Jas atliks Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas) ir choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas), Nora Petročenko (altas), Edgaras Davidovičius (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), dirigentė Adrija Čepaitė.

Wolfgango Amadeaus Mozarto „Didžiosios mišios“ c-moll dviem sopranams, tenorui, bosui, chorui ir orkestrui – tai kūrinys, Mozarto palikimo tyrinėtojų neretai apibūdinamas kaip įvairių stilių junginys, čia gausu ir barokinės polifonijos, ir skaidrios homofoninės faktūros, derinami bažnytinis ir pasaulietinis stiliai. Mišios, be to, taikliai atspindi ir tuometinio Zalcburgo atmosferos pompastiką, ir Vienos muzikinio gyvenimo patirtis. Atvykęs į Vieną ir lankydamasis sekmadienio koncertuose barono Gottfriedo van Swieteno namuose, Mozartas išgirdo Händelio ir Bacho kontrapunktus, jų įtaka „Didžiosiose mišiose“ akivaizdi.

„Didžiosios mišios“ buvo rašomos 1782–1783 m. – pereinamuoju kompozitoriaus gyvenimo laikotarpiu tarp Zalcburgo ir Vienos. 1783 m. sausio 4 d. laiške savo tėvui W. A. Mozartas užsiminė, kad dar tuomet, kai buvo nevedęs, pasižadėjo sukurti kūrinį savo išrinktajai Constanze Weber, sutikusiai tapti jo žmona, ir kad kūrinys, į kurį sudėjo visus savo lūkesčius, jau pusiau baigtas. Iš rankraščio, esančio Valstybinėje bibliotekoje Berlyne, atrodytų, jog gegužės mėnesį Mozartas paliko kūrinį neužbaigtą. Kyrie, Gloria, Sanctus ir Benedictus visiškai baigti, Credo baigiasi ties „Et incarnatus est“ ir nėra styginių partijų, o Agnus Dei visiškai neparašytas.

Nežiūrint to, Mozartas savo pažadą tesėjo ir per koncertą 1783 m. spalio 26 d. benediktinų vienuolyno Šv. Petro bažnyčioje dirigavo savo Mišias (trūkstami numeriai buvo užpildyti ankstesniais kūriniais). Constanze, tuo metu jau kompozitoriaus žmona, giedojo vieno iš sopranų partiją.

Balandžio 26-osios vakarą Vilniuje kūrinį interpretuos įsimintini atlikėjai, diriguos Adrija Čepaitė –su įvairiais Lietuvos orkestrais, o ypač turiningai su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) bendradarbiaujanti dirigentė, patirties besisemianti ir kituose Europos šalių orkestruose. Verta paminėti, kad 2017 m. A. Čepaitė su LKO įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę (įrašų kompanija „Telos Music“, 2017), kurioje skamba iškilių lietuvių kompozitorių – Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Algirdo Martinaičio – kūriniai. Plokštelės pristatymo turas „Lietuvybės kodas“ buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio sukakčiai.

Nacionalinės filharmonijos balandžio 26 d., penktadienį, rengiamo koncerto Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje pradžia – 19 val. Gegužės 16 d. 18 val. koncertas „Mozarto Didžiosios mišios“ skambės Ukmergės kultūros centre.