Tokį sprendimą etikos sargai priėmė išnagrinėję žurnalistės Eglės Samoškaitės kreipimąsi. Jame teigta, jog ministrui pavaldi politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja parengė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Viešųjų ryšių skyrius žiniasklaidai išplatino interviu su ministro mama ir sutuoktine.

Šis interviu buvo išsiųstas iš SADM tarnybinio elektroninio pašto, o prie laiško pridėtos nuotraukos iš asmeninio ministro šeimos archyvo. Laiške, pavadintame „Pokalbis su ministro Lino Kukuraičio mama Motinos dienos proga“ informuojama, jog interviu autorystę SADM dovanoja žiniasklaidos priemonėms, o tekstu siūloma pasinaudoti savo nuožiūra pagal auditorijų poreikius.

„VTEK nuomone, SADM išplatintas interviu yra asmeninio pobūdžio – jame kalbama apie L.Kukuraičio vaikystę, jo teigiamas asmenines savybes, jo tėvus bei jų požiūrį į gyvenimą. Apie SADM funkcijas, sprendimus ar vykdomą politiką žiniasklaidai parengtame tekste nekalbama“, - rašoma etikos sargų pranešime.

Komisijos požiūriu, visuomenei gali kilti abejonių, ar ministras nepasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti, kai jam pavaldūs asmenys parengė ir iš SADM tarnybinio elektroninio pašto išplatino su ministerijos veikla nesusijusią asmeninio pobūdžio medžiagą, kuri galimai formuoja teigiamą ministro, kaip asmens, įvaizdį, tačiau neinformuoja visuomenės apie jo, kaip ministerijos vadovo, veiklą.

„VTEK pabrėžia, jog visuomenei neturi kilti net menkiausių abejonių, kad visuomenės informavimui skirti žmogiškieji ar finansiniai institucijos ištekliai naudojami jos vadovo ar kitų tarnautojų asmeniniam įvaizdžiui formuoti ir jį gerinti. Institucijos vadovas turi užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą: institucijos vardu jos darbuotojų pateikiama informacija turi būti susijusi su atitinkamos institucijos veikla, jos sprendimais, vykdoma politika bei funkcijomis“, - teigiama pranešime.

VTEK neneigia institucijų ir įstaigų teisės bei pareigos informuoti visuomenę apie jos veiklą, bet pažymi, kad informavimo procesas turi vykti laikantis įstatymuose nustatytų prievolių bei draudimų.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nesinaudoti jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Komisija teigia negavusi pagrįstų duomenų, jog pavedimą parengti ir SADM vardu išplatinti su ministru susijusį asmeninio pobūdžio interviu davė pats L.Kukuraitis. Nagrinėdama šią situaciją VTEK atsižvelgė ir į tai, jog minėtas interviu buvo išplatintas neatlygintinai, o jį platinant buvo nurodyta, kad žiniasklaidos atstovai gali naudoti jį savo nuožiūra, taip pat nebuvo prašoma nurodyti ministerijos autorystės.

„Tačiau gavusi pagrįstos informacijos apie tai, kad asmenys nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, VTEK turėtų teisę atlikti jų tarnybinės veiklos tyrimą“, - nurodo etikos sargai.

VTEK informavo, kad dalis į Seimą pernai spalį išrinktų parlamentarų deklaracijas pateikė per vėlai, o aštuoni praėjusios kadencijos Seimo nariai apskritai nėra atnaujinę deklaracijų po perrinkimo.

Komisija taip pat pažymi, kad dalis Seimo narių duomenis apie sudarytus automobilių nuomos ar pirkimo sandorius deklaracijose nurodė netiksliai, neišsamiai, pavėluotai arba šios informacijos visai nepateikė.

Nustatyta, kad įstatymus dėl to galėjo pažeisti konservatoriai Mantas Adomėnas, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis, Antanas Matulas, socialdemokratai Algirdas Butkevičius, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė, Artūras Skardžius, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai Rimas Andrikis, Algimantas Dumbrava, Vytautas Kamblevičius, Žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys, liberalas Gintaras Steponavičius.

Analizę VTEK atliko atsižvelgdama į žiniasklaidoje metų pradžioje pasirodžiusią informaciją apie Seimo narių galbūt nedeklaruotus automobilių nuomos sandorius. VTEK, tikrindama šias aplinkybes, atkreipė dėmesį ir į tai, kaip politikai laikosi privačių interesų deklaravimo terminų.

Duomenys perduoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Pažymima, kad komisija šiuo metu jau atlieka tyrimus dėl kai kurių minėtų Seimo narių.

Seimas ketvirtadienio plenariniame posėdyje planuoja pradėti svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių parengtas įstatymų pataisas, numatančias VRK ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos VTEK reformas.

„Manau, akivaizdžios politinės įtakos buvo nesprendžiant rinkimų pažeidimų klausimų per pastaruosius penkerius metus, kiek teko stebėti rinkimus. (...) Taip pat akivaizdžios politinės įtakos buvo perbraižant rinkimų apygardas per pastaruosius Seimo rinkimus. Ne kartą matėme, kokią politinę įtaką viena ar kita partija sugeba sutelkti VRK sprendžiant jų klausimus ir tai neturi kartotis“ , - ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė vienas pataisų rengėjų konservatorius Tadas Langaitis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis būtų panaikinta galimybė partijoms deleguoti savo atstovus į komisijos narius. Siūloma eliminuoti teisingumo ministrą iš teikiančiųjų VRK narių kandidatūras sąrašo, tačiau ši teisė paliekama prezidentui. Teisė teikti VRK pirmininko kandidatūrą būtų palikta Seimo pirmininkui.

Vyriausioji rinkimų komisija, pagal projektą, būtų sudaryta iš devynių narių: po dvi kandidatūras Seimui slaptu balsavimu tvirtinti teiktų Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos advokatūra ir prezidentas. VRK pirmininko kandidatūrą, kaip ir iki šiol, Seimo skirti teiktų parlamento vadovas.

Be to, siūloma, kad VRK komisijos pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. Tokia pati nuostata įrašyta ir VTEK pataisose.

Pasak T.Langaičio, kandidatai tapti VRK nariais turėtų viešai deklaruoti savo interesus bei būti atšaukiami iš pareigų atsiradus interesų konfliktų ar išaiškėjus nuslėptiems interesams, sąsajoms su politinėmis organizacijomis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį teigė, kad be šios VRK pertvarkos taip pat bus siūloma didinti ir komisijos biudžetą.

„Mes labai gerai suvokiame, kad šie pokyčiai pareikalautų ir kitokio požiūrio ir į biudžetą VRK, nes kalbant apie atitinkamą kompetenciją, teisininkus, tokiais atlyginimais, kokiais dabar bandome žmones sudominti ir išlaikyti tose struktūrose būtų labai sudėtinga. Vyriausybė turės ieškoti būdų, kaip padidinti VRK biudžetą“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Dabartinis VRK narys teisininkas Jonas Udris klausė, kodėl deklaruojant komisijos depolitizavimą teisė skirti VRK pirmininką paliekama Seimo pirmininkui, o teisė deleguoti du komisijos narius aukščiausiam šalies politikui – prezidentui.

Anot R.Karbauskio, šie klausimai keliami pagrįstai ir bus svarstomi, tačiau pirmiausia turi būti pradėta svarstyti pati komisijų pertvarka.

„Tai yra diskusijų objektas ir subjektas. Argumentai verti aptarimo, o pataisų pateikimui Seime turėtume turėti pritarimą, ir tuomet bus diskusija, kurioje kviesime visus dalyvauti ir kelti tuos klausimus“, – sakė R.Karbauskis.

Etikos sargų komisiją siūloma pertvarkyti panaikinant šiuo metu galiojančią teisę Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovui deleguoti vieną VTEK narį. Vietoj to vieną narį į etikos sargus būtų patikėta teikti tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriui (TILS).

Iš viso kaip ir šiuo metu VTEK sudarytų penki nariai – po vieną kandidatą Seimui teiktų prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, Teisėjų taryba ir TILS.

Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai.

Anot „valstietės“ Agnės Širinskienės, siūloma, kad VTEK sprendimai būtų priimami vardiniu balsavimu, o balsavimo rezultatai būtų viešinami. Kartu įstatyme siūloma įtvirtinti atskirosios VTEK nario nuomonės institutą. Tikimasi, kad jis sudarytų sąlygas mažumoje likusiems nariams išreikšti savo valią ir pateikti balsavimo motyvus bei teisinius argumentus.

Ir VRK, ir VTEK veikla pastaraisiais metais sulaukė daug kritikos. Rinkimų komisijai ir jos vadovui Zenonui Vaigauskui priekaištauta dėl prasto pastarųjų Seimo rinkimų organizavimo, VTEK ir jos buvusiam vadovui Romui Valentukevičiui – dėl atsainių ir neskaidrių viešųjų ir privačių interesų konfliktų tyrimų ir prieštaringų komisijos sprendimų. R.Valentukevičius jau atsistatydino iš VTEK vadovo pareigų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra sakęs, kad nauja Vyriausioji rinkimų komisija bus formuojama po balandį vyksiančių merų bei Seimo nario rinkimų ir bus sudaryta iki gegužės vidurio.

Dabartinis VRK pirmininkas Z.Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), įvertinusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktą prašymą išduoti leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, atliko bendrovės finansinio bei vadybinio pajėgumo įvertinimą ir priėmė sprendimą išduoti bendrovei leidimą.

Bendrovė nenurodo, kada planuoja pradėti vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą.

„Ne“, – žurnalistams Seime į klausimą, ar R.Valentukevičius gali toliau eiti pareigas, penktadienį po susitikimo su VTEK vadovu sakė V.Pranckietis.

Jis teigė iš VTEK pirmininko sulaukęs prašymo duoti šiek tiek laiko apsispręsti, bet patvirtino, kad per tam tikrą laiką nesulaukęs atsistatydinimo rašto inicijuos atleidimo procedūrą.

VTEK vadovas trauktis neskuba

VTEK vadovas R.Valentukevičius po susitikimo žurnalistams sakė apsispręsiantis iki antradienio. Taip pat jis tvirtino nepadaręs klaidų ir nepažeidęs įstatymų, kai vienasmeniškai nusprendė nepradėti tyrimo dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovės parlamentarės Gretos Kildišienės situacijos, kai ši naudojosi iš „Agrokoncerno“ nuomojamu automobiliu.

„Dar nieko negaliu pasakyti, aš turiu laiko iki antradienio. Aš pasakysiu. Yra žmogiška nešokti nuogam į dilgėles, o palaukti dieną kitą. Galbūt pirmadienį bus pirmininkas informuotas, aš pasakiau, kad artimiausiu metu pateiksiu pirmininkui informaciją“, – sakė R.Valentukevičius.

Aš pasakysiu. Yra žmogiška nešokti nuogam į dilgėles, o palaukti dieną kitą. Galbūt pirmadienį bus pirmininkas informuotas.

Seimo pirmininkas laikosi pozicijos, kad komisijos vadovas pažemino VTEK reputaciją.

„Turbūt jūs ne blogiau už mane žinote, jei asmuo pažemina organizacijos reputaciją, kuri turi būti nepriekaištinga, mes net neturėtume svarstyti ar spręsti (dėl galimybių asmeniui toliau eiti pareigas)“, – sakė V.Pranckietis.

Pasak jo, R.Valentukevičius turi trauktis dėl vienasmenio sprendimo nepradėti tyrimo.

„Vienasmenis sprendimas ir teisinimas, aiškinimas, kada turėjo būti komisijos sprendimas“, – motyvus, kodėl R.Valentukevičius turi trauktis, trumpai nurodė Seimo pirmininkas.

Tyrimo nepradėjo, nors to prašė pati G.Kildišienė

R.Valentukevičius išaiškinimą LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojai G.Kildišienei dėl automobilio, nuomojamo iš partijos pirmininko Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“, pateikė nesitaręs su kitais komisijos nariais, tačiau aiškėja, kad pati parlamentarė prašė komisijos atlikti tyrimą.

„Atsižvelgdama į kilusias viešas diskusijas, neva aš pažeidžiau teisės aktų reikalavimus, kreipiuosi į VTEK. Prašau ištirti situaciją bei patiekti atitinkamą išaiškinimą dėl privačių interesų deklaravimo“, – rašoma Seimo narės kreipimesi. Jį politikė sekmadienį elektroniniu paštu išsiuntė VTEK.

Pirmadienį ji gavo komisijos pirmininko R.Valentukevičiaus pasirašytą išaiškinimą, kurį jis pateikė nesitaręs su kitais komisijos nariais. R.Valentukevičiaus atsakyme G.Kildišienei nurodoma, kad aplinkybės, kai jai artimas asmuo su „Agrokoncernu“ sudarė automobilio išperkamosios nuomos sandorį ir leido parlamentarei automobiliu naudotis, „savaime interesų konflikto nekelia“.

Pats R.Valentukevičius sako, kad pateikė ne išvadą, o paaiškinimą, kuriam nereikia komisijos balsavimo, ir tai esanti įprasta praktika gavus Seimo narių klausimą.

R.Valentukevičius: tirti ar netirti – nusprendžiu aš

Aiškindamas, kodėl nepradėjo tyrimo, nors to prašyta pačios Seimo narės kreipimesi, R.Valentukevičius sakė, jog „nesvarbu, ko prašo“, o jis iš karto matęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas nepažeistas.

„Tai nesvarbu, ko prašo, prašo ištirti, kadangi čia, aš atsakau jums, jūs mane gaudot ant žodžių, kadangi čia nėra ko tirti. Pagal įstatymo nuostatas, „dovanos iš artimų asmenų, naudojimasis transporto priemonėmis, pavežėjimas (...) nepriklausomai nuo vertės, nėra aplinkybės, kurias privalote deklaruoti. Deklaracijoje privalote nurodyti tik sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 mėnesių raštu ar žodžiu sudarytus sandorius, jei jie viršija 3 tūkst. eurų“, – tvirtino VTEK vadovas.

„Čia yra žodžių žaismas, tirti, netirti. Ką čia tirti? Galiu pacituoti įstatymą, vienu sakiniu, kokio čia reikia tyrimo? Neprašo tirti, jūs prikimbat prie vieno žodžio „tirti“. Aš jums pacituoju, kas parašyta. O tirti ar netirti, nusprendžiu aš. Jeigu būtų, kad ji turėtų deklaruoti pagal įstatymo reikalavimą, būtų susirinkusi komisija ir pradėjusi tyrimą. Tyrimas gali trukti iki trijų mėnesių, ir tokiu atveju žmogui jau uždeda dėmė – a, VTEK aiškinasi“, – kalbėjo R.Valentukevičius.

Jis taip pat sakė nematantis „ne mažiausios (savo) kaltės“ visoje G.Kildišienės naudoto automobilio istorijoje.

„Aš įstatymiškai jokių klaidų nepadariau. Aš suprantu politikus, kurie komentuoja vienaip ar kitaip, jie vadovaujasi Politikų elgesio kodeksu, tai visai kitas dalykas, tai Etikos ir procedūrų komisijos dispozicijoj. Aš komentuoju ir dėstau tik pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboj nuostatas. Aš asmeniškai nematau savo nė mažiausios kaltės, kad nusižengiau įstatymo nuostatoms“, – sakė VTEK vadovas.

Sulaukė priekaištų anksčiau

R.Valentukevičius VTEK vadovu paskirtas 2014 metais, tuometinės parlamento vadovės Loretos Graužinienės siūlymu, pagal parlamentinių frakcijų rekomendacijas. Anksčiau R.Valentukevičius yra dirbęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Priimamojo skyriaus vedėju, 1999–2013 metais ėjo Seimo kontrolieriaus pareigas, dvi kadencijas vadovavo šiai įstaigai.

Pagal įstatymą, VTEK pirmininką iš šios komisijos narių Seimo pirmininko teikimu skiria Seimas. VTEK sudaro penki nariai, skiriami penkerių metų kadencijai.

VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, tiria pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų galimo interesų konflikto, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams ir panašiai.

R.Valentukevičius jau anksčiau buvo sulaukęs priekaištų dėl institucijos politizavimo. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė praėjusį birželį Seime skaitydama metinį pranešimą sakė, kad apsivalymas nuo korupcijos būtų greitesnis, jei, pavyzdžiui, „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja“.

VTEK vadovas kritikuotas, kai neįžvelgus pažeidimų nebuvo pradėtas tyrimas dėl vadinamojo Vijūnėlės skandalo Druskininkuose, kai iš komisijos nuskambėjo siūlymas įteisinti gyventojų pinigines dovanas medikams.

Dėl su komisijos nariais nesuderintos išsakytos pozicijos kritikuojamas VTEK vadovas taip pat tvirtina, kad politikei teikė ne išvadą, o paaiškinimą, kurių politikams pateikia dešimtimis.

„Aš gavau Seimo narės prašymą paaiškini, ar ji pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo tarnyboje įstatymą, kad ji naudojasi artimo giminaičio mašina, kuris ją nuomoja iš „Agrokoncerno“. Vadovaujantis įstatymu ir VTEK reglamentu, į Seimo narių paklausimus nereikia jokios komisijos, teikiamas paaiškinimas. Tokių paaiškinimų, atvirai pasakysiu, po šių Seimo rinkimų teikiau ne dešimtimis, o, sakyčiau, šimtais ir gal tūkstančiais“, - BNS sakė R.Valentukevičius.

Tokių paaiškinimų, atvirai pasakysiu, po šių Seimo rinkimų teikiau ne dešimtimis, o, sakyčiau, šimtais ir gal tūkstančiais.

Jis teigia, kad komisija po rinkimų buvo susitikusi su visomis frakcijomis ir po susitikimo parlamentarams kilo daugybė klausimų dėl interesų derinimo, į kuriuos lygiai taip pat buvo atsakinėjama. Ta pati procedūra buvo daroma su Vyriausybės kabineto nariais. Anot jo, tokia pačia forma konsultuojami ir kiti VTEK dispozicijoje esantys asmenys, kurių yra apie 160 tūkstančių.

„Tai yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuos, pagal mūsų reglamentą, gali pasirašyti netgi ir skyriaus vedėjas, jau nekalbu apie komisijos pirmininką. Čia ne išvada, čia yra išaiškinimas“, - nurodė jis.

R.Valentukevičius atsakyme G.Kildišienei nurodė, jog aplinkybės, kai jai artimas asmuo su „Agrokoncernu“ sudarė automobilio lizingo sandorį ir leido parlamentarei automobiliu naudotis „savaime interesų konflikto nekelia“.  Fakto, kad naudojasi „Agrokoncerno“ automobiliu, parlamentarė nėra deklaravusi.

VTEK vadovas BNS aiškino, kad politikų interesų deklaracijose įstatymas įpareigoja nurodyti tik savo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio per pastaruosius metus raštu ar žodžiu sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė nei 3 tūkst. eurų. Tuo metu dovanos iš artimų asmenų, naudojimasis transporto paslaugomis, pavežėjimu, nepriklausomai nuo sandorio vertės, anot R.Valentukevičiaus, „nėra tos aplinkybės, kurias privalu deklaruoti“.

Jis sako paaiškinime taip pat nurodęs, kad jei G.Kildišienei dirbant Seime jos atstovaujamame komitete, komisijoje ar plenariniame posėdyje svarstomas klausimas net ir netiesiogiai liestų „Agrokoncerną“, ji privalėtų nusišalinti nuo klausimo svarstymo, taip pat per savaitę nuo konfliktui kilusių prielaidų papildyti savo interesų deklaraciją.

Jis sako negalintis atsakyti, ar komisija vis dėlto tirs šią situaciją.

„Jeigu bus oficialus kreipimasis, argumentuotas, kad yra kažkokie pažeidimai, tokiu atveju komisijoje susirinksime ir spręsime, ar pradėti tyrimą, ar nepradėti, negaliu pasakyti. Šiandien aš neturiu jokio paklausimo. Šiandien perskaičiau informaciją ir matau, kad šiandien tą, ką aš išaiškinau, žiniasklaidoje atsispindi ir pagrindo (tyrimui) nematau“, - BNS aiškino jis.

R.Valentukevičius sako, kad komisija tyrimą pradėtų nebent paaiškėjus informacijai, kad automobilį G.Kildišienei patikėjo ne artimas giminaitis, o „kažkoks pašalinis asmuo“.

Artimiausiu metu komisija rinksis kitą trečiadienį.

Premjeras Saulius Skvernelis, žurnalistų trečiadienį klausiamas apie VTEK, pabrėžė, kad „institucija yra labai reikalinga“, o nei komisijos, nei jos pirmininko darbui priekaištų jis teigė neturintis. Jo nuomone, pati komisija turi apsispręsti, ar tirti G.Kildišienės atvejį, tačiau kartu pabrėžė, jog R.Valentukevičius turi teisę teikti savo asmeninę nuomonę.

„Nesu detaliai susipažinęs, bet komisijos išvados, kurios buvo skelbiamos, ankstesnės, vieniems patinka, kitiems nepatinka (...), bet kiek man teko bendrauti dirbant įvairiose institucijose, reikalinga informacija, konsultacijos, išaiškinimai yra gaunami, tyrimų aš komentuoti negaliu, kvestionuoti sprendimų“, - VTEK darbą įvertino Vyriausybės vadovas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė G.Kildišienė į VTEK kreipėsi po to, kai savaitgalį buvo paskelbta, kad ji naudojasi partijos vadovo Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ automobiliu. Tiek G. Kildišienė, tiek R.Karbauskis tvirtina, kad automobilio išperkamosios nuomos sutartis sudaryta su artimu politikės giminaičiu, kuris jai leidžia naudotis transporto priemone, tačiau neatskleidžia, kas šis giminaitis. Neoficialiomis BNS šaltinių žiniomis, automobilį lizingu išsiperka G. Kildišienės motina.

VKEKK atkreipia dėmesį, kad tokia situacija susidarė ir dėl vartotojo atsakomybės, nes deklaruodamas gamtinių dujų suvartojimą jis nurodė didesnį kiekį nei faktiškai suvartojo. Dėl to gamtinių dujų tiekimo operatorius, atlikęs skaitiklių patikrą ir nustatęs permoką, 2009 m. priskirdamas vartotoją tam tikram pogrupiui, vadovavosi tik 2009 m. II pusmečio skaitiklio parodymais, t. y. fiksavo 650 m3 suvartojimą.

Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, mažiau nei 800 m3 gamtinių dujų suvartojantys vartotojai buvo priskiriami pirmam pogrupiui, todėl šiam vartotojui pritaikius šio pogrupio tarifus, nors faktiškai turėjo būti taikomi antro pogrupio tarifai (taikomi mažesni tarifai suvartotam gamtinių dujų kiekiui), žymiai padidėjo mokėtina suma už 2009 m. suvartotas gamtines dujas.

Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų spręsdamas dėl Druskininkų vandens parko, kuriame dirba jo dukra, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Taip pat VTEK nerado pažeidimų jo sprendimuose dėl „Druskininkų klubo“, kurio narys yra meras.

„Sprendimas yra, kad nepripažino komisija, kad R.Malinauskas pažeidė viešųjų ir privačių interesų įstatymą, sprendžiant „Aqua“ parko klausimus, antras klausimas – ir sprendžiant Druskininkų veiklos grupės klausimus“, – žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Pasak jo, komisija rėmėsi argumentais, kad R.Malinauskas formaliai siekė nusišalinti nuo klausimų sprendimo, tačiau valdančiosios daugumos tarybos susirinkime mero sprendimui nepritarta. Apie tai, anot R.Valentukevičiaus, informuota savivaldybės taryba.

„Opozicija teigia, kad tos informacijos nebuvo, bet mes turime protokolus išsireikalavę iš savivaldybės, kur parašyta, kad buvo informuota“, – sakė R.Valentukevičius.

Jis taip pat teigė, kad komisija turėjo „nemažai klausimų“ dėl nusišalinimo merui, taip pat dėl motyvų, kodėl nepriimtas nusišalinimas, pavyzdžiui, buvo nurodoma, kad merui nedalyvaujant balsavime pritrūks kvorumo.

„Čia ne motyvas, mes taip manome“, – sakė VTEK vadovas.

Pats R.Malinauskas tai vadino „normalia praktika“, nes priešingai, anot jo, priimant sprendimus „gali pritrūkti balsų“ ir „sustotų miesto gyvenimas“. Jis taip pat kartojo, kad savo interesus yra laiku deklaravęs ir sprendimus priimantis tik teisėtai.

„Yra įdarbinta keletas asmenų, miestas yra nedidelis, vienoje kitoje įstaigoje dirba keli šimtai žmonių. Tai jei kalbant apie tuos būtent žmones, istorijos skirtingos, nes vieni ten pradėjo dirbti dėl to, kad buvo sujungtos įmonės, antri laimėjo konkursus, treti – vėl kažkaip kitaip. Atsakyti už kiekvieną dirbantį vienur ar kitur žmogų nei mano kompetencijos, nei žinios leidžia. Dėl savo privačių interesų – esu viską laiku deklaravęs ir teisėtai viską darantis“, – žurnalistams dar prieš VTEK paskelbiant sprendimą sakė meras.

R.Valentukevičius teigė, kad sprendimas reabilituoti Druskininkų merą yra galutinis, nes VTEK iš teisėsaugos negavo įrodymų, kokie politikai vandens parke galėjo lankytis dykai.

„Su akvaparku jau yra visi, kadangi mes, nuvykę į Kauno STT, į apygardos prokuratūrą negavome jokios papildomos informacijos dėl tų maudynių. Tik žinome, kad išsiųsta 230 kvietimų ir daugiau nei šimtas kuponų panaudota, bet nė vienos pavardės mums niekas negali pasakyti, parašyta – anonimas (...). Jei duotų pavardes, kad naudojosi kuponu, maudėsi dvi ar tris paras, tokiu atveju, mums pakaktų“, – sakė VTEK pirmininkas.

Posėdyje dalyvavę Druskininkų opoziciniai liberalai neabejoja, kad interesai buvo supainioti ir kaltina VTEK neobjektyvumu. Jų teigimu, sprendimai Druskininkuose priimami valdančiųjų pasitarimuose, o visa taryba, taip pat ir opozicija spręsti dėl R.Malinausko nusišalinimo neturėjo galimybės.

„Tie visi pasitarimų protokolai buvo pripažinti kaip teisėti - mes niekada su tuo nesutiksime, – sakė Juozas Šarkus. – Be abejo, komisijos objektyvumo aš čia nematau.“

R.Valentukevičius informavo, kad komisija dar svarstys trijų Druskininkų tarybos narių galimą interesų konfliktą sprendžiant dėl „Druskininkų klubo“. Taip pat kitame posėdyje komisija ketina atversti prokurorų perduotą medžiagą su R.Malinausko bei aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, kitų Vyriausybės narių pokalbiais, bus aiškinamasi, ar politikai nepažeidė etikos principų.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ dirba mero pirmoji žmona Daiva Malinauskienė ir dukra Evelina Malinauskaitė. R.Malinauskas sako deklaravęs interesus dėl dukros, tuo metu buvusi sutuoktinė, jo teigimu, buvo įdarbinta jau po skyrybų ir jis su ja neturintis ryšių.

VTEK praėjusią savaitę pritrūkus duomenų taip pat nusprendė nepradėti tyrimo dėl balsavimo, susijusio su bendrove „Kautros keltuvai“, kurioje dirba mero duktė.

Pernai lapkritį VTEK atstovai buvo pareiškę turintys sąrašą 33 asmenų, kurie gali būti supainioję interesus naudodamiesi vandens parko paslaugomis, tačiau nė vienas nebuvo pripažintas supainiojęs interesus.