Visi sprendimai priimti skubos tvarka bendru sutarimu.

Pristatydamas sprendimų projektų paketą sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad ukrainiečiams šiuo metu labiausiai reikia humanitarinės pagalbos ir informacinio palaikymo.

„Mums būnant Lietuvoje atrodo savaime aišku, kad vaikštome su Ukrainos vėliavomis, kad vieną ar kitą šūkį iškabiname, bet kalbant su žurnalistais iš Vakarų ar girdint aidus iš Rytų (...) tai yra labai didelis dalykas. Ir tai, kad pasiunčiame Putiną į Hagą ant asfalto ar savivaldybės pastato, mums gal atrodo savaime suprantama, kas yra kriminalinis nusikaltėlis, bet mūsų draugus Vakaruose ne tiek sustiprina, kiek sudėsto į lentynėles ir pasako, kaip yra“, – teigė jis.

Sostinės taryba trečiadienį priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei siekį nuversti teisėtai išrinktą šios valstybės valdžią, pareiškė paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.

Dokumente kreipiamasi į partnerius ir siūloma drausti propagandinius renginius, teikti Ukrainos miestams visą įmanomą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą, organizuoti karo pabėgėlių priėmimą bei integraciją, kt.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Savivaldybės taryba taip pat suteikė 800 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai. Iš jų 500 tūkst. eurų skirta Kyivo miesto savivaldybei, iki 100 tūkst. eurų – kitiems Ukrainos miestams-partneriams, papildomi 200 tūkst. eurų rezervuoti atvejams, jei bus gautas humanitarinės pagalbos prašymas.

Vilčių daug neturiu, kad šioje kadencijoje bus galima pateikti klausimą dėl sutarčių pasirašymo iš naujo, jei bus nutraukta agresija.

Į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius nutarta miesto viešuoju transportu vežti nemokamai. Jiems tiesiog reikės parodyti Ukrainos pasą arba suteiktą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Vilniaus politikai trečiadienį bevardei gatvei šalia Rusijos ambasados Vilniuje suteikė Ukrainos Didvyrių vardą.

Tarybos narys Vydūnas Sadauskas suabejojo, ar tokia situacija neatrodo dviprasmiškai.

„Iniciatyva labai graži, bet sprendimas tikrai yra dviprasmiškas. (...) Ką manys Ukrainos kovotojas Ukrainos Didvyrių gatvėje matydamas Rusijos ambasadą?“ – klausė jis.

Vilniaus taryba trečiadienį taip pat nutraukė bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos miestais: Irkutsku, Jaroslavliu, Kaliningradu, Sankt Peterburgu, Krasnojarsku, Ulan Ude, Minsku.

Pasak R. Šimašiaus, šis sprendimas suderintas su Užsienio reikalų ministerija.

Jis tvirtino apie Vilniaus planus laišku informavęs buvusius partnerius.

„Laiškas yra daugiau ne apie tai, kad nenorime daugiau su jumis draugauti ateityje, tai labiau kvietimas veiksmui. Pranešėme, jog nutraukiame dėl to, kad jūs atstovaujate oficialioms institucijoms šalių, iš kurių vykdoma agresija prieš Ukrainą“, – sakė meras.

Jis vylėsi, kad ateityje pasikeitus situacijai bus galima pasirašyti naujas sutartis.

„Vilčių daug neturiu, kad šioje kadencijoje bus galima pateikti klausimą dėl sutarčių pasirašymo iš naujo, jei bus nutraukta agresija. Tikiuosi, kad kada nors ateis ta diena“, – kalbėjo R. Šimašius.

Trečiadienį vienbalsiai priimtoje rezoliucijoje dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje Vilniaus savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Minsko miesto Vykdomojo komiteto pirmininką Anatolijų Sivaką ir narius, taip pat Minsko miesto Deputatų tarybos narius.

„Mes drąsiai ir garsiai pareiškiame, kad Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, o taikių protestų malšinimas smurtu niekaip nedera su teisės viršenybės, o ypatingai – su žmogaus teisių užtikrinimu. Puikiai suprantame, kad Minskas yra artimiausia geografiškai Vilniui sostinė, todėl demokratijos ir žmogaus teisių įsitvirtinimas gretimoje sostinėje yra esminė prielaida bendradarbiavimui“, – posėdyje teigė rezoliuciją pristačiusi tarybos narė, valdančiosios Laisvės partijos frakcijos atstovė Evelina Dobrovolska.

Rezoliucija parengta šios frakcijos iniciatyva. 

Taryba pabrėžė, kad Baltarusijoje jau ilgiau nei dvi savaites nerimsta protestai reikalaujant skaidrių rinkimų, o teismai atsisako nagrinėti opozicijos skundus.

Rezoliucija Lietuvos sostinės politikai paragino „užtikrinti laisvo įsitikinimų  reiškimo, susirinkimų, mitingų, eitynių, demonstracijų ir piketų teises“, garantuojamas Baltarusijos Konstitucijos.

„Vilniaus miesto taryba skatina išreikšti palaikymą Minsko gyventojams, reikalaujantiems laisvų, skaidrių ir demokratinių rinkimų,  teikti visapusišką paramą, ragina stabdyti bet kokį valstybinių jėgos struktūrų smurtą prieš taikius gyventojus tiek savo veiksmais, tiek reikalaujant to iš nacionalinių Baltarusijos valdžios institucijų“, – teigiama rezoliucijoje.

Rinkimus, kuriuose oficialiu nugalėtoju triuškinančia persvara paskelbtas daugiau nei ketvirtį amžiaus šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, suklastotais yra pripažinęs ir Lietuvos Seimas, o patį A. Lukašenką pripažino nelegitimiu prezidentu. Šalyje daugiau nei dvi savaites nerimsta smurtu malšinami protestai, Vakarai ir atskirai – Lietuva svarsto įvesti sankcijas režimui.

Rezoliucijos nepavyko patvirtinti nelikus kvorumo, nors salėje buvo pakankamai tarybos narių sprendimui priimti.

Balsavimo metu salėje nebuvo valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, balsavo tik keli valdantieji konservatoriai. Atvirai rezoliucijai prieštaravo tik koalicijoje esantys „darbiečiai“, taip pat opozicinė Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Vienas rezoliucijos autorių, mero Remigijaus Šimašiaus komandos atstovas Tomas Raskevičius tvirtino, kad tarybos nariai turi „unikalią progą parodyti, kad Vilnius yra atviras, svetingas ir visiems draugiškas miestas“.

„Aš asmeniškai tikiu, kad saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvė yra pamatinės demokratijos visuomenės vertybės, o mūsų, kaip politikų uždavinys yra šias vertybes branginti, puoselėti ir principingai ginti“, – pristatydamas rezoliuciją sakė savo homoseksualumo neslepiantis politikas.

Anot jo, pritardami rezoliucijai, Vilniaus politikai žengtų rimtą žingsnį didinant Vilniaus patrauklumą miesto svečiams ir investuotojams.

Jis pakartojo pats priklausantis LGBT bendruomenei, kuri nori „gyventi, dirbti, mylėti ir kurti“ kartu su kitais vilniečiais.

„Baltic pride“ šventės proga kviečiu jus padovanoti mano bendruomenei didelę dovaną. O ta dovana yra paprasta žinutė, kad Vilnius yra ir mūsų namai“, – kvietė T. Raskevičius.

Tai tikrai norėtųsi padėti galutinį tašką ir pasakyti, kad miestas ne tik toleruoja eitynes, o miestas džiaugiasi, kad jos yra.

Patvirtinti dokumentą raginęs R. Šimašiaus kvietė prisiminti pirmąsias eitynes, kuomet jose budėjo didžiulės policijos pajėgos, taip pat ir vėlesnes, kuriose kai kurie politikai pagarsėjo savo išsišokimais.

„Atsimename ir visai ramias praėjusį kartą vykusias eitynes prieš trejus metus. Tai tikrai norėtųsi padėti galutinį tašką ir pasakyti, kad miestas ne tik toleruoja eitynes, o miestas džiaugiasi, kad jos yra“, – žurnalistams tvirtino R. Šimašius.

Anot jo, priėmę rezoliuciją, „nusikratytumėme homofobiškų, užsidariusių žmonių etiketę“.

Kaip rašė portalas 15min.lt, birželio 8 dieną organizuojamose eitynėse meras R. Šimašius nedalyvaus, nes tuo metu bus išvykęs į komandiruotę JAV Čikagos mero kvietimu.

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė sakė neprisimenanti, kad praėjusiose kadencijose dėl atskirų renginių būtų priimamos rezoliucijos ir ją vadino „iššaukiančia ir ne visai tinkama“, dėl to ragino frakcijas nedalyvauti balsavime.

„Bet kad visiems būtų aišku, mes esame už saviraišką, laisvę ir demokratiją. Todėl prieš priimant panašias rezoliucijas reikėtų atsiklausti visų vilniečių ir galbūt neprimetinėti daugumai vilniečių vertybių, kurių jie galbūt nepripažįsta“, – kalbėjo I. Kačinskaitė.

Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad jau išdavusi leidimą savivaldybė parodė toleranciją, o ši rezoliucija „nesukuria pridėtinės vertės“.

„Suprantu, kad laikai irgi keičiasi, dabar jau suprantu, kad žmonės turi teisę rinktis laisvai, kad tai tikrai nėra, kaip kiti sako, liga ar dar kažkas, tai yra mūsų bendras gyvenimas. Bet rezoliucijos – nežinau, ar jos daugiau skatina sutarimą, ar kenkia. Esu nei už, nei prieš, bet, man atrodo, formatas yra ne tas, todėl balsavime nedalyvausiu“, – tvirtino jis.

Rezoliucija buvo siūloma pripažinti, jog renginys „Už lygybę“ turi didelę reikšmę tiek LGBT, tiek visai vilniečių, palaikančių įvairovės ir nediskriminavimo idėjas, bendruomenei. Taip pat ja būtų pripažintas siekis plėtoti pagarba lygybei ir įvairovei paremtą atmosferą mieste, kviečiama viešosios tvarkos institucijas užtikrinti eitynių dalyvių saugumą.

Birželio 8-ąją vyks ketvirtosios LGBT bendruomenės ir palaikančių asmenų eitynės „Už lygybę“ Vilniuje vyks ketvirtąjį kartą.

Savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys BNS teigė, kad šios permainos Vilniuje siūlomos atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos pernai priimtus keleivių ir bagažo taisyklių pakeitimus. Pagal juos troleibusai ir autobusai galėtų nestoti vadinamosiose tarpinėse stotelėse, kurios įrengiamos gyventojų pageidavimu.

Tokių, į viešojo transporto tvarkaraščius neįtrauktų stotelių, šiuo metu sostinėje yra apie dešimt, jos įrengtos daugiausia priemiesčiuose, sodų bendrijose, kur keleivių srautas yra nenuolatinis.

„Ten keleivių srautas yra epizodinis ir stabdyti dienos metu transporto priemones yra netikslinga, jei stotelėje nėra nė vieno žmogaus, laukiančio transporto priemonės, arba transporto priemonėje esantis keleivis nepareiškė iš anksto nepareiškė noro vairuotojui, kad jis norės išlipti stotelėje „pagal pareikalavimą“, – paaiškino K. Lubys.

Tokios stotelės bus pažymėtos viešojo transporto ženklu, bet jose nebus įprastų laukimo paviljonų, suolelių, nebus nurodytas tikslus laikas, kada atvyksta transporto priemonė, tik laiko intervalas.

Vairuotojai savo ruožtu būtų įpareigoti pranešti keleiviams, kad autobusas ar troleibusas stotelėje gali nestoti, jei keleiviai nenuspaus įrengto „stop“ mygtuko ar kitaip neįspės vairuotojo.

Vilniaus savivaldybės taryba taip pat spręs, ar perpus piginti „Statyk ir važiuok“ bilietus. Siūloma, kad anksčiau 2 eurus kainavusi galimybė dienai pastatyti automobilį vienoje iš trijų specialių aikštelių ir naudotis viešuoju transportu kainuotų eurą.

Laikinasis „Susisiekimo paslaugų“ vadovas Vaidotas Meškauskas pripažįsta, kad brangesnis bilietas nepasiteisino.

„Stebėjome rezultatus ir matome, jog žmonėms šios aikštelės iki šiol netapo dažnai pasirenkama kelionių mieste alternatyva“, – BNS atsiųstame komentare teigė V. Meškauskas.

Pasak jo, tikimasi, kad kainos sumažinimas taps papildoma paskata vairuotojams išbandyti aikšteles, tam žadama ir kitų pakeitimų.

Šiuo metu Vilniuje veikia trys „Statyk ir važiuok“ aikštelės: Ukmergės gatvėje, šalia „Senukų“ prekybos centro, Sėlių gatvėje Žvėryne ir V. Gerulaičio gatvėje, netoli „Siemens“ arenos.

Vilniaus politikai palaikė valdančiųjų konservatorių siūlymą skverą ar gatvę sostinėje pavadinti nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo garbei.

Tokiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymui, kurį frakcijos vardu teikė seniūnas Mykolas Majauskas, politikai pritarė bendru sutarimu. Sprendimas priimtas likus kelioms dienoms iki pirmųjų B.Nemcovo nužudymo metinių.

„Jis yra tikras Lietuvos draugas, prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo ir tikras demokratas, kuris suteikė daug vilčių ir tikėjimo, kad Rusija gali galbūt pasirinkti demokratijos kelią. Ciniška žmogžudystė iš tikrųjų atvėrė pasauliui akis, kad Rusija nėra tam pasirengusi. Šią iškilią asmenybę, manau, yra prasminga įamžinti pavadinant skverą ar gatvę jo vardu“, – BNS sakė M.Majauskas.

Jis paragino „neapsiriboti biurokratinėmis procedūromis“, kai politikų vardais gatves įprasta vadinti praėjus tam tikram laikui nuo jų mirties. M.Majauskas vylėsi, kad administracijos specialistai suras tinkamą vietą Rusijos opozicionieriui įamžinti. Jis pats nėra numatęs vietos, kurią būtų galima pavadinti B.Nemcovo  garbei.

„Kada ta gatvė bus pavadinta, kada bus priimtas sprendimas, mes apie tai dar galėsime padiskutuoti, bet šiandien prašau žengti tą pirmą žingsnį“, – ragino konservatorius.

Konservatorius Vidas Urbonavičius tarybos posėdyje užsiminė, kad pavadinimo neturi gatvės atkarpa netoli Latvių gatvės Žvėryne. Latvių gatvėje yra įsikūrusi Rusijos ambasada.

M.Majausko žiniomis, tokios pat iniciatyvos šiuo metu svarstomos Kijeve ir Varšuvoje.

Rusijos opozicijos lyderis B.Nemcovas nužudytas pernai vasario 27 dieną Maskvos centre. B.Nemcovo bendražygiai teigia, kad šio Kremliaus kritiko nužudymą veikiausiai organizavo Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo artimiausia aplinka.

Penkiems čečėnams, tarp jų – tos Šiaurės Kaukazo respublikos Vidaus reikalų ministerijos pajėgų bataliono vado pavaduotojui, buvo pateikti kaltinimai dėl B.Nemcovo nužudymo, bet šios žmogžudystės užsakovai nebuvo sulaikyti.

Kadenciją baigiantys sostinės politikai atsisakė Vilniaus klinikinės ligoninės ir Vilniaus psichikos sveikatos centro sujungimo, taip siekiant išvengti besitęsiančio teismų maratono.
Už tai Vilniaus tarybos nariai trečiadienio posėdyje pasisakė vienbalsiai.

Pasak savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus Gintaro Žandaravičiaus, Ligoninių sujungimo pasiūlyta atsisakyti dėl to, kad šis klausimas įstrigęs teismuose ir tai trukdo įstaigoms gauti europinę paramą,

„Šis klausimas nebeteko prasmės, nes esame paskendę teismuose, klausimas perduotas kitos kompetencijos teismui. Kiek šnekėjome su teisininkais, teismo procesai gali užsitęsti iki metų. Įkalbėjau politikus, kad geriau atsisakyti reorganizavimo ir įstaigoms leisti normaliai dirbti“, - sakė jis.

Pernai liepą priimtą tarybos sprendimą teismui apskundė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys. Šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja bylą iš esmės, šis teismas taip pat perdavęs žemesnės instancijos teismui dar vieną apskrities atstovo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių vykdyti reorganizaciją iki galutinai bus išnagrinėta byla, taikymo.

Pats A.Skaistys BNS anksčiau patvirtino, kad tarybai atšaukus gydymo įstaigų reorganizaciją, atsiims abu skundus.

Šiuo metu teismai nagrinėja ir buvusio ligoninės vadovo Henriko Ulevičiaus skundą dėl jo atleidimo. Jį taryba iš pareigų atleido pernai rugsėjį, nurodydama, kad direktorius pažeidė savivaldybės teisės aktus. Pats H.Ulevičius tikino buvęs atleistas, nes priešinosi ligoninių sujungimui. Vilniaus apylinkės teismas šių metų vasarį panaikino H.Ulevičiui skirtas nuobaudas - papeikimą, ir atleidimą iš darbo bei priteisė 17,3 tūkst. litų nuostolių atlyginimo už priverstines pravaikštas, tačiau į pareigas jo negrąžino. Šį sprendimą H.Ulevičius yra apskundęs aukštesnės instancijos teismui.

Pernai Vilniaus klinikinės ligoninės profesinė sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), prašydama perimti ligoninės valdymą iš savivaldybės - tokiai idėjai pritarė tuometinis ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, pavedęs SAM išsiaiškinti tokias galimybes.

Už ligoninių sujungimą pernai pasisakė kadenciją baigiančio mero Artūro Zuoko bendražygiai taryboje ir dalis valdančiojoje koalicijoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų. Valdantieji socialdemokratai sprendimui nepritarė. H.Ulevičius BNS patvirtino, jog yra socialdemokratų partijos narys.