Lietuvos žydų genocido aukos bus pagerbtos parlamento posėdyje.

Jame kalbas sakys Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio Holokausto atminties centro direktorių tarybos pirmininkas Danis Dayanas (Danis Dajanas), vaizdo įrašu į susirinkusiuosius kreipsis Izraelio parlamento vadovas Amiras Ohana, Vilniuje gimęs ir Holokaustą išgyvenęs žydų kilmės dailininkas, rašytojas Samuelis Bakas.

Vilniaus geto likvidavimo metinės taip pat bus pagerbtos eitynėmis iki Panerių memorialo.

Renginys prasidės Vilniuje, Rūdininkų aikštėje. Iš čia dalyviai eis iki Vilniaus geležinkelio stoties, kur kelionę iki Panerių tęs traukiniu. Kalbą prie Panerių memorialo be kitų eitynių dalyvių sakys ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti teigimu, daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – kvietimas visiems žmonėms, bet pirmiausiai mokytojams ir mokiniais, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę.

„Tokiais renginiais siekiama, kad visuomenėje rastųsi suvokimas, jog Holokaustas yra ne tik žydų tragedija, bet ir visos Lietuvos netektis – prarastas intelektualinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis mūsų šalies potencialas“, – sako komisijos vadovas Ronaldas Račinskas.

Kauno IX forte Holokausto aukos bus pagertos penktadienį.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą sunaikinta apie 200 tūkstančių.

Vilniaus senamiestyje 1941 metų rugsėjo 6 dieną buvo įkurtas žydų getas. Per visą geto egzitavimo laikotarpį jame buvo kalinta beveik 40 tūkst. žmonių. Getas likviduotas 1943-ųjų rugsėjo 23 dieną. Šią dieną minimas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vilniuje gyvi liko maždaug du tūkst. žydų.

Kaip pranešė Vilniaus muziejus, stenduose pristatomos dar niekur nematytos iš Vilniaus geto išsigelbėjusio esperantininko, bibliofilo ir filatelisto Akivos Geršaterio nuotraukos, kuriose įamžintas žydų kelias į egzekucijos vietą.

A. Geršateris, kaip manoma, 1944 metais įsteigto Žydų muziejaus prašymu, nuėjo dešimties kilometrų kelią į Panerius – nuo Baltųjų stulpų, stovėjusių tuometinės Savanorių alėjos pradžioje, iki Aukštųjų Panerių, kaskart stabteldamas ir jį fotografuodamas.

Informaciniai stendai, žymintys kelią nuo Vilniaus geto ir Lukiškių kalėjimo iki Panerių, įrengti tose vietose, kuriuose A. Geršateris eidamas stabtelėdavo nufotografuoti priešais atsiveriantį vaizdą. Šios nuotraukos yra saugomos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.

Šį kelią – nuo Baltųjų stulpų iki Panerių – pėsčiomis nors kartą turėtų nueiti kiekvienas vilnietis ar Vilniaus istorija besidomintis žmogus.

„Manau, kad šį kelią – nuo Baltųjų stulpų iki Panerių – pėsčiomis nors kartą turėtų nueiti kiekvienas vilnietis ar Vilniaus istorija besidomintis žmogus“, – sako idėjos sumanytojas istorikas Zigmas Vitkus.

Informaciniai stendai įrengti Žydų kultūros ir informacijos centro, Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus muziejaus iniciatyva, nurodoma pranešime.

Šis atminties kelias pirmą kartą bus aktualizuotas ketvirtadienį vyksiančio minėjimo metu ir taps Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programos dalimi. Dalimi Panerių kelio eis moksleiviai su mokytojais iš Vilniaus „Pažinimo medžio“ gimnazijos, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos ir Kėdainių profesinio rengimo centro.

Vilniaus senamiestyje 1941 metų rugsėjo 6 dieną buvo įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvavimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Getas likviduotas 1943 metais.

Iš 57 tūkst. Vilniaus žydų, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, gyvi liko apie du tūkstančiai.