Vertinimai skiriasi

"Prieš ketverius metus Vyriausybės rodikliai buvo geresni", – konstatuoja Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys.

"Vilmorus" / "Lietuvos ryto" apklausoje lapkritį pasitikintys Ingridos Šimonytės Vyriausybe sakė 21 proc., nepasitikintys – 39,6 proc., o jos pirmtakais – Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetu po metų darbo – atitinkamai 20,6 ir 36,2 proc.

Dar vienas parametras – premjerų reitingai. "I.Šimonytė būdavo aukštai, vos netapo prezidente. Bet dabar ją teigiamai vertina apie trečdalį (33 proc.), o neigiamai – beveik pusė (49,6 proc.) apklaustųjų", – lygina V.Gaidys. Po pirmų metų darbo S.Skvernelio vertinimų balansas buvo teigiamas: 51,3 proc. jį vertino teigiamai, 23,7 proc. – neigiamai. O dar prieš ketverius metus anuometis premjeras Algirdas Butkevičius turėjo kone prezidentinį reitingą – 57,8 proc. jį vertino palankiai, 20 proc. – ne.

Vis dėlto, pabrėžia Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, Vyriausybių pirmųjų metų kontekstas per daug skirtingas, tad lyginti sudėtinga: "S.Skvernelio Vyriausybės pirmi metai buvo lengvi pasivaikščiojimai, palyginti, su kuo susiduria dabartinė: tai ir COVID-19, ir migrantų krizės. O I.Šimonytės ir jos Vyriausybės reitingus lyginant su pirmtakų priešpandeminiais, jie nedaug mažesni ir nelabai išsiskiriantys iš įprastų Lietuvoje."

Verslas per pastaruosius metus Vyriausybės veikloje netgi įžvelgė teigiamų pokyčių. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos "Investors‘ Forum" apklausoje I.Šimonytės Vyriausybės darbą geriau nei S.Skvernelio kadencijos pabaigoje įvertino 5 proc. daugiau apklaustų įmonių vadovų (56 proc.).

Kurie geresni

Verslas pozityviau mano ir apie dešimties iš keturiolikos ministerijų veiklą. Didžiausią – net 24 proc. – teigiamą pokytį pelnė Susisiekimo ministerija. Pernai metų pabaigoje prie prasčiausių buvusios Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos šiemet sulaukė penktadaliu daugiau palankių vertinimų. Teisingumo ministerijos vertinimas pakilo 16 proc., Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų – po 14 proc., Kultūros – 10 proc., Žemės ūkio – 8 proc., Aplinkos – 6 proc., Krašto apsaugos – 5 proc. Tačiau 10 proc.  suprastėjo gerai vertinančiųjų Finansų ministeriją, 5 proc. – Užsienio reikalų. Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų vertinimas nepakito.

Vertinant iš verslo pusės, geriausiai dirba Krašto apsaugos (73 proc. teigiamų vertinimų), Užsienio reikalų ir Susisiekimo (67) ministerijos, o sąrašo gale – Kultūros (50), Aplinkos (47) ir Žemės ūkio (46).

Nežinau, ar Lietuvoje šiandien yra nepatrauklesnis politinis postas už sveikatos apsaugos ministro. Ir iš A. Dulkio kūno kalbos ir komunikacijos matyti, kad įtampa didelė.

Tačiau, lyginant visuomenės nuotaikas, "Vilmorus" apklausoje dabartinius ministrus tauta akivaizdžiai myli mažiau nei ankstesnės kadencijos. Ne tik I.Šimonytė, skirtingai nei jos pirmtakas, turi neigiamą vertinimų balansą. Teigiamo, ir tai tik mikroskopinio, nusipelnę du ministrai: socialinės apsaugos ir darbo – Monikos Navickienės teigiamų vertinimų 0,9 proc. daugiau nei neigiamų ir krašto apsaugos – Arvydo Anušausko (daugiau 0,2). Tarp S.Skvernelio ministrų po pirmų metų tokių buvo pusė ir skirtumas teigiamų vertinimų pusėn kai kurių buvo net dviženklis.

Lyginant teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, pirmtakus šiek tiek lenkia tik trys dabartiniai Vyriausybės nariai. Daugiau neigiamai nei teigiamai vertintos už švietimą atsakingos ministrės, bet dabartinės vos geriau (Jurgita Šiugždinienė vertinama minus 15,1 proc.,  Jurgita Petrauskienė (minus 16,1). Dar prasčiau už dabartinį kultūros ministrą Simoną Kairį (minus 14,5 proc.) vertintas Šarūnas Birutis (minus 18,6).

Abu sveikatos apsaugos ministrai vertinami neigiamai, bet Aurelijaus Verygos, 2013 m. lapkritį prasčiausiai vertinamo ministro, neigiami vertinimai viršijo teigiamus 33,6 proc., o A.Dulkio dabar – 27,8. O anuomet nebuvo pandemijos. Tokią kritiką sukėlė A.Verygos kovos su alkoholio vartojimu priemonės.

Trūkumai: po metų darbo sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio neigiami vertinimai viršijo teigiamus 27,8 proc., tačiau jo pirmtako A.Verygos – net 33,6 proc. O anuomet nebuvo pandemijos. Žygimanto Gedvilos, Eriko Ovčarenkos / „BNS Foto“ nuotr.

Kodėl jie geriausi

Teigiamą vertinimų balansą turinčią socialinės apsaugos ir darbo ministrę M.Navickienę M.Baltrukevičius išskiria kaip labai aktyvią, ypač kovojant su skurdu, dėl šildymo kompensacijų, plečiant vienišo asmens pensijų gavėjų ratą. Ji inicijuoja užimtumo tarnybos modelio pokyčius, pasirašyta kolektyvinė sutartis su keturiomis svarbiomis profsąjungomis. Bet, primena analitikas, ši sritis iš tų, kur tik po kurio laiko paaiškės, kiek tos priemonės buvo efektyvios.

Antras turintis daugiau palankių nei neigiamų balsų – krašto apsaugos ministras A.Anušauskas, M.Baltrukevičiaus vertinimu, gali džiaugtis, kad jo vadovaujama ministerija gana sėkmingai įvykdė Lietuvos kariuomenei padėjusių afganistaniečių evakuacijos iš šios šalies operaciją. Ši ministerija prisideda ir sprendžiant nelegalių migrantų krizę, bet lieka šešėlyje, tad ministrui nemalonesnėse situacijose nereikia prisiimti atsakomybės.

"Bet krašto apsaugos ministrų kėdė visuomet buvo patogi, išskyrus Juozo Oleko skandalą dėl auksinių šaukštų. Dažniausiai tai tas ministro postas, kur kyla mažiausiai kontroversijų", – konstatuoja M.Baltrukevičius.

Bet taisyklės – ne be išimčių. Štai V.Gaidys primena: "Užsienio reikalų ministerijai aštuonerius metus vadovavęs Linas Linkevičius visą laiką buvo vertinamas teigiamai. Atrodė, šios srities ministras visada bus palankiai vertinamas pagal postą, o ne pagal ką kita. Bet štai L.Linkevičius buvo tarp populiariausių politikų, o dabar Gabrielius Landsbergis – tarp nepopuliariausių. Gal asociacijos ne su ministerija, o su kuo kitu, gal su pavarde?" Jo reitingai gali dar sumažėti po skandalo dėl „Belaruskalij“. Ministras dėl jo net parašė atsistatydinimo pareiškimą.

Nevienareikšmiškai vertinami dėl Taivaniečių atstovybės susikomplikavę santykiai su Kinija. Daug kritikos Baltarusijos klausimais, bet, pastebi M.Baltrukevičius, čia yra aiškus tęstinumas – ir ankstesnės Vyriausybės, ir užsienio reikalų ministro požiūris buvo toks pats, tai daugiau pavardės, kito konteksto klausimas. Bet, atkreipia dėmesį analitikas, akivaizdu, kad trūksta koordinacijos tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, ir čia vieno kalto nėra.

Antirekordininkų penketas

G.Landsbergis – ketvirtas ELTA užsakymu atliktoje "Baltijos tyrimų" apklausoje, aiškinantis, kuris ministras blogiausias. Trejetuke – sveikatos apsaugos, ekonomikos ir inovacijų ir vidaus reikalų ministrai. Pirmas ketvertukas ir generavo daugiausia neigiamų vertinimų.

"Nežinau, ar Lietuvoje šiandien yra nepatrauklesnis politinis postas už sveikatos apsaugos ministro. Ir iš A.Dulkio kūno kalbos ir komunikacijos matyti, kad įtampa didelė, girdėjome ir apie grasinimus jam. Antra vertus, ministras tampa ir nepakeičiamas, nes kas dabar sutiktų eiti šias pareigas?" – sako M.Baltrukevičius.

Bet krašto apsaugos ministrų kėdė visuomet buvo patogi, išskyrus Juozo Oleko skandalą dėl auksinių šaukštų. Dažniausiai tai tas ministro postas, kur kyla mažiausiai kontroversijų.

Žinoma, matome sergamumo skaičius, skiepijimo eigą, tad, pasak analitiko, visi sutiktų, kad galima būtų ir geriau, nors, palyginti su kitomis regiono šalimis, nesame blogiausi. Beje, A.Dulkys – vienintelis šios Vyriausybės ministras, kuriam per pirmus metus poste teko išbandymas interpeliacija.

Antra "Baltijos tyrimų" blogiausiųjų sąraše – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ir "Vilmorus" apklausoje ji – dugne: ją neigiamai vertina net 63,5 proc. respondentų, ir tai blogiausias rezultatas tarp ministrų. Pasak M.Baltrukevičiaus, metų pradžioje matomumo prasme ši ministerija buvo palankioje padėtyje, nes koordinavo paramą nukentėjusiems nuo pandemijos verslams. Bet ministrės asmeniniams reitingams neigiamą įtaką galėjo daryti ne visiems patinkančio galimybių paso įvedimas, o jį koordinavo ši ministerija. "Bet labiausiai reitingai nukenčia ne nuo buvimo ministre, bet dėl daugelio žmonių gana kontroversiško požiūrio į Laisvės partiją ir jos siūlymus dėl partnerystės įteisinimo ar lengvų narkotikų dekriminalizavimo", – neabejoja M.Baltrukevičius. Neabejotinai dėl tos pačios priežasties į "Baltijos tyrimų" blogiausiųjų penketuką pateko ir tai pačiai partijai atstovaujanti teisingumo ministrė E.Dobrovolska.

Trečia tarp blogiausiųjų – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. "Vienu metu ir premjerei buvo kilęs klausimas, kaip spręsti šią situaciją. Buvo pasirinkta sustiprinti ministrės komandą, kad krizinėje situacijoje dėl migrantų situacija stabilizuotųsi. A.Bilotaitė atrodė visiškai sutrikusi. Iš pradžių retorika iš jos lūpų buvo gąsdinanti, o paskui, kai reikėjo steigti migrantų sulaikymo centrus, stebėtasi, kodėl visuomenė taip nusiteikusi prieš migrantus ir jų bijo", – pastebi M.Baltrukevičius.

Visas "Baltijos tyrimų" penketukas ir "Vilmorus" apklausoje vertinami labai neigiamai: A.Armonaitė (49,7 proc. neigiamų vertinimų daugiau nei teigiamų), E.Dobrovolska (39,6), G.Landsbergis (38,8), A.Dulkys (27,8), A.Bilotaitė (19,8).

"Kaip sakoma, kiekviena problema turi savo pavardę", – sako V.Gaidys. A.Dulkys neigiamus vertinimus gauna dėl COVID-19 pandemijos valdymo, A.Bilotaitė, iš dalies ir G.Landsbergis – dėl nelegalių migracijos krizės. A.Armonaitė, E.Dobrovolska – dėl partnerystės įteisinimo, silpnų narkotikų dekriminalizavimo siūlymų.

Kontrastai: užsienio reikalų ministras L.Linkevičius visada buvo vertinamas teigiamai. Atrodė, šios srities vadovo vertinimai visada bus palankūs. Bet G.Landsbergis – tarp nepopuliariausiųjų. Gal tai asociacijos ne su ministerija? Luko Balandžio, Roko Lukoševičiaus / „BNS Foto“ nuotr.

Pastaruoju metu bene ryškiausiai krenta žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko reitingai (neigiami vertinimai viršija teigiamus 25,6 proc.). Bet, M.Baltrukevičiaus vertinimu, Vyriausybė nusiteikusi rimtai žiūrėti į Europos žaliąjį kursą, o visa kita, dėl ko prie ministro kimbama, tėra detalės. Ūkininkams teks susidurti su daug jiems nepatogių dalykų, tad įtampos neišvengiamos. Pasak analitiko, situaciją kažkiek galima būtų koreguoti komunikacija, stengiantis geriau susikalbėti.

Aplinkos ministro Simonas Gentvilo neigiamas vertinimų balansas 21,5 proc. Pasak M.Baltrukevičiaus, pagrindinis metų klausimas buvo automobilių taršos mokestis. Yra įsipareigojimai, susiję su Europos žaliuoju kursu, pasauliniu klimato kaitos stabdymu, o Lietuva su Estija buvo bene vienintelės ES, kurioms šioje srityje reikėjo kažką nuveikti daugiau. Bet šie siūlymai galėjo kirsti per ministro ir valdančiųjų populiarumą.

Veikia incognito?

Arčiau autsaiderių ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak M.Baltrukevičiaus, šią ministeriją metų pradžioje buvo galima pervardyti į Astravo atominės elektrinės ministeriją, nes ministrą matėme tik per šią prizmę. Dabar galima pasidžiaugti artėjančiais prie sėkmingo įgyvendinimo jungčių projektais. Bet esminis klausimas – augančios energijos išteklių kainos. Nors ne ministerijos darbas jas amortizuoti – čia daugiau visos valstybės pasirinkimas, kaip jos finansinė politika reaguos į situaciją, bet kažkiek tame dalyvauja ir Energetikos ministerija, tad reikėtų daugiau matyti ir ministro poziciją.

Tačiau, žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonės "Mediaskopas" duomenimis, pagal ministrus mininčių pranešimų skaičių Lietuvos žiniasklaidoje D.Kreivys – visiškas autsaideris. Žinoma, sveikatos apsaugos ministro per pandemiją matomumu nepavysi, bet aštuonių kartų atotrūkis kažin ar adekvatus.

"Vilmorus" apklausoje D.Kreivio neigiamų vertinimų persvara prieš teigiamus net 23,3 proc., ir tai yra šeštas blogiausias rezultatas. Šeštas jis ir "Baltijos tyrimų" blogiausiųjų sąraše, o "Investor’s Forum" tyrime patenka į prasčiausiai vertinamųjų penketuką.

Panašu, kad dalis ministrų dirba beveik incognito. M.Baltrukevičius pastebi: visos Vyriausybės kontekste premjerė I.Šimonytė yra labai stipri figūra ir gal dėl to dalis komandos lieka šešėlyje. Pavyzdžiui, iš karto buvo aišku, kad jame atsidurs žmogus, kuris vadovaus Finansų ministerijai. Šios srities ministrai visada matomi formuojant valstybės biudžetą, bet dabar turime ministrę pirmininkę – profesionalią ekonomistę, tad natūralu, jog finansų ministrė Gintarė Skaistė dar labiau atsiduria jos šešėlyje. Vis dėlto pastangų išeiti iš jo ministrė deda nepakankamai: G.Skaistė "Mediaskopo" matomiausių ministrų sąraše – ketvirta nuo galo.

Mažai matomas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis – "Vilmorus" apklausoje jo įvertinti negalėjo 61,8 proc., tikėtina todėl, kad neįsivaizduoja, ką jis nuveikęs, nors tikrai turėtų kuo pasidžiaugti. Kas su juo turi daugiau reikalų, jį giria, pavyzdžiui, verslas "Investor’s Forum" tyrime jį iškėlė į antrą trečią poziciją ir Susisiekimo ministeriją įvertino kaip didžiausią pažangą padariusią. Žinoma, klausimas, koks bus jo vertinimas po skandalo dėl „Belaruskalij“ ir apskritai, ar po jo jis liks ministru.

56,3 proc. "Vilmorus" respondentų negalėjo įvertinti ir kultūros ministro Simono Kairio. "Jei ne skandalas dėl ketinimų pirkti baldus iš bendrapartiečio įmonės ir ne Petro Cvirkos monumento Vilniuje nukėlimo istorija, kur ministerijos ir negalima įvardyti pagrindine veikėja, kažin kiek S.Kairį viešai būtume matę", – pastebi M.Baltrukevičius. Pasak jo, svarbu, kad vyksta Kultūros tarybos pertvarka, Kaunas rengiasi tapti Europos kultūros sostine. Bet ministras, "Mediaskopo" duomenimis, – prie tyliausių.

Pozityvumas: "Nėra, kad kuris labai akivaizdžiai iškristų iš konteksto, kad būtų sunkiai suprantama, kodėl jis eina tokias pareigas, o taip būdavo ankstesnėse Vyriausybėse. Kol kas mažiau ir skandalų", – mano M.Baltrukevičius. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Pagrindinės metų temos – pandemija ir migrantų krizė, tad nenuostabu, kad už šias sritis atsakingi ministrai dažniausiai ir buvo žiniasklaidos minimi. Pasak "Mediaskopo" analizės ir duomenų sprendimų vadovės Vilūnės Kairienės, A.Dulkys išlieka dažniausiai minimu ministru, nors pavasarį priimtas sprendimas kiek sumažinti jo komunikacinį intensyvumą, kad būtų daugiau girdimi kitų specialistų balsai ir nuomonės. Tiek migrantų krizės, tiek ir su pandemija susijusių judėjimo suvaržymų atveju komunikacijos poreikį su kaupu patenkino vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. Viena nuosekliausių – užsienio reikalų ministro G.Landsbergio komunikacija.

Bet, pastebi V.Kairienė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė, pradėjusi kadenciją kaip viena aktyviausiai komunikuojančių Vyriausybės atstovų, antroje pirmųjų savo kadencijos metų pusėje kažkodėl tai darė pastebimai mažiau.

Tarp labiau matomų – ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak M.Baltrukevičiaus, ji gana aktyvi. Pandemijos kontekste ją matome kalbant, kad moksleiviams turėtų išlikti kontaktinis mokymasis. Nemažai diskutuojama dėl Tūkstantmečio mokyklų koncepcijos, ir yra rizikos, ar nedidės vaikų galimybių atskirtis. Nuo 2024 m. stojantiesiems į universitetus reikės trijų egzaminų, ir tai yra teigiamas žingsnis, nes reikia kelti aukštojo mokslo kartelę. Reikšmingas ir jungtinių klasių naikinimas bent 5–8 klasių segmente, nors tai gali turėti įvairių padarinių. Pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo – laimėjimas, nes lig šiol to nepavykdavo, tačiau dar neaišku, kaip jis bus įgyvendintas.

Iš konteksto neiškrenta

M.Baltrukevičiaus vertinimu, labiau sėkmė šią kadenciją lydi ministrus A.Anušauską, M.Navickienę, M.Skuodį. O mažiau? "Nėra, kad kuris labai akivaizdžiai iškristų iš konteksto, kad būtų sunkiai suprantama, kodėl kažkas eina tokias pareigas, o taip būdavo ankstesnėse Vyriausybėse. Kol kas mažiau skandalų, nei buvome įpratę. Buvo momentas, kai atrodė, kad būtų visai logiška atsisveikinti su A.Bilotaite, bet dabar situacija ministerijoje lyg ir stabilizuojasi", – mano analitikas.

Susumavus "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" (pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą), "Baltijos tyrimų" / ELTA ir "Investor’s Forum" apklausose ministrams tekusias vietas, geriausiai vertinami ministrai – A.Anušauskas, M.Skuodis, M.Navickienė, o autsaideriai – A.Armonaitė ir A.Dulkys.

Nors dabar opozicijoje dirbantis ekspremjeras S.Skvernelis ir kai kurie jo Vyriausybės nariai aršiai kritikuoja dabartinį ministrų kabinetą, vis dėlto verta priminti, kaip ekspertai vertino jų pirmuosius metus. Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Vitalio Nakrošio nuomone, "S.Skvernelio technokratų Vyriausybės problema – politinio palaikymo Seime stygius. Maža to, mažėja Vyriausybės populiarumas visuomenėje, susilpnėjo valdančioji dauguma, iš jos pasitraukus seniesiems socialdemokratams". O Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas anuomet sakė: "S.Skvernelio Vyriausybė kadencijos pradžioje metėsi siūlyti daugybę permainų, neretai ne pirmaeilės svarbos, nepasvertų ir net tarpusavyje nesuderintų, tik sukeldama visuomenėje sąmyšį. Daug kur užprogramuotas realių reformų imitavimas, pavyzdžiui, keistos idėjos apie nacionalinį valstybinį banką ar valstybinį alkoholio prekybos tinklą, vaistinių privatizavimą. Verslo žmonės sako, kad šią valdžią reikia tiesiog pralaukti."

XVIII Vyriausybės ministrai: nuo geriausiai vertinamo iki prasčiausiai

1. Krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas

2. Susisiekimo – Marius Skuodis

3. Socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė

4. Finansų – Gintarė Skaistė

5. Švietimo, mokslo ir sporto – Jurgita Šiugždinienė

6. Kultūros – Simonas Kairys

7. Žemės ūkio – Kęstutis Navickas

8. Užsienio reikalų – Gabrielius Landsbergis

9. Teisingumo – Evelina Dobrovolska

10–11. Aplinkos – Simonas Gentvilas

10–11. Vidaus reikalų – Agnė Bilotaitė

12. Energetikos – Dainius Kreivys

13. Ekonomikos ir inovacijų – Aušrinė Armonaitė

14. Sveikatos apsaugos – Arūnas Dulkys

Sąrašo eilė sudaryta pagal "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" (pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą), "Baltijos tyrimų" / ELTA ir "Investor’s Forum" apklausose ministrams tekusių vietų sumą.

Tik du ministrai – su pliuso ženklu

(teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas, proc. p)

1. M.Navickienė +0,9

2. A.Anušauskas +0,2

3-4. M.Skuodis -12

3-4. G.Skaistė -12

5. S.Kairys -14,5

6. J.Šiugždinienė -15,1

7. A.Bilotaitė -19,8

8.S.Gentvilas -21,5

9. D.Kreivys -23,3

10. K.Navickas -25,6

11. A.Dulkys -27,8

12. G.Landsbergis -38,8

13. E.Dobrovolska -39,6

14. A.Armonaitė -49,7

Šaltinis: "Vilmorus" / "Lietuvos rytas"

infogram.com nuotr.

Visuomenės požiūris teigiama kryptimi keitėsi tiek dar neseniai nepalankaus vertinimo rekordus siekusio „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, tiek sveikatos apsaugos ministro bei „socialdarbiečių“ lyderio atžvilgiu. Visgi nepaisant pozityvesnio visuomenės įvertinimo, lapkritį net 6 valdantiesiems priklausantys politikai atsiduria nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtuke.

Tuo metu palankaus vertinimo reitingo lyderiai nesikeitė – visuomenė ir toliau geriausiai vertina buvusius ir esamus šalies vadovus, o pastarąjį mėnesį 3 proc. kritęs prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas per mėnesį sugebėjo grįžti į anksčiau užimtas pozicijas.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 14-27 dienomis atliktos apklausos duomenys, lapkritį, tarp visų politikų, labiausiai augo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palankaus vertinimo reitingas. Lyginant su ankstesnio mėnesio analogiška apklausa, prasčiausiai visuomenės apklausose kotiruojamas ministras, palankiau įvertintas 7 proc. punktais. Šiuo metu A. Verygą palankiai vertina 29 proc. piliečių,o 62 proc. gyventojų mano priešingai.

Panašiai šoktelėjo ir kitų valdančiųjų palankus vertinimas. Prieš mėnesį aptirpęs premjero Sauliaus Skvernelio reitingas į viršų stiebėsi 6 procentiniais punktais. Kadangi apklausa užbaigta lapkričio 27 d., visuomenėje didelio atgarsio susilaukusi asfaltuojama premjero kelio istorija reitinguose neatsispindi. Vyriausybės vadovą šiuo metu palankiai vertina 50 proc. piliečių, 40 proc. deklaruoja palankumo premjerui nejaučiantys.

6 proc. punktais geriau vertinamas „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Visgi šiuo metu jis ir toliau išlieka prasčiausiai vertinamas politikas šiame reitinge. Tai, kad R. Karbauskį palankiai vertina teigia 19 proc. piliečių, o 73 proc. deklaruoja priešingą nuomonę.

Tiek pat – 6 proc. – šoktelėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko palankus vertinimas. Opozicinės partijos lyderį palankiai ir nepalankiai vertinančių gyventojų dalis sutampa – ji siekia 40 proc.

Buvusį G. Palucko bendrapartietį, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininką Gediminą Kirkilą, visuomenė, palyginti su analogiška apklausa prieš mėnesį, įvertino taip pat palankiau. Viešoji nuomonė dėl šio politiko teigiamai pasikeitė 5 procentiniais punktais. Valdančiajai daugumai priklausantį „socialdarbietį“ šiuo metu palankiai vertina 27 proc., o 60 proc. vertina nepalankiai.

Kiek mažiau, 4 procentiniais punktais, pagerėjo europarlamentarės Aušros Maldeikienės (palankiai vertina 46 proc., nepalankiai – 40 proc.), europarlamentaro ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho (palankiai 33 proc., nepalankiai - 53 proc.) bei nušalintojo prezidento Rolando Pakso (atitinkamai 27 proc. ir 58 proc.) vertinimas.

Tuo tarpu 3 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį pagerėjo 5 visuomenės veikėjų vertinimai: dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos (84 proc. ir 11 proc.), kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus (82 proc. ir 10 proc.), Seimo narės Ingridos Šimonytės (51 proc. ir 40 proc.), žurnalisto Edmundo Jakilaičio (49 proc. ir 32 proc.) bei judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio Arvydo Juozaičio. Pastarąjį palankiai įvertino 31 proc. ir nepalankiai 40 proc. respondentų.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito ar pokyčiai minimalūs.

Valdantieji dominuoja

Nepalankiausiai vertinimų visuomenės veikėjų dešimtuke dominuoja valdantiesiems priklausantys politikai. Šiame dešimtuke net 6 valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai. Į prasčiausiai vertinamų asmenybių sąrašą papuola R. Karbauskis, A. Veryga, G. Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (nepalankiai vertina 57 proc., palankiai – 22 proc.), ekspremjeras ir Seimo frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausantis Algirdas Butkevičius (atitinkamai 55 proc. ir 31 proc.) bei kelis kartus frakcijas keitęs ir šiuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausantis politinės jėgos „Centro partija – gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis (51 proc. ir 29 proc.).

Šiame dešimtuke taip pat profesorius Vytautas Landsbergis (nepalankiai vertina 61 proc., o palankiai – 28 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (atitinkamai 59 proc. ir 31 proc.), R. Paksas bei V. Uspaskichas.

Palankiausiai vertinami buvę ir esami šalies vadovai

Vykusi apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentą G. Nausėdą, kadencijas baigusius V. Adamkų bei Dalią Grybauskaitę (palankiai vertina 62 proc., nepalankiai – 30 proc.). Tarp palankiausiai (palankiai vertina daugiau nei pusė apklaustųjų) vertinamų rikiuojasi europarlamentaras Liudas Mažylis (58 proc. ir 20 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (53 proc. ir 34 proc.) bei I. Šimonytė.

Dar yra 10 politikos bei visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki – tai S. Skvernelis, E. Jakilaitis, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai vertina 47 proc., nepalankiai – 26 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (atitinkamai 47 proc. ir 35 proc.), A. Maldeikienė, Andrius Tapinas (45 proc. ir 34 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (45 proc. ir 41 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (44 proc. ir 40 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (42 proc. ir 37 proc.) bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 26 proc.).

Apklausa vyko 2019 m. lapkričio 14-27 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 122 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Taip pat palankiai vertinami yra kandidatai į prezidentus – Gitanas Nausėda (3 vieta sąraše), nepaisant to, kad šio reitingai per pastarąjį mėnesį kiek nukrito, bei Ingrida Šimonytė (7 vieta). Pagal apklausų rezultatus, kandidatą ir premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina labiau neigiamai nei teigiamai (15 vieta), o paklausti apie kandidatą Arvydą Juozaitį (19 vieta) trečdalis respondentų neturi nuomonės. Atlikto tyrimo duomenys taip pat skelbia, kad pastarąjį mėnesį labiausiai kilo didžiausių Lietuvos miestų - Kauno ir Vilniaus - merų reitingai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 - balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, palankiai vertinančių tiek Visvaldą Matijošaitį (62 proc.), tiek Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių (43 proc.), lyginant su pastarojo mėnesio rezultatais, gyventojų padaugėjo 9 procentiniais punktais. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį (48 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką (35 proc.) palankiai vertinančių padaugėjo 5 procentiniais punktais, 4 procentiniais punktais pagerėjo susisiekimo ministro Roko Masiulio (39 proc.) vertinimas.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis palankiausiai vertinamų asmenų sąraše yra 15-oje pozicijoje ir turi neigiamą vertinimo balansą - nepalankiai atsiliepusiųjų yra daugiau nei palankiai (43 proc. prieš 50 proc.). Eltos kalbinti politologai teigia, kad ministro pirmininko populiarumo traukinys jau nuvažiavo, o jeigu bus patirtas fiasko prezidento rinkimuose, politinė karjera pakibs ant plauko. Jų teigimu, tokią situaciją nulėmė griežta premjero retorika bei Vyriausybės padarytos klaidos.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Antano Kulakausko, neigiamą visuomenės nuomonės balansą labiausiai lemia nekorektiška premjero retorika, išryškėjusi per mokytojų streikus ir besitęsianti iki šiol.

„Tos išmoktos viešųjų ryšių pamokos, kurias demonstravo premjerystės pradžioje, išseko, o dabar bendraujant su publika viršų ima ankstesnė statutinės tarnybos patirtis. Kai kam tai patinka, bet daugumai paprastai negali patikti. Ko gero, tai (neigiamas vertinimo balansas. - ELTA) dėsninga“, - teigė politologas, pridėdamas, kad abejoja, ar S. Skverneliui pavyks grįžti į aukštumas. Pasak A. Kulakausko, taip nutiktų nebent tada, jeigu konkurentai padarytų nedovanotinas klaidas.

Savotišką premjero bendravimo būdą išskiria ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas, tikindamas, kad S. Skvernelis komunikuoja taip, kaip buvę premjerai, pavyzdžiui, Algirdas Butkevičius, niekada nepasisakytų. Jo teigimu, ministras pirmininkas savo reputacija moka ir už Vyriausybės klaidas. Tad tokioje situacijoje būdamas - turėdamas dviprasmišką poziciją visuomenėje ir kandidatuodamas į prezidento postą - premjeras rizikuoja savo karjera. Anot politologo, S. Skverneliui nepasisekus šiuose rinkimuose jo politinė karjera ilgai netrukus gali ir pasibaigti.

„Manau, jau vėlokai sugrįžti (į lyderių pozicijas pagal visuomenės vertinimą. - ELTA). O jeigu dar nepateks į antrą turą... Jeigu pateks į antrą turą ir pralaimės, bus negerai kaip politikui, bet dar blogiau - jeigu nepateks. O dabar tyrimai rodo, kad gali ir nepatekti. Klausimas, ar Ramūnui Karbauskiui tada jis bus reikalingas. Manau, reitinguose „valstiečius“ tempia būtent S. Skvernelis. Pažiūrėkite į R. Karbauskio reitingus - lyginasi su Valdemaru Tomaševskiu, tai S. Skvernelio pralaimėjimas gali smogti per reitingus ir gali būti, kad jo karjera 2024-aisiais su Seimo rinkimais būtų baigta. Daug kas priklauso nuo šių rezultatų“, - sakė V. Dumbliauskas.

S. Skvernelio pralaimėjimas gali smogti per reitingus ir gali būti, kad jo karjera 2024-aisiais su Seimo rinkimais būtų baigta.

Tuo metu kitas kandidatas - Gitanas Nausėda - nepaisant to, kad, „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, jo teigiamas reitingas nukrito 3 procentiniai punktais nuo praėjusį mėnesį darytos apklausos, ir toliau išlieka vienas lyderių pagal visuomenės vertinimą.

Kaip teigia MRU politologas V. Dumbliauskas, G. Nausėdos rinkimų taktiką galima apibūdinti angliškuoju terminu „catch all“, kuris reiškia, kad siekiama įtikti visiems rinkėjams, būti visų prezidentu.

„Tai sekasi kol kas. Žinoma, kai kur apeina (atsakymus. - ELTA), kai kur nepasisako aiškiai, bet reikia suprasti - čia jo gyvenimo šansas. Po 4 metų, jeigu dabar nelaimės, jis niekam nebus įdomus“, - komentavo V. Dumbliauskas.

Pasak VDU profesoriaus A. Kulakausko, vienas iš G. Nausėdos kozirių - politinės istorijos neturėjimas. Anot politologo, ne daug kas atsimena, ką kandidatas kalbėjo apie politinius ir ekonominius klausimus dirbdamas bankiniame sektoriuje. Kitas pranašumas - stabilumo įvaizdis.

„Daugumą žmonių reformos gąsdina - gal per nago juodymą kažkas pagerės, bet yra rizika, kad man gali pablogėti. Tad kol nėra labai blogai, geriau nejudinti. Ir G. Nausėda yra tas kandidatas, kuris beveik garantuoja, kad niekas iš esmės nepasikeis. O taip, kaip yra - tendencija gerėja. Ir daugeliui to gana. O tiems, kam blogai, - jie paprastai į rinkimus neina“, - sako A. Kulakauskas.

Pasak jo, ryškiausias antipodas G. Nausėdai yra Vytenis Povilas Andriukaitis, siūlydamas visapusiškas permainas Lietuvoje. Politologo teigimu, Lietuva jau 30 metų važiuoja „dešine kelio puse“, ir nors, anot A. Kulakausko, kairės poreikis tiek ekonomiškai, tiek politologiškai juntamas, visuomenė subjektyviai to nejaučia.

Eltos užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad socialdemokratų atstovas prezidentiniuose rinkimuose V. P. Andriukaitis vertinamas palankiai yra 44 proc. respondentų (12 vieta), konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę palankiai vertina 52 proc. (7 vieta), „Lietuva yra čia“ judėjimo lyderį ir kandidatą į prezidentus A. Juozaitį - 37 proc. (19 vieta), o kandidatą nuo Lietuvos centro partijos Naglį Puteikį (20 vieta) - 36 proc.

Nepaisant to, kad didžioji dalis apklaustųjų A. Juozaitį vertina pozityviai, trečdalis žmonių išsakė negalintys įvardinti savo nuomonė apie kandidatą - tai didžiausias procentas iš visų sąraše esančių pavardžių. Politologai mano, kad tai gali būti papildomas politinės paramos resursas, tačiau abejoja, ar pavyks jį panaudoti šiems prezidento rinkimams.

„Jaunajai kartais jis yra kažkoks praeities dalykas, buvo daug metų dingęs. Grįžimas į politiką buvo labai netikėtas ir didelė visuomenės dalis jo tiesiog nežino, tad nė kiek nesistebiu (tokiais rezultatais. - ELTA). Manau, kad prezidento rinkimams aktyvuoti šio rezervo nespės - nebent 2020-ųjų Seimo rinkimams“, - teigė V. Dumbliauskas.

Anot VDU prof. A. Kulakausko, A. Juozaičiui savo agitaciją reikėtų tikslingai nukreipti į neapsisprendusiuosius.

„Kai yra rezervas dalyvaujantiems politinėje kovoje - agitacija turi būti nukreipta į juos. A. Juozaitis labiau konsoliduoja tuos, kurie yra jo šalininkai nuo pat pradžių. Ką daugiau pritraukė, man atrodo, neužtenka. Dalis tų neapsisprendusiųjų vis tiek neina į rinkimus, o kita dalis - apsispręs tik paskutiniu momentu. Paprastai jie apsisprendžia menamo nugalėtojo naudai“, - komentavo A. Kulakauskas.

Remiantis naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatais, tarp palankiausiai įvertintų yra ir Vytauto Didžiojo universiteto kandidatas į Europos Parlamentą su konservatorių sąrašu istorikas Liudas Mažylis (56 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius (53 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (49 proc.), žurnalistai Edmundas Jakilaitis (47 proc.) bei Andrius Tapinas (44 proc.), „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis (40 proc.).

Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus: sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (68 proc. įvertino nepalankiai), nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą (62 proc.), Artūrą Zuoką (61 proc.), Vytautą Landsbergį (60 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą į prezidentus Valdemarą Tomaševskį (59 proc.), valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį (59 proc.), Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą (58 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (57 proc.) ir buvusį premjerą Algirdą Butkevičių (56 proc.).

Pozicijas tarp nemėgstamiausių politikų „sustiprinęs“ A. Veryga yra ministras, kurį nepalankiai vertina daugiau nei du trečdaliai šalies piliečių.

A. Verygos palankaus vertinimo reitingo smukimas 4 procentiniais punktais sutampa su garsiai nuskambėjusiais skandalais, kilusiais pateikus naują vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašą bei ministerijos valia į teisėsaugos akiratį įstūmus apie e.sveikatos sistemos spragas viešai pranešusį saugumo ekspertą.

Šiuo metu net 73 proc. šalies piliečių apie A. Verygą atsiliepia skeptiškai, 20 proc. turi priešingą nuomonę. Sumažėjus gyventojų, kurie palankiai vertina A. Verygą, sveikatos apsaugos ministras tapo vienu nemėgstamiausių šalies politikų.

Pagal nepalankaus vertinimo reitingą jį lenkia tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Šį politiką visuomenė vertina nepalankiausiai - V. Tomaševskiu nepasitiki 63 proc. gyventojų ir pasitiki tik 13 proc. šalies piliečių.

Tuo tarpu A. Maldeikienės reitingų negerina ir jos įsitraukimas į prezidento rinkimų procesą. Šios politikės palankaus visuomenės vertinimo reitingas smuko ryškiausiai - 5 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių Seimo narę. Šiuo metu politikę teigiamai vertina 47 proc. ir 43 proc. nepalankiai.

4 procentiniais punktais paaugo nepasitenkinimas ir buvusiu Viliaus meru Artūru Zuoku. Šiuo metu juo nepasitiki 64 proc. gyventojų, 21 proc. šalies piliečių šį politiką vertina palankiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ryškiausiai (3 procentiniais punktais) ūgtelėjo palankus prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimas.

Ją palankiai vertina 68 proc. šalies piliečių ir 28 proc. apie prezidentę mano priešingai. Valstybės vadovė reitingų lentelėje aplenkė trečioje vietoje likusį ekonomistą ir ją poste pakeisti siekiantį Gitaną Nausėdą - jo atžvilgiu 65 proc. yra nusiteikę palankiai (nepalankiai G. Nausėdą vertina 27 proc.).

Palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų reitingo pirmoje vietoje ir toliau išlieka prezidentas Valdas Adamkus (78 proc. įvertino palankiai ir 14 proc. nepalankiai).

Į visuomenės veikėjų ratą, kuriais gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki, taip pat patenka Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (57 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (52 proc.), Seimo narė Ingrida Šimonytė (52 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (52 proc.), „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (46 proc.), diplomatas Vygaudas Ušackas (45 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (45 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (45 proc.), žurnalistai Edmundas Jakilaitis (43 proc.) bei Andrius Tapinas (42 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše, be A. Verygos, V. Tomaševskio ir A. Zuoko, piliečiai labiau nepalankiai nei palankiai vertina dar septynis Lietuvos politikus.

Į nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtuką pakliuvo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jį 59 proc. vertina neigiamai ir 32 proc. palankiai.

Nemėgstamiausių politikų sąraše taip pat buvęs premjeras Algirdas Butkevičius (59 proc. nepalankiai ir 30 proc. palankiai), europarlamentaras Rolandas Paksas (60 proc. nepalankiai ir 30 proc. palankiai), Vytautas Landsbergis (atitinkamai 61 proc. ir 30 proc.), „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas (61 proc. ir 29 proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (64 proc. ir 29 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (65 proc. ir 22 proc.).