Vilniaus apygardos teismas atmetė televizijos skundą ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo pernai liepos 17 dieną paskelbtą įpareigojimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. Valvonį – ji buvo publikuojama laikraštyje, interneto puslapyje ir televizijos laidoje „Patriotai“. Dienraštis „Lietuvos rytas“ jau yra paskelbęs paneigimą.

„Atsakovo (televizijos – BNS) panaudotas paneigimo būdas neatitinka ieškovo tikslo, kurio buvo siekiama priimant sprendimą, tai yra, informuoti visuomenę, kad ginčo laidos metu išdėstyti faktiniai duomenys neatitinka tikrovės. (...) Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas“, – rašoma nutartyje.

„Lietuvos ryto“ televizija nurodo pernai birželio pabaigoje paskelbusi paneigimą. Tačiau V. Valvonis 2018 metais BNS teigė, kad paneigimas nebuvo tinkamas.

V. Valvonis BNS antradienį teigė, kad laukia „Lietuvos ryto“ televizijos veiksmų.

„Laikraštis viską jau yra paskelbęs, paneigęs, baudą susimokėjęs. Televizija liko, turi paskelbti paneigimą artimiausioje „Patriotų“ laidoje. Bet kadangi „Patriotų“ nebus, tai atitinkamu metu, kada rodydavo „Patriotus“ (...) Ir dar baudžiamoji byla likusi, kur teisiami trys žurnalistai“, – sakė V. Valvonis.

Laikraštis viską jau yra paskelbęs, paneigęs, baudą susimokėjęs.

„Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje 2016-ųjų kovo-gegužės mėnesiais kaip tikras faktas buvo paskelbti išgalvoti V. Valvonio pokalbiai, kuriuose V. Valvonis neva grasino paveikti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio ir taip siekė finansinės naudos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 metų rugsėjo pabaigoje konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija paskelbė neegzistuojančius pokalbius, sukūrė nepagrįstus kaltinimus, o teismui nepateikė jokių objektyvių bei patikimų duomenų, jog V. Valvonis reikalavo kyšio.

2018 metų liepos 17 dieną tas pats teismas įpareigojo žiniasklaidos priemones paskelbti klaidinančios informacijos paneigimą. V. Valvonis tąkart BNS aiškino, kad žiniasklaidos atstovai nereagavo į raginimus paneigti klaidinančią informaciją, todėl jis kreipėsi į teismą.

Pernai rugsėjį paskelbta, kad prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės priemones apie V. Valvonį.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė 2016 metų birželį pradėtą ikiteisminį tyrimą ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Buvo nurodoma, kad kaltinimai byloje pareikšti trims asmenims.

„Mes šiai minutei neturime kol kas jokių įtarimų, kad būtų kažkokios transakcijos į Lietuvą. Suprantu, kad žurnalistai ar dar kažkas tris Baltijos šalis suplaka į krūvą. Manau, ta banga atsirito pirmiausia per tai, kad tai siejama su „Danske Bank“ atveju ir skandalu. Turbūt yra logiška, kad iš „Danske Bank“ Estijos padalinio eidavo pavedimai į „Swedbank“ ar kažkur kitur”, – „Verslo žinioms” sakė V. Valvonis.

Jis taip pat sakė, kad Lietuvos bankas bet kokiu atveju informaciją patikrins.

Kaip skelbė ELTA, Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos. Informacija apie tai pasirodė trečiadienį.

Eltai perduotame komentare „Swedbank“ grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabrielis Franckė Rodau sakė, kad „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais, ir turi laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų. Jis teigė, kad pinigų plovimo prevencija yra vienas iš banko prioritetų.

Tuo metu Lietuvos bankas sakė neturįs informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį, pasak Lietuvos banko, patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

Ketvirtadienį Švedijos finansų inspekcija (FI) pareiškė, kad žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti. FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, jog Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas paskelbė teiksiantis pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama patikrinti viešumoje pasirodžiusią informaciją dėl galimų pinigų plovimo atvejų, siejamų su „Swedbank“ grupe.

„Lietuvos bankas labai griežtai vertina pinigų plovimo atvejus ir jų prevencijai taiko aukščiausius reikalavimus. Esame pasirengę padėti kolegoms išsiaiškinti paskelbtus faktus“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Anot jo, bendradarbiavimo pobūdis priklausys nuo poreikio.

„Vertinsime faktus, keisimės informacija, prireikus galėtume imtis bendrų priežiūros veiksmų. Savo ruožtu ir patys nagrinėsime padėtį „Swedbank“ Lietuvoje, kad įsitikintume, jog šiame banke jokių įtartinų operacijų nebuvo atliekama“, – sakė V. Valvonis.

Kaip teigia Lietuvos bankas, vertinant galimo pinigų plovimo rizikas, Lietuvos bankų sektorius išsiskiria tuo, kad klientų iš užsienio (nerezidentų), su kuriais ir siejama pagrindinė rizika, dalis jame yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje ir pagal indėlius, ir pagal paskolas. Nerezidentų indėliai Lietuvoje sudaro 2,5 proc. visų indėlių. Paskolos nerezidentams Lietuvoje sudaro dar mažesnę dalį nei indėliai – 1,8 proc.

Savo ruožtu ir patys nagrinėsime padėtį „Swedbank“ Lietuvoje, kad įsitikintume, jog šiame banke jokių įtartinų operacijų nebuvo atliekama.

Anot Lietuvos banko, faktai rodo, kad pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika mūsų šalyje nėra didelė, tačiau Centrinis bankas šiam aspektui teigia vis tiek skiriantis daug dėmesio ir netoleruojantis pažeidimų. Įstaiga argumentuoja, kad viena įmonė ir jos vadovas už tokio pobūdžio nusižengimus buvo nubaustas 1,2 mln. eurų bauda. Dėl intensyvėjančių tarptautinių finansinių ryšių bei technologinių naujovių stiprinama priežiūra. Žadama toliau investuoti į šiuolaikines informacinių technologijų priemones, kad būtų galima efektyviau analizuoti turimus duomenis apie finansų įstaigų pinigų plovimo riziką, o prireikus kuo anksčiau imtis priemonių nusikalstamoms veikloms užkardyti.

Lietuvos bankas taip pat teigia, kad imasi visų priemonių, kurios yra jo kompetencija: atlieka finansų įstaigų patikrinimus, tikrina procedūras, dokumentus, konsultuoja ir potencialius, ir esamus rinkos dalyvius.

Kaip skelbė ELTA, Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos. Informacija apie tai pasirodė trečiadienį.

Eltai perduotame komentare „Swedbank“ grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabrielis Franckė Rodau sakė, kad „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais, ir turi laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų. Jis teigė, kad pinigų plovimo prevencija yra vienas iš banko prioritetų.

Tuo metu Lietuvos bankas sakė neturįs informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį, pasak Lietuvos banko, patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

Ketvirtadienį Švedijos finansų inspekcija (FI) pareiškė, kad žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti. FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.

Po paskelbtų tyrimo duomenų, „Swedbank“ akcijų vertė ketvirtadienį smuko daugiau nei 7 proc.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo abi žiniasklaidos priemones paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. Valvonį – ji buvo publikuojama laikraštyje, interneto puslapyje ir televizijos laidoje „Patriotai“.

Teisėja Lidija Valentukonytė BNS sakė, kad pernai teismas nutarė, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę bei orumą, o „Lietuvos rytui“ jų nepaneigus, dabar teismas įpareigojo tai padaryti.

„Kadangi ieškovas anksčiau nereiškė tokių reikalavimų, kad įpareigotume paneigti tas žinias, tai to teismas nepatenkino. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad asmuo turi teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo. Jeigu nepaneigia tų žinių per įstatymo nustatytą terminą, tai tada asmuo gali paduoti teismui skundą. Tai jis ir padavė tokį skundą. Čia buvo klausimas tik dėl įpareigojimo paskelbti paneigimus“, – BNS sakė L. Valentukonytė.

V. Valvonis BNS sakė, jog „Lietuvos ryto“ televizija transliavo paneigimą, bet jis buvo netinkamas, todėl jis iš naujo pareikalavo tinkamo paneigimo. Apskritai į raginimus paneigti informaciją žiniasklaidos priemonė, anot jo, nereagavo.

„Teismas teiginius pripažino, kad jie neatitinka tikrovės, žemina mano garbę ir orumą. Aš dar kartą kreipiausi į laikraštį ir į televiziją. (...) Prašiau juos paneigti. Jie niekaip nesureagavo. Aš juos padaviau į teismą ir teismas dabar įpareigojo paneigti“, – BNS teigė V. Valvonis.

„Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje 2016-ųjų kovo–gegužės mėnesiais kaip tikras faktas buvo paskelbti išgalvoti V. Valvonio pokalbiai, kuriuose V. Valvonis neva grasino paveikti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio ir taip siekė finansinės naudos.

„Lietuvos rytui“ atsisakius geranoriškai paneigti melagingas žinias, V. Valvonis kreipėsi į teismą.

Teismas pernai konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija paskelbė neegzistuojančius pokalbius, sukūrė nepagrįstus kaltinimus, o teismui nepateikė jokių objektyvių bei patikimų duomenų,  jog V.Valvonis reikalavo kyšio.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus dėl „Lietuvos ryto“ dienraščio publikacijų yra konstatavusi ir žiniasklaidos savireguliacijos institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija.

„Augant šalies ekonomikai, kylant gyventojų darbo užmokesčiui ir plečiantis transporto priemonių parkui, šiemet turėtų augti tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo rinkos. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau principingai vertins atvejus, kai draudimo bendrovės reikalaus neadekvačiai didelių įmokų už transporto priemonių privalomąjį draudimą“, - pranešime sakė V. Valvonis.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas augs 8-9 proc. Tai lėtesnis augimas nei pernai - preliminariais duomenimis 2017 metais rinka išaugo 11,7 proc. Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pernai pasirašė 792,6 mln. eurų draudimo įmokų.

Anot centrinio banko, pagrindinis draudimo rinkos plėtros skatinamasis veiksnys tiek pernai, tiek šiemet - daugiau nei du trečdalius visos rinkos sudaranti ne gyvybės draudimo šaka. Šios šakos draudimo įmokų suma pernai padidėjo daugiau nei penktadaliu ir sudarė 561,2 mln. eurų. Šiemet ne gyvybės draudimo rinka turėtų padidėti 10-12 proc.

Pernai 6,2 proc. nuosmukį patyrusi gyvybės draudimo rinka (iš viso surinkta 231,3 mln. eurų įmokų) šiemet turėtų augti. Numatoma, kad 2018 metais gyvybės draudimo rinka plėsis 3-4 proc.

Draudimo rinkos lyderiai

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pernai lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei priklausantis "Lietuvos draudimas", tuo metu gyvybės draudimo rinkoje pirmavo "Swedbank Life Insurance" filialas Lietuvoje, tačiau jo atotrūkis nuo antroje vietoje esančios Didžiosios Britanijos kapitalo bendrovės "Aviva Lietuva" nėra didelis.

Tiek "Lietuvos draudimo", tiek "Swedbank Life Insurance" filialo užimamos pozicijos per metus sustiprėjo, rodo Lietuvos banko pateikiami duomenys.

Pernai "Lietuvos draudimas" pasirašė 174,016 mln. eurų ne gyvybės draudimo įmokų ir pagal šį rodiklį užėmė 31 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos. Bendrovės pasirašytos draudimo įmokos padidėjo 27,4 proc., užimama rinkos dalis išaugo 1,5 procentinio punkto.

Austrijos "Vienna Insurance Group" valdomas Latvijos bendrovės "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje pasirašė 87,094 mln. eurų draudimo įmokų (28,7 proc. daugiau) ir užėmė 15,5 proc. ne gyvybės draudimo rinkos, arba 0,9 punkto daugiau nei 2016 metais.

"Vienna Insurance Group" taip pat valdo bendrovę "Compensa Vienna Insurance Group" ir "Compensa Life Insurance" Lietuvos filialą - jie kartu pasirašė 47,691 mln. eurų įmokų (29 proc. daugiau), valdomą rinkos dalį padidino 0,5 punkto iki 8,5 procento.

Visų "Vienna Insurance Group" valdomų bendrovių, įskaitant Latvijos "InterRisk Vienna Insurance Group" filialą, užimama Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos dalis pernai siekė 24,5 procento.

Vokietijos "Ergo" grupės bendrovės ("Ergo Insurance" Lietuvos filialas ir "Ergo Life Insurance") pasirašė 83,698 mln. eurų ne gyvybės draudimo įmokų (27,3 proc. daugiau), jų užimama rinkos dalis padidėjo 0,7 punkto iki 14,9 procento.

Norvegijos draudimo bendrovės "Gjensidige Forsikring" valdomos "Gjensidige" pasirašytos įmokos sumenko 8,7 proc. iki 69,961 mln. eurų, rinkos dalis smuko 3 punktais iki 13 procentų.

"If P&C Insurance" Lietuvos filialo pasirašytos įmokos padidėjo 15,1 proc. iki 39,435 mln. eurų (7 proc. rinkos), "Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialo - 50,7 proc. iki 21,379 mln. eurų (3,8 proc. rinkos).

Kitų bendrovių užimamos ne gyvybės draudimo rinkos dalys pernai buvo mažesnės kaip po 3 procentus.

49,673 mln. eurų gyvybės draudimo įmokų (2,9 proc. mažiau nei 2016 metais) pasirašęs "Swedbank Life Insurance" filialas valdė 21,5 proc. gyvybės draudimo rinkos, 48,494 mln. eurų gyvybės draudimo įmokų (3 proc. mažiau) pasirašiusi "Aviva Lietuva" užėmė 21 proc. rinkos. "Swedbank" filialo valdoma gyvybės draudimo rinkos dalis per metus ūgtelėjo 0,8 punkto, "Aviva Lietuvos" - 0,7 punkto.

"SEB gyvybės draudimo" pasirašytos gyvybės draudimo įmokos sumenko 21,8 proc. iki 41,668 mln. eurų, "Compensa Life Insurance" filialo - padidėjo 13,9 proc. iki 35,373 mln. eurų. "SEB gyvybės draudimas" valdė 18 proc. gyvybės draudimo rinkos (3,2 punkto mažiau nei 2016 metais), "Compensa" filialas - 15,3 proc. rinkos (2,7 punkto daugiau).

"Ergo Life Insurance" pasirašytos gyvybės draudimo įmokos ūgtelėjo 0,9 proc. iki 25,154 mln. eurų, rinkos dalis padidėjo 0,8 punkto iki 10,9 procento. 13,631 mln. eurų draudimo įmokų (15,9 proc. daugiau) pasirašęs "PZU Lietuva gyvybės draudimas" valdomą gyvybės draudimo rinkos dalį padidino 1,1 punkto iki 5,9 procento.

Kitų bendrovių užimamos gyvybės draudimo rinkos dalys pernai buvo mažesnės kaip po 5 procentus.

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas pernai siekė 792,598 mln. eurų - 11,7 proc. daugiau nei 2016 metais. Ne gyvybės draudimo rinka padidėjo 21,2 proc. iki 561,25 mln. eurų, gyvybės draudimo - smuko 6,2 proc. iki 231,348 mln. eurų.

„Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Suteikdama paskolas, kredito unija nevengdavo skolinti neatsakingai: neįsitikindavo tvariomis skolininkų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, nekontroliavo, kad paskolos lėšos būtų panaudotos pagal numatytą paskirtį. Kredito unija planavo spartesnę juridinių asmenų kreditavimo plėtrą, tačiau tam buvo nepasirengusi: ir iki šiol vykdyta skolinimo veikla, ir unijoje taikoma paskolų gavėjų finansinės būklės vertinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kaip teigiama Lietvos banko pranešime, nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus. Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatyme nurodyta, kad kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jeigu jis būtinas tiesioginei veiklai. O „Taupkasė“ už 235 tūkst. Eur įsigijo butą šeštame aukšte su terasa Kaune ir dar skyrė daugiau nei 50 tūkst. Eur jo remontui, motyvuodama, kad nori plėsti skolinimo paslaugas juridinių asmenų segmentui. Lietuvos banko specialistai nustatė, kad butas negalėjo būti naudojamas kredito unijos reikmėms (nepakeista paskirtis, negautas savivaldybės ir bendraturčių sutikimas, neįrengtas atskiras įėjimas), o dėl netinkamo rizikos valdymo kredito unija apskritai nebuvo pasirengusi norimai verslo plėtrai.

Ekonomiškai nepagrįstas ir tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti nebūtinas buvo ir kredito unijos valdymo organų sprendimas įsigyti prabangius lengvuosius automobilius Bentley Continental GT Speed ir Porsche Panamera. Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Panašių sandorių buvo ir daugiau, dėl jų buvo pabloginta kredito unijos finansinė padėtis. Be to, „Taupkasės“ vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį yra pripažinęs negaliojančiu „Taupkasės“, kredito unijos, sprendimą, kuriuo Paskolų komiteto nariams buvo išmokėta daugiau kaip 720 tūkst. Eur tantjemų (metinių išmokų valdybos ar stebėtojų tarybos nariams – LRT.lt). Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas turės grąžinti gautas lėšas.

„Taupkasė“ taip pat nepagrįstai padidino perskaičiuoto kapitalo dydį sumomis, kurias numatė gauti ateityje. Sumažinus perskaičiuotą kapitalą suma, kuria nepagrįstai buvo atkurtas ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kredito unija 2017 m. birželio 30 d. būtų nevykdžiusi kapitalo pakankamumo normatyvo.

Atsižvelgdama į pažeidimus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė nuo š. m. lapkričio 1 d. nušalinti „Taupkasės“ vadovę Loretą Fomkiną. Pati kredito unija įpareigota iki spalio pabaigos sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, priimti sprendimą dėl vadovės nušalinimo ir spręsti dėl valdybos narių. Kol pašalins teisės aktų pažeidimus, kredito unija neturi teisės sudaryti skolinimo sandorių su asocijuotais nariais, jei turimų piniginių reikalavimų ir įsipareigojimų skolininkui suma viršija 30 tūkst. Eur.

Be to, Lietuvos bankas atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar kredito unija tinkamai informavo klientus apie specifinį taupymo produktą indėlis PLIUS ir su juo susijusias rizikas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas rugsėjo 27 dieną dieną įpareigojo bendrovę „Lietuvos rytas“ dienraštyje viešai paneigti tikrovės neatitinkančias ir nieko bendro su V. Valvoniu neturinčias žinias, pranešė Lietuvos bankas.

Dėl nesąžiningai paskleistos tikrovės neatitinkančios, žeminančio pobūdžio informacijos iš „Lietuvos ryto“ ir „Lietuvos ryto televizijos“ V. Valvoniui priteista 3 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

„Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje 2016-ųjų kovo–gegužės mėnesiais kaip tikras faktas buvo paskelbti išgalvoti neva vykę V. Valvonio pokalbiai, kuriuose jis ir Andrius Labunskas esą kalbėjo apie kyšį. „Lietuvos ryto“ grupės sukurtos neegzistuojančių pokalbių „išklotinės“ buvo pateiktos kaip realios, ir jų pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas buvo kaltinamas tuo, kad neva grasino paveikti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio ir taip siekė finansinės naudos.

„Lietuvos rytui“ atsisakius geranoriškai paneigti melagingas žinias, V. Valvonis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pastarasis konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija paskelbė neegzistuojančius „pokalbius“, jų pagrindu sukūrė nepagrįstus kaltinimus, o teismui nepateikė jokių objektyvių bei patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, jog V.Valvonis reikalavo kyšio ar neteisėtai elgėsi konkretaus finansų rinkos dalyvio atžvilgiu.

Anot Lietuvos banko, teismas taip pat nustatė, jog nebuvo jokio V. Valvonio pokalbio įrašo su trečiaisiais asmenimis, kurį žurnalistai teigė turintys ir kurio tariamas „išklotines“ paviešino. Kartu konstatuota, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija, paskleisdami minėtas žinias apie V. Valvonį, „rėmėsi nepatvirtintais faktais įsivaizduojamos situacijos subjektyviu vertinimu, tokiu būdu sukuriant naują žinią, kuri tikrovėje neegzistavo“.

Teismas sprendime pabrėžė, kad tikrovės neatitinkančių žinių viešo paskleidimo vienintelis tikslas yra be jokio objektyvaus pagrindo sumenkinti V. Valvonio reputaciją ir jį viešai pasmerkti, o toks žiniasklaidos veikimas negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei juolab kaip informacijos netikslumas, nurodė Lietuvos bankas.

Dėl to „Lietuvos ryto“ grupei priklausančio dienraščio ir televizijos veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovai nesudarė Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovui galimybės paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją prieš publikuojant straipsnius bei rengiant laidas.

Teismas pripažino, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje bei televizijos laidoje „Patriotai“ paskelbtos pokalbių „išklotinės“ ir kiti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V. Valvonio garbę bei orumą ir neturi nieko bendra su jo asmeniu. Kartu teismas įpareigojo „Lietuvos rytą“ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame šeštadieniniame numeryje, 1-ajame ir 3-ajame puslapiuose, be komentarų paskelbti paneigimą.

Ikiteisminį tyrimą dėl V. Valvonio šmeižto pagal gautą pareiškimą vykdo ir teisėsaugos institucijos.

Dėl minėtų publikacijų ir laidų į teismą yra kreipęsis ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, pažemino V. Vasiliausko garbę bei orumą ir įpareigojo „Lietuvos rytą“, „Lrytas“ ir „Lietuvos ryto televiziją“ paskelbti paneigimus.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus dėl „Lietuvos ryto“ dienraščio publikacijų yra konstatavusi ir žiniasklaidos savireguliacijos institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija.

Komisija nutarė, kad publikacijoje apie V.Valvonį ir jo pokalbių išklotines „Lietuvos rytas“ paskelbė kaltinamąjį teiginį, kuris suponavo, kad nusikalstama veika jau įvykdyta. Komisijos vertinimu, kadangi jokių tokios veikos įrodymų „Lietuvos rytas“ taip ir nepateikė, skaitytojai galėjo būti klaidinami, pranešė Lietuvos bankas.

Komisija įpareigojo „Lietuvos rytą“ apie pažeidimus paskelbti dienraštyje.

Anksčiau pagal teismo patvirtiną sutartį lrytas.lt pašalino šešis laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnius ir dvi „Lietuvos ryto“ televizijos laidas „Patriotai“, kuriuose buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie V.Valvonį.

LB pažymi, kad teismo procesai su dienraščiu „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos ryto“ televizija toliau bus tęsiami.

Lietuvos bankas ir pats V.Valvonis, kaltindami „Lietuvos rytą“ šmeižtu, yra pateikę ieškinius Vilniaus apylinkės teismui, taip pat kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą. Pasak V.Valvonio, parengiamasis posėdis teisme paskirtas rugsėjo pabaigoje, tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros kuruojamą ikiteisminį tyrimą atlieka Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdyba.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai kovą sulaikė vilnietį Valdemarą Aleksiuką, kuris iš kredito unijos Centro taupomoji kasa reikalavo 50 tūkst. eurų kyšio, girdamasis pažintimi su V.Valvoniu ir tenisininku A.Labunsku. Unijos vadovas, buvęs LB vadovas K.Ratkevičius „Lietuvos rytui “ yra teigęs, kad praėjusių metų pabaigoje susitikęs su V.Valvoniu, kalbėjo apie Centro taupomosios kasos ateitį.

Grupės paskleistuose telefono pokalbiuose V. Valvonis ir tenisininkas Andrius Labunskas esą kalbėjo apie kyšį.

Kaltindami „Lietuvos rytą“ šmeižtu, į Vilniaus apygardos prokuratūrą gegužę kreipėsi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir V. Valvonis - anot jų, apie V.Valvonį skeisti teiginiai esą yra melagingi, šmeižikiški ir gali būti vertinami kaip sąmoningas bandymas Lietuvos bankui daryti spaudimą, paveikti sprendimus, pakirsti pasitikėjimą banku, jo vadovais, pranešė prokuratūra.

Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi jų skundus, pradžioje nurodė, kad pokalbiai nėra ikiteisminio tyrimo dėl kyšio reikalavimo medžiaga, ir tyrimo nepradėjo. Vėliau, Generalinei prokuratūrai išanalizavus ir įvertinus tokį sprendimą, jis buvo panaikintas ir nurodyta atlikti papildomus veiksmus, siekiant patikslinti duomenis.

LB tvirtino, kad klaidingų duomenų paskleidimas turėjo rezonansą ir visuomeninę reikšmę, pavyzdžiui, dėl paskleistos informacijos į Seimo plenarinius posėdžius buvo kviečiami centrinio banko valdybos pirmininkas ir generalinis prokuroras.

Centrinis bankas taip pat nurodė, kad „Lietuvos ryto“ grupei buvo išsiųsti devyni kreipimaisi dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau grupė jos nepaneigė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kovą sulaikė vilnietį Valdemarą Aleksiuką, kuris iš kredito unijos Centro taupomoji kasa reikalavo 50 tūkst. eurų kyšio, girdamasis pažintimi su V. Valvoniu ir A.Labunsku.

Baudžiamasis kodeksas už šmeižtą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.

"Itin mažų palūkanų normų aplinka šiemet pirmaisiais mėnesiais bankų sektoriui tapo palankesnė, jis gavo daugiau nei dešimtadaliu didesnes grynųjų palūkanų pajamas nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dėl anksčiau sumažėjusių paskolų palūkanų bankai kelis buvusius ketvirčius patyrė didesnį nuostolį, nei turėjo naudos iš klientų indėlių, atpigusių dėl žemų palūkanų. Tačiau nuo 2015 metų vidurio sparčiau didėjantis bankų paskolų portfelis paskatino juos "įdarbinti" daugiau laisvų lėšų, tai leido sumažinti palūkanų pajamų smukimą", - pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Bankų sektoriaus grynosios palūkanų pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2015-ųjų ketvirčiu, išaugo 10,4 proc. iki 97,2 mln. eurų ir sudarė 61,4 proc. bankų visų veiklos pajamų (pernai sausį-kovą - 58,8 proc.). Grynųjų palūkanų suma gerokai padidėjo, nors palūkanų pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 2 proc. iki 119,5 mln. eurų, bet palūkanų išlaidos smuko daugiau nei trečdaliu iki 22 mln. eurų.

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos šiemet padidėjo 4,4 proc. iki 40,7 mln. eurų, tuo metu bankų sektoriaus administracinės išlaidos sumenko 7,5 proc. iki 72 mln. eurų. Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas šiemet siekė 11,4 mln. eurų - 4,2 karto daugiau nei pernai sausį-kovą (2,7 mln. eurų).

Bendras bankų turtas šių metų kovo pabaigoje buvo 23,476 mlrd. eurų - 0,2 proc. daugiau nei 2015-ųjų pabaigoje ir 3,8 proc. daugiau nei praėjusių metų kovo pabaigoje. Didžiąją turto dalį sudarantis bankų paskolų portfelis per tris šių metų mėnesius išaugo 3,7 proc. iki 16,956 mlrd. eurų.

Ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų portfelis šiemet padidėjo 3,2 proc. iki 7,99 mlrd. eurų, gyventojams - 0,7 proc. iki 7,594 mlrd. eurų, iš jų paskolos būstui įsigyti - 1 proc. iki 6,086 mlrd. eurų.

Bankuose laikomų indėlių suma per pirmąjį šių metų ketvirtį sumenko 2,3 proc. ir kovo pabaigoje buvo 16,7 mlrd. eurų. Ne finansų bendrovių indėlių suma smuktelėjo 0,3 proc. iki 5,165 mlrd. eurų, gyventojų - 2,7 proc. iki 10,143 mlrd. eurų.

Analitikų nuomone, praėjusių metų pabaigoje dalis atsiradusių pinigų, kurie gali būti siejami su tuo, kad kai kurie darbdaviai su darbuotojais atsiskaitė prieš metų pabaigą ir su metų pabaigoje gautomis darbuotojų premijomis, 2016-ųjų pradžioje buvo skirti vartojimui ar dėl kitų priežasčių buvo atsiimti iš bankų.

Kovo pabaigoje visi Lietuvoje veikiantys bankai vykdė tiek minimalų bendrojo kapitalo pakankamumo reikalavimą, tiek kapitalo apsaugos rezervo reikalavimą.

"Nors bankų sistemos kapitalo būklė yra gera, tačiau kai kuriems bankams kapitalo stiprinimas yra aktualus. Lietuviškos kilmės kapitalo bankams būdingi mažesni kapitalo pakankamumo rodikliai, o patronuojančiuosius bankus Šiaurės šalyse turintys bankai turi didesnes kapitalo atsargas nei nustatyti minimalūs reikalavimai", - teigė V.Valvonis.

Taigi, pasak jo, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos kilmės kapitalo bankams būtų sunkiau greitai ir nebrangiai gauti papildomo kapitalo finansų rinkoje.

"Todėl daug dėmesio skiriame bankų prisiimamai rizikai vertinti, be to, vyksta dialogas su bankais, siekiant užtikrinti adekvačią bankų sistemos kapitalizaciją", - tvirtino V.Valvonis.

Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis balandžio 1 dieną buvo 20,2 proc. - 4,6 punkto mažiau nei sausio pradžioje. Lietuvos banko teigimu, tokį kapitalo pakankamumo rodiklio mažėjimą daugiausia lėmė "Swedbank" sprendimas mažinti savo kapitalą išmokėdamas dividendus patronuojančiajam bankui.