Pareigūno atsakomybė
Aukščiausiasis Teismas nagrinėja Vytauto Ziminsko skundą. Šio vyro sūnui Kęstučiui kelionė su R.Vanagu buvo paskutinė. Nuokalnės gatvėje automobilis "Subaru Impreza" išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su "Mercedes-Benz".
"Subaru Impresa" važiavęs keleivis K.Ziminskas žuvo iškart, buvo sužalotas automobilyje "Mercedes-Benz" važiavęs keleivis. R.Vanagui nustatytas 1,88 promilės girtumas. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvusiam policininkui buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
"Šioje dalyje mes nieko neskundžiame. Laukiame Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiame, kad ją atlygintų valstybė, o ne asmeniškai R.Vanagas", – toks žuvusio vyrų artimųjų prašymas teismuose skambėjo nuo 2013 m., kai šios tragedijos bylą pradėjo nagrinėti Kauno apylinkės teismas.
Savo prašymą V.Ziminskas pagrindė nuo 2000 m. galiojančiu Policijos veiklos įstatymu. Viename iš jo straipsnių "Policijos pareigūno atsakomybė" teigiama: "Neteisėta pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka."
Mėgino apjuodinti
Pasak V.Ziminsko, žalos atlyginimo pareigą pripažįsta ir valstybei atstovaujanti Teisingumo ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija. Tik nesutaria, kuri iš dviejų institucijų turėtų tai padaryti. Tačiau teismai žalą kabina ant kaltininko pečių. Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti šeši asmenys – žuvusiojo dukros, žmona, mama, brolis ir tėvas. Teisminėse peripetijose iš nukentėjusiųjų sąrašo buvo eliminuota žuvusiojo žmona, esą ji su K.Ziminsku gyveno neoficialioje santuokoje.
Teismuose dažnai girdima frazė, kad pinigais neišmatuojama artimojo netektis. Kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, V.Ziminskas primena ne tik netekties išgyvenimus, kurie paveikė žuvusio sūnaus nepilnametes dukras, mylimą moterį, motiną, tėvą, brolį.
Sunkiai išmatuojama, kokį pažeminimą turėjo jausti artimieji, kai siekdamas išvengti kaltės R.Vanagas mėgino išsisukti ir tragedijos kaltininku padaryti žuvusį draugą. V.Ziminskas neslėpė nuovargio detalėmis grįžti į tuos sukrėtimo laikus, kai pareigūnų aparatas sumąstė pasodinti prie automobilio žudiko vairo tą, kuris niekada nebeprakalbės.
"Baudžiamojoje byloje surinkta ir daugiau informacijos, kad pareigūnai bandė daryti įtaką teismui. Liudytojais buvo įtraukti pareigūnai ir asmenys, kurie net nebuvo eismo įvykio vietoje", – užmojus siekiant reabilituoti girtą prie vairo pareigūną plėtė V.Ziminskas.
Baudžiamojoje byloje surinkta ir daugiau informacijos, kad pareigūnai bandė daryti įtaką teismui. Liudytojais buvo įtraukti pareigūnai ir asmenys, kurie net nebuvo eismo įvykio vietoje.
Vengė prisipažinti
Paini ir, liaudiškai tariant, neskani istorija galėjo baigtis tik prasidėjusi, oriai ir garbingai. "Jis (R.Vanagas – aut. past.) gal net nebūtų sėdęs į kalėjimą. Mes nebuvome karingai nusiteikę, daugelį dalykų suprantame. Tačiau kai išgirdome, kad R.Vanagas taip melagingai išsisukinėja ir mėgina įrodyti, kad ne jis, o mano sūnus sėdėjo prie automobilio vairo, tada jau susiėmėme", – pasakojo žuvusiojo tėvas.
R.Vanagas kratėsi kaltės. Jis aiškino teismui tą vakarą su keliais bičiuliais šventęs įkurtuves. Kadangi buvo išgėręs, R.Vanagas sutiko, kad jam priklausančiu "Subaru Impreza" K.Ziminskas esą pavežėtų namo.
Pagal buvusio policininko versiją, jis pasirinko užpakalinę automobilio sėdynę. Ties Varnių tiltu užmigo. Paskui atsimena tik nuolaužas, švyturėlius, kažkas jam liepė nejudėti, tada neteko sąmonės ir kitą rytą pabudo ligoninėje. Kai atgavo sąmonę, matė artimuosius – šie pasakė, kas įvyko.
Tuoj po nelaimės atvykę policijos pareigūnai R.Vanagą rado gulintį ant užpakalinės automobilio sėdynės, keleivio vietoje rastas K.Ziminskas buvo negyvas. Įvykio liudininkai teigė, kad po avarijos R.Vanagas buvo prie vairo. Sunkiai sužeistam vyrui žmonės padėjo pereiti ir atsigulti ant užpakalinės sėdynės.
Teismų painiava
Didysis rebusas tai, kad teismai nukentėjusiųjų civilinį ieškinį apsuko tokia smagia karusele, kad jis liko kaip ir neišnagrinėtas. V.Ziminskas dėlioja tokią civilinio ieškinio kelionės teismuose chronologiją: bylą kaip pirma instancija išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad nukentėjusiųjų ieškiniai bus nagrinėjami civilinio proceso tvarka, nes jie buvo ne laiku paduoti. Tą patį pakartojo Kauno apygardos teismas. O štai kasacine tvarka nagrinėjęs teismas pripažino, kad ieškiniai teismui paduoti laiku ir juos reikia nagrinėti iš esmės.
Kasacinis teismas įpareigojo Kauno apygardos teismą nagrinėti nukentėjusiųjų žalų klausimą pagal jų ieškinį. "Tai, kas vyko Kauno apygardos teisme, galima vadinti pasityčiojimu", – atsiduso V.Ziminskas.
Žuvusio sūnaus tėvas teisiniu absurdu ir baudžiamojo bei civilinio procesų normų pažeidimu vadina Kauno apygardos teismo veiksmus. Teismas, net nepriėmęs nukentėjusiųjų civilinio ieškinio, ėmėsi bylos nagrinėjimo. Žalų atlyginimą priteisė R.Vanagui, o dėl byloje taip pat atsakovu pripažintos draudimo kompanijos ERGO draudimo pasisakė, kad visiems nukentėjusiesiems atlyginta teisingai.
"Teismas pasisakė, esą R.Vanagas jaunas, dar pasitaisys ir atsiskaitys", – M.Romerio universitete baigęs teisės ir valdymo programos magistro studijas V.Ziminskas negalėjo patikėti tokiais sprendimais.
Esminė pozicija
V.Ziminskas neslėpė, kad su nerimu laukia Aukščiausiojo Teismo verdikto, nes į bylos nagrinėjimą nukentėjusieji nebus kviečiami. "Man svarbu, kad civilinį ieškinį teismas nagrinėtų iš esmės. Ir toliau laikausi nuostatos, kad šią neturtinę žalą turi atlyginti valstybė. Visai nesvarbu, ar Teisingumo, ar Vidaus reikalų ministerija. Draudimo kompanija "Ergo" iš dalies atlygino laidojimo išlaidas. Jie atlygino tiesiogiai su laidojimu susijusias išlaidas, tačiau netiesiogiai, tarkime, transporto išlaidų, neatlygino. Neturtinei žalai atlyginti buvo skiriama 5 tūkst. eurų, tačiau dėl kiekvieno nukentėjusio asmens patirtos žalos sumos gerokai didesnės", – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neskundžiamam verdiktui atiduotus pareiškimus ir ieškinius minėjo V.Ziminskas.
Jis prašo teismo iš draudimo kompanijos žuvusio sūnaus dukroms priteisti per 70 tūkst. eurų netekus maitintojo, žuvusiojo motinai per 1,2 tūkst. eurų laidojimo išlaidų, visiems nukentėjusiesiems po 791 eurą neturtinės žalos.
Ir bene didžiausią nuostabą teismų praktikoje sukėlęs V.Ziminsko prašymas – iš Lietuvos Respublikos visiems nukentėjusiesiems priteisti po 40 tūkst. eurų neturtinės žalos, nes dėl nusikalstamos pareigūno veiklos žuvo jo sūnus.
