Seime įstrigo valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos tęstinumą turintis užtikrinti įstatymas. Praėjusį ketvirtadienį iš Seimo darbotvarkės patylomis buvo išbrauktas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų klausimas. Nors žadėta šias pataisas priimti dar praėjusių metų pabaigoje, rašo "Verslo žinios".

"Tvarkietė" ir Seimo audito komiteto, pritarusio įstatymo pataisoms, pirmininkė Jolita Vaickienė teigė, kad taip nutiko, nes nesutariama dėl reformą prižiūrinčio Valdymo koordinavimo centro. Pasak jos, vyrauja skirtingos nuomonės, ar ji turi tapti sudėtine Turto banko dalimi, pereiti į kurią nors Ūkio ministerijos įstaigą ar tapti savarankiška institucija.

Ūkio viceministras Gediminas Onaitis tikisi, kad klausimas bus įtrauktas į kitos savaitės posėdį, nes šis yra prioritetinis: "Manome, kad VKC veikla neturi būti nutraukta. VVĮ reforma bet kuriuo atveju bus tęsiama ir tai išlieka prioritetas. (...) Sunku pasakyti, kodėl stringa įstatymo pataisa, gal ne visai įvertinama efektyvaus valstybės turto valdymo svarba".

Miškų urėdijos vertina centralizuoto medienos pardavimo pranašumus, tačiau galėtų žengti ir kitą žingsni - sekdamos privačių įmonių grupių pavyzdžiu įkurti miškų urėdijų aptarnavimo centrą, rašo dienraštis "Verslo žinios".

Laikinai pareigas einančio Valdymo koordinavimo centro (VKC), analizuojančio valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklą, vadovo Mariaus Bario teigimu, būtų tikslinga centralizuoti ne tik apskaitą, bet ir kitas miškų urėdijų funkcijas, pavyzdžiui, finansinės kontrolės, lėšų valdymo ir kitas.

"Tikėtina, kad tai padėtų pasiekti teigiamą veiklos sinergiją, mažintų žmogiškųjų išteklių poreikį ir leistų sutaupyti veiklos sąnaudų", - sakė M.Barys.

VKC duomenimis, urėdijų pajamos per metus paaugo 7,5 proc. iki 532 mln. litų, o normalizuotas grynasis pelnas, įskaitant žaliavos ir turto mokesčius, padidėjo 21 proc. iki 107 mln. litų.