teritorijoje. Ir galiausiai – vaikams iš kitų savivaldybių.

Bendra informacija

Per pastaruosius dvejus metus vietų trūkumas sostinės darželiuose sumažintas 3,4 tūkst., vien per šiuos metus sukurta 2,5 tūkst. naujų vietų. Lapkritį Santariškėse pradėtas statyti pirmasis nuo mikrorajono įkūrimo lopšelis-darželis. Numatoma, kad, pabaigus jo statybas 2015 m., jį galės lankyti daugiau nei 220 vaikų. Dabartinėse Šolomo Aleichemo gimnazijos patalpose Viršuliškėse nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. planuojama įkurti 240 vietų vaikų darželį. Šolomo Aleichemo gimnazijai jau yra skirtos patalpos Žvėryne.

Vieno vaiko išlaikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vilniaus miesto biudžetui per metus kainuoja 5000–6500 litų, tėvai apmoka tik trečdalį visų būtinų išlaidų. Iš viso šiuo metu sostinėje yra 125 darželiai ir 15 darželių-mokyklų. Juos lanko per 31 tūkst. vaikų.