Pasak LRT, pernai lapkričio viduryje Lietuvos Seime apsilankė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas, Bundestago narys Petras Bystronas. Leidimą į Seimą jam išrašė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

LRT skelbia, kad šis vizitas Lietuvos Seime P. Bystronui tapo priedanga tolimesnei, slapta vykusiai kelionei į Baltarusiją. R. Žemaitaitis teigia, jog susitikimas su Vokietijos parlamentaru vyko pastarojo iniciatyva, o apie svečio planus jis nežinojęs.

Pagal pateiktą prašymą Bundestagui P. Bystronas Lietuvoje turėjo megzti parlamentinius ryšius, susitikti su pilietinės visuomenės atstovais. Tačiau Seime pasidaręs kelias nuotraukas, išgėręs kavos, jis per Medininkų pasienio postą lapkričio 16-ąją išvyko į Baltarusiją, į Lietuvą grįžo po 3 dienų.

P. Bystronas Vokietijos Bundestagui pateikė kelionės ataskaitą apie vizitą Seime, siekdamas, kad kelionės išlaidos jam būtų padengtos iš parlamentinių lėšų. Vokietijos parlamentarai šį atvejį vadina įtartinu ir kelia klausimą, ar jų kolega, lankydamas Baltarusiją, nenuvyko ir į Rusiją.

Pernai pavasarį su P. Bystronu Rygoje susitiko ir kitas Seimo narys – Valdemaras Valkiūnas. Jis tikina, kad Vokietijos radikalą sutiko atsitiktinai – „pro šalį eidamas“. Juos supažindino Latvijos rusų sąjungos narys Normundas Grostinsas, europarlamentarės Tatjanos Ždanokos padėjėjas.

Anot LRT, P. Bystronas – vienas iš radikaliausių Vokietijos parlamento narių, pasisako prieš ginklų tiekimą Ukrainai, sankcijas Rusijai.

Tyrimas rodo, kad partijos „Alternatyva Vokietijai“ nariai Lietuvoje nuo 2018 metų lankėsi mažiausiai 13 kartų, dalyvavo mitinguose.

„Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija“, – antradienį paskelbtame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pareiškime cituojamas jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Aš suprantu, kad kartais artėjant rinkimams politikus gali „užnešti ant posūkio“. Tačiau tokiais svarbiais klausimais, kaip eurointegracija ar nebendradarbiavimas su antieuropietiškomis partijomis Europoje, skirtingų linijų nei oficialioji negali būti“, – pažymi G. Landsbergis.

Konservatorius paragino L. Kasčiūną ir kitus šio susitikimo organizatorius „kuo skubiau nutraukti visus ryšius su AfD politikais, nedalyvauti jokiuose oficialiuose ar neoficialiuose susitikimuose“.

L. Kasčiūnas BNS patvirtino išsiuntęs kvietimą AfD atstovams atvykti į Lietuvą, kartu pripažino, kad tai buvo „ne iki galo apgalvotas žingsnis“.

Parlamentaras teigė, jog kvietimas buvęs visiškai asmeninis, bet ir formalus, o pirmi į jį kreipęsi „Alternatyva Vokietijai“ politikai.

„Tai ne iki galo apgalvotas žingsnis, vedinas mano vis dar politologinių motyvų. Ta partija jau kelerius metus kaip objektas tyrinėjama, tai šitoj vietoj truputėlį supainiojau politiką su politologija ir parašiau, visiškai asmeninį, labai formalų kvietimą atvykti į Lietuvą, ne į kokį renginį, ne pas kažką konkrečiai, bet į Lietuvą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas. Jis teigė tikriausiai su prieštaringai vertinamos partijos atstovais nesusitiksiantis.

„Jei būčiau su jais susitikęs, būčiau pasidomėjęs, kaip jie mato Europą, Vokietijos ateitį, kita vertus, tikrai būčiau pasiaiškinęs dėl jų pozicijos Rusijos, Krymo okupacijos, slenkančios aneksijos Rytų Ukrainos atžvilgiu, ir būčiau aiškiai pasakęs, kaip mes visa tai vertinam Lietuvoj“, – kalbėjo parlamentaras.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad organizuodami tokius susitikimus politikai turi sau atsakyti, ar jie nori būti siejami su Europos partijomis, kurios įvardijamos kaip radikaliosios partijos, ar jos būtų kairėje, ar dešinėje ideologinio spektro pusėje.

„Manau, tai ir lemia požiūrį į tai, su kuo atrodo tinkama susitikti ir bendradarbiauti, o su kuo ne. Ši partija dabar labiausiai žinoma dėl savo kritiško požiūrio į Vokietijos imigracijos ir pabėgėlių priėmimo politiką, kaip tik dėl to ir kyla daugiausiai su ja susijusių kontroversijų. Kai kurie Vokietijos politikai sieja šią partiją su nacistinėmis idėjomis, bet dėl to kol kas vyksta diskusija“, – BNS komentuodamas situaciją sakė R. Vilpišauskas.

Anot politologo, kilęs incidentas tik dar kartą parodė konservatorių partijoje egzistuojančias skirtingas pozicijas tam tikrais klausimais. „Ta skirtis nėra nauja ir tik atsikartoja įvairiomis progomis ir įvairiais klausimais, įvairiomis temomis. Dabar įdomiausia, kaip ji gali paveikti, ką TS-LKD pasirinks paremti kaip partijos kandidatą į prezidento poziciją“, – pažymėjo VU TSPMI vadovas.