Pasak jo, tokį laikiną sprendimą eurokomisaras pasiūlė atsižvelgiant į karo Ukrainoje pasekmes ir kitas priežastis.

„Vieneriems metams šis klausimas suspenduotas, jokios sankcijos taikomos nebus“, – po komiteto narių susitikimo su eurokomisaru Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Pranckietis. 

„Ursulos von der Leyen (Europos Komisijos pirmininkės – BNS) kabinetas dabar nagrinėja tokį pasiūlymą ir tokį komisaro pasiūlymą. Tai politinė iniciatyva. Dar iki šiol nėra jokio... ateityje gali tapti deklaracija. Teisės aktų pakeisti per trumpą laiką neįmanoma“, – pridūrė komiteto vadovas. 

Pasak jo, Lietuva tokiai iniciatyvai pritaria.

Komiteto narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl daugiamečių pievų priims jau naujos sudėties EK. 

Vieneriems metams šis klausimas suspenduotas, jokios sankcijos taikomos nebus.

 

„Dabar kalba eina apie techninį sprendimą nukelti politinį sprendimą kitai EK, kuri bus po Europos Parlamento rinkimų“, – spaudos konferencijoje teigė jis.

K. Mažeika tikisi, kad per tą laiką sustiprės ir Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pozicija ir argumentai dėl daugiamečių pievų atkūrimo. 

Liberalas Juozas Baublys pabrėžė, kad reikalavimų atidėjimas problemos dar neišsprendžia.  

„Šitas sprendimas neišsprendžia problemos, tiktai atideda ir mums visiems reikės susitelkti – tiek ministerijai, tiek komitetui ieškant sprendimo būdų, todėl reikia neatsipalaiduoti ir dirbti“, – teigė J. Baublys.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Vyriausybės trečiadienį priimtu sprendimu, pensijos jiems bus pradedamos mokėti nuo rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, buvusiems aukščiausiesiems valstybės pareigūnams, jei jie ne mažiau kaip dvejus metus ėjo pareigas, taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams skiriamos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos.

V. Pranckietis Seimo pirmininko pareigas ėjo 2016–2020 metais. Dabar jis vadovauja Seimo Kaimo reikalų komitetui.

Dailininkas Š. Sauka yra Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Baltijos asamblėjos premija.

Š. Saukai nacionalinė premija skirta 1989 metais, kai šios premijos buvo įsteigtos. Jos tuomet vadinosi Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos ir buvo skiriamos už reikšmingiausius literatūros, muzikos, teatro, dailės kinematografijos, televizijos, fotografijos meno, architektūros bei dizaino kūrinius.

1992 metais Vyriausybė pakeitė premijų nuostatus ir paredagavo jų pavadinimą, tačiau dabar teikiamos premijos yra tiesiogiai susijusios su ankstesnėmis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmojo laipsnio valstybines pensijas šiems asmenims mokėti nuo rugsėjo 1 dienos.

Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, buvusiems aukščiausiesiems valstybės pareigūnams, jei jie ne mažiau kaip dvejus metus ėjo pareigas, taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams skiriamos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos.

V. Pranckietis Seimo pirmininko pareigas ėjo 2016–2020 metais. Dabar jis vadovauja Seimo Kaimo reikalų komitetui.

Š. Saukai nacionalinė premija skirta 1989 metais.

Kultūros ministerijos teigimu, tais metais buvo įsteigtos Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos, skiriamos už reikšmingiausius literatūros, muzikos, teatro, dailės kinematografijos, televizijos, fotografijos meno, architektūros bei dizaino kūrinius. 1992 metais Vyriausybė pakeitė premijų nuostatus ir paredagavo jų pavadinimą, tačiau dabar teikiamos premijos yra tiesiogiai susijusios su ankstesnėmis.

Dabartiniams Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams teikiami tie patys skiriamieji ženklai – Petro Repšio medaliai. Jų numeracija yra tęstinė nuo 1989 metų.

Jo teigimu, žvėrelių fermų uždarymas Danijoje valstybei kainavo apie 2,3 mlrd. eurų – tiek kompensacijų buvo išmokėti verslui. Todėl Lietuvoje, kur šis verslas yra 10 kartų mažesnis, jų suma galėtų būti apie 230 mln. eurų.

„Danijoje kailinių žvėrelių fermų uždarymas pagal jų skaičiavimus kainavo, berods, 2,3 mlrd. eurų. Mes turime maždaug dešimtadalį tos gamybos (užauginama žvėrelių – BNS), tai yra, būtų 230 mln. eurų. Kailinių žvėrelių (augintojų – BNS) teigimu, buvo įvertinta, kad reiktų apie 171 mln. eurų kompensacijų fermų uždarymui. Vyriausybė siūlo 1 mln. eurų. Dėl to ir kyla klausimai, kaip galima sunaikinti  investicijas“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Konservatorius Sergėjus Jovaiša tvirtino, kad Vyriausybės siūloma 1 mln. eurų kompensacijų suma veiklą nutrauksiantiems žvėrelių fermų savininkams „nėra visai adekvati“.

Komitetas ketina užklausti Europos Komisijos (EK), kada ji imsis svarstymų dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo ir kaip siūlys šalims kompensuoti verslo praradimus. 

„Tikiuosi, kad jeigu ES bus bendra iniciatyva, tai Komisija pilnai kompensuos verslo uždarymą“, – sakė V. Pranckietis.

Grupė Seimo narių siūlo iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, tačiau Vyriausybė siūlo vėlesnį terminą – iki 2026 metų pabaigos.

Kailinių žvėrelių fermos yra uždraustos beveik 20-yje Europos šalių ir maždaug pusė jų mokėjo kompensacijas.

„Šiandien priėmėme sprendimą dėl devynių Seimo narių, kurie atsisako tarybos nario mandato“, – ketvirtadienį informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Reznikovas.

Politikas vienu metu negali būti ir Seimo, ir miesto ar rajono tarybos nariu arba meru. Tad po rinkimų privalo kažkurio vieno mandato atsisakyti. Štai „valstietis“ Aurelijus Veryga, kandidatavęs į Kauno merus, buvo ir „valstiečių“ sąrašo lyderis. Tačiau po rinkimų nusprendė, kad rinkėjų jam patikėta vieta miesto taryboje jo nebedomina.

„Priežastis yra labai paprasta, kurią buvau įvardijęs ir anksčiau. Esu sakęs, kad viskas priklausys nuo to, kiek mes taryboje turėsime žmonių ir ar tas skaičius mums leis priimti kažkokius sprendimus bei daryti realią įtaką. Ar mes būsime kažkokioje koalicijoje, ar ne. Deja, bet tai neįvyko“, – paaiškino savo sprendimą Seimo narys A. Veryga.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O į Kauno rajono mero kėdę pretendavęs ir pirmas liberalų sąraše įrašytas Viktoras Pranckietis neslepia, kad planų dirbti taryboje nė neturėjo.

„Mano pasirinkimas visada buvo aiškus ir tai iš anksto deklaravau, kad ir toliau tęsiu darbą Seime“, – sakė Seimo narys V. Pranckietis.

Nors ir nėra Seimo narys, anksčiau panašiai aiškino ir Šiaulių rajono „valstiečių“ sąrašo lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis taip pat neketino dirbti taryboje, nors taip pat kandidatavo ir buvo išrinktas. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, nepasisekus Klaipėdos mero rinkimuose, taryboje dirbti irgi neliko.

„Aš asmeniškai buvau išreiškęs nuomonę likti dirbti taryboje, bet tada partija lieka be atstovo Seime. Kitas dalykas – Klaipėdoje sudarė valdančiąją daugumą“, – komentavo Seimo narys R. Žemaitaitis.   

Esą galutinį žodį ir tarė partija.

„Mano vienintelis prašymas buvo, kad ten turėčiau biurą ir padėjėją. Ir kad pasibaigus kadencijai,  man būtų atkurtas tarybos nario mandatas“, – sakė R. Žemaitaitis.   

Be devynių Seimo narių, mandatų miestų tarybose atsisako dar apie trisdešimt politikų. Pagal sąrašą juos pakeis kiti, surinkę mažiau balsų. Gyventojai piktinasi, kad yra apgauti, o jų balsai nuėjo vėjais. 

„Apgavystė, negražiai elgiasi, bet, na, – jie dideli“, – sakė kalbinta praeivė.

Apgavystė, negražiai elgiasi, bet, na, – jie dideli.

 

„Na, jei jie eina į rinkimus, tai turėtų ten ir dalyvauti, kur eina. Čia – kaip į darbą. Negali staiga sugalvoti, kad neateisiu“, – porino kitas pašnekovas.

„Man tai nepatinka, žmogus turi būti atsakingas. Jei pasiryžai, eik iki galo“, – komentavo moteris.

„Natūralu, aš irgi būčiau nusivylęs“, – tokia buvo R. Žemaitaičio reakcija į gyventojų išreikštą nusivylimą tokiais politikų sprendimais.

„Na, rinkėjai neišrinko manęs ir meru, tai ar tie, kurie balsavo už mane, yra kaip nors apgauti, ar ne“, – retoriškai atsakė A. Veryga.

Tiesa, už dalyvavimą savivaldos rinkimuose Seimo narys privalėjo sumokėti daugiau nei trijų tūkstančių eurų užstatą.

„Jeigu atsisako tarybos nario mandato, tai užstatas jam nėra grąžinamas. Ir tie pinigai keliauja į valstybės biudžetą“, – paaiškino M. Reznikovas.

Laikas uždaryti?

Kauno regiono mechaninio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla veikia jau apie septynerius metus, tačiau Seimo narys įsitikinęs, kad tokio objekto nereikia ir dabar pats tinkamiausias laikas jį uždaryti.

„Dabar yra galimybė uždaryti, o poreikis buvo, ko gero, nuo pat atidarymo, nes MBA neįgyvendina tų tikslų, kurie buvo keliami. Jie ten išrūšiuoja gal 1–1,5 proc. visų atliekų, kurios keliauja perdirbti. Tai dabar, pasibaigus europinio projekto garantiniam laikui, galima kalbėti apie uždarymą“, – savo nuomonę dėstė V. Pranckietis.

„Kauno diena“ pasitikslino, kodėl šis klausimas nebuvo keliamas tuomet, kai V. Pranckietis buvo Seimo pirmininku. Pasak politiko, tada esą dar nebuvo pasibaigęs terminas, kiek privalo veikti europinius milijonus gavusi gamykla.

Kauno MBA – pagrindinė priemonė, padedanti laikytis įvestų apribojimų šalinamų atliekų kiekiui sąvartynuose.

„Tai net kvailas klausimas. Aš buvau Seimo pirmininku iki 2020-ųjų, o už europinius pinigus pastatytas objektas turėjo veikti iki 2020-ųjų“, – rėžė politikas.

Pasak V. Pranckiečio, uždaryti MBA reikia ir dėl sklindančių kvapų. Iš tiesų anksčiau „Kauno diena“ dažnai sulaukdavo skundų dėl nemalonių kvapų, tačiau dabar gyventojai jų beveik nebejaučia. Pasiteiravome, ar tikrai tai vis dar aktuali problema, ar tik pavieniai atvejai. Juk Kauno MBA papildomai investavo ir į kaminą, į kitas technologijas, mažinančias nemalonius kvapus. Politikas laikėsi pozicijos, kad kvapai esą niekur nedingo.

„Taip, jie pastatė tą kaminą ir jis aukštesnis, bet vasarą, kai pūsdavo vėjas, gyventojai vėl rašė apie smarvę. Buvo pasirinktas netinkamas projektas, kai reikėjo panaudoti pinigus“, – dėstė politikas ir, baigus pokalbį, atsiuntė vieno gyventojo skundą dėl kvapų. Tiesa, neaišku, iš kur tie kvapai sklinda: ar iš atliekų deginimo elektrinės, ar iš Kauno MBA.

Vis dėlto, nors V. Pranckietis politikoje – ne naujokas, uždaryti Kauno MBA užsimojo tik dabar. Ar tai nėra tik pigus triukas prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus?

Uždarymo vizija

Į Kauno atliekų rūšiavimo gamyklą investuota dešimtys mlijonų eurų. Kelis kartus tobulinta technologija, kad į aplinką patektų kuo mažiau kvapų, būtų pasiektas didesnis efektyvumas.

„Taip, į ją investuota, bet tai tuščiai besisukanti gamykla, kuri lyg ir turėtų dirbti, bet tik imituoja darbą. Šis objektas visai nenaudingas. Pinigai jau prarasti vos tik pastačius gamyklą. Jau tada buvo aišku, kad Vokietijoje tokias gamyklas uždaro, nes jos nepasiekia nustatytų tikslų“, – savo pozicijos laikėsi V. Pranckietis.

Vis dėlto uždarymo procese kol kas yra vienas didelis „bet“. Norint uždaryti Kauno MBA, gyventojai turi kone nepriekaištingai rūšiuoti atliekas, tačiau konteineriuose vis dar vyrauja chaosas, neatskirtos perdirbti tinkamos šiukšlės metamos į bendrus konteinerius, todėl MBA turi atskirti jas mechaniniu būdu.

Verdiktas: tiek ministerija, tiek miesto atstovai įsitikinę, kad Kauno MBA pasiteisino, o kai kurių atliekų rūšiavimas vis dar didėja. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Tas rūšiavimas gerokai pasistūmėjęs į priekį. Kauno rajone bus geriau rūšiuojamas ir stiklas“, – svarstė V. Pranckietis.

Svarbi grandis

Kauno miesto savivaldybė yra MBA dalininkė. Miesto atstovai patvirtino, kad Kauno MBA vis dar nepasiekia numatytų tikslų, tačiau ši gamykla vis tiek yra svarbi rūšiavimo grandis. Kai kurių atliekų rūšiavimas šioje gamykloje netgi didėja.

„Mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai – labai svarbi atliekų tvarkymo sistemos modernizavimo dalis ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje. Kauno MBA – pagrindinė priemonė, padedanti laikytis įvestų apribojimų šalinamų atliekų kiekiui sąvartynuose.

Pagrindinis gamyklos tikslas buvo apdoroti biologinę dalį. Šiuos ribojimus nustato ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktai. Šiuo metu privaloma užtikrinti, kad ne daugiau kaip 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų būtų šalinamos sąvartynuose. Kauno MBA 2021 m. iš sąvartynų pašalino 10,59 proc. biologiškai skaidžių atliekų“, – dienraščiui padėtį komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji pažymėjo, kad MBA pagamintas techninis kompostas yra naudojamas sąvartyno perdengimams įrengti – taip tausojami gamtiniai ištekliai: neeikvojamos tokios naudingosios iškasenos kaip žvyras ar molis.

„Kauno MBA projektuota ir statyta biologiškai skaidžioms atliekoms atskirti ir apdoroti. Tačiau iš bendro atliekų srauto atskiriamos perdirbti tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės.

Vis dėlto, nepaisant, kad Kauno MBA planuota tuo metu, kai Lietuvoje dar nebuvo įdiegta užstato sistema, Kauno MBA antrinių žaliavų išrūšiuojama kasmet vis daugiau. Tai galima paaiškinti efektyvesniu veiklos procesų organizavimu. Pavyzdžiui, per 2022 m. ištraukta per 40 mln. vienetų PET buteliukų, kurie nepateko į taromatus“, – MBA rezultatus vardijo R. Savickienė.

Specialistė aiškino, kad antrinėms žaliavoms perdirbti taip pat yra numatyti ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimai. Pagal juos turi būti perdirbama, pakartotinai ar kitaip panaudojama (pavyzdžiui, energijai gauti) ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Kauno regione 2021 m. perdirbta ar kitaip panaudota (energijai gauti) 90 proc. komunalinių atliekų.

Kol kas tik kalbos

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad su V. Pranckiečiu buvo aptariama Kauno MBA uždarymo tema, tačiau, pasak ministro, dar tikrai neteikiami jokie planai; norint uždaryti tokį objektą, pirmiausia reikia gerinti gyventojų rūšiavimo įgūdžius.

„Atliekų tvarkymą Kaune ir regione organizuoja savivaldybės. Jos pasirenka atliekų tvarkymo technologijas ir surinkimo tvarkas. Kauno MBA priklauso Kauno regiono savivaldybių valdomam atliekų tvarkymo centrui. Todėl visos Kauno regiono savivaldybės turi susitarti dėl tolesnės įrenginio veiklos. Atsisakyti MBA yra įmanoma, jei savivaldybės išplės kiekvienoje savivaldybėje esančią atliekų tvarkymo infrastruktūrą“, – nurodė S. Gentvilas.

Jis pažymėjo, kad Kauno regionas kaip tik ruošia atliekų prevencijos ir tvarkymo planą septyneriems mertams. Jame savivaldybės turi sukurti maksimaliai patogią rūšiavimo konteinerių, didžiagabaričių atliekų aikštelių tinklą, kad gyventojai į mišrių atliekų konteinerį mestų tik 20 proc. nebeperdirbamų atliekų.

„Dabar yra momentas, kai savivaldybės turi įsivardyti, kokią rūšiavimo infrastruktūrą sukurs, kad 2027 m. pirminis gyventojo rūšiavimas pasiektų 80 proc. visų atliekų. Apie tai kalbėta ir susitikime su Seimo nariu V. Pranckiečiu ir „Kauno švaros“ direktoriumi.

Kaunas privalo išvystyti gyventojus visiškai aptarnaujančią rūšiavimo infrastruktūrą ir tada natūraliai Kauno MBA taps pertekliniu objektu. Tai atsitiks tada, kai maisto, perdirbamų pakuočių, baldų ir kitų didelių gabaritų atliekų rūšiavimas kauniečiams taps pagrindiniu atliekų tvarkymo būdu“, – apie tai, kad dar neparuošta infrastruktūra išplėstam rūšiavimui, todėl ir MBA uždarymo klausimas – dar tik kalbos, nurodė aplinkos ministras.

Pasak S. Gentvilo, į mišrių atliekų konteinerius vis dar išmetama per daug vertingų, antrą kartą galimų panaudoti atliekų, todėl ir MBA dar turi darbo.

Veikla: Kauno MBA iš bendrų konteinerių surinktos atliekos atskiriamos į biologiškai skaidžias ir tokias, kurias galima perdirbti. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Kaunas stipriai vėluoja ir organizuojant maisto atliekų atskirą rūšiavimą. Pavyzdžiui, Alytaus regionas maistą atskirai rūšiuoja jau nuo 2019 m. Gyventojų informavimas ir skatinimas rūšiuoti irgi yra būtinybė. Savivaldybėse turi veikti kokybiškas atliekų surinkimo paslaugos administravimas: užtikrinta rūšiavimo kontrolė, gyventojai informuoti apie sistemą ir skatinami aktyviai rūšiuoti atliekas, pvz., sumažinta įmoka individualiai kompostuojantiems biologines atliekas, kitos paskatos“, – dienraščiui komentavo ministras.

Anot pašnekovo, pagrindinis visų Lietuvoje veikiančių MBA įrenginių tikslas buvo užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. prieš dešimtmetį susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Įvardytas tikslas pasiektas – 2021 m. sąvartyne buvo pašalinta 10,6 tūkst. tonų Kauno regione susidariusių biologiškai skaidžių atliekų, todėl įrenginių veikla pasiteisino.

„Nuo 2024 m. pagal Europos Komisijos nustatytus naujus tikslus biologinės atliekos Lietuvoje turės būti surenkamos atskirai arba kompostuojamos susidarymo vietoje. Taigi į MBA įrenginius patenkančių biologiškai skaidžių atliekų mažės. Savivaldybės tam turi ruoštis ir priimti ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu naudingiausius sprendimus dėl MBA įrenginių efektyvaus panaudojimo perspektyvų“, – apie MBA perspektyvą užsiminė S. Gentvilas.

Skaičiuojama, kad į Kauno MBA investuota 24,6 mln. eurų.

„Darysime viską, kad Kauno rajone gyvenantys žmonės jaustųsi patys kuriantys savo ateitį laisvoje, vakarietiškoje bendruomenėje. Vienos rankos valdymas, partinė diktatūra, viena tiesa bei kitos politinių bebrų praktikos turi likti praeityje. Rinkimuose dalyvaujame tam, kad žmonės Kauno rajone taptų savo miestų ir miestelių šeimininkais“, – pranešime cituojamas jis.

V. Pranckietis į Seimą išrinktas Raudondvario rinkimų apygardoje.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

„Bus slaptas balsavimas ir tada turbūt tie skaičiai pasimatys. O frakcijos (pozicijos – ELTA) aš gal per daug neatskleisiu, nes mes vis tiek esame koalicijoje. Kita vertus, ir konservatorių frakcijoje tas pats. Ten jei laisvai balsuotų, bent jau pusė žinotų, kad balsuoti reikia nepalaikant ministro“, – Eltai teigė Liberalų sąjūdį atstovaujantis, tačiau praėjusioje Seimo kadencijoje „valstiečiu“ buvęs politikas.

Anot V. Pranckiečio, K. Navickas kenkia ne tik konservatorių, tačiau ir visos Vyriausybės reputacijai.

„Iš tikrųjų jis daro meškos paslaugą konservatorių partijai. Jis kenkia jos reputacijai, visos Vyriausybės ir koalicijos įvaizdžiui“, – akcentavo parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko nuomone, K. Navickas apskritai kaip ministras yra „nepataisomas“. Mat, jo teigimu, K. Navicko savybės ir darbas su žemės ūkiu yra du nesutarinami dalykai.

Iš tikrųjų jis daro meškos paslaugą konservatorių partijai. Jis kenkia jos reputacijai.

„Jis nepataisomas, nes neturi nei kompetencijos, nei gebėjimo vadovauti, nei tartis su tais, kuriems jis turėtų vadovauti. Jam žemės ūkis yra priešas ir jis jam turi vadovauti – tai tampa nesuderinamais dalykais“, – sakė V. Pranckietis pridurdamas, kad sunku Liberalų frakcijoje būtų rasti ministro darbą giriančių žmonių.

„Kritikuojančių tikrai yra, nes net nežinau nekritikuojančių. Yra tik nežinančių – tų kuriems ši sritis yra labai tolima. Bet tie, kurie žino apie jo darbą, tai giriančių nerasta. (...) Tai, manau, ne šimtas procentų, bet kokia 70 procentų nepatenkintų balsų jis turėtų, nes visi patyliukais burbuliuoja. Mūsų frakcija balsuos laisvai, tiek dabar galiu pasakyti, o kiek bus palaikančių, aš negaliu komentuoti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ inicijavo interpeliaciją K. Navickui, kurią pasirašė 56 parlamentarai. Ministras kaltinamas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas bei ieškant, kaip padėti įtampą dėl sudėtingos situacijos trąšų ir kitose žemės ūkio rinkose išgyvenantiems ūkininkams ir maisto gamintojams.

Pats K. Navickas tikino, kad interpeliacija inicijuojama politiniais motyvais.

Nepasitikėjimą ministru dar praėjusių metų pabaigoje išreiškė Žemės ūkio tarybos atstovai. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukė Žemės ūkio ministerijos vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltintas prastu vadovavimu ir nekompetencija. Ragindami ministrą trauktis, žemdirbiai tuomet prašė K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.

Komitete įtarimų sukėlė įsiterpusių žemės sklypų, kurie plyti tarp privačių sklypų ir kitų objektų, naudojimo praktika. Vien tokios įsiterpiančios žemės ūkio paskirties plotelių iki 1 ha dydžio šalyje bendrai skaičiuojama 10 tūkst. hektarų. Pirmumo teisę įsigyti tokį sklypą turi nuomininkai, kurie greta patys turi savo žemės. Tačiau jiems tokios galimybės Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) esą nesudaro.

„Kodėl tie plotai nuomojami tiems, kurie prieina prie duomenų bazės, sužino apie valstybinį plotelį ir pradeda invaziją? Galima įtarti, kad čia esama neteisėtos veiklos požymių. Jeigu žemė valstybei yra nereikalinga, reikia ją pradėti tvarkyti šeimininkiškai“, – teigė V. Pranckietis.

Pasak Kaimo reikalų komiteto ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio, atsiradus laisvai valstybinei žemei, NŽT turi apie ją pranešti gretimų sklypų savininkams. „Tarnyba turi aiškiai atsakyti, ar laikomasi šios tvarkos. Be to, ji turėtų peržiūrėti anksčiau, iki dabartinės tvarkos sudarytas tokių sklypų nuomos sutartis“, – teigė Seimo narys.

Kad pretendentai įsigyti įsiterpusį sklypą negauna iš valstybės informacijos, komitetui pranešė Lietuvos nederlingų žemės naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė. „Niekam nėra pranešama, kad ji nuomojama. Jeigu tik pamatai atsiradusį nuomojamos žemės plotą, kol tu nuvažiuosi į NŽT, žemė jau bus išnuomota. Visas darbas daromas nepranešus“, – teigė ji.

NŽT direktoriaus Sauliaus Mocevičiaus teigimu, tokios problemos, kad kas nors nežino informacijos apie laisvą valstybinę žemę, „tikrai nėra“. O jeigu kas nors ir nežino, anot vadovo, bet kada gali kreiptis į tarnybą individualiai.

Įvertinęs pateiktą informaciją, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir inicijavo kreipimąsi į teisėsaugą, kartu paprašęs Žemės ūkio ministerijos taisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. „Be to, reikėtų viešai skelbti pavardes tų asmenų, kurie nuomoja valstybinę žemę. Jeigu valstybė tokiam asmeniui suteikia galimybę uždirbti valstybinėje žemėje, jų tapatybė neturėtų būti paslaptis“, – pridūrė V. Pranckietis.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atskleidė, kad posėdžio metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikslins atsakymus į seniau komiteto narių pateiktus klausimus ir pasiūlymus.

„Yra surašę komiteto nariai atskirus klausimus, kurie jiems rūpi, tie klausimai buvo nusiųsti ministerijai. Kol kas gavome tik atsakymus, bet negavome pritarimo. Dabar tikimės tam ir pritarimo“, – Eltai sakė V. Pranckietis.

Anot jo, KRK nariai norėtų išsamiau padiskutuoti dėl strategijoje numatytų subsidijų ūkininkų investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, taip pat – dvigubai didesnių vidutinių metinių išmokų jauniesiems ūkininkams.

KRK pirmininko pastebėjimu, net keli jo kolegos komitete spėja, kad toks padidėjimas gali iškreipti rinką, kadangi jauniems žemdirbiams laukus nuomojantys asmenys gali tuo pasinaudoti ir pakelti nuomos kainą, o tai esą gali iškreipti rinką.

„Ne vienas komiteto narys kelia klausimą, nes tai gali sukelti žemės nuomos kainą, nes tas, kuris nuomoja žemę, jis žiūri į išmokas ir sako „tiek gauni, tiek ir atiduok“. Tai turbūt negerai tai rinkai“, – teigia V. Pranckietis.

Kitos parlamentarų abejonės susijusios su ŽŪM suplanuota nauja tiesioginių bazinių išmokų skyrimo tvarka. Joms nuo kitų metų ketinama įvesti 100 tūkst. eurų lubas, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., nors iš jų bus galima išskaičiuoti darbo užmokestį. KRK nariai ketina siūlyti išmokas pradėti riboti nuo 100 tūkst., o ne 60 tūkst. eurų.

„Buvo skaičius įrašytas 60 tūkst. eurų išskaičiuojant (darbo užmokestį – ELTA). Pasiūlėme, kad įrašytų 100 tūkst. išskaičiuojant“, – teigia V. Pranckietis.

Vieną pasiūlymą, anot KRK pirmininko, pateikė kito, Ekonomikos, komiteto pirmininkas, anksčiau ėjęs ir žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius. Jis siūlo riboti išmoką ekologiniams ūkiams penkerių metų laikotarpiui.

„Ekologiniams ūkiams yra K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl to, kad būtų ribojama 5 metams milijono eurų išmoka. Kitaip sakant, kad nebūtų skatinami plotai, o būtų skatinama gamyba. Nes išmokos dabar eina už plotus, todėl tos sumos gali augti tik deklaruojant plotus, o ne didinant gamybą“, – dėstė V. Pranckietis.

Prašo nukelti akcizų kėlimą

KRK prašys atidėti planus iki 2024 m. atsisakyti subsidijų taršiam žemės ūkyje naudojamai iškastiniam kurui, pavyzdžiui, „raudonajam“ dyzelinui. Šiuo projektu, kuris jau yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, be kita ko, siūloma nuo 2025 m. taršaus iškastinio kuro akcizui įvesti CO2 dedamąją.

V. Pranckietis įsitikinęs, kad tokiems planams dar per anksti, be to, dėl to gali strigti jau įgyvendinti žemės ūkio projektai, nukentėti kaimiškų vietovių įstaigos.

„Dėl kuro akcizo, kad diskusija prasidėtų 2025 m. kartu su Europos Sąjunga, kad nebūtume išbėgę į priekį. Yra daug įgyvendintų projektų, kurie gali veikti tik su „raudonu“ dyzelinu, ir tie įsipareigojimai yra tęstini. (...) Ir namai gyvenami, socialiniai būstai ir įvairios valstybinės įstaigos, kurios veikia kaimiškose teritorijose, su tuo dyzelinu veikia“, – pažymi V. Pranckietis.

Žemės ūkio plėtros strategija jau pateikta Europos Komisijai

ELTA primena, kad gruodžio 31 d. ŽŪM pateikė Europos Komisijai (EK) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Didžiausią dėmesį ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai.

Strategijoje ministerija numačiusi penkias ekoschemas – papildomus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkaujant. Išmokomis ŽŪM skatins sodininkystę, uogininkystę ir daržininkystę, ariamos žemės keitimą pievomis ir jų priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovę bei kompleksinės ekoschemos ariamoje žemėje įgyvendinimą.

ŽŪM keliamais aplinkosauginiais tikslais numatoma puoselėti kraštovaizdį, apsaugoti dirvožemį, švelninti klimato kaitą, gerinti vandens kokybę bei atkurti ir saugoti biologinę įvairovę.

Iš viso per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai ŽŪM numato 4,27 mlrd. eurų: beveik 2 mlrd. eurų bus skiriama apsirūpinti tvariai užauginti žemės ūkio produkciją ir didinti agrosektoriaus pridėtinę vertę, 1,24 mlrd. eurų ministerija asignuos klimato kaitai neutraliam ir gamtos išteklius tausojančiam žemės ūkiui, 917 mln. eurų kainuos gyvybingo ir ūkininkavimui bei verslui patrauklaus kaimo kūrimas. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai bus skirta 115 mln. eurų.

EK strateginį planą patvirtins kitų metų antrojoje pusėje. Iki tol, atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais ir tobulinamas.