Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, šioje byloje dar penki asmenys nuteisti už prekybą poveikiu.

Jie turės sumokėti teismo skirtas 11,3 tūkst. – 37,7 tūkst. eurų baudas, iš viso skirtų baudų suma siekia 130 tūkst. eurų.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam G. P. skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, vykdymą atidedant trejiems metams.

Iš jo taip pat bus konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 12,1 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, 2015 – 2017 metais G. P. savo naudai pats tiesiogiai ar per tarpininką V. T. susitarė paimti apie 50 tūkst. eurų kyšį ir bendrai iš trijų asmenų kaip kyšį paėmė 12,1 tūkst. eurų.

Už tai jis pažadėjo paveikti tuometį NMA Teisės departamento direktorių T. Jakutį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus.

T. Jakutis, būdamas NMA Teisės departamento direktorius bei Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininkas, turėjo spręsti problemas, iškilusias administruojant NMA kompetencijai priskirtas paramos priemones.

Būdamas pažįstamas su G. P. ir palaikydamas su juo draugiškus santykius, T. Jakutis komisijos posėdžiuose siekdavo priimti ir priimdavo palankius sprendimus tais klausimais, dėl kurių prašydavo G. P.

Kaip skelbia prokuratūra, veikdamas ne tarnybos interesams, T. Jakutis aktyviai veikė, kad būtų skirtas finansavimas, nebūtų nustatyti pažeidimai ar pratęstas paramos lėšų skyrimas tiems projektams, dėl kurių jam įtaką darė G. P., bei betarpiškai informuodavo G. P. apie komisijos priimamus sprendimus.

Teismas konstatavo, kad T. Jakutis tyčia, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei juose įvardintus principus, neteisėtai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikė kitų asmenų interesais, sumenkino NMA autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelės neturtinės žalos valstybės interesams.

Ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų NMA atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Šis teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Aukštesnės instancijos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų spalio 12 dienos sprendimą, kuriuo tenkinamas vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno skundas dėl ugniagesių automobilinių kopėčių viešojo pirkimo, kurio metu įsigyta 10 vienetų automobilinių platformų, skaidrumo.

Šių metų pavasarį Vidaus reikalų ministerija (VRM) atliko patikrinimą dėl ugniagesių automobilinių kopėčių pirkimo ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Pernai, atliekant kopėčių pirkimo vertinimą, nustatyta, kad buvusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybė netyrė įrangos pardavimo rinkos, o kopėčių nuomos sutartį pasirašė su vieninteliu dalyvavusiu tiekėju, nors panašios kitų gamintojų kopėčios kainuoja mažiausiai ketvirtadaliu pigiau.

Be to, paaiškėjo, kad PAGD buvo gavęs dviejų gamintojų prašymą pratęsti įrangos pristatymo terminą, nes pristatyti 10 automobilių per 8-10 mėnesių  gamintojams pasirodė sunkiai įgyvendinama sąlyga. Tyrimo metu nenustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, kodėl pasirinktas toks pristatymo terminas – būtent jis galėjo lemti tik vieno tiekėjo dalyvavimą šiame viešajame pirkime.

Ministerija atliko patikrinimą dėl PAGD pasirašytos sutarties dėl 10 automobilinių kopėčių nuomos už 6,5 mln. eurų (teikėjas – UAB „Iksados“ GTC). Vienos tokių automobilinių kopėčių platformos kaina – 559 000 eurų.

Taip pat buvusi PAGD vadovybė neatliko rinkos vertinimo. Tyrėjai apklausė kelis gamintojus ir nustatė, kad tokias automobilines kopėčias rinkoje galima įsigyti nuo 24-34 proc. pigiau.

Tarnybinio patikrinimo dėl konkrečių pareigūnų atsakomybės pradėti dėl senaties terminų nebegalima, tačiau prokurorų prašoma įvertinti buvusio PAGD vadovo Remigijaus Baniulio ir departamento Administravimo valdybos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjo Klemenso Talunčio veiksmus.

Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė vadinamąją Seimo kanceliarijos bylą, kurioje per dešimt kanceliarijos darbuotojų kaltinti dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, galimo tarnybos pareigų neatlikimo ir galimo dokumento suklastojimo.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė penktadienį BNS patvirtino, kad tokį sprendimą Vilniaus apygardos prokuroras Valerijus Sevostjanovas priėmė sausio 7 dieną.

Ši byla jau buvo patekusi į teismą, bet kaltinamųjų reikalavimu grąžinta prokurorams papildyti arba nutraukti. Pakeitus prokurorą, pasirinktas pastarasis variantas.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas daugumos kaltinamųjų veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Tik Sigitos Karpickienės atveju jis nutrauktas dėl senaties, o Reginos Petkelienės - dėl to, kad ji dėl to paties kaltinimo jau nuteista.

Prokuroro teigimu, taip pat nepavyko surinkti įrodymų, kad Dalė Špakauskienė, Alė Klovaitė, Ilona Mažeikytė, Alvydas Milkevičius, Jonas Milerius, Irena Astrauskaitė, Algirdas Tarulis ir Arvydas Algimantas Švedas būtų suklastoję Seimo kasos patikrinimo aktą.

Sprendimą dėl tyrimo nutraukimo per 20 dienų galima apskųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje pradėtas, kai 2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigesta per 440 tūkst. litų.

Byloje užfiksuota, kad pinigai iš kasos buvo skolinami vėliausiai nuo 2008 metų sausio.

Dėl dingusių pinigų buvo nuteistos buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė ir buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė Olga Goluskaitė. Joms skirta po dvejus metus laisvės atėmimo. Paaiškėjo, kad R.Petkelienė skolino O.Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos, o ši juos teigia pralošusi kazino.

Vienuolika Seimo kanceliarijos darbuotojų buvo apkaltinti, kad tikrindami kasą, neaptiko minėto pinigų trūkumo.

R.Petkelienė ir O.Goluskaitė, atlikusios dalį bausmės, jau išėjo į laisvę.

Tyrimą dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho žodžių atliekanti Vilniaus apylinkės prokuratūra prašo leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn.

Sostinės prokurorai atlieka tyrimą dėl V.Uspaskicho viešų pasisakymų Darbo partijos bylą nagrinėjusių teisėjų ir teismo atžvilgiu. Seimas jau yra panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę kitoje - vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS antradienį patvirtino, kad generalinis prokuroras Darius Valys praėjusią savaitę gavo Vilniaus apylinkės prokuratūros kreipimąsi. Jame prokuratūros vadovo prašoma kreiptis į Seimą dėl leidimo patraukti V.Uspaskichą baudžiamojon atsakomybėn.

Pagal Konstituciją, Seimo nario negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvės be Seimo leidimo.

D.Valys kol kas sprendimo dėl kreipimosi į Seimą nėra priėmęs. Generalinė prokuratūra išsamesnių komentarų neteikia.

Ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui prokuratūra pradėjo rugpjūčio 7 dieną. V.Uspaskichas apie Darbo partijos bylą nagrinėjusius teisėjus yra pasakęs: "Tiesiai šviesiai kalbu – jie nusikaltėliai priimdami tokius sprendimus. Tegu jie mane apskundžia. Jie pabijos, jie bailiai, jie nesavarankiški."

Dėl V.Uspaskicho kalbų į Generalinę prokuratūra kreipėsi Teisėjų taryba.

Anot tarybos pranešimo, kreiptis į prokurorus nuspręsta po to, kai liepos 28 dieną žiniasklaidoje pasirodė informacija, leidžianti įtarti, kad atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, V.Uspaskichas "sąmoningai be jokio pagrindo užgauliojo jo bylą nagrinėjusius teisėjus, taip pat ir teismą už jų veiklą, vykdant teisingumą, juos niekinamai išvadindamas nusikaltėliais bei bailiais".

Kreipimesi į Generalinę prokuratūrą nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veikos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo.

Liepą V.Uspaskichą teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendį apskundė ir jis, ir kiti byloje nuteistieji, taip pat prokurorai.

Jei nuosprendis liktų nepakeistas, V.Uspaskichui tektų ne tik keliauti į pataisos namus, bet ir atlyginti milijoninę žalą.