„Tenka pasidžiaugti, džiugu, kad teismas, teisėjų kolegija pilnai patenkino mano ieškinį, ir pripažino, kad trečiojo asmens, Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodyti teiginiai ir duomenys apie mane, kuriuos paskelbė Seimas, būtent Seimo kanceliarija, neatitinka tikrovės, žemina mano garbę ir orumą“, – BNS sakė R. Šukys.

Taip buvęs politikas reagavo į šią savaitę priimtą Vilniaus apylinkės teismo sprendimą įpareigoti Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD apie jį pateiktos informacijos, nes ši neatitinka tikrovės.

Seimo kanceliarija ir VSD kol kas dar nenusprendė, ar skųs teismo sprendimą.

„Seimo kanceliarija šio klausimo dar nesvarstė, apsispręs, kai išnagrinės teismo sprendimą“, – rašoma BNS atsiųstame Seimo kanceliarijos atstovės Justės Radzevičiūtės-Laugalienės atsakyme.

„Valstybės saugumo departamentas įvertins teismo argumentus bei motyvus ir tada priims sprendimą “, – BNS sakė VSD atstovė Aurelija Vernickaitė.

Teismas įpareigojo Seimą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, analogišku būdu, kaip buvo paskelbta informacija, paskelbti paneigimą.

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK)

Tenka pasidžiaugti, džiugu, kad teismas, teisėjų kolegija pilnai patenkino mano ieškinį.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Priimdama sprendimą dėl paneigimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija jį grindė trimis argumentais: Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žinios, o ne nuomonės paskleidimu, taip pat tuo, kad nei Seimas, nei VSD neįrodė, kad paskleidė tikrus faktus.

Teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Pasak teismo, Seimas, įkeldamas VSD pažymą į elektroninę sistemą, paviešino informaciją apie ieškovą. Teismo kolegija taip pat įvertino informaciją teikiančio subjekto ypatybes, informacijos gavėją ir tikslą, jos pavadinimą – „Dėl informacijos teikimo“, paskelbimo aplinkybes ir padarė išvadą, kad tai atitinka žinios, ne nuomonės kategoriją.

Teisėjai taip pat nustatė, kad paskelbti teiginiai žeidžia garbę ir orumą, nes juose R. Šukys pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdantis subjektas – bendrovės „MG Baltic“ ir jos atstovų veikiamas asmuo, kurio buvimas tam tikruose postuose gali būti palankus koncernui.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 26 dieną iš dalies patenkino VSD ir Žemės ūkio ministerijos skundus – panaikino E. Bėrontui palankų VAAT pernai sausį priimtą sprendimą ir grąžino šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

VAAT buvo nusprendęs, kad VSD pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas (E. Bėrontas – BNS) neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“, todėl pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas tuomet taip pat panaikino 2019-ųjų balandį pasirašytą tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio įsakymą E. Bėrontui neleisti dirbti su slapta informacija. Po kelių dienų jis buvo atleistas.

LVAT pažymėjo, kad remtis įslaptintais įrodymais nėra kategoriškai draudžiama, tačiau teismas privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kad nebūtų pažeista Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į teisingą teismą.

„Aplinkybė, kuri įrodinėjama ir įrodymais, kurie nebuvo išslaptinti, E. Bėrontui yra žinoma, tai yra, kad jis pokalbio su VSD pareigūnu metu pateikė melagingus faktus (....), todėl jis turi galimybę teikti paaiškinimus ir jam prieinamus įrodymus dėl jos“, – rašoma LVAT nutartyje.

Pasak LVAT, byloje nėra duomenų, kad E. Bėrontas ar jo atstovas būtų prašęs susipažinti su slaptais  įrodymais, be to, VAAT taip pat nesikreipė į STT dėl pažymos išslaptinimo, nesiaiškino STT atsisakymo tai padaryti priežasčių.

„Net jeigu tokie duomenys ar esminė jų dalis, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, iš tiesų vis dar negali būti išslaptinti, E. Bėronto negalėjimas susipažinti ir komentuoti įslaptintą dokumentą galėtų būti pakankamai kompensuotas fakto, kad su šiuo dokumentu, o esant pagrindui – ir duomenimis, kurių pagrindu jis parengtas, galėjo susipažinti teismas“, – rašoma nutartyje.

NMA direktorius privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis STT pažyma, tačiau teismas tų metų rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas. G. Surplys jį vėl atleido 2019 metų gegužę.

Vilniaus apygardos teismas antradienį panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kad VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie R. Šukį neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą.

Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš porą metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

R. Šukys joje minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus.

VSD skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog VSD yra informacijos apie R. Šukį autorius, todėl nėra svarbu, kas ją paskleidė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartyje teismas pažymi, kad teikdamas medžiagą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui VSD vykdė įstatymu jam nustatytus reikalavimus, ir pažymos pateikimas negali būti prilygintas informacijos paskleidimui tretiesiems asmenims.

„Aplinkybė, kad VSD yra ginčo teiginių autorius savaime negali lemti išvados, kad departamentas automatiškai yra atsakingas už ginčo teiginių, nurodytų (NSGK perduotoje – BNS) pažymoje, paskleidimą“, – teigiama nutartyje.

Anot Vilniaus apygardos teismo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar iš tiesų R. Šukio ginčijamus teiginius paskleidė VSD, ar prie to prisidėjo.

Pasak nutarties, neišaiškinus, kas tai padarė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šių aplinkybių nustatymas nėra svarbus.

Nutartyje taip pat akcentuojama, kad VSD pažyma Seimo komitetui iš pradžių pateikta su žyma „slaptai“, ir tik vėliau pakeista, informaciją išslaptinus.

Dalis VSD informacijos buvo išslaptinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymu, kai šis baigė parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

„Manęs neįtikino tai, kas buvo parašyta tame atsakyme, kadangi buvo aprašyti mano kažkokie susitikimai, bet realių veiksmų, dėl kurių galėčiau tapti grėsme nacionaliniam saugumui, nepastebėjau“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė I. Rozova.

I. Rozova trečiadienį liudijo tyrime dėl jos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės. Taip pat komitetas apklausė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Seimo NSGK toliau planuoja suformuoti kitų kviečiamų asmenų sąrašą, taip pat prašys Seimo iki balandžio pratęsti tyrimą. Dabar komitetas įpareigotas darbą baigti iki gruodžio 1 dienos.

Ryšius sakė buvus ne asmeninius

Trečiadienį liudijusi I. Rozova savo atsakymuose komisijai tvirtino, jog jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeninio pobūdžio, tad ji nemaniusi, jog kontaktus reikėjo deklaruoti VSD klausimyne.

Komiteto vadovas Dainius Gaižauskas parlamentarės klausė, ar ji sutinka su VSD rašte, kuriuo rekomenduojama jai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, išdėstytais argumentais.

I. Rozova teigė, jog pažyma jos neįtikino, o ir susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dėl VSD rašto iš parlamento vadovo tvirtino išgirdusi, kad ten „nėra nieko rimto“.

„Man paskambino iš Seimo pirmininko biuro, kad nori su manimi susitikti. Pabendravom, peržiūrėjom tą visą pažymą, ir jis pasakė, kad, jo manymu, nėra nieko rimto, kad pažymoje daugiau spėlionių nei faktų ir tai pasenusi informacija“, – aiškino I. Rozova.

Komiteto narys Laurynas Kasčiūnas parlamentarės klausė, kodėl ji nepasinaudojo galimybe skųsti sprendimo teismui, jei jautėsi teisi. I. Rozova atsakė, kad apsvarsčiusi situaciją ji norėjo tai padaryti, bet jau buvo praėjęs mėnesio apskundimo terminas – ir dėl to apgailestaujanti.

Dėl V. Malygino įtarimų neturėjo

Kalbėdama apie kontaktus su išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu, I. Rozova tvirtino neįtarusi, kad jis galėjo dirbti po diplomato priedanga.

„Aš negaliu įvertint V. Malygino, kad jis kažkuo kaltinamas, aš sužinojau, kaip ir visi piliečiai, iš spaudos. Jis buvo Rusijos konsulas Klaipėdoje, mes turėjome susitikimų skirtinguose renginiuose, koncertuose, parodų atidarymuose“, – kalbėjo I. Rozova.

Nebuvo pokalbių su diplomatais, dėl kurių gali kilti kažkokių abejonių mano atžvilgiu, aš puikiai suprantu savo pilietinę atsakomybę, ką ir su kuo galiu kalbėti.

„Nebuvo pokalbių su diplomatais, dėl kurių gali kilti kažkokių abejonių mano atžvilgiu, aš puikiai suprantu savo pilietinę atsakomybę, ką ir su kuo galiu kalbėti“, – kalbėjo I. Rozova.

Klausiama, su kokiais rusų diplomatais ji bendravo ir kokie ryšiai juos siejo, I. Rozova pavardžių nevardino, tik teigė, kad tai buvo ambasados arba konsulato darbuotojai.

„Tai buvo oficialūs priėmimai, ar konsulate, ar ambasadoje, ir kas susiję su pagrindiniu klausimu dėl savo asmeninių ryšių – aš iki šiol esu įsitikinus, kad asmeninių ryšių aš neturėjau ir nepalaikiau su Rusijos federacijos diplomatais“, – tvirtino I. Rozova.

Anot jos, ji su rusų diplomatais susitikdavusi darbo pietų, o jų nelaikanti asmeniniais ryšiais. „Asmeniniai ryšiai yra drauge keliauti, bendrauti, draugauti šeimomis“, – sakė parlamentarė.

Konsultavosi dėl sūnaus studijų Sankt Peterburge

Tačiau I. Rozova patvirtino, kad susitikimuose su rusų diplomatais konsultavosi dėl savo sūnaus medicinos studijų Rusijoje, tačiau teigė, kad „jokių paslaugų ar jokios informacijos iš manęs neprašė po to“.

Parlamentarė pasakojo, kad 2009 metais Klaipėdoje gimnaziją su pagyrimu baigęs jos sūnus įstojo į valstybės finansuojamą vietą studijuoti mediciną Kaune, tačiau nusprendė išvykti studijuoti į Rusiją.

„Jis planavo mokytis Kaune ar Vilniuje, bet po to atsirado programa, pagal kurią Lietuvos rusai galai važiuoti mokytis į Rusiją. Jis prieš tai tik vieną kartą buvo Rusijoj, Kaliningrado srityje, bet jam buvo įdomu, pažiūrėt, ir pasirinko Sankt Peterburgą“, – sakė Seimo narė.

Pasak I. Rozovos, vienu iš studijų etapų ji konsultavosi su Rusijos ambasada Vilniuje, kaip jos sūnui grįžti į minėtą studijų programą.

„Mokslas medicinoj yra iš kelių dalių, šeši metai ir jis gauna gydytojo diplomą, tada internatūra ir ordinatūra, ir jis praleido šeštame kurse laiką, kada reikėjo paduoti dokumentus į internatūrą“, – pasakojo I. Rozova.

Pasak parlamentarės, tada jos sūnus įstojo į mokamą studijų vietą, baigė internatūrą, tuomet rinkosi profesinį kelią ir „tada man reikėjo konsultacijos iš ambasados, kaip mums dabar grįžti į tą programą“.

„Jis pavasarį užpildė dokumentus priimti prašymą į ordinatūrą. Ar buvo kažkokie veiksmai iš ambasados, aš negaliu atsakyti, bet jokių paslaugų ar jokios informacijos iš manęs neprašė po to“, – teigė I. Rozova.

Prašymą ambasadai pavadino „naiviu žingsniu“

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

„Mes susidūrėme su didele problema, kadangi du Rusų aljanso atstovai, patekę į tarybą pagal mūsų ir LLRA koaliciją, ignoruodami partijos valdybos sprendimus bei susitarimus su LRAA savarankiškai pasirašė susitarimą su Artūru Zuoku, t. y. faktiškai perėjo į jų partijos pusę ir susilpnino V. Tomaševskio derybines pozicijas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo“, – apie situaciją pasakojo I. Rozova.

Politikė patvirtino, jog nepavykstant suvaldyti situacijos Vilniuje buvo prašoma įsikišti Rusijos ambasadą.

„Mes bandėm įtikint Vilniaus skyriaus atstovus, bet rezultatų tai neatnešė. Mes padarėm tokį žingsnį, mes bandėm kreiptis į Rusijos ambasadorių, kad informuotume, kokia situacija, ir paaiškintume, kad tie žmonės diskredituoja mūsų politinį judėjimą ir diasporą Lietuvoj. Gal tai buvo nepagalvotas sprendimas, bet mes buvom labai pasimetę ir mums buvo gėda ir prieš mūsų politinius partnerius, ir prieš rinkėjus“, – kalbėjo I. Rozova.

Į klausimą, ko tokiu kreipimusi tikėjosi iš ambasados, I. Rozova sakė, kad „tai buvo turbūt naivus žingsnis, mes tikėjomės, kad jie pakalbės ir tie žmonės grįš į savo vietas“.

V. Tomaševskis: VSD pažyma – niekai

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas V. Tomaševskis komiteto posėdyje VSD medžiagą apie I. Rozovą pavadino „niekais“.

„Kada šita pažyma nuskambėjo spaudoj, greit pažiūrėjau, kas rašoma, buvau šitų įvykių centre ir padariau išvadą, kad čia nieko rimto, čia politiniai žaidimai, nukreipt dėmesį į naują skandalą, kad nekalbėtų apie „MG Baltic“ skandalą“, – sakė v. Tomaševskis.

Nerimta – per švelniai pasakyta, čia praktiškai niekai.

„Nerimta – per švelniai pasakyta, čia praktiškai niekai“, – perklaustas, ar jam VSD medžiaga pasirodė nerimta, atsakė V. Tomaševskis.

Pasak jo, dėmesio vertas vienintelis epizodas – dėl I. Rozovos kelionės susitikti su Rusijos diplomatais išlaidų kompensavimo. Anot jo, tai buvę „30 litų“ suma.

„Nebent vienas epizodas, kad Irinai buvo grąžinti kažkokie pinigai už kelionę, bet tai buvo 2011 metais, ji nebuvo Seimo narė, aš pasakiau, kad nieko rimto, nes (lėšų – BNS) grąžinimas už kelionę visuomenininkams – nieko rimto“, – kalbėjo LLRA-KŠS vadovas.

VSD rašte teigiama, jog su Rusijos diplomatais, be kita ko, buvo tariamasi dėl I. Rozovos kelionių, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių susitikti su Rusijos diplomatais, kompensavimo. Pasak rašto, buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

Klausiamas, kodėl atsisakė susitikti su VSD pareigūnais, nors buvo kviečiamas, V. Tomaševsis teigė neatsisakęs, o tuometinis VSD vadovas Gediminas Grina norėdamas, būtų galėjęs jį rasti Seime.

„Aš neatsisakiau, į mane G. Grina nesikreipė, kreipėsi kažkoks specialistas, pasakiau, jei nori – vadovas susitiks, aš viešas asmuo, dažnai būnu Seime, tegu atvažiuoja, galim susitikt“, – aiškino europarlamentaras.

Tyrimas – negavus leidimo slaptai informacijai

Tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais atliekantis komitetas spalio pabaigoje baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų apklausas, tuomet dėl biudžeto svarstymų buvo padaryta pertrauka.

Tyrimas inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu V. Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė D. Gaižauskas.

Anot jo, NSGK siūlys Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos apie Seimo narę I. Rozovą. Bus prašoma, kad tyrimą laikinosios komisijos teisėmis būtų pavesta atlikti NSGK.

„Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios nebuvo suteiktas dirbti leidimas su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija“, – teigė D. Gaižauskas.

Taip pat komisija aiškintųsi, kodėl informacija apie I. Rozovą disponavę Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas „nesiėmė veiksmų ir nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams“.

„Toje pačioje apimtyje vertinti V. Bako veiksmus, ir kitų asmenų, kaip ir Seimo pirmininko, kodėl nesiimta ryžtingų veiksmų ir vienaip ar kitaip nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams“, – sakė D. Gaižauskas.

Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios nebuvo suteiktas dirbti leidimas su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija.

„Pažymą, kurioje buvo pateikta visa informacija, pasirašo pieš pusantrų metų V. Bakas ir du komiteto nariai, L. Kasčiūnas ir V. Alekna, vėliau nė vienas komiteto narys nepasirašo tos pažymos. Atėjus į komitetą Gabrieliui Landsbergiui, iš karto su pažyma susipažino, vėl nė vienas kitas komiteto narys, mes apie tai nežinome. Vėl kilo įtarimų, kodėl buvo slepiama informacija nuo komiteto narių“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Rašto turinio neatskleidžia

Uždarame posėdyje NSGK nariams trečiadienį pristatytas Seimo pirmininko V. Pranckiečio pateiktas raštas iš VSD, prieš pusantrų metų užkirtęs I. Rozovai kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas rašto turinio, nors jis nėra slaptas, plačiau nekomentavo, tik VSD pateiktą medžiagą pavadino „labai rimta“, o pačią situaciją – panašia į Mindaugo Basčio.

„Informacija, kurią mes gavom, tikrai panaši su Konstitucinio Teismo išvadoje (įvertinta medžiaga – BNS), susijusia su M. Basčiu, būtent dėl M. Basčio veiksmų buvo pasakyta, kad nenurodžius tam tikros informacijos anketoje dėl leidimo dirbti su slapta informacija, buvęs Seimo narys šiurkščiai sulaužė Konstituciją, nes pažeidė priesaiką“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Seimo NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas žurnalistams patvirtino, kad I. Rozova nenurodė kontaktų „su Rusijos diplomatais, kurie turėjo ir kitas pareigas“.

Taip pat Seimo komiteto narys sakė, kad bendravimas su šiais diplomatais vyko Lietuvoje, o į klausimą, ar tie Rusijos diplomatai, su kuriais kontaktavo I. Rozova, išsiųsti iš šalies, atsakė: „Tame tarpe“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis VSD raštą dėl I. Rozovos komitetui perdavė gavęs opozicinių konservatorių Lauryno Kasčiūno, G. Landsbergio ir A. Anušausko prašymą. Konservatorių teigimu, minimą raštą V. Panckietis gavo 2018 metų sausio 18 dieną.

Buvęs komiteto pirmininkas, šiuo metu jo narys V. Bakas bei L. Kasčiūnas teigia, kad su pažyma galėjo susipažinti visi komiteto nariai, bet tai padarė tik nuosekliai susipažįstantieji su VSD komitetui pateikiamomis pažymomis.

Klausiamas, ar laikinoji tyrimo komisija gali atvesti iki I. Rozovos apkaltos, NSGK pirmininkas pažymėjo, kad dėl to savo išvadose turės pasisakyti komisija.

„Turi pasisakyti laikinoji tyrimo komisija, susilaikysiu nuo komentarų, nes vienaip ar kitaip negalima dabar teikti išvadų“, – sakė D. Gaižauskas.

Buvo sudarytos dvi komisijos

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Tyrimas dėl M. Basčio ryšių pavestas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o apkaltos komisija darbą sustabdė, kol savo tyrimo nebaigė NSGK. Apkaltos procesas pratęstas po V. Basčiui nepalankių komiteto išvadų.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Seimo NSGK praėjusią savaitę svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje birželį. Šiame ortodoksų forume Gruzijoje pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.

VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika po posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

I. Rozova BNS patvirtino, kad dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija.

„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – sakė I. Rozova. Ji teigė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas, taip pat tvirtino VSD nebuvusi perspėta, kad nedalyvautų ortodoksų forumo sesijoje.

L. Kasčiūnas: informaciją apie I. Rozovą turėjo ir premjeras 

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad informaciją apie parlamentarės Irinos Rozovos nuslėptus kontaktus su Rusijos diplomatais prieš pusantrų metų gavo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Taip jis kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nusprendus inicijuoti parlamentinį tyrimą, kur bus aiškinamasi, ar priesaikos nesulaužė I. Rozova ir kiti Seimo nariai, žinoję apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmę aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas teigė, kad su tokia informacija prieš pusantrų metų susipažino L. Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas.

L. Kasčiūnas tvirtino, kad susipažino su įslaptinta informacija, todėl negalėjo jos naudoti. Jis taip pat sakė nenorėjęs „pažymų versti politinės kovos įrankiu“.

„Ką tu gali daryti su įslaptintu raštu? Jeigu aš bandyčiau skleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos Respublikos įstatymus“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.

„Žinojusiųjų situaciją prieš pusantrų metų yra tikrai ne vienas. (...) Mes turime ir Seimo pirmininką, kuris turėjo dar ir neįslaptintą raštą, (...) o šalia to dar buvo ir ministras pirmininkas S. Skvernelis“, – teigė jis.

„Jis irgi žinojo situaciją. Jeigu jau aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu koalicijoje su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, – pridūrė politikas.

L. Kasčiūnas teigė, kad žvalgybos pateikti duomenys rodo, jog I. Rozova su Rusijos diplomatais aptarinėjo „politinę situaciją, dinamikas, tendencijas, projektus“, tačiau detalesnių duomenų politikas nepateikė.

„Kreipiausi todėl, kad manau, jog buvo paskelbta nepagrįsta informacija ir turiu tik vienintelį būdą kažkaip apginti savo teisę, kad ta informacija būtų pripažinta kaip neteisinga. Manau, kad mano garbė ir orumas nukentėjo, jokio turtinio reikalavimo nereiškiu“, – BNS antradienį sakė E. Šatas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį vyko parengiamasis bylos posėdis, jame sutarta, kad atsakovu byloje bus Seimo kanceliarija, o tretysis asmuo – VSD. Kitas teismo posėdis numatytas lapkričio 21 dieną.

„Tikiuosi, kad bent jau teisme bus galimybė išsiaiškinti tą dalyką, nes visame procese, kai vyko tie tyrimai, manęs niekas nieko nepaklausė, nebuvo jokios galimybės paaiškinti. Deja, tik tokiu būdu galiu ginti savo reputaciją“, – sakė E. Šatas.

Seimo nariams pateiktame VSD rašte teigiama, kad „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo „MG Baltic“.

E. Šatas VSD teiginius kategoriškai atmetė. Pasak jo, pateiktos netikslios interpretacijos, jis nebuvo palankus koncernui. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas anksčiau tikino pasitikintis savo pavaduotoju.

Premjeras Saulius Skvernelis birželį pareiškė neturįs pagrindo siūlyti atleisti E. Šatą, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė pagal Korupcijos prevencijos įstatymą neturinti duomenų apie šį tarnautoją.

E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas Š. Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – S. Skverneliui.

Šiuo metu teismuose taip pat nagrinėjamas ir buvusio vidaus reikalų ministro, dabartinio Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio skundas VSD, kuriuo prašoma paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie jam darytą koncerno „MG Baltic“ atstovų poveikį.

„Ankstesnė nutartis panaikinta ir klausimas perduotas spręsti iš naujo apylinkės teismui“, – BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos

Vilniaus apygardos teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-siais priimtą nutarimą dėl Civilinio kodekso straipsnių ir Visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas.

„Ginčo pažyma į šiame punkte pateiktą procesinių sprendimų sąrašą neįeina, todėl ginčas dėl joje esančių duomenų (ne)atitikimo tikrovei bei jų poveikio ieškovo garbei ir orumui yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aplinkybė, jog šie duomenys yra surinkti valstybės įgaliotų pareigų, vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius, neeliminuoja ieškovo galimybės ginti jo galbūt pažeistas teises pastaruoju būdu“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Anksčiau skundą buvo atsisakęs priimti ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis buvo nusprendęs, kad R. Šukio skundas nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismo teigimu, VSD šiuo atveju vykdė specifinę veiklą.

Anot teismo, R. Šukys turėjo teisę kreiptis į Seimo kontrolierių, tai yra save, arba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).

Eksministras prašė VSD veiksmus pateikiant Seimo NSGK apie jį „klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas“ pripažinti  neteisėtais, pačią informaciją pripažinti neatitinkančia tikrovės bei žeminančia jo garbę, orumą.

R. Šukys prašė teismo įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paneigimą.

Jis taip pat siekė iš VSD prisiteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.

R. Šukys anksčiau BNS yra sakęs, kad Seimo komitetui pateiktoje pažymoje jis minimas trijuose epizoduose.

„Mano giliu įsitikinimu, ten yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys susiejant faktus ar įvykius, kurie niekaip nesisieja arba net darant sąmoningas, ar dėl neįsigilinimo klaidas“, – yra sakęs R. Šukys.

Pasak jo, parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams atlikusiam komitetui VSD pateikė neteisingą informaciją apie jo kandidatavimą į Seimo pirmininko pareigas 2009 metais.

R. Šukys buvo kelių kadencijų Seimo narys (2000 – 2012 metais), 2006 – 2007 metais buvo vidaus reikalų ministru, 2008 – 2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotoju, 2010 – 2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru. R. Šukys buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.

Seimo NSGK pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų Arūną Valinską, koncerno „MG Baltic“ atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

„Minėtu laikotarpiu R. Kurlianskis bendraudamas su T. Dapkumi, rinko informaciją bei galimai koordinavo T. Dapkaus veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo pirmininko A. Valinsko atstatydinimu. R. Kurlianskiui domintis galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti, T. Dapkus informavo, jog Seimo nario R. Šukio kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R. Šukio kandidatūros tinkamumą, R. Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R. Raulynaičiui, kuris perdavė R. Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y.koncernas, jį palaikys, R. Raulynaitis atsakė: jau padedam ir ne tik galvoti“, – rašoma VSD informacijoje.

Pasak R. Šukio, informaciją rašę pareigūnai iškraipė informaciją. Tuomet parlamento vadove išrinkta konservatorė Irena Degutienė, o jis net nekandidatavo į šias pareigas, partija nesvarstė galimybės kelti jo kandidatūros.

Be to, saugumo duomenimis, įsteigus Lietuvos liberalų sąjūdį, „MG Baltic“ atstovai „derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“.

„2008 metų lapkriti G. Steponavičius teiravosi R. Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą Čiupailą bei Raimondą Šukį: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys - ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“. O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“, – rašoma VSD informacijoje.

Tačiau R. Šukys pabrėžia niekuomet nepriklausęs Liberalų sąjūdžiui, buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.

Jis neteisingais vadina ir VSD teiginius apie jam koncerno darytą įtaką būnant sveikatos apsaugos ministru. Eksministras minimas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį koncernui siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

„Visiškai nepagrįsti vertinimai, kad neva „MG Baltic“ derino mano kandidatūrą nuo Liberalų sąjūdžio, nors nebuvau niekada tos partijos narys, kad naudojosi įtaka man siekdami medicinos įstaigose konkursus laimėti, kas irgi visiškai neatitinka tikrovės, nes ministerija nei vykdė, nei kuravo jokių statybų projektų, juos tiesiogiai vykdydavo sveikatos priežiūros įstaigos“, – BNS yra sakęs R. Šukys.

Jis tikino vieną „MG Baltic“ atstovų advokatą Romaną Raulynaitį pažįstantis nuo 1999 metų, kai abu dirbo tuometinėje Vyriausybėje patarėjais, tačiau tikino jokios koncerno įtakos nepatyręs.

VSD į teismą yra padavęs ir Liberalų sąjūdis. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas, kad VSD paneigtų apie partiją paskleistas žinias, jog tai koncerno „MG Baltic“ įkurta ir kontroliuojama partija.

Dalis VSD informacijos buvo išslaptinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymu. Komitetas atliko parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams.

Seimo patvirtintose komiteto išvadose nurodoma, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir galios grupe.

Partija toliau sieks įrodyti, kad VSD parlamentarams pateikta informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką jai neatitinka tikrovės.

Liberalų sąjūdis siūlė, jog VSD „paneigtų informaciją ir pripažintų, kad ji buvo ne visiškai tiksli“, sakė partijos advokatas Egidijus Losis.

VSD teisininkas Audrius Bareišis su tokia sąlyga nesutiko.

„Manau, kad Valstybės saugumo departamentui tos sąlygos dėl taikos sutarties sudarymo yra tikrai nepriimtinos. Dėl paneigimo klausimo mes kol kas nesvarstome, manome, kad visa išvadoje pateikta medžiaga yra teisinga ir surinkta teisėtai“, – teigė departamento atstovas.

Liberalai teismo prašo neatitinkančiais tikrovės ir kenkiančiais partijos reputacijai pripažinti išslaptintoje ir paviešintoje VSD pažymoje naudojamus teiginius, kad „2006 metais koncernas MG įsteigė pilnai kontroliuojamą partiją“, kad Liberalų sąjūdis įsteigtas vadovaujant koncerno „MG Baltic“ vadovams Dariui Mockui ir Raimondui Kurlianskiui, kad steigiamai partijai buvo parinktas vadovas ir kad Liberalų sąjūdis – ilgalaikis koncerno politinis projektas.

Ieškinyje taip pat prašyta įpareigoti VSD ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo paskelbti paneigimą žiniasklaidoje.

Vis dėlto pirmadienį per teismo posėdį Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pasiūlė ir kompromisinę taikos sutartį – žvalgybai pakoreguoti pažymoje parašytus teiginius, bet nesiimti viešo jų paneigimo. Tačiau A. Bareišis tokio siūlymo kol kas nekomentavo.

„Fake news“

Liberalų sąjūdis paprašė teismo, kad šis apklaustų keturis liudytojus – europarlamentarą liberalą Petrą Auštrevičių, buvusį partijos pirmininką Eligijų Masiulį, buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį ir dabartinį šio koncerno prezidentą Darių Mockų. Teisėjas Vitalijus Abramovičius prašymą apsvarstys vėliau.

Partijos prašymu teisėjas kreipsis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši pateiktų duomenis apie Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei nuo jos 2006 metais atskilusio Liberalų sąjūdžio gautą paramą iš „MG Baltic“.

Pasak E. Gentvilo, vos atskilus partijoms paramą pirma gavo A. Zuoko vadovaujama LiCS, o į Liberalų sąjūdžio sąskaitą „MG Baltic“ įmonės pirmą pavedimą padarė 2008 metais.

Jo teigimu, liudytojai ir duomenys apie partijų finansavimą turėtų įrodyti, kad „MG Baltic“ neprisidėjo prie partijos kūrimo ir jos nekontroliavo.

„Donaldas Trumpas gal teisus – fake news (netikros naujienos – BNS). Kas jas paskleidė, tai prašome atsiimti tokius fake teiginius“, – žurnalistams sakė liberalų lyderis.

VSD atstovas A. Bareišis teigė, kad institucija yra pasirengusi teismui pateikti šiuo metu įslaptintą papildomą informaciją, ji įrodytų pažymoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktus teiginius. Teisėjas dėl šio prašymo taip pat apsispręs vėliau.

Liberalai neatmeta galimybės taisyti teismui pateikto ieškinio.

E. Gentvilas teigia, kad partija neturi galimybių įrodyti, kas žurnalistams anksčiau laiko perdavė VSD informaciją. Valstybės saugumo departamentas teigia to nedaręs.

„Mes atsiduriame beviltiškoje įrodinėjimo situacijoje, kai neįmanoma įrodyti to, kas paskleidė, nes Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsisakė nustatyti, kas paskleidė šitą informaciją“, – sakė politikas.

Ginčas, ar byla nagrinėtina

VSD bandė teismui įrodyti, kad Liberalų sąjūdžio ieškinys yra nenagrinėtinas. Keli šalies teismai yra nusprendė nepriimti panašaus turinio „MG Baltic“ ir Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio ieškinių.

Anot apylinkės ir apygardos teismų, „duomenų gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka“.

Ten teismai nusprendė, kad bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, šis numato atskiras VSD veiklos kontrolės formas.

Teismai pabrėžė, kad VSD atskaitingas Seimui ir prezidentui, parlamentinę kontrolę atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų nagrinėja Seimo kontrolieriai.

Tačiau Vilniaus apylinkės teismo teisėjas V. Abramovičius nusprendė priešingai. Pasak jo, kontroliuojančių institucijų priežiūra yra „visai kitokio masto negu teisė į teisminę gynybą“.

„Sutikdamas su atsakovu mažų mažiausiai ką turėčiau padaryti prieš palikdamas šį ieškinį nenagrinėtą, tai kreiptis į Konstitucinį Teismą su abejonėmis, ar atsakovo nurodomas Žvalgybos įstatymas nepaneigia teisės į teisminę gynybą, kuri yra numatyta Civiliniame kodekse“, – sakė teisėjas.

Ginčijama VSD pažyma buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kai šis tyrė interesų grupių poveikį politikams ir valstybės institucijoms.

Komiteto ir Seimo patvirtintose tyrimo išvadose nurodoma, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją.

Ten rašoma, kad įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir galios grupe.