Nustebsite, kodėl pieno perdirbimo įmonė sužibo žiniasklaidoje.

„Sveiki, esu Hugo ir dirbu „Brazzale“, esu jo pardavimų atstovas Pietų Italijoje“, – teigė 60 metų darbuotojas Hugo Pauolon.

Hugo daug prekių pristato mažu sunkvežimiu.

„Kai atvažiuoju, visi sako: „O, Hugo! Tai man – ne tik darbas, o asmeninis ryšys“, – kalbėjo jis.

60-metis savo darbą dievina, tai turėtų patikti ir darbdaviui. Hugo į pensiją nenori eiti, o pardavinėti sūrį ir sviestą, kiek jėgos duos. Tačiau daug įmonių jo nė nesamdė dėl amžiaus. Laimė, prieš trejetą metų juo susidomėjo italas verslininkas. Jo pieninė netoli Venecijos ėmė mirgėti antraštėse dėl neįprastos personalo politikos – samdo tik vyresnio amžiaus darbuotojus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nesakyčiau vyresnius, jie vis dar jauni širdimi ir kupini entuziazmo. Jie turi daugiau patirties ir tikiu, kad visiškai kitaip vertina darbą – atiduoda viską, ką gali“, – teigė „Brazzale“ generalinis direktorius Roberto Brazzale.

Ir Hugo – ne vienintelis, kuris čia atiduoda visas jėgas. Viskas prasidėjo nuo verslininko vaikystės draugo Alessandro Ferrarino.

„Ieškojau darbo ir paskambinau jam. Jis pasakė: „Tiesiog ateik, į rinką kaip tik planuoju išleisti puikų produktą – ypatingą sviestą, pagamintą su meile“. Nuo tada ir dirbame drauge“, – pasakojo 61 metų darbuotojas A. Ferrarin.

Rezultatas – naujas skyrius, kuriame dirba tik peržengę 60-mečio slenkstį. Ir Sonja Cattaneo per koronavirusą tapusi bedarbe čia rado savo kėdę.

„Nerasdamas darbo tarsi įkrenti į duobę. Esu dėkinga už puikią galimybę čia dirbti“, – sakė įmonės darbuotoja S. Cattaneo.

Ir nauda visiems – jaunimas turi iš ko mokytis. Be to, įmonė, įdarbindama senjorus, gauna nedidelę subsidiją iš valstybės. Tačiau kitaip nei skelbia sensacijų besivaikančios antraštės, jaunimas čia labai laukiamas.

Šiaulietis Romanas dirba autobusų vairuotoju, tad sveikatą tikrinasi kartą per dvejus metus.

„Būtų geriau rečiau, nes kas dvejus metus – labai dažnai“, – tikino autobusų vairuotojas.

Jei ne Romano darbas, sveikatą dėl vairuotojo pažymėjimo jis turėtų pasitikrinti kartą kas penkerius metus. Pagal tvarką, iki 55-erių metų asmenys sveikatą privalo tikrintis vieną kartą per dešimt metų. Asmenys nuo 56 iki 65-erių – vieną kartą per penkerius metus, o nuo 70 iki 79 metų amžiaus asmenys – vieną kartą per dvejus metus. Na, o 80-mečiai ir vyresni – kartą per metus. Vadinasi, kuo vairuotojas vyresnis, tuo sveikatą tenka tikrintis dažniau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, kad vyresniems reikia dažniau tikrinti sveikatą, nes vis tiek amžiaus savo daro. 90-mečiams iš viso gal reikėtų uždrausti vairuoti“, – svarstė Romanas.

Apie kitąmet įsigaliojančią tvarką išgirdę, į gydymo įstaigas suskubo vyresnio amžiaus asmenys.

„Ypač nuo 70–75-erių, bet esame turėję ir 90 metų senelių, kurie taip pat nori tęstis vairuotojo pažymėjimą“, – kalbėjo šeimos gydytoja Raminta Stanevičienė.

Šeimos gydytoja senjorų suaktyvėjimu džiaugiasi. Esą vyresni žmonės turi lėtinių ligų, tad sveikatą tikrintis dažnai jiems – tik į naudą.

„Cukrinis diabetas, paūmėjusi arterinė hipertenzija – niekas nėra apsaugotas, kad neištiks infarktas ar insultas kelyje. Tad tikrai raginu ir savo pacientus, kad ateitų profilaktiškai tikrintis sveikatą“, – teigė R. Stanevičienė.

Tačiau smarkiai sudažnintus terminus kritikuoja lygių galimybių kontrolieriai. Esą tvarka, numatanti vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą, gali diskriminuoti vyresnio amžiaus vairuotojus.  

„Galbūt reikėtų sieti ne tik su amžiumi, bet ir su tam tikrais sveikatos sutrikimais, tam tikromis būklėmis, su kuriomis ministerija ir sieja tą pavojų vairuoti“, – sakė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Vyresnio amžiaus asmenims sveikatą teks tikrintis kur kas dažniau nei jaunesnio amžiaus vairuotojams. O nepasitikrinus, nustos galioti vairuotojo pažymėjimas.

Anot lygių galimybių kontrolierės, priemonės yra per griežtos.

„Pavyzdžiui, reikėtų iš pradžių taikyti priminimus apie sveikatos patikras, kai artėja termino pabaiga. Iki šiol toks dalykas nebuvo taikytas“, – teigė B. Sabatauskaitė.

„Gal labai sutankinti nederėtų, bet kažkiek dažniau tikrinti sveikatą vyresniems žmonėms nematyčiau čia didelės problemos“, –  savo poziciją išsakė saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Problemų nemato ir kiti neseniai sveikatą pasitikrinę šiauliečiai.

„Anksčiau tikrindavau sveikatą kas penkerius metus, dabar jau tikrinsiu kas dvejus metus“, –  kalbėjo vyras.

Lygių teisų kontrolieriai ragina ministerijas ir Seimą peržiūrėti tvarkas, nes vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje. Daugiausiai avarijų sukelia 18–55 metų vairuotojai. 80-mečiai ir vyresni vairuotojai pernai sukėlė tik vos daugiau nei vieną procentą visų eismo įvykių.

Vargina įvairios ligos

Šeimos gydytojas Julius Šimulis pastebi, kad vyresniame amžiuje dažniausiai skundžiamasi suprastėjusia klausa, akių ligomis, artritu, nugaros ir kaklo skausmais, kraujagyslių ligomis. Kai kuriuos pradeda varginti diabetas, depresija ar net demencija.

„Naujausi Ligų kontrolės ir prevencijos centro (Centers for Disease Control and Prevention, CDC) tyrimai rodo, kad vienos pagrindinių vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių mirties priežasčių yra širdies ligos ir vėžys. Patirtis rodo, kad kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau sveikatos sutrikimų jis turi vienu metu. Todėl svarbu reguliariai atlikti gydytojų paskirtus diagnostikos tyrimus ir stebėti naujų simptomų radimąsi“, – sako J. Šimulis.

Visavertės mitybos svarba

Medikas atskleidžia, kad senjorų sveikatai ypač svarbu laikytis visavertės mitybos principų. Dėl prastų mitybos įpročių gali pasunkėti jau esami negalavimai, padidėti kvėpavimo, virškinimo ir širdies ligų rizika. Netaisyklinga mityba taip pat silpnina imuninę sistemą ir taip didėja infekcinių ligų rizika.

„Kadangi senyvo amžiaus žmonėms natūraliai mažėja eritrocitų kiekis kraujyje, dažnai pastebimas geležies, vitamino B12, folio rūgšties trūkumas. Dėl įvairių ligų, gausaus vaistų vartojimo, pasunkėjusio kramtymo, blogos socialinės padėties, senatvinių psichikos sutrikimų ir kitų priežasčių senjorų mityba taip pat neretai tampa nevisavertė. Valgant nevisavertį maistą, vitaminų ir mineralų stygiaus problema tik dar labiau gilėja“, – paaiškina J. Šimulis.

Anot jo, valgyti patartina ne rečiau kaip 3 kartus per dieną. Rūpinantis savo mityba, dažniau vartoti vaisių, daržovių, grūdinių produktų, mažiau – cukraus, saldumynų, vengti sūraus maisto, keptų patiekalų. Medikas pamini, kad senjorams būdinga padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, taip pat jos tolerancijos sumažėjimas. Todėl atsargus cukraus vartojimas – itin svarbus gerai sveikatai.

Vyresnio amžiaus žmonėms patartina dažniau naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Ką duoda judėjimas

Naujausiais CDC duomenimis, net 26,9 proc. 65–74 m. amžiaus žmonių fizinis aktyvumas yra labai mažas, o nuo 75-erių jis dar labiau sumažėja. Šeimos gydytojas patikina, kad judėjimas daro nemenką įtaką pagyvenusių asmenų gyvenimo trukmei ir kokybei. Anot J. Šimulio, fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir mažina osteoporozės grėsmę, padeda ilgiau išlaikyti judrumą ir gerą nuotaiką. Gydytojas rekomenduoja atlikti ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinių pratimų per dieną.

„Natūralu, kad vyresni žmonės dažniau patiria traumų nei jaunesni. Jos taip pat dažnai būna sunkesnės ir sukelia komplikacijų, todėl labai svarbu rūpintis ir traumų prevencija. Tokios priemonės kaip fizinio aktyvumo didinimas, saugios namų aplinkos kūrimas, racionali mityba ir medikamentų vartojimo principų laikymasis gali padėti žymiai sumažinti traumų riziką“, – sako šeimos gydytojas.

Kad vaistai nepakenktų

Jis pabrėžia, kad gyvenimo kokybei ir trukmei didelę reikšmę taip pat turi ir sveikatai žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas. Kadangi senjorai neretai vartoja keletą rūšių medikamentų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir vengti perteklinio vaistų vartojimo, paisyti vaistų tarpusavio sąveikų, remtis sveikatos specialistų rekomendacijomis.

J. Šimulis įvardija, kad vyresnio amžiaus žmonėms patartina dažniau naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis: atlikti prevencinių programų tyrimus, profilaktinius kraujo, radiologinius tyrimus, skiepytis rekomenduojamomis vakcinomis. Tik taip bus galima anksčiau aptikti organizme glūdinčius sveikatos sutrikimus, jiems dar nepradėjus progresuoti, ir užkirsti kelią įvairių ligų komplikacijoms.

„Ne ką mažiau svarbu kuo ilgiau išlaikyti vyresnių žmonių darbingumą, socialinį įsitraukimą ir nepriklausomumą – tai padės išvengti psichologinių sunkumų, skatins judrumą, padės ir toliau lavinti dėmesio sutelkimą, loginį mąstymą ir kt. Galų gale, juk norint išsaugoti geresnę savijautą ir gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje, būtina rūpintis savo sveikata, suprasti sveikos gyvensenos, aplinkos poveikio svarbą, gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus“, – priduria medikas.