Todėl viena olandų nepelno siekianti organizacija mano atradusi būdą, kaip padėti žmonėms, dažnai neįgaliems, priartėti prie delfinų ir patirti jų suteikiamą džiaugsmą pasitelkiant virtualios realybės technologiją.

Pasiplaukiojimo su delfinais klubas yra daugiau nei du dešimtmečius menininkės Marijke Sjollema (Mareikės Sjolemos) kurtas projektas. Pati menininkė pirmą kartą su delfinu susidūrė 1993 metais, kai nardė prie Meksikos krantų.

„Tuomet pamačiau pilką šešėlį po vandeniu ir pirma mintis buvo, kad man galas. Maniau, kad ten ryklys“, – agentūrai AFP pasakojo moteris. Ji mėgino nepanikuoti, „tačiau šešėlis mane sekė;  ir tuomet per sekundės dalį aš suvokiau, kad tai ne ryklys, o delfinas“.

„Apie delfinus nieko nežinojau, tačiau instinktyviai pajutau, kad „o, tai delfinas, viskas gerai“, – pasakojo M. Sjollema. Būtent tada ir užgimė jos meilė delfinams.

„Mes žinome, kad delfinai turi kažką magiško. Jie mums asocijuojasi su džiaugsmu, žaismingumu, laime ir nekaltybe. Ir visa tai turi gydomųjų savybių“, – sakė ji.

Moteris su savo komanda sukūrė vandeniui atsparius virtualios realybės akinius, kurie leidžia žmonėms plaukioti baseine su virtualiais delfinais.

„Mūsų svajonė – rasti alternatyvą delfinų terapijai, kai pasitelkiami nelaisvėje laikomi delfinai“, – sakė M. Sjollemos vyras ir partneris Benno Brada (Benas Brada).

Šiuo metu tokius akinius išbando vietinės neįgaliųjų organizacijos nariai.

Lėšų šiam projektui – 50 tūkst. eurų – buvo gauta iš Nyderlandų vyriausybės. O plaukiojančių delfinų filmai, kuriuos mato akinius užsidėję žmonės, buvo nufilmuoti 2015 metų gruodį Raudonojoje jūroje.

Tad Lietuvos medikai kartu su išmaniųjų technologijų specialistais sugalvojo, kaip pritaikius virtualios realybės akinius, išvengti vizito pas daktarą.

Gydymui virtualios realybės akiniai

„Mums kilo mintis sukurti programėlę aparatui, kurį žmogui uždėjus ant akių, jis parodytų tam tikrus taškus, į kuriuos tau reikia pasižiūrėti, kad galva būtų pakrypus tam tikru kampu.

Siekiant išgydyti GPPS dažniausiai yra atliekami keli standartiniai judesiai, kuriuos pakartojęs žmogus tą pačią minutę pasijunta geriau.

Kai tu atlieki tą manevrą pats arba atlieki su gydytojo pagalba, kartais tuos kampus išmatuoti sudėtinga, yra tik apytikslis matavimas. Savo ruožtu, kai užsidedi ant akių įrenginį, tikrai žinai, kad manevras yra teisingai atliktas“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas.

Svaigimą išprovokuoja otolitai

Mūsų ausis – ne tik klausos, bet ir pusiausvyros organas. GPPS yra susijęs su vidinėje ausyje esančia pusiausvyrą reguliuojančia sistema. Ji sudaryta iš maišelių ir 3 pusratinių kanalų. Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skaidraus skysčio. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, skystis banguoja, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai.

Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į smegenis. Taip yra suvokiama kūno padėtis. GPPS epizodą sukelia kalcio kristalai (otolitai) atitrūkę iš pailgojo maišelio. Jie patenka į užpakalinį pusratinį kanalą, sujudina ten esantį skystį, dirgina nervines ląsteles, kurios generuoja nervinį impulsą ir siunčia į smegenis. „Atrodo, kad viena ausis tau „sako“ tu suki galvą, kita tau „sako“, kad nesuki“, – aiškina R. Masiliūnas.

Siekiant išgydyti GPPS dažniausiai yra atliekami keli standartiniai judesiai, kuriuos pakartojęs žmogus tą pačią minutę pasijunta geriau. „Tam, kad išgydytumei šią ligą, tereikia atlikti galvos judesius tam tikra seka, kad otolitai iš kanalo iškristų. Tam dažniausiai užtenka paprasto, repozicinio „epley“ manevro, kad tas kristalėlis iškristų“, – teigia R. Masiliūnas.

Ateityje padės milijonams

Išmanusis lietuvių sprendimas jau dabar sudomino užsienio specialistus, todėl jau greitu metu tokią programėlę galbūt galės įsigyti kiekvienas.

„Turėjau galimybę išmaniąją technologiją pristatyti kolegoms Londone. Kadangi šios ligos diagnozavimo ir gydymo problemų yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, mūsų programėlė sulaukė dėmesio. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį ir Santariškių klinikose bei Londono universitete pradėsime klinikinį tyrimą. Jeigu tyrimų rezultatai pasitvirtins, virtualios realybės akiniai su specialia programėle turi potencialo būti plačiai pritaikyta klinikinėje praktikoje“, – tikina R. Masiliūnas.

Komentaras

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas prof. Dalius Jatužis:

– Vienas dažniausių, kiti mano, kad pats dažniausias, ambulatorinėje praktikoje galvos svaigimas yra būtent GPPS svaigimas. Jį sukelia galvos padėties pakeitimai. Dažniausiai jis pasireiškia verčiantis nuo šono ant šono arba atsisėdant, atsigulant, arba kitaip keičiant kūno padėtį. Svaigimas nėra ilgas, trunka keliolika arba keliasdešimt sekundžių ir praeina.

Tai – tik kelios idėjos, kurios pateko į kasmetinį 25 įdomiausių ir naudingiausių žurnalo „Time“ skelbiamų išradimų sąrašą.

Sulankstomas šalmas

Kai dviračiu važiavęs inžinierius Jeffas Woolfas pateko į avariją, vienintelis dalykas, išgelbėjęs jį nuo mirties, buvo šalmas. Po lemtingo įvykio Woolfas pastebėjo, kad retas dviratininkas, ypač vyresnio amžiaus, dėvi šalmą. Pasirodo, pagrindinė to priežastis – įprasti šalmai per daug gremėzdiški ir nepatogūs nešiotis juos visą dieną. Taip Vulfui gimė mintis sukurti MORPHER šalmą. Jis pagamintas iš specialaus plastiko ir yra lengvai sulankstomas – taip, kad tilptų į nešiojamo kompiuterio dėklą. Nepaisant to, šis šalmas išlieka toks pat stiprus ir saugus, kaip ir įprastas. Šiuo metu Woolfas derasi su prekybos centrais – vyras net neabejoja, kad toks prietaisas yra būtinas, nes vis daugiau dviračių išrieda į gatves, o tai reiškia didesnę tikimybę patekti į avariją.

Savaime susirišantys batų raišteliai

Po filmo „Atgal į ateitį“ visi norėjo batų, kurių raišteliai užsirištų patys. Ką gi, ateitis jau čia – sporto prekių gamintojas „Nike“ pristatė būtent tokius sportinius batelius „Nike“  HYPERADAPT. Kaip pristatymo filmuke sako produkto kūrėjai, tai – vienas įspūdingiausių jų sportbačių modelių: „prie pado įmontuotas vadinamasis surišimo variklis, jis apsaugotas plastikiniame korpuse. Variklis pritvirtintas prie prisitaikymo sistemos, jos viela iš abiejų pusių apvynioja koją. Kai naudotojas apsiauna batą, kulno sensoriai į tai sureaguoja, siunčia signalą surišimo varikliui, o šis – prisitaikymo sistemai. Ji pajunta įtampą ir pagal pėdos formą susispaudžia arba atsileidžia. Reikia paspausti mygtuką su minuso ženklu, kad batai atsilaisvintų, su pliuso ženklu – kad susiveržtų. Tai trunka mažiau nei sekundę.“

Sportbačiai įkraunami magnetine baterija ir veikia dvi savaites iki kito įkrovimo. Šiuo metu viena pora batų pirkėjui atsieitų beveik 700 eurų. Pasak gamintojų, naujoji technologija praverstų sportininkams per varžybas ir po jų, kai ištinsta kojos. Taip pat žmonėms su sutrikusia motorine funkcija.

Virtualios realybės akiniai

Vieną akimirką esi kambaryje, o kitą – jau nardai vandenyne, slidinėji Alpėse arba vaikščioji po Marso dykumas. Virtualios realybės akiniai – dar vienas ateities prietaisas, kuris sukuria realistišką įspūdį, kad esama kitoje erdvėje ar laike. Įvairūs jutikliai ir garsai iš visų pusių leidžia matyti vientisą vaizdą. Kad įspūdis būtų dar tikroviškesnis, dauguma žmonių pasiryžę išleisti kelis tūkstančius eurų ne tik tokių akinių porai, bet ir galingam kompiuteriui. Kompanijos „Sony“ virtualios realybės akiniai pritaikyti veikti su valdymo pultu, kurį daugelis jau turi savo namuose – „PlayStation 4“. Pasak „Sony“  inžinieriaus Richardo Markso, tai – palaima žmonėms, kurie ieško pigesnio būdo patirti naujų pojūčių žaidžiant intensyvaus veiksmo žaidimus. Tiesa, apžvalgininkai kritikuoja šiuos akinius dėl silpnos raiškos ir tikisi sulaukti patobulintų akinių versijų.

Gyvybę gelbstinčios bulvės

Afrikoje, į pietus nuo Sacharos dykumos, vitamino A trūkumas kamuoja daugiau nei 43 mln. vaikų iki šešerių metų. Dalyti vaistus visam žemynui neapsimoka, todėl mokslininkai ir Tarptautinis bulvių centras (International Potato Center) padeda šalims pačioms išgauti problemos sprendimo būdus – auginti batatas. Tai – saldžiosios bulvės, vienas svarbiausių derlių Pietų ir Centrinėje Afrikoje. Jos nereikalauja daug priežiūros ir yra maistingesnės nei kviečiai ar ryžiai, tačiau gana lengvai paveikiamos sausrų ir virusų. Apskaičiuota, kad, kryžminiu būdu dauginant vietines saldžiąsias bulves su bulvėmis, kuriose apstu vitamino A, ilgainiui derlius tampa atsparesnis pavojams. „Bulvėse turi būti beta karotino, kuris suteiktų minkštimui oranžinę spalvą, kad naujos veislės būtų atsparios virusams ir galėtų augti skirtingomis sąlygomis. Tai pamažu veikia – rūšys plinta po šalį, didėja žmonių pragyvenimo šaltinis, šeimos gauna daugiau pajamų parduodamos produktus. Nuostabus jausmas, kai žinai, kad padedi bendruomenei išspręsti didžiulę problemą“, – pasakoja vienas iš augalų daugintojų Robertas Mwanga. Už šį pasiekimą jis, kartu su kolegomis, 2016-aisiais apdovanoti Pasauline maisto premija.

Dirbtinė kasa

Diabetu sergantys žmonės jau kitų metų pavasarį galės lengviau atsikvėpti – sukurtas naujas prietaisas, padėsiantis lengviau ir tiksliau dozuoti insuliną. Tai – medicinos prietaisų kompanijos „Medtronic“ sukurtas „MiniMed 670g“ aparatas, kitaip vadinamas „dirbtine kasa“. „Mobiliojo telefono dydžio prietaisas kas penkias minutes tikrina cukraus kiekį paciento kraujyje ir perduoda insuliną, kai jo reikia. Tai reiškia, kad pirmo tipo diabetu, kuris pažeidžia kasos ląsteles, sergantys žmonės nebeturės imti kraujo iš piršto ir patys leistis insulino dozės. Prie kūno priklijuotas vamzdelis esant poreikiui insuliną perduoda per specialų pleistrą“, – taip praneša JAV „Sveikatos ir gerovės“ tinklas.

Kol kas insulino dozę po valgio prietaisas teikia rankiniu būdu. Tačiau kompanija „Medtronic“ tikisi netrukus pristatyti patobulintą – visiškai automatinę – versiją.

Žadintuvas „HelloSense“

Jau greitai kiekvienas namuose turėsime ne tik išmaniuosius telefonus, bet ir jais valdomą išmanųjį žadintuvą. Naujasis išradimas – žadintuvas „Sense“ – pagalvės jutikliu kiekvieną naktį matuoja kambario apšvietimą, temperatūrą, drėgmę ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos žmogaus poilsiui. Vėliau, remiantis surinktais duomenimis, prietaisas siunčia rekomendacijas į telefoną, o vartotojas savo ekrane mato informaciją apie reikalingus atlikti pakeitimus kambario aplinkoje. Pasak kompanijos „Hello“ įkūrėjo Jameso Proudo, taip vartotojas susikuria geriausias sąlygas poilsiui ir sukelia kuo mažiau streso savo organizmui. San Fransiske sukurtą teniso kamuoliuko dydžio žadintuvą „Sense“ jau dabar galima įsigyti už kiek mažiau nei pusantro šimto eurų. Tačiau vartotojų atsiliepimai kelia abejonių produkto sėkme – nemažai jų internete prietaisą apibūdino tik kaip gražų daikčiuką ant naktinio stalelio, kuris nepagerina miego kokybės net po kelių mėnesių naudojimo.

Bekontaktis termometras

Kitas išradimas, sulaukęs žurnalo „Time“ dėmesio – bekontaktis termometras. Tai – išeitis visiems, kurie vargsta bandydami pamatuoti sergančio vaiko temperatūrą tradiciniais būdais. Termometras naudoja infraraudonųjų spindulių technologiją ir greitai parodo duomenis. Nors pati produkto idėja nėra nauja, šiemet iš kitų veiksmingumu išsiskyrė „Arc InstaTemp“ modelis. Jį reikia pridėti prie kaktos maždaug dviejų centimetrų atstumu ir įjungti matavimo mygtuką. Prietaisas temperatūrą parodo jau po pustrečios sekundės. Jeigu temperatūra normali, lemputė prie ekrano dega žaliai, jeigu už normos ribų – raudonai. Produkto kūrėjai iš Airijos „Arc“ giriami už lengvą, patogų dizainą, tamsoje šviečiantį ekraną ir ilgaamžiškumą – termometrą galima naudoti iki 75 tūkst. kartų.

Neįprastos futbolo aikštės

Centriniai Tailando sostinės Bankoko rajonai nebeturi vietos plėstis – jie iš visų pusių apstatyti namais, čia nuolat vaikšto žmonės. Vietos tailandiečių mėgstamo futbolo aikštėms čia tiesiog nėra. Vis dėlto, viena šalies nekilnojamojo turto įmonė nusprendė nufotografuoti rajoną iš paukščio skrydžio ir pažymėti apleistas vietas arba neįprastų formų nenaudojamus žemės plotus. Tuomet tos vietos buvo užlietos betonu, nudažytos ir padengtos neslidžia medžiaga. Taip pasaulyje atsirado pirmosios ne stačiakampio formos futbolo aikštės. Pasak projekto kūrėjo Patarapurito Rungjaturapato, prie kitos formos aikštės vaikai priprato labai greitai:  „garsiausi pasaulio futbolininkai, pavyzdžiui, Neymaras, savo karjerą pradėjo būtent taip – nuo žaidimų gatvėse. Kas žino, galbūt ateityje vaikai iš Tailando bus tokie pat garsūs.“ Jau pastatytos dvi futbolo aikštės nuolat pilnos vaikų – jie čia žaidžia iškart po pamokų. Planuojama, kad šiemet miestą papildys ir daugiau neįprastos formos žaidimų aikštelių.

Be šių išradimų, verta paminėti ir į visas puses besisukančias padangas, bepilotes skraidykles su geresnės raiškos kameromis, belaides ausines ir lėles barbes, kūno formomis panašesnes į tikras mergaites. Žurnalas „Time“ kasmet pateikia 25 išradimus, kurie pasaulį daro gražesnį, išmanesnį ir linksmesnį.