„Nepaprastai džiaugiuosi šių metų turiniu. Jis labai plačiai nupiešė ateities perspektyvas. Pati aktyviai klausiausi beveik visų pranešimų. Smegenys man sproginėjo kaip popkornai. Tiesiogine to žodžio prasme. Ir, manau, po to, ką gavom mes čia visi buvę – dar išsproginės ne viena smegenų ląstelė. Vieniems anksčiau, kitiems vėliau, gal net ir po 9 metų, kaip sako Nelly Ben Hayoun (viena iš konferencijos pranešėjų). Bet kokiu atveju, šis informacijos srautas, kuris buvo pateiktas, garantuotai duos tolimesnius impulsus naujiems vėjams Lietuvoje. Dabar viskas priklauso nuo požiūrio į tai, ką išgirdom ir ką su tuo darysim?“, – sako konferencijos iniciatorė, menų fabriko „Loftas“ įkūrėja Živilė Diawara.
Naujų įžvalgų, idėjų ir naudingų pažinčių ieškoję „What’s Next?“ renginio dalyviai čia jų rado su kaupu. Ne tik įkvepiančius pranešimus, bet ir interaktyvias dirbtuves surengė žinomi savo srities profesionalai iš įvertintų reklamos agentūrų, universitetų dėstytojai, mokslininkai, marketingo specialistai, verslininkai, rašytojai, žurnalistai, dizaineriai ir kitų kūrybos sferų atstovai. Šalia scenos įsikūrusioje „What's Next?“ ekspozicijos erdvėje Lietuvos kompanijos ir universitetai pristatė naujai sukurtus virtualios realybės projektus, virtualų muziejų, dizaino ir technologijų inovacijas.
Kūrybiškumo svarba
„Šiais laikais kūrybiškumas – ne vien menininkų privilegija, bet ir būtina savybė kuriant sėkmingą verslą, siekiant aktualių mokslo naujovių ar net šalies įvaizdžio, socialinės gerovės ir ekonomikos kilimo. Be kūrybos lieka tik skaičiai – nuliukai ir vienetukai, ir robotai tuoj tai už mus geriau mokės“, – sako Živilė. Šią „What’s Next?“ konferencijos nešamą žinutę įvairiais kampais atspindėjo daugelis pranešėjų.
Pačiu konferencijos formatu buvo siekiama atskleisti aktualiausias su kūrybiškumu susijusias įžvalgas ir reikiamus įgūdžius, apie kuriuos būtina žinoti šiuolaikiniam globaliam pasaulyje gyvenančiam veikliam žmogui.
Geriausios idėjos kyla iš problemų
Mintį, jog geriausios idėjos kyla sprendžiant konkrečias įvardintas problemas ir kad orientacija turi keistis į žmogaus patirties kūrimą ir kodėl, iškėlė patys pirmieji konferencijoje šnekėję įmonės „Be&Do“ partneris Gediminas Užkuraitis bei agentūros „FOLK“ atstovai Justina Muralytė ir Ignas Kozlovas.
Svečias iš Izraelio Yonatanas Levy'is pabrėžė gerai lietuviams pažįstamą tiesą, jog biudžeto trūkumas dažnai tampa stimulu kūrybingumui bei ragino klausytojus aplink save ieškoti kuo daugiau nepatogių situacijų, išdrįsti žengti į nežinomybę, mat būtent tai skatina smegenis mąstyti kūrybiškai. Jis taip pat sako, kad internetas irgi tam tikra prasme yra menas, ir pristatė konkrečius mąstymo metodus, kurie treniruoja kūrybiškumą kaip raumenį ir padeda transformuoti netgi neigiamą energiją, tokią kaip pyktis.
Apie išėjimą į užribio mąstymą ir ateities scenarijų kūrimą pasakojo ir Andreasas K. Mortensenas, pristatęs „Bespoke“ agentūros iš Danijos „Ateities dizainas“ („Future design“) naudojamą konkretų metodą. „Tabasco“ agentūra iš Estijos pristatė agentūros be projektų vadovų idėjos modelį.
Atsisukimas į žmogų
Atsakingumo ir persiorientavimo į žmogų tema susipynė ir skirtingai buvo nagrinėjama daugelio svečių. Tai stipriai užduoda toną tiek ateities lyderiams, tiek prekinių ženklų kūrėjams.
Žurnalistė bei pirmojo lietuviško mados tinklaraščio „Spintos guru“ autorė Deimantė Bulbenkaitė, kuri kalbėjo apie vizualinės kultūros įvairovę, kvietė pažvelgti į puikius reklaminių kampanijų pavyzdžius, kurie kvestionavo rasės, religijos, lyties bei amžiaus problemas. D. Bulbenkaitė taip pat akcentavo, kad tinkamas problemos apsibrėžimas verslininkui ar kūrybininkui atneš ne tik naudos, bet ir atskleis platesnį mąstymą.
Apie žmogaus kaip asmeninio prekinio ženklo kūrimą kalbėjo „Atomic garden“ kūrybiškumo mokyklos pristatyta rinkodaros strategė, asmeninės ženklodaros entuziastė Guoda Sakalauskienė.
Būti unikaliais ir per daug nesivadovauti tendencijomis skatino ir žurnalą „Lamų slėnis“ įkūrusi Algė Ramanauskienė, išsamiai pristačiusi šiuo metu skandinavų propoguojamą „Hygga“, „Lagom“, „Kinfolk“, japonų – „Wabi-sabi“ ir kitas dabar aktualias gyvenimo būdo filosofijas, puoselėjančias akimirkos tikrumą, tikrus žmogiškus santykius, paprastumo tausojimą ir lėtą gyvenimo būdą. A. Ramanauskienė pasidalijo „Kinfolk“ žurnalo redaktoriaus Nathano Williamso apibrėžiančia mintimi: „Nuolat lindint kompiuteriuose ir telefonuose – gimsta natūralus tikro gyvenimo, tikrų santykių ir tikrų žmogiškųjų ryšių poreikis“.
Atsakingas kūrybiškumas
Daug gerų atsiliepimų susilaukė „Atomic garden“ kūrybiškumo mokyklos pristatoma prekės ženklų konsultantės Clare McNally kalba. Antrą kartą Lietuvoje viešėjusi Clare konkrečiais pavyzdžiais pasakojo apie socialinės atsakomybės svarbą reklamos ir prekės ženklų pasaulyje. Pasak jos, buvimas geru, socialiai atsakingu destruktyviame šių dienų pasaulyje visada atsiperka. Iš karto po jos kandusis Vaidotas Valantiejus pateikė pavyzdžius, kaip prekės ženklai persistengia, norėdami atrodyti perdėm geri, tuo parodydamas ir ribas, kurių nereikia peržengti.
Kaip vystyti kūrybiškos ir atsakingos lyderystės įgūdžius nuolatinio pokyčio laikais praktiškai specialiose kūrybinėse dirbtuvėse pristatė Folkeris Wrage'as, daugiau nei 20 metų patirtį reklamos srityje turintis verslo konsultantas iš Vokietijos.
Apie drąsą žengti ir tikėjimą savimi
Savo verslo istoriją šiltai ir bičiuliškai publikai pasakojo Marcusas Fairsas, populiariausio ir įtakingiausio pasaulyje internetinio dizaino ir architektūros žurnalo „Dezeen“ įkūrėjas ir redaktorius, šiemet išrinktas vienu iš 1000 įtakingiausių Londono žmonių. „Buvau labai prastas dizaineris, tačiau supratau, jog galiu neblogai rašyti apie dizainą. Kadangi neturėjau pinigų leisti leidinį, apie kurį svajojau – už 20 dolerių pasidariau svetainę“, – pranešimo pradžioje sakė Marcusas, šį verslą pradėjęs po darbo kitame žurnale netekimo. Dabar kiekvieną mėnesį jo įsteigtame tinklalapyje apsilanko apie 2,5 milijono žmonių, o pats portalas patenka tarp 1000 pasaulyje labiausiai komentuojamų internetinių puslapių. Čia tik galima paantrinti Yonatano Levy'io minčiai, kad nepatogios situacijos ir resursų trūkumas didina kūrybiškumo galią ar Guodos Sakalauskienės raginimui atrasti savo sritį, kurioje esi ekspertas. Antroji pranešimo pusė buvo skirta atsakingai žurnalistikai ir konkretiems pavyzdžiams, kaip šiandien pasaulinė dizaino platforma gali kūrybiškai reaguoti į politinius ir ekonominius sprendimus, pavyzdžiui, surengti naujo paso dizaino konkursą, D. Britanijai paskelbus išstojimą iš Europos Sąjungos. Jis ragino visus pradėti nuo savęs, kuriant aplinką, kurioje norime gyventi.
Daug konkrečių darbų pavyzdžių pateikė ir Ringailė Leščinskienė – lietuvė, Gruzijos kino prodiuserė, dirbanti su idėjomis, laimėjusiomis ne vieną Kanų reklamos festivalio apdovanojimų. Ji uždegančiai pasakojo neįtikėtinas jai nutikusias situacijas ir kaip ji su jomis tvarkėsi, ragino lietuvius sugebėti pasakyti ne, nenuvertinti savęs ir neparduoti savo kūrybinių minčių per pigiai, o tuo pačiu – būti drąsesniems idėjose ir bendradarbiavime.
Įvairių sričių darbuotojams vienodai vertingus patarimus dalino ekstremalas iš Belgijos Cedricas Dumontas. Jo pranešimas apie minčių treniravimą ruošiantis iššūkiams ir patiriant profesines nesėkmes susilaukė ypač daug publikos dėmesio ir klausimų. Po pasaulį nuolat keliaujantis „Red Bull“ atletas ir „High Performance“ psichologas kalbėjo apie susikoncentravimo svarbą bei šių dienų žmogaus pomėgį daryti daug darbų vienu metu. „Turime atskirti nuolatinį buvimą užsiėmusiais nuo buvimo produktyviais, pirmasis neatneša nieko gero“, – savo įkvepiančiame pranešime kalbėjo Cedricas. Vienas garsiausių pasaulyje „BASE“ tipo šuolininkų pasakojo, kaip iššūkius priimti ne su baime, o jaudinančia nuotykio nuojauta, kaip įprastuose dalykuose įžvelgti galimybes ir kaip tapti savojo proto valdovais. „Pasitikėjimas savimi gimsta tuomet, kai išmokstama tinkamai generuoti savo idėjas, atsiriboti nuo toksiškų minčių. Maitinkite savo protą sveikomis įžvalgomis“, – motyvavo jis.
Potyrių menas
„What’s Next?“ konferencija šiais metais ypatingą dėmesį skyrė potyrių kūrimui (angl. „experience design“) pristatyti. Apie tai, kad gera vartotojo patirtis – prekės ženklo sėkmė ir kaip vartotoją įtraukti į vertybėmis paremtus santykius, kalbėjo ne vienas pranešėjas. Šia tema penktadienį „kosminės energijos“ pranešimą parengė „WeTransfer“ potyrių vadovė, požeminio universiteto dėstytoja („University of underground“), režisierė ir kitų kosminių profesijų savininkė charizmatiškoji N. B. Hayoun. Pats jos pranešimas buvo kaip potyris, o jos pavyzdys įkvepia minčiai, kad tikrai nėra nieko neįmanomo, jei gali net orkestrą į kosmosą išsiųsti. Ji kalbėjo ir apie socialinį bei kritinį dizainą – žinutes, galinčias keisti pasaulį.
Technologijų naujovės
Kalbant apie inovacijas, be abejo, aptarta ir visų naujųjų technologijų įtaka ir atveriamos galimybės – nuo dirbtinio intelekto galimybių kūrybinėms industrijoms, kurias pristatė „Hungry Scout“ partneris bei inovacijų strategas Justinas Jautžemis, medijos naujovių, kurias pristatė Vadimas Komarskis iš „JCDecaux“ iki įžvalgų apie interneto bei socialinių media kanalų „bėgimo takelį“ ir „fake news“ iš Tomo Nemūros, vienos pagrindinių Lietuvos „digital“ agentūrų „Choco Agency“ vadovų, lūpų bei „Pildyk“ pavyzdžio subtilybių atskleidimo iš Dominykos Jonušienės.
Antrąją renginio dieną netradicinius virtualios realybės (VR) panaudojimo būdus publikai atskleidė ir kita viešnia iš Prancūzijos – virtualios realybės ekspertė, inovatorė Naomi Roth. „Žmogaus smegenys neišsivystę taip, kad atskirtų virtualų ir realų gyvenimus, todėl virtuali realybė – puikus būdas gydyti priklausomybes, fobijas ar lėtinius skausmus“, – pasakojo VR guru vadinama prancūzė.
Technologinės naujovės, be abejo, palies ir besikeičiančią darbo rinką – ką reikia žinoti tiek potencialiems darbdaviams, tiek ir planuojantiems savo karjerą. Šios srities guru Laura Duksaitė iš „Masterclass LT“ ir Mindaugas Grajauskas iš „OVC“ pripažino, kad technologijos keičia karjeros galimybes, jas ne tik platina, bet ir naikina. Nors ir ateityje nusimato daugelio sričių pakeitimas robotais, visgi kūrybiškumui vietos bus daug ir vienas svarbiausių kriterijų taps ne įgūdžių, o požiūrio klausimas.
Daugiau nei konferencija
Konferencijoje netrūko ir netradicinių pranešimų. Pirmąją dieną šefas Deivydas Praspaliauskas pakvietė klausytojus pavakarieniauti ant scenos ir gyvai demonstravo išskirtinės vartotojo patirties bei potyrių svarbą bet kokiame versle. Tuo tarpu „Classic Art“ kolektyvo projektas „Newborn“ pristatė baleto, vizualizacijų ir elektroninės muzikos sinteze paremtą performansą, pristatytas naujas Victoro Diawaros projektas „Afrodelic“ bei „Improper Walls“ interaktyvi paroda „Realities“, labai gerai įvertinta pirmą kartą šiemet pristatytoje Vienos dizaino savaitėje.
Uždaromojoje diskusijoje kaip konstanta buvo aptarta ir apgailestaujama, kad kūrybiški žmonės nenori dirbti valdžios struktūrose. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tą akcentavo Clare McNally iš Danijos bei Marcusas Fairsas iš Didžiosios Britanijos. Kodėl? Nes tai dvi skirtingos planetos! Tačiau visi pritarė kūrybiškumo valdžios struktūrose atsiradimo būtinumui. Pasibaigus konferencijai, penktadienio vakarą jos dalyviai, organizatoriai ir pranešėjai neketino skirstytis – gimusias įžvalgas aptarė ir įdomias pažintis pratęsė konferencijos uždarymo vakarėlyje naujai atsidariusioje „Altspace“ erdvėje.
Šios konferencijos formatas nuo pat pradžios skatino skirtingas ne tik kūrybines, bet ir kitas, mokslo, technologijų sritis, verslui atstovaujančių žmonių pažintis, tarpusavio bendradarbiavimą ir bendrakūrybos propogavimą. „Jau dabar galime pasidžiaugti į lietuviškos konferencijos partnerius įtraukdami tokius tarptautinius partnerius, kaip „Dezeen“, su kuriais sutarta bendradarbiauti tiek su kitų metų „What’s next?“ konferencija ją viešinant, tiek apskritai ateityje daugiau dėmesio skirti lietuvių dizaino ir architektūros darbams, ir Amsterdame įsikūrusiu „University of Underground“, su kuriais tariamasi dėl studentų ir savanorių mainų. Tai laimėjimas ne tik mums, tokie dalykai atneš naudą ir apskritai mūsų industrijai. Tikiuosi, kad konferencijoje dalyvavę žmonės taip pat išsinešė ne tik įžvalgų, bet ir pažinčių, kurios padės jiems įgyvendinti jų idėjas“, – sakė Živilė.
Šias ir daugelį kitų, suteikiančių maisto protui visiems ateinantiems metams minčių, kurias buvo galima išsinešti „What's Next?“ konferencijos metu, jau po 2 savaičių konferencijoje dalyvavę svečiai turės galimybę dar kartą peržiūrėti ir labiau pasistudijuoti internete.
„What's Next?“ programoje – virtualus muziejus ir minčių lenktynės
