Tokį sprendimą penktadienį patvirtino Ministrų kabinetas.

Skiriami pinigai bus išmokėti Vilniaus miesto savivaldybei, kuri savo ruožtu skirs lėšas daugiabučio avarinei būklei pašalinti, bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms suremontuoti.

Vyriausybės nutarime teigiama, jog šiek kiek daugiau nei 311 tūkst. eurų siekianti suma bus skiriama iš valstybės rezervo lėšų.

Tiesa, balandžio mėnesį registruotame nutarimo projekte ketinta skirti per 445 tūkst. eurų Viršuliškių daugiabučio avarijos žalai atlyginti. Tačiau vėliau šis projektas pakeistas. Kaip Eltai anksčiau teigė Finansų ministerijos komunikacijos skyriaus atstovas Justas Kačerauskas, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) rekomendavo perskaičiuoti iš valstybės biudžeto skiriamą sumą.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga. Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Po sprogimo ir gaisro pažeistą daugiabutį Viršuliškėse ekspertai pasiūlė atstatyti.

Skelbta, kad atstatymo darbai atsieis daugiau nei 1,2 mln. eurų. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, toks situacijos sprendimo būdas pigiausias. V. Benkunskas taip pat pažymėjo, jog už dalį darbų finansiškai bus atsakingi patys gyventojai. Visgi, tikslios sumos, kiek atstatymo lėšų reikės skirti patiems gyventojams, kol kas nepaskelbta.

Manoma, kad Viršuliškėse sprogusio daugiabučio atstatymo darbai turėtų prasidėti gegužę. Nurodoma, jog daugiabučio atstatymas bus finansuojamas mero rezervo fondo, draudimo bendrovių bei Vyriausybės lėšomis.

„Šiuo metu rengiami avarinės būklės pašalinimo ir namo atstatymo dokumentai, tikimasi, kad darbai prasidės gegužę“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ pirmininkas Grigorijus Snežko BNS sakė, kad už tai balsavo 25 namo gyventojai, vienas prieštaravo.

„Sprendimas yra atstatyti namą“, – teigė jis.

Anot G. Snežko, dabar bus ieškoma darbų rangovo.

„Rangovas turi pažiūrėti, nustatyti, už kokią sumą jis galės padaryti darbus“, – teigė bendrijos pirmininkas.

Jo teigimu, dar neaišku, koks bus pasirinktas darbų finansavimo modelis.

Rangovas turi pažiūrėti, nustatyti, už kokią sumą jis galės padaryti darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė vasarį pasiūlė, kad labiausiai nukentėjusi vidurinė namo dalis būtų išardyta ir pastatyta iš naujo, likusioms pastato dalims užtektų remonto.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tuomet teigė, kad sutvarkyti nuo gaisro nukentėjusį daugiabutį Viršuliškėse kainuotų apie 1,2 mln. eurų.

Pasak mero, darbai būtų atliekami keturiais etapais. Pirmiausia, būtų išgriaunamos ir išardomos dabartinės konstrukcijos, tai truktų apie keturis mėnesius ir, savivaldybės skaičiavimu, kainuotų beveik 200 tūkst. eurų.

Antrasis etapas – konstrukcijų atstatymas, stogo, perdangų pastatymas, pirminė šių darbų kaina – apie 620 tūkst. eurų. Trečiasis etapas – inžinerinių tinklų pajungimas, tai kainuoti apie 400 tūkst. eurų.

V. Benkunskas tvirtino, kad pirmieji trys etapai galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis. Paskutinis – butų atstatymo – etapas gali būti paliekamas apmokėti gyventojams.

Du sprogimai ir gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. 

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus. Nelaimės priežastis dar tiriama.

Kaip trečiadienį skelbia savivaldybė, iš viso gauti 38 prašymai skirti išmoką. Įvertinus vidutines nukentėjusių gyventojų pajamas, maksimalaus 7 260 eurų dydžio tikslinė pašalpa skirta 22 pareiškėjams. Taip pat 16 pareiškėjų išimties tvarka skirta 1 100 eurų dydžio vienkartinė išmoka.

Patenkinus visus prašymus dėl išmokų skyrimo, skubos tvarka nukentėjusiems pirmadienį išmokėta kiek daugiau nei 177 tūkst. eurų.

Savivaldybė taip pat gavo 16 prašymų suteikti socialinį būstą. Jie ne eilės tvarka skirti visiems prašiusiems gyventojams. Tris mėnesius socialiniame būste apsigyvenusioms šeimoms nereikės mokėti komunalinių ir nuomos mokesčių.

Savivaldybės taryba trečiadienį taip pat spręs dėl galimybės vienus metus tęsti nuo gaisro nukentėjusių žmonių apgyvendinimą suteiktuose būstuose socialinio būsto nuomos sąlygomis ir dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos skyrimo, jei jis išsinuomojamas rinkoje.

Ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimui ir laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui naudojamos mero rezervo fondo lėšos, išmokoms – savivaldybės biudžeto lėšos.

„Siekdami operatyviai padėti nukentėjusiems gyventojams, paskelbėme ekstremaliąją situaciją – tai leido lengviau valdyti situaciją ir teikti pagalbą. Būtiniausią pagalbą operatyviai teikė ir nevyriausybinės organizacijos, prisidėjo tūkstančiai žmonių“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, dėkojantis visiems prisidėjusiems prie paramos nukentėjusiems nuo gaisro.

Finansinę paramą ir pagalbą daiktais jiems taip pat rinko nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Raudonajam Kryžiui neabejingi žmonės paaukojo apie 150 tūkst. eurų, kiekvienai šeimai skirta vienoda pinigų suma. Įvairia parama prisidėjo organizacijos „Gelbėkit Vaikus, „Maisto bankas“.

Šiuo metu, Vilniaus savivaldybės skaičiavimu, viešbutyje vis dar gyvena 25 žmonės, tačiau šią savaitę didžioji dalis persikels į jiems suteiktus socialinius būstus. Kambarių nuomos ir maitinimo išlaidos iki sausio 29 dienos savivaldybei sieks 39,6 tūkst. eurų.

Savivaldybė toliau rūpinasi namo Viršuliškių g. 101 apsauga ir avarinės situacijos šalinimu. Iki šiol už avarinės situacijos šalinimą ir apsaugą savivaldybė iš viso sumokėjo apie 43 tūkst. eurų.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. Nelaimės metu evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato neleidžiama eksploatuoti.

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Per gaisrą žuvus dviem žmonėms, atliekamas tyrimas jų mirties priežasčiai nustatyti.

„Tyrimo metu siekiama nustatyti š. m. sausio 2 d. sostinės Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje kilusio gaisro aplinkybes. Šiuo metu intensyviai atliekami tyrimo procesiniai veiksmai, skirtos užduotys specialistams, laukiama jų išvadų. Tyrimo metu taip pat bus aiškinamasi ir dėl kitų už pastato priežiūrą atsakingų institucijų veiksmų, reagavimo į įvykį aplinkybių“, – rašoma prokuratūros atsakyme BNS.

Sprogimas ir gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio 2 dieną, manoma, kad suaugęs asmuo, kuris žuvo, buvo sprogimo epicentre, šiuo metu jo tapatybė yra nustatoma.

Įtariama, kad per gaisrą žuvo ir septynerių berniukas.

Ugniagesiai sako, kad gelbėdami žmones ir gesindami penkis butus apėmusį gaisrą, jie dėjo visas pastangas. Žuvusio berniuko artimieji gelbėtojams viešai priekaištavo, kad jie nesistengė ieškoti name likusio vaiko, išvedė tik mamą.

„Suprantu artimųjų skausmą, vertinu gyventojų rūpestį ir norą tikėti, kad visada galima išgelbėti, – reikšdamas užuojautą yra sakęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. –  Buvo išvengta daugelio žmonių žūties – ugniagesiai spėjo evakuoti 15 gyventojų, kuriems grėsė mirtinas pavojus, nes dūmuose žmonės gali užtrokšti per kelias minutes. Deja, dviejų gyvybių išgelbėti jie negalėjo, nes dėl sugriuvusių ir galinčių bet kada virsti pastato konstrukcijų buvo neįmanoma prie šių žmonių patekti“.

Pasak ugniagesių vadovo, stabilizavus konstrukcijas, ugniagesiai sunkiai skynėsi kelią, kol pateko į patalpas ir ištraukė žuvusiųjų kūnus.

Per gaisrą buvo evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato vis dar neleidžiama eksploatuoti.

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai.

Namų per daugiabučio gaisrą Viršuliškėse netekę vilniečiai neseniai baigė kraustytis į socialinius būstus.

Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Kęstutis Karosas sakė, kad šiuo metu toliau tęsiami pastato sutvirtinimo darbai siekiant išvengti namo griūties, o dėl jo ateities bus sprendžiama vėliau.

Avarijos tyrimo komisija užbaigti darbą ir parengti galutines rekomendacijas tikisi iki mėnesio pabaigos.

„Buvome pažadėję susirinkti visus duomenis ir iki savaitės galo žinoti, kiek šeimų ir kokias tikslines išmokas galės gauti. Turime jau galutinius duomenis ir per šią savaitę atliksime visus formalius veiksmus, kad iki (sausio – ELTA) 25 dienos, kaip gyventojams ir pažadėjome praeitą savaitę, išmokėtume tikslines išmokas“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Visgi ji pripažįsta, kad dalis Viršuliškių daugiabučio šeimų negaus maksimalios vienkartinės išmokos

„Iš 25 butų mes esame gavę 32 prašymus, kai kuriuose butuose gyvena ne po vieną šeimą. Ir iš 32 prašymų net 22 mes galėsime išmokėti maksimalaus dydžio (...), virš 7 tūkst. dydžio išmoką“, – sakė sostinės vicemerė.

Pasak S. Bieliūnės, kitoms apdegusio daugiabučio šeimoms, kurių pajamos viršija nustatytą ribą, bus išmokėtos 1,1 tūkst. eurų siekiančios išmokos.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu jau visi Viršuliškių daugiabučių gyventojai, kurie paprašė socialinių būstų, gali į juos pateikti. Visgi, pripažįsta vicemerė, daliai jų dar trūksta gyvenimui būtiniausių baldų ir buitinės įrangos.

„9 butai buvo su būtiniausiais baldais ir įranga, kituose tikrai trūko įvairiausių baldų. Dalį baldų pirkimo ar buitinės technikos, kas yra būtina, mes galėsime kompensuoti, apie tai gyventojus informavome“, – akcentavo vicemerė.

Avarijos tyrimo komisija galutinių sprendimų dėl Viršuliškių daugiabučio nepriėmė

Savo ruožtu pirmadienį posėdžiavusios Avarijos tyrimo komisijos pirmininkas Kęstutis Karosas teigė, kad kol kas galutinių sprendimų dėl gaisro suniokoto Viršuliškių daugiabučio nėra priimta. Pasak jo, vis dar laukiama ekspertų išvadų.

„Kol kas galutinių sprendimų nėra, komisija tęsia darbą dėl astato sustiprinimo. Yra paprašyta ekspertų konkrečiai įvardinti, kokios turi būti konstrukcijos, santvaros, paskaičiavimai, kaip saugiai sustiprinti šitą pastatą“, – pirmadienį žurnalistams po posėdžio sakė komisijos pirmininkas K. Karosas.

Anot jo, galutinius sprendimus komisija ketina priimti iki sausio mėnesio pabaigos.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri šios savaitės pirmadienį nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.

Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Tikrai norime, kad iki savaitės pabaigos tie pinigai jau pasiektų gyventojus“, – antradienį LRT radijui sakė Lietuvos Raudojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Jos teigimu, iki antradienio ryto be namų likusiems žmonėms visuomenė paaukojo 154 tūkst. eurų.

Pinigus ketinama po lygiai padalyti visiems be pastogės likusiems daugiabučio gyventojams.

Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė, kad taip pat bus renkama parama daiktais, šiuo metu aiškinamasi, kokių daiktų reikia.

„Dabar yra tas kritinis momentas, kai žmonės sprendžiasi dėl būsto, kas įsikels į tuos būstus, kuriuos siūlo Vilniaus savivaldybė, kas galbūt patys išsinuomos ir susiras, tada bus aiškiau, ko ten konkrečiai trūksta“, – teigė L. Lesauskaitė.

Tikrai norime, kad iki savaitės pabaigos tie pinigai jau pasiektų gyventojus.

Raudojo Kryžiaus atstovai pirmadienį buvo susitikę su nukentėjusiaisiais. Anot L. Lesauskaitės, žmonės prašo nuo įvairių elektronikos prietaisų iki kasdienių buitinių dalykų: higienos priemonių, puodų, patalynės, drabužių.

Raudonasis Kryžius pagalbą nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams teikė nuo praėjusio antradienio, kai pastate kilo gaisras.

Gaisras penkių aukštų daugiabutyje Viršuliškėse, Vilniuje, po sprogimo kilo sausio 2 dieną, jis baigtas gesinti sausio 3-iosios rytą. Per nelaimę žuvo du žmonės.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Degusio daugiabučio eksploatuoti šiuo metu nėra galimybės ir nežinia, ar bus. Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis. 

„Iš tikrųjų, jeigu asmenys patys nepasirūpino draudimu ir nėra kalto asmens, tada situacija yra sudėtinga, nes nėra iš ko reikalauti žalos atlyginimo. Valstybė nėra įpareigota atlyginti ar kompensuoti žalą ir prarastą turtą“, – LRT radijui teigė A. Budnikas.

„Kitu atveju Lietuvos įstatymas laiko, kad neapdrausdami savo turto asmenys nepasirūpino savo nuosavybe“, – pridūrė jis.

Visgi jis pamini, kad, tyrimo metu atradus už gaisrą kaltą asmenį ir iš jo prisiteisus žalos kompensaciją, abejotina, ar bus įmanoma atgauti šias sumas.

A. Budnikas pabrėžia, kad siekiant išvengti turto praradimo be kompensacijos galimybės geriausia būtų jį apdrausti. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad net tokiais atvejais pasitaiko situacijų, kai draudimo kompanijos suteikia nepatenkinamas kompensacijas nukentėjusiems.

„Geriausia yra apsidrausti. Nenoriu reklamuoti draudimo paslaugų, bet verta apie tai pagalvoti“, – sakė A. Budnikas.

„Išsireikalauti lengva, bet dažna problema, kad asmenų netenkina išmokos dydis. Tada asmenys prašo draudimo kompanijų perskaičiuoti“, – komentavo jis.

Išsireikalauti lengva, bet dažna problema, kad asmenų netenkina išmokos dydis.

Tuo metu Šiaulių mero patarėjas Vincas Urbonavičius pamini, kad nuo liepą daugiabutyje Šiauliuose kilusio didelio gaisro nukentėjusiems asmenims buvo pagelbėta, bet tai daryta iš mero rezervo fondo ir ši pagalba skirta restauruoti bendrojo naudojimo patalpas.

„Nukentėję asmenys kreipėsi į savivaldybę tris kartus ir iš mero rezervo fondo jiems buvo išmokėta apie 10 tūkst. eurų. Taip pat gautas prašymas 20 tūkst. eurų ir greičiausiai toks prašymas bus išpildytas“, – teigė V. Urbonavičius. 

„Lėšas mes skyrėme suremontuoti bendrojo naudojimo patalpas, tokias kaip liftai“, – pridūrė jis.  

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje, Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams, kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kilęs gaisras išsiplėtė į keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame namo aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro evakuoti 30-ies butų gyventojai, trys žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.

Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti.

Antradienį kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas, ugniagesiai toliau vykdo baigiamuosius darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo.

Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius. Nukentėjusiesiems taip pat siūloma persikelti į socialinius būstus.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Iš 30 butų savininkų 12 savininkų jau yra nurodę, kad poreikis (persikelti į socialinius būstus – ELTA) tikrai bus. Dar su dviem vakar nepavyko susisiekti, nes žinome, kad žmonės galėjo išeiti (iš sudegusio daugiabučio – ELTA) be telefonų arba iš viso jų neturėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Bieliūnė.

Anot jos, trečiadienį septynių sudegusio daugiabučio butų savininkai fiziškai užpildė prašymus persikelti gyventi į socialinius būstus.

„Šiandien turėsime galimybę siūlyti toms šeimoms galimas gyvenamąsias vietas, siūlyti atvykti apžiūrėti. (...) Ateityje turime galimybių ir vienkartines išmokas skirti, jei būste būtų poreikis būtiniausiais baldais ar daiktais pasirūpinti“, – komentavo Vilniaus vicemerė.

Ji teigia, kad nukentėjusiems asmenims skiriant socialinius būstus, pagal dabartinę tvarką, reikia vertinti ir jų pajamas. Tačiau, S. Bieliūnės teigimu, neatmetama, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba namų dėl gaisro Viršuliškėse netekusiems asmenims gali pritaikyti išimtis.

„Mus riboja, įstatymai numato gaunamų pajamų vertinimą, kaip vieną iš faktorių. Čia žiūrime tikrai labai jautriai, nevertindami situacijos. Tiesiog priimame visų prašymus ir matyt į tarybą teks keliauti ir dėl išimčių kažkokių darymo tam, kad situaciją suvaldytume“, – sakė S. Bieliūnė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė LRT radijui pasakojo, kad nukentėjusiems nuo gaisro Viršuliškėse teikiama psichologinė pagalba, renkamos aukos.

„Savanoriai (nukentėjusiems – ELTA) dalina higienos paketus, nuvežėme šiltų drabužių, batų, nes žmonės išėjo (iš sudegusio daugiabučio – ELTA) taip, kaip stovėjo“, – pasakojo L. Lesauskaitė. 

Trečiadienį Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusiems asmenims numatyta skirti 26 socialinius būstus. Jis minėjo, kad, pirminiais duomenimis, gaisro nuniokotas daugiabutis yra neeksploatuojamas.

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje, Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis, kilęs gaisras išsiplėtė į keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame namo aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro evakuoti 30-ies butų gyventojai, trys žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.

Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti. 

Antradienį kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas, ugniagesiai toliau vykdė baigiamuosius darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl gyventojų saugumo teritorija yra aptverta, pastatas saugomas – budi policija ir ugniagesiai.

Suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys nelaimės priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.

Savivaldybė taip pat paragino gyventojus kreiptis dėl tikslinės pašalpos ir socialinio būsto suteikimo.