Tai, kas ne tik žirgininkams, bet ir paprastiems lankytojams kelia pagrįstą siaubą, centro veiklą tikrinusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams tėra menki pažeidimai. Kokiais standartais vadovaujasi ši institucija, kuriai suteiktos galios efektyviai rūpintis gyvūnų gerove?
Lietuvos paukštynuose dvesiantys paukščiai, Vilniaus jaunųjų gamtininkų centre grandinėmis už kaklo rišami žirgai ir asilas, dėl peraugusių kanopų metų metus kentęs skausmą, viename Panevėžio kaime kraupiame tvarte įkalinti keturiasdešimt šunų, nesibaigiančių vadų išvargintos pogrindinės Tauragės veisyklos kalės – Lietuvoje kankinti gyvūnus draudžiama, tačiau kankintojai nestabdomi ir nebaudžiami.
Valstybės institucija, kuriai suteiktos galios efektyviai rūpintis gyvūnų gerove, – neveiksni. Tokius kaltinimus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pastaruoju metu beria ne tik nevyriausybinės organizacijos bet ir seimo nariai.
„Kai susiduriame su žiauraus elgesio atvejais, labai dažnai kyla ginčai arba nesusipratimai, kas ir ką konkrečiai turi padaryti. Dauguma gyvūnų globėjų ir teisių gynėjų mano, kad VMVT nelabai nori šios funkcijos apskritai“, – sako Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Nevyriausybinės organizacijos „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Mezenceva pasakoja, kad ligotos močiutės sodyboje, apgriuvusiame tvarte, laikyta 40 šunų. Čia jau lankėsi VMVT atstovai, kurie nubaudė ir net konfiskavo kelis gyvūnus, tačiau situacija nepagerėjo, tarsi procesas būtų nevaldomas.
Visas pasakojimas – laidoje „Specialus tyrimas“.
