Pagerėjo diagnostika

Nuo pat skyriaus veiklos pradžios naujai pastatytoje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydytojai ginekologai prioritetą teikė endoskopinėms ginekologinėms operacijoms. Jie buvo vieni pirmųjų Lietuvoje įsigiję ir pradėję dirbti tokia įranga.

Tobulėjančią endoskopinę įrangą ir instrumentus stengiamasi atnaujinti kas kelerius metus.

Neseniai Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos operacinėse buvo įdiegta nauja, modernesnė įranga, leidžianti dar profesionaliau operuojant gydyti pacientes.

Kaip pasakojo skyriaus vedėjas Virginijus Diržauskas, naujoji technika gerokai tobulesnė už ankstesniąją, turi daugiau privalumų ir naujų galimybių.

Viena tokių – pažangi endoskopinė vaizdo sistema su funkcija fluorescencinei ICG diagnostikai. Klaipėdiečiai ją išbandė vieni pirmųjų Lietuvoje.

Pasak V.Diržausko, operuojant onkologinėmis ligomis sergančias pacientes svarbu nustatyti ir pašalinti sarginį limfmazgį.

Įvairūs tyrimai parodė, kad sarginis limfmazgis yra pradinė vėžio plitimo vieta organizme. Jo radimas ir ištyrimas įgalina pasirinkti maksimaliai tausojančias operacijas, iki maksimumo sumažinant patiriamą operacinę traumą.

Sarginiam limfmazgiui surasti taikomos įvairios metodikos. Viena naujausių ir tobuliausių – fluorescencinis ICG panaudojimas specialia optine sistema apšviečiant infraraudonaisiais spinduliais.

Šis metodas neturi jokio šalutinio poveikio paciento organizmui, pasižymi tikslumu ir užtikrina gerą savijautą po operacijos.

Dirba šviesoje

Naujosios endoskopinės įrangos monitorius turi puikią raišką ir kontrastingumą, užtikrina gerą matymą ir šviesioje operacinėje, tad gydytojams operacinėje nebereikia dirbti prieblandoje.

V.Diržauskas prisiminė, kad dar netolimoje praeityje, o kai kur ir dabar, pradėjus operuoti šviesos operacinėje būdavo išjungiamos.

Naujojoje įrangoje įdiegtos vaizdo optimizavimo funkcijos, kai operacijos metu suvienodinamas viso endoskopinio vaizdo apšviestumas, išryškinamas kraujagyslių tinklas, o norint nustatyti darinius gleivinėse iššifruojama viena iš šviesos spektro spalvų.

Nuo šiol atliekant didelės apimties operacijas, gydytojai gali pasitelkti ne tik dujų šildymo (per integruotą dujų pašildymo modulį dujos pasiekia pacientę 37 laips. temperatūros), bet ir greito dujų įpūtimo (iki 50 ltr./min.) į pilvo ertmę technologiją, kuri leidžia komfortiškai dirbti operacijos metu.

Elektrochirurginis įrenginys automatiškai įjungia dūmų evakuacijos sistemą. Taip jie pašalinami į vakuumo sistemą ir nepatenka į operacinės patalpą.

Patobulinta duomenų fiksavimo sistema išsaugo skaitmenizuotus operacijos vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriuos prireikus vėliau galima perduoti kolegoms ar pacientei.

Operacinės apimtys – maksimalios

Šiandien Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus gydytojai naudojasi dviem naujausia įranga aprūpintomis operacinėmis bei dienos chirurgijai skirta atskira operacine, kurių užimtumas per dieną išnaudojamas maksimaliai.

Per metus čia atliekama beveik du tūkstančiai įvairiausios apimties operacijų: per keturis šimtus – laparoskopinių, beveik penki šimtai – histeroskopinių.

Išoperuojama apie pusantro tūkstančio moterų. Per dieną atliekamos 4–5 laparoskopinės ir iki 6 histeroskopinių operacijų. Taip pat pacientės operuojamos ir įprastiniais būdais – atliekamos pilvo sienos pjūvio operacijos, operacijos per makštį.

Kasmet skyriaus operacinis aktyvumas siekia 92–96 proc. Pernai neoperuotos skyriuje buvo gydomos tik 70 pacienčių.

Iš 30 skyriaus lovų 10 priklauso dienos chirurgijai, kuriai atitenka beveik 50 proc. visų atliekamų laparoskopinių, histeroskopinių ir kitų įvairios apimties operacijų.

Džiaugiasi stabilumu

V.Diržauskas pasidžiaugė, kad skyriuje pacienčių skaičius kasmet išlieka stabilus, nors šalyje gyventojų ir mažėja.

Pastaraisiais metais skyriuje vidutiniškai gydėsi apie 1 600 pacienčių, nors pasitaikė metų, kai šis skaičius "peršoko" ir 2 tūkst.

Skyriuje gydomos ir nėščiosios arba pacientės po įvairių pagalbinio apvaisinimo procedūrų komplikacijų, kai perstimuliuojamos kiaušidės, atsiranda skausmo sindromas po punkcijų.

Laparoskopiškai šalinami įvairiausi gerybiniai augliai, atliekamos tausojančios operacijos, dalinai arba visiškai šalinama gimda bei jos priedai, išdalijamos pooperacinės ar dėl ligų susiformavusios sąaugos, šalinama taukinė ar jos dalis.

Histeroskopijų metu pašalinamos gimdos miomos, polipai, sąaugos, įgimtos gimdos pertvaros, rezekuojama gimdos gleivinė ir kt.

Praktikoje – retos operacijos

Jūrininkų ligoninės akušerių ginekologų darbų sąraše – ir gana retai atliekamos laparoskopinės makšties suformavimo operacijos iš pilvaplėvės pagal Davidovo metodą ir panaudojant riestinės žarnos segmentą.

Jau keleri metai tokios operacijos atliekamos pasitelkiant abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojus. Tokios intervencijos kai kurioms moterims prireikia dėl apsigimimų. Ligoninėje jau atliktos aštuonios tokios operacijos, o pranešimai apie šią patirtį skaityti pasaulinėse konferencijose.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus gydytojai taip pat daro operacijas, kai po ankstesnių intervencijų moterims būna išslinkusi makštis ar kartu ir gimdos kaklelis.

Tuomet specialiais tinkleliais krentantis organas fiksuojamas prie kryžkaulio. Šios operacijos išimtinai atliekamos tik laparoskopijos būdu.

Pacientės gydomos ir dėl šlapimo nelaikymo – daromos įprastinės operacijos arba dedama juostelė (implantas), jeigu efekto nepasiekiama atlikus operaciją savais audiniais.

Nuopelnai – komandinio darbo rezultatas

Gruodžio 1-ąją sukako 25 metai, kai naujoje Jūrininkų ligoninėje buvo įkurtas Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyrius. Pasak vedėjo, nuo to laiko visada stengiamasi eiti į priekį ir nuolat tobulėti.

Iš devynių šiuo metu skyriuje dirbančių gydytojų visi atlieka endoskopines operacijas, kurios sudaro daugiau nei pusę intervencijų tiek dienos chirurgijoje, tiek stacionare.

Nuo pradžios skyriuje dirba savo srities profesionalai gydytojai: Aldona Butkutė, Jolanta Sąlygienė, Rima Gražienė, Vilija Urbanavičiūtė, po poros metų prisijungė Odeta Drūlytė, vėliau – Jūratė Jaseliūnienė, dar vėliau – Aleksandras Krištanavičius, o galiausiai – Marius Diržauskas.

"Šių žmonių komanda visiškai pasitikiu, žinau, kad visos iškilusios problemos bus tinkamai ir laiku išspręstos bei viskuo bus reikiamai pasirūpinta", – kolegomis didžiavosi V.Diržauskas.

Pasak vedėjo, gydytojai – labai svarbu, tačiau be slaugytojų skyriuje niekas nevyksta, nes pacientę reikia priimti, paruošti operacijai, viską paaiškinti, atlikti procedūras, paguosti, kai sunku, gyventi pacienčių gyvenimo dalį.

"Mūsų slaugytojos, vadovaujamos skyriaus vyresniosios slaugytojos Angelės Musijenkienės, – profesionalios ir labai žmogiškos. Gydytojas gal labiau organizuoja darbus, operuoja, o visa meilė ir rankų šiluma ateina iš slaugytojų. Tad kartais pacienčių geras žodis apie skyrių pelnomas slaugytojų ir kito personalo pasiaukojamu ir nuoširdžiu darbu.

Tai, ko mes pasiekiame – bendras visos skyriaus komandos darbo rezultatas. O tai, kad skyriaus gydytojai gali nuolat tobulėti, pritaikyti naujausias žinias naudojantis moderniausia įranga – ligoninės vadovybės nuopelnas", – kalbėjo V.Diržauskas.

Pradžia buvo nelengva

Gydytojas Virginijus Diržauskas 1999 m. sulaukė siūlymo steigti ginekologijos kliniką po bendrovės "Baltic Lenses" "vėliava" . Tuo metu uostamiestyje jau veikė kelios panašios privačios gydymo įstaigos, nors veikla buvo dar gana nauja.

Gydytojas V.Diržauskas prisimena tada pakalbinęs kelis patyrusius kolegas ir sulaukęs jų palaikymo bei pritarimo. Visi brandūs, jauni, troško kažko naujo, nepatirto, nebandyto.

"Tai buvo dabartinės klinikos pradžia. Visi tada pradėję kartu dirbti gydytojai tebėra vaisingumo klinikos branduolys. Gydytojos Aldona Butkutė, Vida Butkienė, Irina Bondarenko, Rima Gražienė ir aš drauge stovėjome prie starto linijos. Tuomet daugiau nei metus plušome, tačiau mūsų darbo rezultatai nepateisino darbdavių vilčių, nors tuomet vieninteliai Klaipėdoje turėjome ambulatorinę privačią operacinę dienos chirurgijos operacijoms teikti. Po metų sulaukėme pasiūlymo reorganizuotis. Taip sutapo, kad būtent tada Lietuvoje įsisteigė bendra Lietuvos, Izraelio ir JAV uždaroji akcinė bendrovė "Vaisingumo klinika", o jos steigėjas, daktaras Algirdas Usonis, pasiūlė, o mes daug nemąstydami sutikome tapti šios klinikos Klaipėdos filialu. Taip nuo pat 2000 m. iki 2017 m. gruodžio 1-osios mes dirbome Šermukšnių gatvėje", – klinikos veiklos pradžią prisiminė gydytojas V.Diržauskas.

Kai kurios pacientės, pradėjusios lankytis klinikoje dar 1999-aisiais, šios įstaigos pacientės tebėra ir šiandien.

Patirtis – iš žymiausiųjų

Nuo pat veiklos pradžios "Vaisingumo klinikoje" besilankantys pacientai neslėpė, kad čia sulaukia išskirtinio dėmesio, jiems imponuoja gydytojų rūpestis bei sugebėjimas teikti šiuolaikišką, mokslo įrodymais pagrįstą, modernią ginekologinę pagalbą būtent tada, kai jos reikia, būtent tokią, kokios jos reikia.

Klinika pamažu augo, keitėsi. Gydymo įstaigos darbuotojai ypatingą dėmesį skyrė vaisingumo problemoms spręsti, bet neliko be dėmesio ir kitos pacientės, kurioms buvo būtina kitokia akušerinė-ginekologinė pagalba.

Klinikos medikai nuo pat darbo įstaigoje pradžios stengiasi gauti visą naujausią su vaisingumo gydymo problemomis susijusią informaciją, dalyvauja konferencijose, suvažiavimuose, kongresuose, kelia kvalifikaciją kursuose ir stažuotėse, skaito literatūrą šia ir kitomis temomis.

Diplomuoti, patyrę gydytojai sėmėsi patirties bei naujovių užsienyje. Biologė Audronė Drongienė, gydytojai Odeta Drūlytė, Jolanta Sąlygienė ir V.Diržauskas klinikos darbo pradžioje vyko į Tartu universiteto vaisingumo kliniką, kurioje tuo metu dirbo ir jai vadovavo profesorius Andrejus Sirica, pagalbinio apvaisinimo technologijų pradininkas Baltijos šalyse. O.Drūlytė sėmėsi žinių Tel Avivo Rabino medicinos centro moterų klinikoje bei RCOG nevaisingumo gydymo kursuose Londone, Marius Diržauskas – Zalcburge, V.Diržauskas – Kylyje ir t. t. Kasmet gydytojai dalyvauja Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos asociacijos renginiuose.

Klinika visada turėjo puikių konsultantų. Buvo laikas, kai į Klaipėdą iš Izraelio kasmet atvykdavo profesorius, praktikuojantis gydytojas Dovas Feldbergas. Jis, konsultuodamas pacientes, kolegoms Klaipėdoje perteikdavo daugybę žinių ir naujovių, kurias sugaudyti pasaulyje vykstančiuose medicinos kongresuose bei konferencijose būtų buvę sunku ir taip padėjo pagrindus gydytojų šių dienų žinioms. Taip vaisingumo klinikos gydytojai tobulino profesinius įgūdžius bei gilino žinias.

Klinikos svorį ir patikimumą lemia čia dirbantys gydytojai, čia naudojami naujausi diagnostikos bei gydymo aparatai su kuriais jie dirba, padedantys kaip įmanoma tiksliau nustatyti ligas ir parinkti patį veiksmingiausią gydymo būdą.

Vilionėms nepasidavė

Gydytojas V.Diržauskas, neslėpdamas pasididžiavimo kolegomis, pasakojo, kad visi gydytojai sulaukė vilionių pereiti į kitas privačias gydymo įstaigas, tačiau liko ištikimi savajai vaisingumo klinikai. Pakankamas finansinis gydytojo darbo įvertinimas, gera atmosfera ir patogi darbo vieta sulaiko juos nuo pasirinkimo dirbti kitur.

Nemaža dalimi klinikos sėkmę lemia ir gydytojų pagalbininkės – kvalifikuotos slaugytojos bei akušerės. Jos pirmosios sutinka pacientes ir paskutinės jas palydi, išklauso pagyrimus ir skundus, atlieka tyrimus arba čia paėmusios mėginius nusiunčia kitų įstaigų laboratorijoms.

"Atliekame įvairius tyrimus, echoskopinę apžiūrą, kolposkopinius tyrimus ir kt. Čia pat klinikoje galime paimti kraujo mėginius ir nusiųsti juos į laboratorijas tirti, tad pačioms moterims nebūtina važiuoti dėl tokių manipuliacijų kažkur kitur. Kiekvienai moteriai sudarome individualų tyrimo ir gydymo planą, tad yra aišku, ką po ko darysime, kokių rezultatų lauksime. Jeigu šis planas vykdomas ir įvykdomas, dažniausiai viskas būna gerai", – teigė gydytojas M.Diržauskas.

Klinikos medikai diagnozuoja įvairiausią ginekologinę patologiją, ją tiria, įvertina ir gydo. Konsultuodamiesi tarpusavyje gydytojai imasi įveikti įvairiausius negalavimus.

Klinikoje visi gydytojai dirba dar ir valstybinėse ligoninėse. Tai iš ten jie skuba į vaisingumo kliniką priimti pacienčių, kurios visada sulaukia reikiamo dėmesio.

Brangiausia – patyrę darbuotojai

"Vaisingumo klinikos" Klaipėdos padalinio vadovas V.Diržauskas dažnai kartoja, kad klinika yra ne pastatas ir aparatai, o jos žmonės.

Įstaigoje būta permainų, tik gydytojai dirba tie patys – pelnę pacienčių pasitikėjimą atida ir dėmesiu visai šeimai. Klinikos darbuotojai pasiekė užsibrėžto tikslo – pacientai čia savi ir visada laukiami. Jie čia atvyksta ne tik norėdami susilaukti vaikų ar gydydamiesi negalavimus, bet ir lankydamiesi profilaktinėms patikroms bei jaučiasi čia savotiškais klinikos bendruomenės šeimos nariais.

Šiandien čia pluša gydytojai: Augusta Petrošaitė, Vytautas Rauba, Vaiva Mačiulionytė dirba su nėščiosiomis, gydytojos I.Bondarenko ir V.Butkienė teikia ir akušerinę, ir ginekologinę pagalbą, o vaisingumo ir ginekologines problemas labiausiai įgudę spręsti gydytojai O.Drūlytė, Jūratė Jaseliūnienė, M.Diržauskas, R.Gražienė, A.Butkutė bei V.Diržauskas.

"Vaisingumo klinika" Klaipėdoje subrandino ir čia dirbusią gydytoją J.Sąlygienę, kuri įkūrė ir dabar sėkmingai darbuojasi savo klinikoje "Jolsana".

Šiemet į klinikos darbuotojų būrį įsiliejo gydytoja hematologė Ligita Malciūtė. Tokios specializacijos gydytojos klinikai reikėjo, nes nemažai pacienčių turi hematologinių problemų. Numatoma, kad įvairių kitų sričių specialistų skaičius vaisingumo klinikoje augs. Jie spręs moterims kylančias kitas, artimas ginekologijai problemas – gydys onkologinius, tirs genetinius ar gydys terapinius susirgimus, užsiims estetine ginekologija. Tokie yra ateities planai.

Tampa paslapčių patikėtiniais

Nusistovėjo nerašyta taisyklė, kad pacientai šioje klinikoje metų metus lankosi pas tuos pačius gydytojus ir ne todėl, kad keisti gydytojus būtų netoleruojama, o todėl, kad medikus su klinikos lankytojomis sieja pasitikėjimo ir draugiškumo jausmai.

"Moterims labai svarbu ne tik profesinės ginekologo kompetencijos, šioje srityje reikšmingą vaidmenį atlieka ir asmeninis kontaktas su gydytoju. Mūsų pacientės gali pasirinkti gydytoją, to labai pasigenda iš užsienio grįžtančios moterys, pasakojančios apie savo patirtis gyvenant svetimose šalyse. Dažnai su nevaisingomis moterimis mūsų bendravimas trunka ne vienerius metus, todėl tampame savotiškomis draugėmis ir daugybės paslapčių patikėtinėmis", – patikino vaisingumo klinikoje nuo pat jos įkūrimo dirbanti gydytoja O.Drulytė.

Nereti atvejai, kai vaisingumo klinikoje lankosi kelių tos pačios šeimos kartų atstovės.

Čia, kaip ir bet kur kitur, gydytojų darbo laikas normuotas, tačiau nė vienas jų neatsisako rimtą problemą turinčių pacientų priimti ir po darbo laiko.

Dirba naujame pastate

Po daugelio darbo Šermukšnių gatvėje metų klinikos patalpos nebetenkino darbuotojų poreikių, jie jautė, kad atėjo laikas dirbti erdvesnėse, modernesnėse erdvėse.

Praėjusių metų gruodį vaisingumo klinikos kolektyvas persikėlė į naują pastatą Salomėjos Nėries gatvėje 20. Ši vieta gerai žinoma ir klaipėdiečiams ir iš kitų vietovių atvažiuojantiems gydytis pacientams. Ją pasiekti nesunku miesto viešuoju transportu, o atvykstantiesiems savais automobiliais yra kur juos palikti.

Naujosios klinikos patalpos dar puošis ir taps jaukesnės, bet tai netolimos ateities reikalai.

Po nemažai veiklos metų klinikos darbuotojai džiaugiasi, kad iš vieno kabineto gydymo įstaiga išaugo iki daugiakabinetės sistemos, kur kiekviename jų yra atskiri apžiūrų ir pokalbių kambariai, kelis kabinetus užima laboratorija.

"Viskas ruošta su mintimi, kad čia galės būti atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai tam ateis laikas. Šiuo metu nevaisingas pacientes paruošiame tokioms procedūroms ir nukreipiame į vaisingumo klinikos filialą Vilniuje. Galime džiaugtis laboratorija, kuri koncentruodama pacientų srautą atlieka daugiausiai apvaisinimo procedūrų Lietuvoje ir turi geriausią patirtį šioje srityje. Tikiu, kad ateis diena, kai gausime licenciją Klaipėdoje veikiančioje vaisingumo klinikoje įteisinti laboratoriją, tada pacientėms pas mus gydytis bus dar lengviau", – neslėpė pasididžiavimo gydytojas V.Diržauskas.