„Čečėnų kovotojai negali sušaudyti aukščiausio rango politiko rusų saugumo prižiūrimoje zonoje prie pat Kremliaus be leidimo iš aukščiau. Šiuo metu svarbiausias klausimas – kas čečėnams davė tokį leidimą“, – teigia Rusijos opozicijos veikėjas Vladimiras Ryžkovas.

Apie tai, kas vyksta Rusijoje po Boriso Nemcovo nužudymo – pokalbis su vienu žymiausiu Rusijos žurnalistu Jevgenijumi Kiseliovu ir Rusijos politinio judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderiu Vladimiru Ryžkovu.

– Pone Kiseliovai, kaip Jūs vertinate įvykius, susijusius su B. Nemcovo nužudymu? Suimti asmenys iš artimiausios Ramzano Kadyrovo aplinkos. Ką tai reiškia?

– Kartais bandau įžnybti sau – ar man visą tai nesisapnuoja. Vladimiras Putinas puikiai supranta, kas atsitiko – prie pat jo rezidencijos nužudytas žymus politikas. Žmogus, kuris galbūt dabar neužėmė ypatingų pareigų, bet puikiai žinomas visoje Rusijoje. Žmogus, labai prisidėjęs kuriant posovietinę ir pokomunistinę Rusiją. Nesvarbu, ar Putinas kontroliuoja visą šitą reikalą ar ne, bet akivaizdu, kad jis puikiai žino situaciją. Jam greičiausiai raportuojama tris kartus per dieną. Čia nėra jokių abejonių. Ir štai jis sužino, kad įtariama grupė čečėnų, iš kurių vienas yra artimas R. Kadyrovo aplinkai. Maža to, jis – R. Kadyrovo asmeninės gvardijos kovotojas. Ir ką gi Putinas daro? Jis ima ir apdovanoja R. Kadyrovą!

O R. Kadyrovas viešai užstoja vieną įtariamųjų. Putinas tyli. Maža to, jis apdovanoja ne tik R. Kadyrovą, bet ir Andrėjų Lugavojų. Žmogų, kuris teismo procese Londone yra vienas įtariamųjų dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo. Politika yra toks dalykas, kurio esmę sudaro vieši pareiškimai miestui ir pasauliui. Putinas gi galėjo pasakyti, kai sužinojo, kad čečėnų kovotojai yra neva įsipainioję į šią istoriją: „Man viskas nusibodo. Kažkokie niekšai iš Šiaurės Kaukazo vėl nužudo žmones Maskvos centre. Ramzanai Achmedovičiau, įveskite pagaliau tvarką Čečėnijoje.“ Bet jis to nepasakė. Arba kai R. Kadyrovas stojo ginti vieną įtariamųjų, Putinas galėjo pasakyti: „Aš esu nemaloniai nustebintas, kad ponas R. Kadyrovas bando ginti galimą nusikaltėlį. Ramzanai Achmedovičiau, šioje situacijoje pateisinimo šiems veiksmams negali būti. Atsiimkite savo žodžius.“ O V. Putinas ima ir apdovanoja. Viskas. Man asmeniškai, viskas tuo pasakyta.

– Pone Ryžkovai, ką visa tai reiškia? Ar tai, kad žmogžudystę užsakė Čečėnijos prezidentas, ar tai, kad jis jau konfliktuoja su Kremliumi? O gal tai nieko nereiškia – visa tai tik spektaklis?

– Zauras Dadajevas, kuris kaip įtariama pats šovė B. Nemcovui į nugarą, yra Adamo Delimchanovo giminaitis. O šis yra valstybės Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ atstovas  ir R. Kadyrovo dešinioji ranka. Tai vienas klanas. Pati artimiausia aplinka. Z. Dadajevas buvo  „Sever“ bataliono vado pavaduotojas. Šis batalionas – elitinė čečėnų armija, priklausanti Rusijos Vidaus reikalų ministerijai. Z. Dadajevas atsistatydino prieš pat žmogžudystę. Todėl net neįmanoma įsivaizduoti, kad bataliono vado pavaduotojas be jokio leidimo, suderinimo su vadovybe galėjo nužudyti aukšto rango politiką Maskvos centre. Mano įsitikinimu, tai bandymas sujaukti tyrimą ir išsisukti nuo atsakymų, kas iš tiesų davė įsakymą žmogžudystei. Dabar teigiama, esą 6–7 asmenų grupė – Z. Dadajevas ir jo giminaičiai, sėdėdami prie arbatos svarstė: „Štai B. Nemcovas neva įžeidinėjo pranašą, musulmonus ir islamą“. To nebuvo. Jau dabar išnaršė visus B. Nemcovo pasisakymus, komentarus. Nieko panašaus juose nėra.

J. Kiseliovas:  Rado interviu fragmentus, kur B. Nemcovas kalba apie tai, kad jo pirmoji žmona ir dukros mama yra pusiau totorė. B. Nemcovas tada pasakė, kad jam nekęsti musulmonų – tas pats, kaip nekęsti savo vaiko mamos.

V. Ryžkovas: Motyvas, kad esą B. Nemcovas įžeidinėjo musulmonus, absoliutus melas. Tai negalėjo būti motyvas. Be to, visiškas absurdas, kad ši grupė, Maskvos centre, prie Kremliaus sienų, kur dešimtys kamerų ir patrulių, savarankiškai galėjo organizuoti žmogžudystę be specialiųjų tarnybų žinios. B. Nemcovą keletą dienų sekė, jie tiksliai žinojo, kad jis eis tiltu namo. Borisas buvo sušaudytas lygiai po 7 minučių, kai išėjo iš restorano. Viskas buvo apskaičiuota sekundžių tikslumu. Mano manymu, dabar bandoma išvengti klausimų apie žmogžudystės užsakovą. Bandoma primesti islamo motyvą. Ko nebuvo ir negalėjo būti. Norima pavaizduoti viską taip, kad čečėnų grupė pati nusprendė, pati ir nužudė. Tai visiškai neįmanoma. Čečėnų kovotojai negali sušaudyti aukščiausio rango politiko rusų saugumo prižiūrimoje zonoje be leidimo iš viršaus. Ir svarbiausias klausimas šiuo metu – kas davė tą leidimą.

J. Kiseliovas: Kai V. Putinas R. Kadyrovą ir A. Lugovojų apdovanoja ordinais ir medaliais, tai ženklas miestui ir pasauliui. Jis tarsi sako: „Tai mano globotiniai. Aš jų neleisiu liesti ir net nebandykite nieko jiems daryti. O jus, europiečius, grabe mačiau. Jūs silpnučiai ir nieko padaryti negalite.“

– Pone Ryžkovai, ką Jūs manote apie R. Kadyrovo apdovanojimą?

– Buvau apstulbintas. Mes kaip tik to apdovanojimo išvakarėse su Michailu Kasjanovu, Aleksejumi Navalnu prisiminėme Borisą. Ir negalėjau patikėti, kad praėjus vos dešimčiai dienų po žmogžudystės, Prezidentas apdovanoja žmogų, kurio klano žmonės, įtariama, ir įvykdė nusikaltimą. Tai reiškia, kad prezidentui R. Kadyrovo ir jo ginkluotojų pajėgų lojalumas svarbiau negu rezonansas, kurį Rusijoje ir visame pasaulyje sukėlė B. Nemcovo nužudymas.

– Daugelis dabar svarsto, ką V. Putinui davė Nemcovo nužudymas – naudos ar žalos. Ką manote apie tai? Dabar V. Putinui lengviau ar sunkiau?

J. Kiseliovas: Kažkas taikliai parašė socialiniame tinkle: jeigu svarstytume, kam tai naudinga, tai atrodytų , kad po to, kai nužudė Johną Lennoną, laimėjo Paulas McCartney. Jeigu taip svarstytume, tai J. Lennono žudikas galėjo būti būtent jis. Teorijos kam tai gali būti naudinga iš esmės niekada nebuvo patvirtinamos. Kai nužudė žurnalistą Dmitrijų Cholodovą, tyrusį galimus korupcijos atvejus Rusijos gynybos ministerijoje, visi garsiai šaukė, kad Gračiovui ir ministerijos žmonėms tai tikrai nenaudinga. Bet paaiškėjo, kad prie šio nusikaltimo rankas prikišo ir kariškiai. Deja, tyrėjai nesurinko pakankamai įrodymų. Bet visuomenei jau buvo aišku. Galime prisiminti daugybę politinių žmogžudysčių Rusijoje, po kurių ir visą laiką buvo šaukiama, kad Kremliui tai esą nenaudinga, tai opozicijos, Rusijos priešų ir Amerikos imperialistų provokacijos. Tačiau nė karto tai nebuvo patvirtinta.

V. Ryžkovas: Kai nužudomas ryškus opozicionierius, ar Rusijoje ar anksčiau Ukrainoje, valdžiai tai visada  naudinga. Aš su Borisu buvau pažįstamas beveik 20 metų. Mes buvome ir vienoje partijoje, ir parlamente. Organizuodavome protesto akcijas. Galiu drąsiai sakyti – jo mirtis naudingiausia tik Kremliui. Borisas buvo lyderis, kuris galėjo suburti, prie vieno stalo susodinti skirtingų pažiūrų žmones. Jis buvo protesto akcijų variklis, iniciatorius. Nemcovas daugiausiai zujo Europos Parlamente, Vašingtone. Visur susitikdavo su aukščiausio rango politikais, valstybių vadovais, kas vyksta Rusijoje ir kaip reikėtų į tai reaguoti. Jo pranešimai apie Putino korupciją, olimpiadą subtropikuose, „Gazprom“ – tai buvo didžiulė, rimta medžiaga, atskleidžianti korupciją valdžios viršūnėse. Po pirmojo jo pranešimo apie V. Putino korupciją, visas pasaulis sužinojo apie kooperatyvą „Ozero“, apie draugų kompaniją iš Piterio, kurie šiandien yra pagrindiniai Rusijos oligarchai. Todėl klausimas, kam Boriso nužudymas buvo naudingas yra retorinis. Žmogus, vienijęs opoziciją, vedęs ją į priekį, rašęs pranešimus, aiškinęs visam pasauliui, kas darosi Rusijoje, darė Putinui, Kremliui didžiulį spaudimą. Jiems visų pirma ir buvo naudinga šio žmogaus mirtis.

J. Kiseliovas: Buvo sakoma, kad B. Nemcovo išrinkimo galimybės mažėjo, kad jis nebuvo konkurentas. Pateiksiu Ukrainos pavyzdį. Dabartinis prezidentas Petro Porošenko daugybę metų buvo politikas, bet jo reitingas buvo labai mažas. Bet štai pernai vasarį įvyko revoliucija, kuri kaip banga nušlavė senąjį elitą ir paaiškėjo, kad ištuštėjusioje vietoje P. Porošenko tapo išskirtine figūra, kuri jau pirmajame ture laimi rinkimus ir tampa prezidentu. Aplinkybėms palankiai susiklosčius, B. Nemcovas galėjo būti labai rimtas konkurentas.

V. Ryžkovas: Prieš dvejus metus aš jam paskambinau ir pasakiau: „Borisai, eik į Jaroslavlio Dūmą. Ten žmonės nori permainų“ Jis iš pradžių spyriojosi, bet po to sutiko. Laimėjo, nušalino vicegubernatorių už korupciją, atskleidė didžiules korupcijos schemas sveikatos apsaugoje, surado gubernatoriaus vilą ir per dvejus metus tapo pačiu populiariausiu srities politiku. Netiesa, kad jo galimybės mažėjo. Jis turėjo milžinišką patirtį, didžiulę energiją, charizmą.

J. Kiseliovas: Jis galėjo vesti žmones paskui save, lipti ant barikadų, uždegti minią. Dabar tokių, deja, labai mažai.

– Ką reiškia Rusijos opozicijai B. Nemcovo nužudymas? Ar tai paskatins jus labiau susitelkti?

J. Ryžkovas: Mums tai didžiulis smūgis. Mes ne kartą kalbėjome su Borisu, kad jie mus naktį gali primušti laiptinėje, pasodinti į kalėjimą, gali rinkti prieš mus kompromatą ir viešinti jį, gali viešinti mūsų pokalbius, neleisti mūsų į rinkimus, bet jie mūsų nežudys.

J.Kiseliovas: Tą dieną vedžiau laidą Kijeve. Mano svečias buvo vienas Rusijos opozicijos lyderių Vladimiras Milovas. Ir staiga man į ausinę redaktorius sako, kad visur skelbiama pagrindinė žinia, jog nepatvirtintais duomenimis Maskvos centre nužudytas B. Nemcovas. Aš bandau apie tai kalbėti, o V. Milovas man sako: „Palaukime, kol kas nesistokime pagerbti atminimo. O jeigu tai nepasitvirtins. Aš netikiu“. Niekas netikėjo.

J. Ryžkovas:  Mes suprantame, kad rizika labai padidėjo. Matome, kad yra daugybė ginkluotų žmonių, kurie žudo, o juos apdovanoja. Bet kita vertus, mes žinome, kad dabar kaip niekada opozicijai būtina vienybė ir susitelkimas. Taigi, ir mūsų reakcija į žmogžudystę yra tik viena – solidarumas ir susitelkimas.

Lietuvai negresia Rusijos užpuolimas, o Vakarų sankcijų pakirsta šios šalies ekonomika jau neleidžia pilna jėga kariauti ir Ukrainoje, teigia Rusijos opozicijos veikėjas, judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas.

Vilniuje tarptautiniame parlamentiniame susitikime dalyvavęs Rusijos politikas interviu BNS tvirtino, kad iš Maskvos Lietuva daugiausia gali baimintis ekonominių sankcijų.

V.Ryžkovo nuomone, stipriausio Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymu Kremlius siekia įbauginti visus savo kritikus.

- Jūsų požiūriu, kokią žinią norėta pasiųsti pasauliui B.Nemcovo nužudymu?

- Nemanau, kad norėta ką nors pranešti pasauliui. Manau, kad Rusijai.

Mano galva, ši akcija skirta įbauginti. Stalinas Rusijoje ne kartą naikino visą valdžios viršūnėlę, po to 1953 metais į valdžią atėjęs Nikita Chruščiovas sušaudė Beriją, ir nuo to laiko gyvavo nerašytas paktas, kad elitas fiziškai nenaikina vienas kito. Dėl to N.Chruščiovas išėjo į pensiją, Michailas Gorbačiovas išėjo į pensiją ir niekas nieko nelietė.

Pirmą kartą per 60 metų nužudė žmogų, kuris buvo Rusijos vicepremjeras. Tai visiškai siaubinga istorija.

Manau, kad pagrindinė idėja buvo parodyti, jog (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino kritikai privalo bijoti. Bijoti ne tik dalyvauti politikoje, bijoti kalbėti, kritikuoti, bet jie turi jausti fizinę baimę. Bet kuriam žmogui, kuris aršiai kritikuoja V.Putiną, kyla fizinio susidorojimo grėsmė - manau, tai buvo pagrindinė žinia.

- Tačiau juk Rusijos prezidentas V.Putinas šalyje turi didžiulį visuomenės palaikymą, o opozicija gana silpna. Kam jam reikia ką nors gąsdinti?

- Jis populiarus lyderis, bet jis turi smarkiai pažeidžiamų vietų. Pavyzdžiui, jeigu Ukrainoje karas užsitęs ir bus siunčiami į Rusiją žuvusių karių karstai, kaip buvo Afganistane, karas tada tapo labai nepopuliarus. Jis to bijo. Jis bijo, kad bus paskelbtos karių kapų fotografijos, paviešintos istorijos, kas ką kada nužudė. Jis to bijo, o opozicija tai pasakoja. Dėl to jam kelia grėsmę.

Kita grėsmė - ekonomika. Dabar Rusijos ekonomika yra itin prastos būklės ir kasdien blogėja. Opozicija, kuri kalba apie tai ir sako, kad to priežastis prezidento politika, jo klaidos, jo aplinkos korupcija, kelia grėsmę.

Trečia pažeidžiama vieta - jo draugai. Daugelis jo draugų tapo milijardieriais, tokie kaip G.Timčenka, A.Rotenbergas, J.Kavalčiukas. Jie pradėjo būdami smulkūs verslininkai, bet dėl to, kad yra Putino draugai, dabar turi gigantiškus verslus. Opozicija apie tai irgi pasakoja žmonėms.

Taip, opozicija Rusijoje silpna, bet ir prezidentas turi silpnų vietų. Jeigu opozicija apie tai pradės pasakoti, jis turės rimtų problemų.

Daugiausia apie tai pasakojo B.Nemcovas. Jis daugiausia kalbėjo apie korupciją, apie karą ir B.Nemcovas labai profesionaliai kalbėjo apie ekonomiką. Būtent tuo jis buvo pavojingas.

- Sakėte, kad B.Nemcovo nužudymas pataikė tiesiai į Rusijos opozicijos širdį. Kas, Jūsų nuomone, galėtų jį pakeisti?

- Niekas. Įsivaizduokite, jeigu jūsų šalyje prieš 25 metus nebūtų A.M.Brazausko ar V.Landsbergio, istorija galėjo kažkaip kitaip pasisukti. Yra didelio kalibro žmonės, Borisas buvo unikalus, dėl to mūsų atsakas į šį nužudymą pirmiausia yra toks, kad mes reikalaujame ištirti šį nusikaltimą. Mūsų netenkina, kad įvardijo konkrečius, (Čečenijos prezidentui Ramzanui) Kadyrovui artimus žmones ir pasakė, kad užsakovo nebuvo. Mes tuo netikime.

Netikime, kad tie žmonės galėjo nužudyti B.Nemcovą be įsakymo. Reikia atsakyti į klausimą, kas davė įsakymą žudyti.

Antra, mes dar labiau koordinuosime savo pastangas. Negalėsime pakeisti B.Nemcovo, bet galėsime labiau veikti kartu.

- Užsiminėte, kad netrukus išgirsime apie Jūsų bendradarbiavimą su Andrejumi Navalnu. Ką turėjote galvoje?

- Į tai atsakyti dar nesu pasirengęs, tačiau bus susitikimai, bendri aptarimai, bendros strategijos kūrimas. Tai bus tikrai artimiausiu metu.

- Kiek realu, kad Rusijos opozicija po trejų metų iškeltų bendrą kandidatą į prezidentus?

- Apie tai kalbėti per anksti. Prezidento rinkimai bus dar tik po trejų metų, per tiek laiko bet kas gali nutikti. Be to, neaišku, ar išvis opozicija galės dalyvauti tuose rinkimuose.

- Ar nėra grėsmės, kad pagrindiniai Rusijos opozicijos veikėjai išvyks iš šalies?

- Dalis jau išvyko. Štai Garis Kasparovas, kuris patyrė didelį spaudimą, buvo priverstas palikti Rusiją, dabar gyvena JAV. Regis, jis jau trejus metus nebuvo Rusijoje.

Jeigu augs fizinio susidorojimo pavojus, manau, kad daugeliui teks išvažiuoti.

- Kuo Vakarai galėtų padėti Rusijos opozicijai?

- Niekuo negali padėti. Mes turime viduje problemas spręsti patys.

Ko reikia iš Vakarų? Reikia, kad jie laikytųsi atviros pozicijos, atvirai kalbėtų apie problemas - apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, apie B. Nemcovo nužudymo tyrimą, apie korupciją, kad baustų korumpuotus rusų politikus ir pareigūnus, Europoje priimtų vadinamąjį Magnickio aktą, kovotų su pinigų plovimu, atvirai kalbėtų apie teritorinio vientisumo pažeidimą Ukrainoje, kalbėtų, kad karas Ukrainoje nepriimtinas.

Mums nereikia Vakarų pagalbos. Vakarai tiesiog privalo turėti aiškią ir vieningą poziciją. Tada tai galės padėti Rusijai keistis iš vidaus.

- Mūsų politikai tvirtina, kad Lietuva patiria realią Rusijos užpuolimo grėsmę. Jūs tokią grėsmę įžvelgiate?

- Manau, kad nėra tokios grėsmės, nes Rusijos ekonominė padėtis labai silpna. Karas Ukrainoje reikalauja daug išlaidų, silpnina šalies ekonomiką. Manau, kad ekonominė padėtis neleis vykdyti agresiją.

Tai pagrindinis faktorius. Be to, Rusijai taikomos Vakarų sankcijos veikia, kas ką bekalbėtų. Svarbiausia, kad vadinamosios V.Putino kompanijos negali skolintis užsienyje, refinansuoti savo skolų. Jiems tai didelė problema.

Dėl to dabar, atrodo, net Ukrainoje norima tą konfliktą užšaldyti, nes tai reikalauja itin didelių išlaidų.

- Tuomet ko Lietuva, visas Baltijos regionas turėtų baimintis iš Rusijos pusės?

- Esate ne kartą patyrę Rusijos ekonomines sankcijas. Pavyzdžiui, kai Mažeikiams naftos tiekimą išjungė. Man atrodo, kad dabartinė Rusijos valdžia linkusi spaudimui panaudoti ekonominius svertus, kontrsankcijas, kai lietuviško sūrio, grietinės, pieno nėra Rusijos rinkoje. Manau, gali būti taikomos panašios ekonominės priemonės.

V.Ryžkovas yra istorikas, liberalios krypties politikas, vienas Rusijos opozicijos veikėjų. 1995 metais jis buvo išrinktas į Rusijos Dūmą, ėjo vicepirmininko pareigas, vadovavo frakcijai. Dūmoje dirbo iki 2007 metų. Dabar V.Ryžkovas dėsto Aukštojoje ekonomikos mokykloje, yra keleto leidinių apžvalgininkas.

Rusijos opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo žudikai pataikė tiesiai į Rusijos opozicijos širdį, nes jis buvo pagrindinis opozicinės veiklos variklis, Vilniuje sakė jo bendražygis, judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas.

„Žmonės, kurie suplanavo ir įvykdė žmogžudystę, žinojo, kad kerta į pačią Rusijos opozicijos širdį“, - antradienį tarptautiniame parlamentarų susitikime Seime sakė V.Ryžkovas.

Jo teigimu, B.Nemcovo nužudymas yra neįkainojama netektis Rusijos opozicijai, nes būtent šis politikas sugebėdavo suvienyti ir prie vieno stalo susodinti įvairių politinių pažiūrų atstovus, jis buvo daugumos protesto akcijų iniciatorius ir organizatorius ir sėkmingai panaudojo 25 metų patirtį įvairiuose valdžios postuose.

„25 metai darbo aukščiausiuose Rusijos postuose jį darė itin pavojingą valdžiai“, - kalbėjo V.Ryžkovas.

Anot jo, B.Nemcovo kritika buvo itin tiksli ir kompetentinga, kito tokio žmogaus Rusijos opozicija neturi.

Rusijos opozicionierius tvirtino, kad B.Nemcovo rengti pranešimai atverdavo akis milijonams žmonių. Taip esą nutiko, kai jis perskaitė pranešimą apie prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonių korupciją.

„Paskutinis jo darbas buvo pranešimas apie Ukrainą. Su juo susisiekė desantininkai iš Ivanovo ir jie buvo pasirengę papasakoti apie reguliarių (Rusijos kariuomenės) dalinių dalyvavimą. Deja, po Boriso nužudymo praradome galimybę išgirsti taip kompetentingai parengtus pranešimus“, - sakė V.Ryžkovas.

„Mes netekome lyderio, kuris galėjo vienyti, netekome protesto akcijų organizatoriaus, netekome labiausiai kompetentingo kritiko to, kas vyksta Rusijoje, ir mes praradome ryškiausią ryšio kanalą su jumis (Vakarais - BNS)“, - kalbėjo svečias iš Rusijos.

Jis sakė netikįs oficialia B.Nemcovo nužudymo versija, kurią dabar pateikia Rusijos valdžia.

„Niekada nepatikėsiu, kad kažkokia fanatikų grupė, susirinkusi prie alaus bokalo, nusprendė nubausti Borisą Nemcovą už tai, kad jis neva įžeidė islamą, ko jis niekada nedarė“, - teigė V.Ryžkovas.

Jo tvirtinimu, B.Nemcovo nužudymas yra precedento neturintis atvejis nuo Stalino laikų, nes būtent tada pastarąjį kartą buvo nužudytas tokio aukšto rango politinis oponentas.

V.Ryžkovas pranešė, kad neseniai buvo susitikę Rusijos opozicijos lyderiai ir sutarė veikti kaip koalicija.

„Rusijos demokratinis pasirinkimo“ lyderis tvirtino, kad pastaruosius 15 metų demokratija Rusijoje palengva smaugiama. Anot jo, diktatūros įsigalėjimą lėmė pirmiausia Rusijos turimi gamtos ištekliai - dujos ir nafta.

„Jeigu turite 30 proc. pasaulio dujų, jeigu turite didžiules naftos atsargas, visą Mendelejevo lentelę, elitas patiria didelę korupcijos pagundą“, - dėstė Rusijos opozicijos politikas.

Pasak jo, elito gobšumas, demokratinės ekonomikos žlugimas, autoritarinės ekonomikos sėkmė ir gigantiška nostalgija imperijai, t. y. Sovietų sąjungai, lėmė demokratijos žlugimą Rusijoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas B.Nemcovas nužudytas vasario 27-osios vakarą netoli Kremliaus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo atidžiai išnagrinėti 70 politinių kalinių sąrašą,kurį jam įteikė partijos PARNAS pirmininkas Vladimiras Ryžkovas.

„Žinoma, aš pažiūrėsiu, net nuodugniausiai“, – pasakė V.Putinas trečiadienį susitikęs su į parlamentą nepatekusių partijų vadovais.

Jau pernai vasarą jis sakė, kad nagrinėjo žmogaus teisių gynėjų informaciją apie „politinių kalinių“ Rusijoje buvimą, bet, anot jo, patikrinus ji nepasitvirtino.

„Aš susitinku su žmogaus teisių gynėjais. Kai kurie jų tvirtina, kad žmonės sėdi už savo politinius įsitikinimus. Kai imi nagrinėti, paaiškėja, kad jų sulaikymo motyvai yra ne politiniai, ne žmogaus teisių gynimo veikla, o visai kiti įvykiai“, – nurodė V.Putinas 2012 metų liepos 31 dieną forumo „Seliger“ dalyviams.

„Kiekvieną konkretų atvejį, žinoma, reikia nagrinėti, – pridūrė tada jis. – Neatmetu, kad gali būti tokia situacija, kai kažkas gina kitų žmonių teises ir yra žmonės, arba struktūros, kurioms nepatinka, ir ima kovoti su jomis, panaudodamos ir valstybinio slopinimo jėgas ir priemones“.

Tačiau V.Putinas pabrėžė, kad „valstybės politikos arsenale nėra tokių instrumentų ir siekių – nuslopinti bet ką kalėjimu už žmogaus teisių gynimo veiklą“.

Anksčiau trečiadienį buvo pranešta, kad populiarus rusų detektyvų autorius Borisas Akuninas atsisakė kvietimo atvykti į susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, pareikšdamas, kad negali būti šalia jo, kai Rusijos kalėjimuose yra politinių kalinių.

Viename kategoriškiausių savo pareiškimų opoziciją palaikantis rašytojas sakė, kad boikotuos ketvirtadienį organizuojamą V.Putino susitikimą su rašytojais, kuriame prezidentas turėtų aptarti vyriausybės paramą literatams.

„Kol šalyje yra politinių kalinių, aš negaliu būti arti jos vadovo, netgi tame pačiame pastate“, – interneto tinklaraštyje rašo B.Akuninas, kurio detektyviniai romanai yra skaitytojų mėgstami Rusijoje ir užsienyje.

„Tai reikštų, kad man priimtina klausytis gražių kalbų asmens, kuris laiko žmones įkalintus dėl jų politinių įsitikinimų“, – nurodo jis.

Šis rašytojo pareiškimas sulaukė piktos V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo reakcijos. Šis apkaltino B.Akuniną „nihilizmu“.

„Literatų bendruomenėje turime keletą atstovų, kurie... tradiciškai atsisako galimybės susitikti su prezidentu ir uždavinėja jam klausimus, į kuriuos patys negali atsakyti“, – pareiškė D.Peskovas interneto naujienų svetainei Snob.ru.

„Deja, tai yra tam tikro pobūdžio socialinis nihilizmas, kuris neduoda jokios naudos“, – nurodė jis.

D.Peskovas taip pat paneigė, kad Rusijoje esama politinių kalinių.

„Nesuprantu, ką jis vadina politiniais kaliniais. Ar tuos, kurie buvo suimti „Bolotnajos“ byloje?“ – klausė jis, kalbėdamas apie 2012 metų gegužės 6 dienos protestą Maskvos Bolotnajos aikštėje, per kurį buvo suimti prieš V.Putiną protestavę aktyvistai.

Rusijoje keliolika aktyvistų yra iki teismo įkalinti dėl protesto prieš V.Putino sugrįžimą į Kremlių trečiai kadencijai.

Kiti yra kalinami namų arešto sąlygomis arba slapstosi. Spalio mėnesį vienam aktyvistui teismas skyrė prieštaringai vertinamą neterminuotą gydymą vienoje psichiatrijos ligoninių.

„Jie visai nėra politiniai kaliniai“, – tikino D.Peskovas.

„Jiems pateikti kaltinimai dėl chuliganizmo, smurto prieš teisėsaugos pareigūnus. Tai visai nesusiję su politika“, – nurodė jis.