„Šiandien atsisveikinome su iškiliu valstybininku, tvirtu demokratijos rėmėju, kurio atminimui gili pagarba išliks ne tik Japonijoje, bet ir toli už jos ribų. Shinzo Abe, lankęsis mūsų šalyje 2018 metais, buvo ir Lietuvos draugu, prisidėjusiu prie dvišalių santykių suartinimo“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.

Sh. Abe Japonijos Vyriausybei vadovavo 2006-2007 m. ir 2012-2020 m., tapdamas ilgiausiai šaliai vadovavusiu premjeru Japonijos istorijoje.

Buvęs Japonijos Ministras Pirmininkas vertintas dėl paramos daugiašališkumo (angl. multilateralism) principui tarptautiniuose santykiuose, tvirtos laikysenos remiant demokratines vertybes pasaulyje.

„Šis sudėtingas laikotarpis padėjo Lietuvai rasti ir naujų draugų – pirmiausia Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Japonijos rinką laikome svarbia kryptimi, diversifikuojant Lietuvos eksportą ir ieškant patikimo partnerio regione“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva ir Japonija kalba ta pačia kalba, vienodai supranta iššūkius, kuriuos kelia Kinijos ir Rusijos agresyvus elgesys. „Bendras situacijos suvokimas atveria naujus kelius mūsų valstybių bendradarbiavimo plėtrai, pirmiausia - ekonominio bendradarbiavimo“, – kalbėjo ministras.

Vizito metu ministras susitiko su svarbiausios Japonijos verslo konfederacijos KEIDANREN atstovais, su kuriais aptarė gilesnio Lietuvos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo galimybes, pristatė Lietuvos ekonominius iššūkius, patiriamus dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei Kinijos spaudimo.

Džiaugiamės itin turiningu ekonominiu dialogu su Japonija ir norime, kad jis būtų dar intensyvesnis.

Ukrainos atstatymo galimybės aptartos su Japonijos užsienio investicijų banko „Japan Bank for International Cooperation" (JBIC) gubernatoriumi Tadashi Maeda. JBIC – bankas, teikiantis eksporto kreditus ir įgyvendinantis projektus, atitinkančius Japonijos vyriausybės ekonominius ir geopolitinius tikslus užsienyje.

G. Landsbergis pakvietė gubernatorių svarstyti tolesnes investicijas į lietuviškus startuolius, pristatė infrastruktūrinius projektus, kuriais domisi Japonijos kompanijos. „CJBIC veikla, siekianti padėti spręsti pasaulinius iššūkius, yra įspūdinga. Labai vertiname JBIC buvimą Lietuvoje ir dėkojame už paramą Lietuvos ir Japonijos įmonių vystomiems projektams“, – pabrėžė ministras.

Ministro susitikimų su „Marubeni“ ir „Mitsubishi“, vienų didžiausių Japonijos prekybinių konglomeratų, atstovais metu aptarti šių įmonių kartu su Lietuvos energetikos kompanijomis vykdomi projektai, pristatytos bendradarbiavimo galimybės aukštųjų technologijų sektoriuje, maisto eksporte, plieno importe.

Ministras taip pat susitiko su „Mitsui O.S.K. Lines“ atstovais, su kuriais aptartas jau esamas bendradarbiavimas su Lietuvos energetikos įmonėmis dujų, suskystinto anglies dvideginio (LCO₂), atsinaujinančios energetikos – vėjo jėgainių parkų ir vandenilio technologijų srityse, išklausyti įmonės planai dėl tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo. „Mitsui O.S.K. Lines“ yra viena didžiausių pasaulyje laivybos įmonių bei suskystintų gamtinių dujų pervežėjų.

Ministro susitikimuose su Japonijos verslu, kuriuose dalyvavo ir AB „Klaipėdos nafta“ atstovai, pasidžiaugta bendradarbiavimu suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros vystymo, anglies dvideginio surinkimo ir laikymo, vandenilio technologijų srityse, Japonijos pusei pristatytos tolesnio bendradarbiavimo galimybės.

„Džiaugiamės itin turiningu ekonominiu dialogu su Japonija ir norime, kad jis būtų dar intensyvesnis. Bendrų projektų sąrašas ambicingas. Esu įsitikinęs, kad jų įgyvendinimas duos abipusiai naudingų rezultatų“, – pabrėžė ministras G. Landsbergis.

Atominės bombos numetimas ant Nagasakio 1945 metų rugpjūčio 9-ąją sukėlė „nenusakomą siaubą“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas. Jis pabrėžė, kad, siekiant saugumo, branduoliniai ginklai „nėra atsakas“, priešingai, tai esą greičiau kliuvinys.

Amerikiečių numesta branduolinė bomba Nagasakyje pražudė mažiausiai 74 000 žmonių. Trys dienos prieš tai Hirosimoje nuo atominės bombos žuvo mažiausiai 140 000 gyventojų. „Ši vieta labai gerai parodo mums tą skausmą ir siaubą, kurį žmonės gali sukelti vieni kitiems“, – Nagasakyje kalbėjo popiežius.

Jis įspėjo, kad branduolinis ginklavimasis kaip atgrasymo priemonė nėra indėlis į taiką. Taika esą nesuderinama su „abipusio sunaikinimo ar visiško sunaikinimo grėsme“. Taip kalbėdamas popiežius Pranciškus atsiribojo nuo popiežiaus Jono Pauliaus II, kuris 1982-aisiais savo kalboje Jungtinėse Tautose branduolinį atgrasymą pavadino būtinu blogiu.

Pranciškus taip pakritikavo, kad prekiaujant ginklais „išeikvojama daug lėšų ir kaupiamas turtas“. Tai esą yra „siaubingas įžeidimas“ pasaulyje, kuriame „milijonai vaikų gyvena nežmoniškomis sąlygomis“.

Pranciškus Nagasakyje padėjo vainiką branduolinės bombos aukoms ir pliaupiant lietui sustingo tyliai maldai. Po to 82-ejų pontifikas Hirosimoje susitiko su branduolinės bombos incidentą išgyvenusiais žmonėmis.

Popiežiaus lėktuvui lyjant nusileidus Tokijuje, po nedidelės sutikimo ceremonijos oro uoste jis nuvyko į Vatikano atstovybę ir susitiko su japonų vyskupais. Gatvėse prie nunciatūros Pranciškų pasitiko besišypsantys žmonės su lietsargiais. Viena grupelė laikė plakatą su užrašu „Gracias! Mylime tave.“ 

Po trijų įtemptų viešnagės Tailande dienų Japonijoje Šventojo Tėvo laukia dar intensyvesnė programa. Sekmadienį jis skris į Hirošimą ir Nagasakį, kur paragins siekti visiško branduolinio nusiginklavimo, o pirmadienį susitiks su 2011-ųjų Fukušimos branduolinės avarijos aukomis.

Tik po šių susitikimų pontifikas susitiks su naujuoju Japonijos imperatoriumi Naruhito (Naruhitu) ir premjeru Shinzo Abe (Šinzu Abe).

Atvykęs į Tokiją popiežius vyskupams sakė norintis pagerbti atominių bombų aukų atminimą  ir susitikti su išgyvenusiais žmonėmis, „kurie vis dar gydosi šios tragiško epizodo žmonijos istorijoje padarytas žaizdas“. 

„Blogis nesirenka: jam nesvarbi žmonių kilmė ar tapatybė, – sakė jis. – Jis tiesiog smogia naikinama jėga.“

Pranciškus žengė toliau nei jo pirmtakai ir pareiškė, kad „smerktinas“ ne tik branduolinių ginklų panaudojimas, bet ir jų turėjimas.    

Tikimasi, kad šią mintį jis pakartos ir sekmadienį.

„Tikiuosi, kad jis paskelbs Japonijai ir pasauliui tikrosios taikos žinią, – sakė 71 metų katalikas Ryohei Sakamoto, šeštadienį po pietų laukęs popiežiaus prie nunciatūros. – Ir tikiuosi, kad pasaulis išgirs jį ir jo žinią.“ 

Popiežius papasakojo vyskupams, kaip būdamas jaunas jėzuitas Argentinoje svajojo pasekti šv. Pranciškaus Ksavero – jėzuitų misionieriaus, atvežusio krikščionybę į Japoniją 1549 metais – pėdomis ir tapti misionieriumi šioje šalyje. 

Blogis nesirenka: jam nesvarbi žmonių kilmė ar tapatybė.

Anot popiežiaus, nors sveikata neleido jam įgyvendinti šios svajonės, jis nuolat jautė meilę Japonijai ir sėmėsi įkvėpimo iš japonų krikščionių, ištvėrusių daugiau nei du šimtmečius trukusius persekiojimus.

„Toks pasiaukojimas siekiant išsaugoti tikėjimą persekiojimų akivaizdoje padėjo mažai krikščionių bendruomenei vystytis, sustiprėti ir duoti vaisių“, – sakė jis  vyskupams.

Išsaugotas tikėjimas

Vizitas Japonijoje yra Tailande anksčiau šią savaitę pradėtos pontifiko kelionės po Azija antroji ir paskutinioji stotelė. Per šią kelionę Pranciškus įspėjo dėl šiuolaikinių technologijų sukuriamų spąstų ir pasisakė už religinį pakantumą, be kita ko, susitikęs su Tailando budistų dvasiniais lyderiais.

Manoma, kad tą patį jis padarys ir Japonijoje. Maždaug 440 tūkst. iš šalies 126 mln. gyventojų yra katalikai. 

Daugumos japonų išpažįstama religija yra šintoizmo ir budizmo – dviejų glaudžiai persipynusių tikėjimų, pagrįstų gamtos ir dvasių garbinimu – derinys, tačiau daugelis šalies gyventojų taip pat švenčia Kalėdas ir kitas krikščioniškas šventes. 

Nuo 1549-ųjų Pranciškaus Ksevero misijos Japonijos krikščionys vėlesniais šimtmečiais patyrė kruvinų represijų.

XVII amžiuje Japonijai užsidarius nuo likusio pasaulio, krikščionys buvo verčiami išsižadėti savo tikėjimo, persekiojami, kankinami, nukryžiuojami ir skandinami.

Japonijai vėl atsivėrus pasauliui XIX a. viduryje, į šalį sugrįžę misionieriai labai nustebo radę apie 60 tūkst. žmonių, slapta išsaugojusių tikėjimą ir praktikavusių unikalią katalikybės formą, susipynusią su tradicine japonų kultūra ir religinėmis apeigomis.

Manoma, kad Pranciškus pagerbs šių „slaptųjų krikščionių“, japoniškai vadinamų „kakure kirišitan“, atminimą sekmadienį, kai lankysis Nagasakyje, kur apie juos pirmąkart sužinojo vakariečiai.

„Bombos nepamirši“

Pranciškus taip pat vyks į Hirošimą ir kalbės prie garsiojo taikos memorialo, skirto paminėti 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją – dieną, kai ant miesto buvo numesta JAV atominė bomba.

Tokijo jėzuitų socialinio centro direktorius tėvas Yoshio Kajiyama (Jošijas Kadžijama), gimęs Hirošimoje netrukus po karo, labai laukia šios popiežiaus kalbos.

„Mano senelis žuvo bombos sprogimo dieną Hirošimoje, aš jo nepažinojau. Po keturių dienų mirė mano teta – jai buvo 15 metų“, – sakė 64-erių dvasininkas.

„Užaugęs Hirošimoje, bombos nepamirši“, – pridūrė jis. 

Pirmadienį Tokijuje Pranciškus susitiks su „trigubos katastrofos“ – 2011 metų žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos – aukomis.

Popiežius taip pat susitiks su naujuoju Japonijos imperatoriumi Naruhito (Naruhitu) ir premjeru Shinzo Abe (Šinzu Abe) bei aukos mišias Tokijo beisbolo stadione. 

Kelionės po Aziją pradžioje pontifikas keturias dienas viešėjo Tailande, kur budistai yra dauguma, o katalikai, kaip ir Japonijoje, sudaro tik nedidelę gyventojų dalį.

Popiežius susitiko su Tailando karaliumi Vajiralongkornu (Vačiralongkonu) ir budistų aukščiausiuoju patriarchu. Šio vizito metu Katalikų Bažnyčios vadovas pagal vietinį paprotį nusiavė batus.

Paskutinėje viešoje kalboje Bankoke popiežius padėkojo nedidelei vietos katalikų bendruomenei už šiltą priėmimą.

„Išvykdamas duodu jums užduotį – nepamirškite už mane pasimelsti“, – sakė jis.

Per savo vizitą D. Trumpas susitiko su naujuoju Japonijos imperatoriumi Naruhito (Naruhitu) ir aptarė su premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe) Šiaurės Korėjos, Irano ir prekybos klausimus. Be to, D. Trumpas ir Sh. Abe drauge žaidė golfą ir stebėjo sumo imtynių varžybas.

Antradienį JAV prezidentas ir pirmoji ponia Melania Trump (Melanija Tramp) aplankė japonų karius bei susitiko su amerikiečių kariškiais.

„Šiaurės Korėja pašaudė iš nedidelių ginklų, ir tai sukėlė nerimą kai kuriems mano žmonėms ir kitiems, bet ne man“, – parašė JAV vadovas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Esu įsitikinęs, kad pirmininkas Kim (Jong Unas) ištesės man duotą pažadą“, – pridūrė jis.

Per pirmąjį D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą Singapūre pernai birželį buvo pasiektas susitarimas, kad Šiaurės Korėja nutrauks raketinius ir branduolinius bandymus.

Gegužės pradžioje Šiaurės Korėja po ilgokos pertraukos vėl išbandė keletą mažo nuotolio raketų. Stebėtojai šį Pchenjano žingsnį vertina kaip Šiaurės Korėjos nepasitenkinimą esama padėtimi derybose su JAV.

Vašingtono ir Pchenjano derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų įstrigo vasario mėnesį, kai Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimas žlugo dėl nesuderinamų reikalavimų vienai šaliai švelninti sankcijas, o kitai – nusiginkluoti.

JAV valstybės departamentas išvakarėse patvirtino, kad Vašingtonas tebėra atviras deryboms su Pchenjanu.

Taip buvo sureaguota į penktadienį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos paskelbtą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad „kol JAV neatsisakys dabartinio (situacijos) vertinimo metodo ir nepasiūlys naujo, dialogas tarp KLDR (Šiaurės Korėjos) ir JAV niekada neprasidės iš naujo, o branduolinės problemos sprendimo perspektyvos bus daug niūresnės“.

Tuo metu JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) prieš prasidedant D. Trumpo vizitui Japonijoje per spaudos konferenciją Tokijuje pareiškė, kad Šiaurės Korėjos raketų paleidimas „be abejonių“ yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas.

Bandymas įsiteikti „diktatoriams ir tironams“

D. Trumpas savo žinutėje tviteryje taip pat sakė, jog nusišypsojo perskaitęs, kad Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) buvusį JAV viceprezidentą, dabar prezidento posto sieksiantį Joe Bideną (Džo Baideną) pavadino „žemo IQ kvailiu“.

„Nusišypsojau perskaitęs, kad Joe Bideną jie pavadino žemo IQ asmeniu ir dar blogiau. Gal jie siunčia man signalą?“ – parašė D. Trumpas.

KCNA anksčiau šią savaitę pranešė, kad J. Bidenas įžeidė aukščiausią šalies vadovybę ir įvykdė „nepakenčiamą, rimtą, politiškai motyvuotą provokaciją“ prieš Šiaurės Korėją.

Praėjusį savaitgalį Filadelfijoje pradėdamas savo kampaniją J. Bidenas apkaltino prezidentą D. Trumpą bandymais įsiteikti „diktatoriams ir tironams“, tokiems kaip Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Tai, ką jis ištarė, yra tik sofizmas silpnapročio, neturinčio elementarių žmogiškosios būtybės savybių, jau nekalbant apie politiko“ savybes, sakoma KCNA pranešime.

„Dėl jo bandymo tapti kandidatu nenutrūkstamu srautu liejasi komentarai, kad į jį neverta dėti vilčių, remiami pašaipos, kad jis yra žemo IQ kvailys, – skelbė KCNA. – Vis dėlto jis liaupsina save kaip populiariausią kandidatą į prezidentus. Tai absurdiška.“

Įtemptos derybos

D. Trumpas ir Sh. Abe derybose turėtų aptartį įtampą santykiuose su Pchenjanu, padidėjusią po vasarį žlugusio viršūnių susitikimo Hanojuje, taip pat prekybos derybas, vykstančias Vašingtonui ir Tokijui siekiant sudaryti prekybos susitarimą.   

Prekybos klausimu D. Trumpas tviteryje parašė, kad pasiekta „didelės pažangos“, tačiau daugelis dalykų bus sprendžiami po liepą numatytų Japonijos parlamento aukštųjų rūmų rinkimų. Be to, kalbama, kad Japonijos premjeras tuo pat metu gali paskelbti pirmalaikius visuotinius rinkimus.   

Rimtoji diplomatija prasidės pirmadienį, kai D. Trumpas pirmasis iš užsienio lyderių susitiks su naujuoju Japonijos imperatoriumi  Naruhito (Naruhitu), Chrizantemų sostą perėmusiu gegužės 1-ąją, kitą dieną po savo tėvo Akihito abdikacijos.

Sekmadienis yra skirtas diplomatiniams ryšiams tarp šalių sutvirtinti pasitelkus abiejų lyderių mėgstamą golfą ir garsiausią Japonijos sporto šaką – sumo, kurio rungtynių buvo pakviestas stebėti D. Trumpas.

Prezidento taurė

Garsiojoje „Ryogoku“ sumo arenoje susirinkę žiūrovai atsistoję garsiais plojimais ir sveikinimo šūksniais pasitiko plačiai besišypsantį ir jiems mojantį Amerikos prezidentą.   

D. Trumpas su žmona Melania (Melanija), lydimi Sh. Abe ir premjero sutuoktinės Akie, buvo palydėti prie jiems skirtų sėdimų vietų, esančių už kelių eilių nuo sumo ringo.  

Abiem poroms buvo įrengtos specialios paaukštintos sėdimos vietos su atlošais. Jas iškart apsupo apsaugininkai.

D. Trumpas įdėmiai stebėjo ringe vykstančią pajėgiausių šios sporto šakos imtynininkų kovą ir klausėsi Sh. Abe paaiškinimų. 

Vėliau Amerikos lyderis įteikė varžybų nugalėtojui – japonų imtynininkui Asanoyamai Hideki (Asanojamai Hidekiui) – Prezidento taurę. Tai specialiai pagamintas 27–32 kg svorio ir 1,4 m aukščio trofėjus, kurį pristačius, per žiūrovų salę nuvilnijo susižavėjimo šurmulys.

Į sumo ringą, vadinamą dohyo, D. Trumpas ir Sh. Abe užlipo specialiai jiems įrengtais mediniais laiptais. Sumo ringas laikomas šventa vieta, todėl abu lyderiai buvo apsiavę blizgančias juodos spalvos šlepetes.  

D. Trumpas iš pergamento anglų kalba perskaitė pasveikinimą čempionui ir tada padedamas vieno sumo pareigūno įteikė taurę Asanoyamai.

Dėl prezidento apsilankymo arenoje buvo imtasi itin griežtų saugumo priemonių. Tvyrant alinančiam karščiui prie metalo detektorių nusidriekė milžiniškos žiūrovų eilės. 

„Galvojau, kad bus imtasi tam tikrų saugumo priemonių. Tačiau tikrai nesitikėjau, kad jos bus tokio masto“, – sakė eilėje prie arenos lūkuriavęs 76 metų Hisato Koizumi (Hisatas Koidzumis).

„Šiandien atsitiktinai gavome bilietus. Man tai visai nepatinka“, – kalbėjo jis.

80-metė Miyo Hirase (Mijo Hirase) sakė, kad su saugumo priemonėmis buvo perlenkta lazda. 

„Gaila. Japonijoje nėra tiek daug blogų žmonių“, – sakė senolė. 

Sumo aistruoliai taip pat buvo įspėti nemėtyti sėdimųjų pagalvėlių – pagal tradiciją tai daroma, kai parbloškiamas aukščiausio rango imtynininkas jokodzūna (yokozuna). Būgštauta, kad kuri nors iš jų nepataikytų į D. Trumpą. 

Po sumo varžybų venas žiūrovų, 56 metų Masamitsu Kurokawa (Masamicus Kurokava) sakė, kad D. Trumpas turi „aurą“ ir yra „kitos klasės“.

Golfo partija

Prieš apsilankymą sumo arenoje D. Trumpas ir Sh. Abe sužaidė golfo partiją. Tai buvo jau penktoji bendra jų partija. 

D. Trumpas į golfo aikštyną šalia Tokijo atskrido sraigtasparniu. Jis vilkėjo raudoną megztinį, mūvėjo juodas kelnes ir buvo užsidėjęs raudoną sportinę kepuraitę su raidėmis USA. Aikštyne prezidentą pasitiko mėlynos spalvos švarką vilkėjęs Sh. Abe, vėliau tviteryje paskelbęs asmenukę su D. Trumpu.   

Per vietos televiziją parodytoje filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip abu lyderiai mankštinasi. Kartu su jais buvo vienas garsiausių golfo žaidėjų Japonijoje Isao Aoki.   

D. Trumpas sakė su Sh. Abe aptaręs „prekybą, karinius reikalus ir įvairius kitus dalykus“.

„Manau, buvo labai produktyvi diena“, – sakė jis.

S. Skvernelis susitikime pasidžiaugė „aktyviai plėtojamais dvišaliais ekonominiais santykiais“ ir išaugusia dvišale prekyba – tam, pasak jo, impulsą neabejotinai suteikė Sh. Abės vizitas Lietuvoje šių metų pradžioje.

Pasak S. Skvernelio, Lietuvai Japonija yra „svarbiausias politinis ir ekonominis partneris Azijoje“.  Jis išreiškė viltį, kad netrukus įsigaliosianti Japonijos ir Europos Sąjungos laisvos prekybos sutartis sudarys sąlygas plėsti tarpusavio prekybą.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuvą ir Japoniją sieja bendri prioritetai branduolinės saugos srityje – suprantame branduolinių avarijų pamokų svarbą, būtinybę stiprinti branduolinę saugą dėl savo valstybių ir jų piliečių saugumo“, – pranešime spaudai sakė premjeras. 

Vyriausybė nurodo, kad susitikime aptarta saugumo situacija regionuose bei pasaulyje, konstatuota, kad šalys „turi daug potencialo“ stiprinant dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje.

„Lietuva remia Japonijos poziciją dėl Šiaurės Korėjos. Bendras interesas – kad visos šalys, vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus ir susilaikytų nuo veiksmų, kurie didina įtampą ir kelia grėsmę taikai bei saugumui regione“, – sakoma pranešime.

Jis pasidžiaugė galimybe vizito metu pagerbti žydus Antrojo pasaulinio karo metais Kaune gelbėjusio diplomato Chiunės Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimą, sakė esąs „giliai sujaudintas“ apsilankymo Hirošimos memoriale pagerbiant atominio bombardavimo aukas.

Sausį Vilniuje ir Kaune apsilankęs S. Abe tapo pirmuoju Japonijos premjeru, atvykusiu į Lietuvą.

Lietuvos energetikos ministras neseniai pakvietė Japonijos korporacijas „Hitachi“ ir „Toshiba“ dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose.

„Labai svarbu, kad Lietuva ir Japonija bendrai puoselėja Sugiharos atminimą. Šio diplomato žygdarbis yra tolerancijos, žmogiškumo ir teisingumo pavyzdys ateities kartoms. Tai žmogus, kuris išdavė vizas gyventi“, – sakė S.Skvernelis, ketvirtadienį apsilankęs Nagojos mieste baigiamame įrengti Ch. Sugiharos memoriale.

Japonijos konsulas Ch. Sugihara 1939–1940 metais gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Janu Zvartendijku čia išdavė tūkstančius „vizų gyvenimui“, išgelbėjusių ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.

Premjeras taip pat lankėsi Hirošimoje, kur pagerbė Atominio bombardavimo aukas, padėjo vainiką Hirošimos Taikos memoriale, susitiko su miesto meru Kazumi Matsui.

„Atvykdami čia norime parodyti, kad solidarizuojamės su Hirošima. Jūsų tragedija negali palikti abejingų ir yra perspėjimas žmonijai, jog būtina imtis visų priemonių, kad tai niekuomet nepasikartotų. Užtikrinu, kad Lietuva visada pasisakė ir pasisakys už taikos ir stabilumo siekį“, – sakė premjeras.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją amerikiečių bombonešis B-29 numetė atominę bombą ant Hirošimos uostamiesčio, kuriame buvo nemažai karinių objektų. Atominės bombos sprogimas nusinešė iš viso 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Vyriausybės vadovas lankėsi Hirošimos universitete, kur skaitė paskaitą apie Lietuvą dėstytojams, mokslininkams ir studentams. Pasak Vyriausybės pranešimo, S. Skvernelis didžiausią dėmesį skyrė Lietuvos istorijai bei užsienio politikai, aptarė Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis ir „Brexit“ problematiką.

Premjeras paminėjo, jog Lietuva remia Japonijos pastangas stiprinti regioninį saugumą, pabrėžė, kad pagal savo ekonominį ir politinį potencialą ši šalis turėtų užimti ryškesnį vaidmenį Jungtinių Tautų sistemoje. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad Lietuva tikisi ir laukia laisvosios prekybos sutartie tarp ES ir Japonijos įsigaliojimo, nes tai suteiktų didesnes galimybes mūsų šaliai prekiauti su Japonija.

Lietuvos Vyriausybės vadovui po paskaitos buvo suteiktas Hirošimos universiteto garbės daktaro vardas.

S. Skvernelis vizito Japonijoje metu penktadienį susitiks su Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe).

Pasak jo, Jungtinės Valstijos turi užtikrinti, kad būtų tinkama gynybos sistema, galinti apsaugoti regiono šalis nuo potencialios atakos Šiaurės Korėjos raketomis.

„Šiaurės Korėja yra reali grėsmė“, joje vykdoma ginklavimosi programa, kuriama pristatymo sistema, kuri „kelia žymią grėsmę ne tik šiam regionui, bet ir visam pasauliui“, – pažymėjo savo kalboje Tokijuje B.Obama.

„Kol kas nematome didesnės pažangos, kokios norėtume, – tęsė jis ir pabrėžė: – Vienas dalykas yra labai svarbus ir jį turi pripažinti kiekvienas – jokia valstybė viena pati negali išspręsti šios problemos taip efektyviai kaip veikiant visoms kartu“.

Šiaurės Korėja yra „šalis, kol kas nesilaikanti tarptautinių normų ir taip atsijungusi nuo likusio pasaulio“, kad yra ypatingai sunku daryti spaudimą izoliuotam režimui, sakė B. Obama.

Prezidentaujant B. Obamai, Vašingtonas Šiaurės Korėjos atžvilgiu laikėsi „strateginio kantrumo“ politikos , vildamasis, kad sankcijos pažabos Pchenjaną ir privers atsisakyti branduolinių ambicijų.

Bet laikui bėgant, virtinė branduolinių bandymų ir raketų paleidimų gana gerai parodė, kad šiuo atveju sankcijų režimas nebuvo efektyvus.

B. Obama keliauja po Aziją, jau apsilankė Singapūre, prieš tai pabuvojo Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

Vėliau sekmadienį jis susitiko su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe (Šindzo Abe), papietavo su juo; buvo prisimintas jųdviejų „sušių viršūnių susitikimas“ 2014-aisiais, kai B. Obama tebebuvo prezidento poste.

Manoma, kad per pietus 2014-aisiais kalbėta apie verslą ir prekybą; be to laikyta, kad tai buvusi galimybė glaudžiau susieti šiuos du pasaulio lyderius.

Anuomet B.Obama laukiantiems žurnalistams pasakė, kad per tuos pietus buvo „gerų sušių“, bet pasakojama, kad jis suvalgęs tik pusę jam „Michelin“ kulinarų pateiktos porcijos.

O šį sekmadienį po kalbos Tokijuje paklaustas, ko jis labiausiai pasiilgsta iš savo prezidentavimo laikų, B.Obama atsakė juokaudamas: „Kartais pasiilgstu „Air Force One“ – puikus orlaivis, ypač kai skrendi per Ramųjį vandenyną“.

Tačiau jis atskleidė, kad Baltuosiuose rūmuose pirkdavo sau ir šeimai produktus. „Manote, kad galite ten gyventi nemokamai, ne, ne! Būti Baltuosiuose rūmuose brangu, sakau jums“.

Susitikime su įmonės „JTB“ prezidentu ir vykdančiuoju direktoriumi Hiromi Tagawa, kuris taip pat yra kelionės agentų asociacijos JATA (Japan Association of Travel Agents) prezidentas, buvo akcentuojama, kad nepaisant didelio geografinio atstumo, Lietuvą ir Japoniją glaudžiai sieja kultūrinis artumas, taip pat istorinis Čiunės Sugiharos paveldas, kuris ir šiandien prisideda prie šalių ryšių plėtojimo, ypač turizmo srityje. L. Linkevičius pastebėjo, kad lietuvių sukurtų technologijų, pavyzdžiui „WiderFi“, atėjimas į Tekančios Saulės šalį, suteikia šalims galimybes bendradarbiauti inovatyviai – plėtoti naujai kartai, multimedijos technologijomis besinaudojantiems keliautojams skirtus turizmo produktus.

Ministras, susitikęs su įmonės „NTT data“ vykdančiuoju prezidentu Kazuhiro Nishihata ir „NTT communications“ vyriausiuoju viceprezidentu Takanobu Maeda, kvietė juos atvykti į Lietuvą ir įsitikinti puikiomis sąlygomis čia plėtoti verslą. „Lietuva pirmauja pasaulyje pagal informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų verslui ir interneto infrastruktūrą, šio mūsų sektoriaus paslaugų kokybė yra viena iš geriausių Europos Sąjungoje. Tikimės, kad nuo šiol pradėsime aktyviai bendradarbiauti IRT srityje, ir ne tik Japonijoje“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

2016 m. Lietuvoje apsilankė 22,7 tūkst. Japonijos turistų – 7,4 proc. daugiau nei 2015 m., iš jų apie 15 tūkst. pabuvojo Kaune, kur yra Čiunės Sugiharos muziejus. Per pastaruosius 5 metus japonų keliautojų skaičius mūsų šalyje išaugo daugiau kaip 2 kartus, 2012 m. jų buvo 9,5 tūkst.

„NTT data” ir „NTT communications“ kartu su „NTT docomo“, su kurios atstovais Lietuvos diplomatijos vadovas susitiko vakar, gegužės 9 d., yra „NTT Group“ įmonės. Ši Japonijos kompanijų grupė yra viena didžiausių IRT korporacijų pasaulyje. Joje dirba 241000 darbuotojų, grupė yra pirmaujanti pasaulyje pagal saugomų duomenų kiekį (turi 240 centrų tinklą), yra 10-oje vietoje pagal valdomą nuosavą jūrinio šviesolaidinio kabelio tinklą ir trečioje – pagal IP magistralinio tinklo išplėtojimą.