Uostamiesčio Etnokultūros centro Viešųjų ryšių koordinatorė Viltė Motuzaitė pasakojo, kad ši tradicija puoselėjama nuo 2015-ųjų. Ypač pradžioje tai sulaukdavo itin didelio susidomėjimo.

Prasidėjus karantinui, jis atslūgo. Tačiau viliamasi, kad į šiandien vyksiantį renginį vėl sugužės minios svečių.

„Mūsų ansambliai, kurie šoks, bus tautiniais drabužiais, kad sugrąžintų dvasią. O visiems kitiems reikia apsirengti paprastai ir tiesiog prisijungti į šokius. Kol kas planuojame, kad akciją „apšildys“ mūsų ansamblis „Senoliai“. Jie padainuos. Po to prisijungs mūsų ansambliai „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Giedružė“ ir dar gali būti, kad atvyks vaikai iš Slengių“, – pasakojo V. Motuzaitė.

Akcija vyks ir prie Kurhauzo koncertų salės Palangoje, taip pat Kretingos Rotušės aikštėje, o esant blogam orui – Kultūros centro šokių salėje.

Palangoje šoks kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių ansambliai „Banguolis“ ir „Bočiai“ kartu su svečiais iš kitų Lietuvos ir Latvijos miestų.

17 val. Skuodo miesto aikštėje šis renginys vyks prie meno mokyklos, jį papuoš vietos folkloro ansamblis „Vereta“ su „Pintiniu“.

Džiaugdamiesi galimybe išeiti į viešąsias erdves, akcijos sumanytojai į liaudies šokio sūkurį stengsis įtraukti kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų kiekvienam prieinamu, išbandytu, pamėgtu. Rengėjai įsitikinę, kad nesudėtingi ir smagūs mūsų liaudies šokiai – visiems skirta ir ypač reikalinga pramoga.

„Tradicinis šokis, kaip ir džiugesys, pakili nuotaika, išgyvenami šokio sūkuryje, – geriausi vaistai ir energijos šaltinis, o šito mums dabar labiausiai reikia! – įsitikinusi akcijos koordinatorė Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografinio folkloro specialistė, folkloro ansamblių „Nalšia“, „Radasta“ ir „Poringės“ vadovė Audronė Vakarinienė. – Žinoma, prašome visų dalyvaujančiųjų akcijoje elgtis atsakingai, dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones, o pajutus bet kokį negalavimą, renginiuose nedalyvauti.“

Prie idėjos įgyvendinimo prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų, pavienių asmenų. Jų dėka rugsėjo 18 d. atviros šokių šventės nuvilnys aikštėse, kiemuose ir kitose visuomenei atvirose erdvėse. Didesni akcijos renginiai vyks Jono Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje, Ramybės skvere Kėdainiuose, Šėtos kultūros centre, Radviliškio miesto kultūros ir poilsio parke, Šeduvos miestelio aikštėje, Telšių Turgaus aikštėje, Butrimonių miestelio aikštėje, prie Skuodo rajono kultūros centro, Mosėdžio miestelio centre ir kituose miestuose ar miesteliuose.

Šeštą kartą rengiama akcija sostinės gyventojus ir miesto svečius rugsėjo 18 d. 18 val. pakvies į Vinco Kudirkos aikštę – renginys įsilies į Tautų mugę. Renginio dalyvius šokdins Tradicinių šokių klubas.

Akcija „Visa Lietuva šoka“, kurią inicijuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, paremta unikaliomis mūsų muzikinio, dainuojamojo ir šokamojo folkloro tradicijomis.

Per ją gyventojai kviečiami tuo pačiu metu susiburti ir mokytis tradicinių šokių, juos šokti, kartu dainuoti liaudies dainas.

Didesni akcijos renginiai penktadienį organizuojami Nepriklausomybės aikštėje Kaune, Ramybės skvere Kėdainiuose, aikštėje prie kunigaikščio Aleksandro paminklo Panevėžyje, K. Dineikos sveikatingumo parke Druskininkuose, Alytaus kultūros ir komunikacijos centro amfiteatre, aikštėje prie Tauragės kultūros rūmų ir kitose Lietuvos miestuose.

Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovų, penktus metus vykdomo projekto tikslas – įtraukti į liaudies šokio sūkurį kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų ne tik matomas scenose, bet ir kiekvienam prieinamas, išbandytas, pamėgtas.

Projektu siekiama populiarinti lietuvišką šokį, sukurti progą pabendrauti miestelių bendruomenėms, pagilinti žinias apie tautos tradicijas, kultūrą.

Kiekvieną atvykusį renginio organizatoriai planuoja išmokyti nesudėtingų tradicinių lietuviškų polkų, valsų, kadrilių. Atėjusieji bus kviečiami šokti visų penkių Lietuvos regionų – aukštaičių, dzūkų, sūduvių, žemaičių ir Mažosios Lietuvos – šokius.

Akcijos metu organizatoriai rekomenduoja šokti tradicinius lietuviškus šokius ir ypatingą dėmesį skirti savo krašto choreografiniam folklorui.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis, kasmet akcijos metu įvyksta per 100 šokių švenčių įvairiose Lietuvos vietovėse, jos suburia apie 20 tūkst. akcijos dalyvių ir stebėtojų.

Užaus, iškirps ir išvynios

Klaipėdos senamiesčio Meno kieme (Daržų g. 10) veikiančiose dirbtuvėse visą vasarą buvo galima susipažinti su audimo amatu – stebėti, kaip senovinėmis staklėmis audžiamas audeklas, o juostų audimo rėmeliuose „auga“ šimtaraštės juostos. Kultūros kvartalo įveiklinimo projekto „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai“ įgyvendinimo metu tris mėnesius veikusios audimo dirbtuvės patraukė tiek miesto turistų, tiek klaipėdiečių dėmesį. Audėjai Linai Pečiulytei, demonstravusiai audimo amatą bei mokiusiai audimo paslapčių besidominčiuosius, teko pabendrauti su svečiais net iš 32 šalių. Lietuvių tradiciniu amatu domėjosi turistai iš Meksikos, Čilės, Brazilijos, Tailando, Portugalijos, Kazachstano, Kinijos, Kanados Izraelio, Filipinų, Saudo Arabijos, Ispanijos, Italijos, Čekijos ir kitų valstybių. Dažnas noriai sėdo į audėjos vietą ir paaudė bent po kelis centimetrus audinio, fotografavosi prie staklių, stebėjosi ir grožėjosi eksponuojamais autentiškais krašto audiniais.

Kad ir kaip būtų gaila, audimo amatas Lietuvoje sparčiai nyksta. Daugelis vyresnio amžiaus kraštiečių, apsilankiusių dirbtuvėje, tik prisimena, kad panašias audimo stakles turėjo močiutės, mamos, yra matę, kaip namuose buvo audžiama. Šiandien reta moteris moka austi. Jei ne panašūs projektai, pristatantys tradicinius amatus, daugelis jaunosios kartos atstovų net neįsivaizduotų, kaip atrodo audimo staklės ar  rankomis išaustas audinys.     

Rugsėjo 15 d. 17.30 val. audimo dirbtuvių staklės simboliškai bus sustabdytos. Visi norintieji gali stebėti užaudimą, iškirpimą ir išvyniojimą, išvysti išaustus raštus ir paspėlioti, kokia bus šio naujo audeklo paskirtis.

Įtrauks smagi akcija

Šia proga šiandien 18–19.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2) vyks renginys „Moterų rankdarbystė“. Ten bus galima  stebėti ar net išbandyti lietuvininkų pirštinių, riešinių mezgimą, delmonų siuvimą ir siuvinėjimą, marškinių siuvinėjimą, vilnos verpimą, šimtaraščių ir beraščių juostų audimą, kutų rišimą ir kt., nuo 18 val. kojas pamiklinti šokių akcijoje „Visa Lietuva šoka“, kurioje dalyvaus miesto folkloro ansambliai bei klaipėdiečiai, neabejingi tradiciniams šokiams.

Smagi ir nuotaikinga akcija „Visa Lietuva šoka“ šalyje rengiama jau trečią kartą. Šaunios ir pašėlusios akcijos organizatoriai kviečia išmokti lietuviškų šokių, pasikrauti smagių emocijų, pagerinti savijautą ir maloniai pabendrauti. Abejojate, ar nemokate šokti? Ne bėda! Folkloro ansamblių nariai pasiruošę visus išmokyti – jie paaiškins, parodys ir įtrauks į smagų šokio sūkurį. Tradiciniai šokiai nereikalauja ypatingų sugebėjimų, tad juos šokti gali tikrai visi. Akcijos „Visa Lietuva šoka“ sumanytojai įsitikinę, kad smagūs mūsų liaudies šokiai – visiems skirta ir ypač reikalinga pramoga.

Mokys austi juostas

O projektas „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai“ darbščias moteris dar šį rudenį pakvies į tęstinius juostų audimo senoviniu skieteliu mokymus, vyksiančius Etnokultūros centre (Daržų g. 10).

Audimo skietelis – senas audimo įrankis, kadaise buvęs itin populiarus, tačiau šiandien primirštas. Juo galima išausti tiek margas beraštes, tiek raštuotas juosteles. Lietuvininkės šiuo įrankiu ausdavo stebėtinai gražias šimtaraštes juostas, kurias pritaikydavo aprangoje, buityje, dažnai dovanodavo mylimiesiems, garbiems svečiams bei įvairiomis progomis. Sena audimo technika, naudojant skietelį, patraukli tuo, kad įrankis neužima daug vietos, rankdarbis tampa mobilus, be to, nereikia verti nytelių.

Tęstiniai mokymai vyks trečiadieniais – rugsėjo 20, 27 d., spalio 4 d. 17.30 val. Būtina registracija tel. (8 46) 310 022. Dalyvių skaičius ribotas.

Smagus ir turiningas renginys rugsėjo 15 d. 18 val. visus kvies susitikti, pabendrauti, patirti smagių emocijų, kartu išmokti lietuviškų šokių, pažinti tautos kultūrą, tradicijas. O kur dar galimybė susipažinti, išbandyti tarpusavio santykio darnumą, malonumą bendrauti poroje ir būryje! Juk lietuviai nuo seno mėgo linksmintis vakaronėse, be to, ratelius ar šokius siedavo su kalendorinėmis šventėmis, darbo, vestuvių apeigomis.

Vienas svarbiausių akcijos tikslų – įtraukti į liaudies šokio sūkurį kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų ne tik matomas scenose, bet ir kiekvienam prieinamas, išbandytas, pamėgtas. O kuo daugiau šokėjų – tuo nuotaikingiau: prie šios idėjos įgyvendinimo prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų, šokių klubų, pavienių asmenų. Jų dėka atviros šokių šventės vyks aikštėse, kiemuose, salėse ar gamtoje. Didesni renginiai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Klaipėdoje, Jono Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje, prie Anykščių kultūros centro, Utenos kultūros centro kieme, prie Šilalės tvenkinio tilto, Kaišiadorių kultūros centre, centrinėje aikštėje Skuode, seniūnijos aikštėje Telšiuose, Betygalos miestelio aikštėje ir kituose etnografinių regionų centruose, miestuose ar miesteliuose.

Trečią kartą rengiama akcija sostinės gyventojus ir miesto svečius šiemet pakvies į Katedros aikštę. Susirinkusiems gros, tradicinių šokių mokys bei smagiai suktis kvies Vilniaus miesto folkloro ansambliai.

Prieš šventę šokių galima pasimokyti ir savarankiškai – Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainėje rasite juos visus: aukštaitiškus „Šėriau šėriau sau žirgelį“, „Buva dūda Vilniuj“, sūduvių krakoviaką, dzūkiškus „Trumpakojį“ ir „Biedną polką“, Mažosios Lietuvos „Trijų velnių valsą“, žemaičių „Kadagį“, visuose regionuose šokamą „Suktinį“ ir kitus.

Siekdamas populiarinti tradicinius šokius tarp mokyklinio amžiaus jaunimo, 2016 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Švietimo ministerija inicijavo konkursą „Visa mokykla šoka“, prie kurio aktyviai prisidėjo mokyklų bendruomenės. Konkurse dalyvavo net 108 Lietuvos mokyklos, o nugalėtojais tapo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija.

Visi jaunieji šokėjai kvietimą dalyvauti akcijoje „Visa Lietuva šoka“ priėmė su džiaugsmu ir rugsėjo 15 d. žada tradicinius šokius šokti savo mieste, kaime ar miestelyje rengiamose šventėse.

Akcija „Visa Lietuva šoka“, kurią rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, paremta unikaliomis mūsų muzikinio, dainuojamojo ir šokamojo fokloro tradicijomis, atsiskleidžiančiomis ir Lietuvos dainų šventėje.

Šventę aplankė ir žinomas Lietuvos sportininkas Žydrūnas Savickas.

Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų, amatų ir tradicijų mugę kasmet aplanko keli šimtai tūkstančių lankytojų, tačiau šiemet, kaip spėja šventės organizatoriai, skaičius bus dar didesnis. „Jau pirmosiomis mugės dienomis fiksavome didesnį svečių srautą nei bet kuriais metais anksčiau, todėl neabejojame, kad šių metų renginį galėsime vadinti didžiausia Tautų muge per aštuonerius metus“, – sako Vytenis Urba, šventės organizatorius.

Šiais metais mugė pirmą kartą išsiplėtė iš Gedimino prospekto ribų – akcija „Visa Lietuva šoka“ užpildė S. Daukanto aikštę, šeimos krepšinio turnyras, dviratukų varžybos „Herojai linksmais ratais“ sportuoti mėgstančių laukė Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės susipažinti su regionų kultūriniu paveldu siūlė Katedros aikštėje.

Šventės metu buvo pasiektas rekordas – „Lietuvos Barbekiu kepėjų“ asociacija iškepė 100 metrų obuolių virtinę, kuriai panaudojo 2000 obuolių, o sekmadienio popietę kepėjų komanda lankytojus V. Kudirkos aikštėje viliojo specialios receptūros mėsainiais.

Pasak Tautų mugės iniciatorių, šiais metais šventė ypatinga tuo, kad programoje kur kas daugiau įtraukiančių užsiėmimų, pramogų, todėl lankytojai ir patys gali tapti aktyvia mugės dalimi, artimiau susipažinti ir bendrauti. „Tai puikus būdas suvienyti skirtingų tautybių bendruomenes – kartu šokti, dainuoti, sportuoti, dalytis šventiškomis emocijomis“, - kalba V. Urba.

Sekmadienis – paskutinė mugės diena, tad nespėjusieji dar gali apžiūrėti prekeivių siūlomas gėrybes, pasiklausyti folklorinių ansamblių ar paskanauti specialios Tautų mugės arbatos žolininkų kiemelyje V. Kudirkos aikštėje.

Vilniaus Simono Daukanto aikštė rugsėjo 16-ąją tiesiog dūzgė nuo norėjusių šokti: į renginį susirinkę vilniečiai ir miesto svečiai mielai jungėsi prie tradicinių šokių mokiusių folkloro ansamblių, smagiai trypė Lietuvoje mėgstamą „Ratelinę polką“, oriai žingsniavo pagal iškilmingojo Žemaitijos „Lelinderio“ ritmą, „siuvo“ kartu su guviuoju Sūduvos krašto „Šiaučiuku-Kriaučiuku“ ar leidosi užliūliuojami kitų šokių, atskleidžiančių etnografinių regionų charakterius ir lietuviškų šokių įvairovę.

Šiemet sostinėje vykusiame renginyje tradicinių šokių melodijos buvo interpretuojamos ir šiuolaikiškai – smagia lietuviška polka su ragučiais akciją pradėjusi grupė „Vydraga“ kartu su vienu žymiausių šalyje elektroninės muzikos atlikėju DJ Saga nedavė atsikvėpti iki pat vakaronės pabaigos. Renginį vedė Loreta Sungailienė ir Darius Mockevičius.

Pasak akcijos koordinatorės Audronės Vakarinienės, užmojai – populiarinti šokius ir stiprinti lietuvių kultūrinės tapatybės pajautą – įvykdyti su kaupu. Lietuvos liaudies kultūros centro antrą kartą surengta akcija, kaip ir pernai, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo – joje dalyvavo daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mokyklų, mėgėjų meno kolektyvų ir pavienių asmenų net iš 57 savivaldybių, taip pat užsienio lietuvių bendruomenės iš Londono ir Hiutenfeldo.

Itin daug dalyvių akcijos organizatoriai sukvietė į Klaipėdos Menų kiemelį, Pasvalio Vytauto Didžiojo aikštę, prie Varėnos savivaldybės, o Šiaulių, Tauragės, Molėtų savivaldybėse renginiai ir šokių entuziastai pasklido po visą rajoną. Renginiai taip pat vyko: Laisvės aikštėje Panevėžyje, aikštėje prie Ukmergės kultūros centro, Skuodo centrinėje aikštėje, Butrimonių miestelio aikštėje bei kituose miestuose ir miesteliuose.

Klaipėdiečiai įsibėgėjantį rudenį jau antrą kartą pasveikins šokio ritmu.

Uostamiestis, kaip ir kiti Lietuvos miestai bei miesteliai, dalyvaus Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamoje akcijoje "Visa Lietuva šoka".

Klaipėdos etnokultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Vaida Vičinskienė paaiškino, kad uostamiestyje esančiame Meno kieme šokių šventė vyks rugsėjo 16 d. 18 val.

"Joje dalyvaus Klaipėdos folkloro ansambliai, sulauksime svečių ir iš Šilutės miesto bei rajono. Taip pat tikimės, kad prisijungs bei kartu šoks ir patys klaipėdiečiai", – pastebėjo V.Vičinskienė.

Norintieji greičiau įsilieti į šventės sūkurį kai kurių šokių gali pasimokyti ir savarankiškai – jie visi publikuojami Lietuvos liaudies kultūros centro interneto svetainėje.

"Tačiau tai tikrai nėra būtina. Niekada nebandžiusiam šokti šių šokių galbūt gali būti sudėtinga, tačiau šventės metu tikrai atsiras tokių, kurie įtrauks ir paskatins prisijungti. Kviesime šokti visus norinčius", – paaiškino pašnekovė.

Anot V.Vičinskienės, šia akcija labiau siekiama ne aukšto meistriškumo, o suvienyti žmones smagiai veiklai bei supažindinti juos su tradiciniais įvairių regionų šokiais.

Pastebima, kad praėjusiais metais nuotaikinga akcija sulaukė nemažai dėmesio. Tikimasi, kad jo netrūks ir šiais metais.

Šventės metu skambės gyva tradicinė muzika, šokėjai vilkės tradicinius kostiumus.

Smagi, nuotaikinga, unikali etninės kultūros akcija "Visa Lietuva šoka" šį šeštadienį 17 val. kviečia Lietuvos žmones mokytis tradicinių šokių, šokti juos, kartu dainuoti liaudies dainas ir muzikuoti. Akcija Klaipėdoje vyks Meno kieme (Daržų g. 10).

Įprasta, kad mes, Lietuvos žmonės, sakome esantys Dainų šalies atstovai. To neigti nereikėtų. Bet ar nesame paveldėję kitų vertingų tradicijų, kad ir puikių šokių? Ar nesižavime paprastu jų grožiu, smagumu ir galimybe kiekvienam atskleisti savo individualybę? Ar nesame pajutę, kokį džiaugsmą, energijos, gyvybingumo pliūpsnį jie teikia, kai prisijungiame prie šokančiųjų rato, kaip atsigauna dvasia ir kūnas, kaip smagu šokti poroje, jausti judesių darną?

Išaukštinti šokį – toks Lietuvos liaudies kultūros centro sumanytos akcijos tikslas. Pastaraisiais metais visuomenėje liaudies šokio pomėgis pastebimai auga, vyksta vakaronės, buriasi šokių klubai, kur jauni ir vyresni žmonės smagiai leidžia laisvalaikį, kuria šventinę nuotaiką, bendrauja. Taigi belieka šiam tikslui sutelkti visas pajėgas.

Renginio sumanytojai įsitikinę, kad nesudėtingi ir tikrai smagūs mūsų liaudies šokiai gali vienam vyksmui sutelkti didelį būrį žmonių, juos vienyti, stiprinti savos kultūrinės tapatybės pajautą.

Prie šios idėjos įgyvendinimo prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų, pavienių asmenų. Visų jų dėka šokių šventės vyks aikštėse, kiemuose, salėse, gamtoje ir kitose visuomenei atvirose erdvėse. Didesni akcijos renginiai bus surengti etnografinių regionų centruose ar kituose miestuose: Aukštaitijos regiono – Panevėžio Laisvės aikštėje, Dzūkijos regiono – Druskininkų Pramogų aikštėje, Mažosios Lietuvos krašto – Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centro kiemelyje, Sūduvos regiono – Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje, Žemaitijos regiono – Telšių Turgaus aikštėje.

Visa Lietuva šoks aukštaitiškąjį "Malūnėlį", suvalkietiškąjį "Šyvį", dzūkiškąjį "Sukčių", mažlietuviškąjį "Dustarą", žemaitiškąjį "Gyvaterį", visiems žinomą "Ant kalno karklai" ir kitus tradicinius šokius. Akcija taps ir svarbiu Etnografinių regionų metų įvykiu, padėsiančiu atskleisti regionų tradicinės kultūros ypatumus.