Išgyvenusiųjų karta

Kartų teorija neretai susilaukia kritikos, kad tai tėra pseudomokslas. Skeptikai abejoja: nejaugi laikotarpis, kuriuo gimėme, tikrai gali turėti didelę įtaką mūsų asmenybės vystymuisi? Pasak psichologės, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanės Aurelijos Stelmokienės, mokslinių įrodymų apie įvairius kartų skirtumus yra tikrai nemažai.

"Karta apibūdinama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri gimė panašiu metu ir savo vystymosi laikotarpiu patyrė tuos pačius socialinius, kultūrinius, ekonominius, technologinius ir politinius įvykius. Šie įvykiai tam tikru būdu atsispindi ir žmonių elgesio pokyčiuose, įsitikinimuose bei vertybėse. O tai labai domina įvairių krypčių mokslininkus – sociologus, psichologus, edukologus, rinkodaros specialistus, – sako psichologė. – Mokslininkų Williamo Strausso ir Neilo Howe kartų teorija gali būti įvardijama kaip viena populiariausių. Šie tyrėjai vieną kartą priskiria daugmaž 18–20 metų laikotarpiui."

A.Stelmokienės teigimu, remiantis šia teorija, X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., o Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje.

X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje. 2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta.

Vis dėlto, anot pašnekovės, analizuojant kartas, būtina atsižvelgti ir į konkrečios šalies kontekstą bei svarbius nacionalinius įvykius. Lietuvoje reikšmingą vaidmenį vaidino sovietmetis ir nepriklausomybės atgavimas, todėl čia kartos gali būti datuojamos šiek tiek vėliau nei, tarkime, JAV. Valstijose jaunoji Z karta laikoma gimusia nuo 1995-ųjų. Mūsų šalį didesni pokyčiai, susiję su šia karta, palietė vėliau. Tad lietuviškoji Z karta pasaulį išvydo tik 2000–2010 m. Savo asmeninėmis savybėmis šios kartos atstovai smarkiai skiriasi nuo ankstesnių.

"Vyresnioji X karta neretai vadinama išgyvenusių žmonių karta. Juk jos atstovams teko išgyventi ne vieną politinį ir ekonominį lūžį. Jie laikomi maištininkais, nes istoriniai įvykiai privertė juos tapti savarankiškus, drąsius ir praktiškus. Kalbant apie darbinę aplinką, X kartai būdinga ištikimybė savo profesijai, bet ne tai pačiai darbovietei, kaip kad jų tėvams. Pastebėta, kad X kartos darbuotojai jaučia pagarbą savo pareigoms, yra pavyzdingi darbuotojai. Tačiau jiems labai svarbu pusiausvyra tarp darbo ir šeimos", – apibūdina psichologė.

Entuziastingi, bet egoistiški

Pasak A.Stelmokienės, tūkstantmečių sandūroje gimusios Y kartos atstovai laikomi projektų žmonėmis. Jiems būdingas savęs ieškojimas, laisvės ir malonumų troškimas, išorinės motyvacijos poreikis.

Galimybės: A.Stelmokienė teigia, kad šiandieniniai tyrėjai analizuoja būdus, kaip skirtingų kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.

"Šiai kartai atsivėrė daugiau socialinių, ekonominių ir technologinių galimybių, kurių neturėjo jų tėvai ir seneliai. Tūkstantmečio vaikai pripažįstami kaip entuziastingi, technologiškai išprusę ir labai antrepreneriški. Kitaip sakant, šie žmonės gana verslūs, organizuoti, gebantys veikti kintančioje aplinkoje, – atkreipė dėmesį ji. – Tiesa, pastebima, kad Y kartos atstovai yra mažiau produktyvūs darbuotojai, nes jie labiau linkę siekti savų tikslų, būti kiek egoistiški."

Žinoma, technologijų išmanymas ir gyvenimas skaitmeninėje erdvėje labiausiai būdingas jaunajai Z kartai. Sakoma, kad šiems žmonėms trūksta tarpasmeninio bendravimo įgūdžių, ypač kai bendraujama akis į akį. Juk jaunuoliai labiausiai pripratę bendrauti naudodamiesi technologijomis. Vis dėlto, A.Stelmokienės teigimu, Z karta iš tikrųjų labai laukia grįžtamojo ryšio, iš kurio mokosi. Jie linkę ir patys suteikti grįžtamąjį ryšį apie tai, ką tinkamo ar netinkamo pamatė kitų žmonių elgesyje ir požiūryje.

"Z karta yra labai mobili ir nebijanti keisti savo pasirinkimų: darbo vietos, studijų krypties. Šie žmonės nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save, – atskleidžia A.Stelmokienė. – Darbe šios kartos atstovams labai svarbu jausti pasitenkinimą atliekama veikla. Jie nori laisvės spręsti visus su jų darbinėmis užduotimis susijusius klausimus, jausti nepriklausomybę darbo vietoje. Todėl Z kartos atstovai dažnai renkasi alternatyvius darbo būdus – dirba laisvai samdomą darbą, kuria savo verslą."

Z karta labai aktyviai domisi socialiniais klausimais, aplinkosauga. Jai yra svarbi lygybė, įvairovė ir kiti jautrūs socialiniai, ekologiniai klausimai. Vis dėlto Z kartos atstovai dar labai jauni. Tad ateityje laukia daugiau išsamesnių tyrimų apie šių žmonių ypatybes.

Skirtumai – tai galimybė?

Pašnekovė pastebi, kad šiandienėje darbo rinkoje susiduria net kelios kartos, o tai sukelia nemažai iššūkių. Tad skirtingų kartų atstovų elgesys darbinėje aplinkoje pastaruoju metu yra itin dažna tyrimų tema. Tyrėjai analizuoja būdus, kaip kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.

Neseniai tyrimus atliko ir A.Stelmokienės vadovaujama bakalauro studijų studentė Agnė Nasickaitė ir magistrantė Kamilė Gramauskaitė. Pirmasis tyrimas analizavo skirtingų kartų darbuotojų elgesį organizacijose, antrasis – vadovavimo būdus.

"Lyginant X ir Z kartų darbuotojus, pastebėta, kad vyresnioji karta pasižymi didesniu įsitraukimu, aktyvumu darbo vietoje ir kritiniu mąstymu.  Z kartos atstovai yra vidutiniškai aktyvūs darbuotojai. Kol kas jų savarankiškas, kritinis mąstymas taip pat nėra stipriai išreikštas. Kita vertus, Z karta turi kuklesnę darbo patirtį. Tad gali būti, kad su laiku šis aspektas pakis, – sako psichologė. – Kalbant apie skirtingų kartų vadovus, tyrimo metu pastebėta, kad X kartos vadovai daugiausia dėmesio skiria santykiams su savo pavaldiniais. Jie taip pat domisi užduotimi, jos formulavimu, vertinimu, bet mažiau koncentruojasi į pokyčius.  Y kartos vadovai išsiskiria savo stipriai išreikšta orientacija į pokyčius. Tačiau negalima sakyti, kad jie ignoruoja santykių su pavaldiniais ir dėmesio užduočiai svarbą. Na, o kalbėti apie Z kartos vadovus dar šiek tiek anksti, nes jų nedaug."

Pasak pašnekovės, sprendžiant iššūkius, kylančius skirtingų kartų darbuotojams atsidūrus po vienu stogu, svarbų vaidmenį vaidina žmogiškųjų išteklių specialistai ir organizaciniai psichologai.

"Dabar daug kalbama apie įvairias mentoriavimo praktikas, kai vyresni ir jaunesni organizacijos darbuotojai vienas kitą moko svarbių įgūdžių. Pavyzdžiui, jaunoji karta gali mokyti įvairių technologinių sprendimų. O vyresnioji – dalytis įgyta darbine ir organizacijos kultūros patirtimi, – atskleidė ji. – Svarbios ir socializacijos, mokymų, komandos formavimo veiklos. Iš tiesų, kiekviena karta turi savo vertybes, darbines nuostatas ir dominuojantį elgesio būdą, kurį suformavo tam tikros patirtys. Todėl skirtingų kartų bendravimas gali būti komplikuotas. Kita vertus, tai galima paversti ir galimybe. Pastebėta, kad amžiaus, lyties, tautų ir kitokia darbuotojų įvairovė organizacijai gali būti labai naudinga, sukurti jai pridėtinę vertę. Visa tai gali pasitarnauti generuojant originalius ir kūrybiškus sprendimus. Tačiau šią įvairovę reikia mokėti suvaldyti ir tinkamai panaudoti, išryškinant kiekvieno darbuotojo stipriąsias savybes."

Ateities iššūkiai

2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta. Bręsdama sudėtingame nūdienos pasaulyje, ji užaugs dar kitokia nei ankstesnės kartos. Tad įvairių sričių mokslininkai jau ruošiasi pradėti tirti alfa vaikų asmenines savybes, požiūrį ir vertybes. Pirmiausia alfa kartos elgesys bus analizuojamas mokykloje, o po gerų dešimties metų – ir darbo rinkoje. Tačiau kol kas galima tik spėlioti, kokiais darbuotojais taps alfa karta.

Alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių.

"Vis dėlto jau dabar matome, kad šiai kartai teks nemažai iššūkių. Ji susidurs su labai greitai besikeičiančia aplinka, didžiule informacijos gausa, aplinkos stimulų įvairove – "triukšmu", tikrumo ir pastovumo trūkumu. Todėl manoma, kad šiai kartai reikės ieškoti būdų, kaip iš gausos atsirinkti teisingą informaciją, mokytis koncentruoti savo dėmesį ir surasti autoritetus, kuriais galima pasitikėti ir užmegzti bendradarbiavimu pagrįstus santykius, – svarsto A.Stelmokienė. – Pripažįstama, kad alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių. Kol kas apie šiuos jaunuolius tiksliai ką nors pasakyti yra sunku. Tačiau matydami, su kokiais iššūkiais susiduriame dabar, galime nuspėti, kas laukia ateityje."

Nors šiandien daugiausia šnekama apie X, Y ir Z kartų atstovus, nereikėtų pamiršti ir kūdikių bumo kartos. Tai žmonių grupė, kurios jauniausiems nariams dabar yra daugiau nei 60 metų. Kai kurie šios kartos atstovai vis dar aktyviai veikia darbo rinkoje, tad tam tikrose organizacijose šiuo metu dirba net keturios kartos. Pasak A.Stelmokienės, kūdikių bumo karta išties skiriasi nuo savo vaikų ir vaikaičių.

"Mūsų senelių kartai, arba kitaip kūdikių bumui, būdingas prisirišimas prie tos pačios darbovietės. Tad šie žmonės išsiskiria savo ištikimybe vienam darbdaviui. Anksčiau vyravo tradicija, įsidarbinus po mokslų baigimo, toje pačioje darbovietėje ir dirbti visą gyvenimą. Vėlesnė X karta jau buvo ištikima tik savo profesijai, bet ne darbdaviui. Pasirinkę tam tikrą kelią, jie stengėsi juo eiti, bet keisti organizacijos nebebijojo – pastebi pašnekovė. – Y ir Z kartos jau laisvai keičia ne tik darbovietes, bet ir savo darbo specifiką. Jiems yra būdingas persikvalifikavimas, naujų įgūdžių mokymasis ir kompetencijų įgijimas. Kitaip sakant, šie žmonės ieško savo kelio, jo nesusiedami su viena profesija."

Žvelgiant į ateitį, A.Stelmokienė mano, kad dabartiniams vaikams reikės ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Nuolatiniai pokyčiai palies ir vyresnes kartas. Tad specializacijos keitimas ir nenutrūkstantis tobulėjimas greičiausiai taps savaime suprantamu dalyku.

"Pradėję vieną veiklą, mes galbūt po kurio laiko jau turėsime pereiti prie kito projekto, kuriame naudosime visai kitas kompetencijas. Jau ir dabar matome, kad šiandieniai studentai renkasi įvairias studijų programas, jas drąsiai keičia, kartu įsitraukia į gretutines studijų programas, užsienio kalbų mokymąsi, papildomas veiklas, pavyzdžiui, savanorystę. Pradėję dirbti, jie vėl gali kardinaliai pakeisti savo sritį, jei tai juos patraukia, sudomina", – vardija jaunosios kartos ypatumus pašnekovė.

Girdi, pasirinkimas paprastas: stinga ir pinigų, ir mokesčių mokėtojų, todėl 65-erių riba, kurią pensinis amžius pasieks 2026-aisiais, – tik tarpinė stotelė. Vėliau bus dar baisiau.

X karta seniai nebeturi iliuzijų, kad ja pasirūpins valstybė ir nesieja gyvenimo kokybės su mistiniu užtarnautu poilsiu.

Kalbėjimas šia tema paprastai it koks debesis plaukioja ekspertų atmosferoje, jokia forma nenusileisdamas ant žemės, kuria ir vaikšto X kartos moterys bei vyrai. Jie, gimusieji 1961-aisiais, bus pirmieji, kurie taip vėlai pasieks vartus į gyvenimo saulėlydžio šviesos užlietą rojų su paruoštais lagaminais ir bilietais kelionei aplink pasaulį. Juk būtent tokią senatvės pensiją – kaip užtarnautą aktyvų poilsį pagal vokiečių senjorų pavyzdį – savo kalbose numano pensijų sistemos teoretikai. Tačiau būsimieji praktikai tą metą vertina visai kitaip.

Vyriausių X kartos atstovų profesinė branda sutapo su radikalių politinių ir ekonominių virsmų Lietuvoje metais. Ji jautė, kaip pūtėsi ir sprogo nekilnojamojo turto burbulas, sprendė išlikimo dramą "emigruoti į kitą šalį ar specialybę". Sulig kiekvienu biudžeto lėšų ar ES paramos švaistymo skandalu ji turėjo progą įvertinti, į ką labiau panaši šalies administravimo kultūra – civilizuotų ar laukinių Vakarų. Todėl X karta seniai nebeturi iliuzijų, kad ja pasirūpins valstybė ir nesieja gyvenimo kokybės su mistiniu užtarnautu poilsiu. X karta žino: geriausiai apie socialinę sistemą nusimanė Konfucijus ir seka jo patarimu – renkasi mėgstamą darbą, todėl nė vienos dienos nedirba ir nesvajoja apie mistinį senjorų rojų.

Kartų skirtumai neišvengiamai keičia ne tik organizacijas, bet ir darbo vietas. Nekilnojamojo turto bendrovės „MG Valda“ tyrimas apie darbuotojų poreikius, kurį atliko tyrimų bendrovė TNS, atskleidė, kad jaunesni darbuotojai labiau kreipia dėmesį į tai, kaip jie nori atrodyti darbo aplinkoje, tuo tarpu vyresni – kaip nori jaustis.

„X karta pasižymi siekiu turėti suderintą darbinį bei asmeninį gyvenimą, o Y – asmeninį augimą, karjeros galimybes bei mentorių, kuris skatintų profesinį tobulėjimą. Kartų skirtumai organizacijas neišvengiamai veda pokyčių keliu, o motyvuojančio atlygio nebepakanka geidžiamiausio darbdavio titului gauti. Darbo vieta po truputį tampa motyvacine priemone, todėl ją reikia išnaudoti sumaniai“ – teigia „MG Valdos“ turto valdymo skyriaus vadovė Monika Sabaliauskaitė.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Y kartai (21-32 m.) svarbiau verslo centro bei jame įsikūrusių įmonių žinomumas bei patraukli darbovietės išvaizda, tuo tarpu X kartai (33-52 m.) aktualesnės žaliosios erdvės bei rūpinimasis sveikatos aspektais.

Pasak M. Sabaliauskaitės, nors kartų skirtumai atrodo dideli, bet visus poreikius atitinkančios darbo vietos sukūrimas yra įmanomas. „Kad išsiaiškintume, ko reikia skirtingų kartų darbuotojams, atlikome tyrimą, kuriuo remiantis projektuojame verslo centrą „Park Town“. Apklausos rezultatai atskleidė, kad modernūs architektūriniai akcentai, technologiniai sprendimai, verslo centro žinomumas yra svarbūs Y kartai, tuo tarpu X karta labiau įvertins žaliąsias erdves, rūpinimąsi sveikatos aspektais, tokiais kaip tinkamas vietos apšviestumas, oro drėkinimas, geras kondicionavimas“, – sako „MG Valdos“ atstovė.

Vykdyto tyrimo metu išaiškėjo 5 bendri tobulos darbo vietos kriterijai: patogi vieta mieste, rūpinimasis sveikatos aspektais, pakankamas automobilio stovėjimo vietų skaičius, žaliosios erdvės ir pažangūs technologiniai sprendimai. Kaip svarbiausią kriterijų respondentai įvardino patogią vietą mieste (38 proc.), tuo tarpu nemažiau svarbiais poreikiais yra rūpinimasis sveikatos aspektais (34 proc.) ir žaliųjų erdvių apsuptis (33 proc.).

„Kalbėdami apie karjeros sprendimus, X kartos atstovai akcentuoja veiklą, pasiekimus, o Y kartos atstovai pirmiausiai kalba apie savo jausmus, patyrimus, gyvenimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė.

Šiandien, kai Y karta (gimusieji nuo 1982 m. iki 2003 m.) „šturmuoja“ darbo rinką, o vadovų postus dažniausiai užima X kartos (1965 m. – 1981 m.) atstovai, diskusija apie skirtingų kartų požiūrį į darbą ir vertybes ypač aktuali. Kartų skirtumus svarbu suvokti ir tėvams, kuriems neretai skauda galvą dėl „nepraktiškų“ ir „keistų“ vaikų pasirinkimų.

V. Stanišauskienės teigimu, nors apie kartų skirtumus diskutuojama daug ir įvairiuose kontekstuose, tyrimų, susiejančių karjeros sprendimus su kartų teorija trūksta.

„Edukologijoje akcentuojami naujosios Z kartos ugdymo ypatumai ir Y kartos mokymosi bruožai, vadybos srityje diskutuojama apie naują vadovų kartą ir jo vadovavimo stilius, tačiau nėra pakankamai tyrimų, susiejančių karjeros sprendimus su kartų teorija“, – teigia mokslininkė.

KTU SHMMF Edukologijos katedros mokslininkė atliko tyrimą, kuris išryškino X ir Y kartų savybes bei jų požiūrį į darbą. Iš skirtingų kartų atstovų atsakymų matyti, jog jie teikia nevienodą reikšmę autoritetams, turi skirtingą požiūrį į asmenines savybes bei kelia skirtingus profesinius tikslus.

Kartų skirtumai didesni už kultūrinius

„Tylioji“ karta, „Kūdikių bumo“ karta, X, Y, Z kartos – tai įprasti kartų teorijos terminai. Ji teigia, jog epocha, kurioje žmogus gimė, veikia jo požiūrį į pasaulį.

„Tyrėjų dėmesį patraukė paradoksas, kad kartų konfliktas nėra susijęs su tam tikram amžiui būdingais bruožais – sulaukę savo tėvų amžiaus vaikai mąsto, veikia, dirba ir gyvena kitaip negu jų tėvai“, – pasakoja V. Stanišauskienė.

Pasak jos, kartai būdingos vertybės formuojasi iki 14 metų. Po to jos tampa giluminės, glūdi pasąmonėje ir dažniausiai yra nepastebimos, akivaizdžiai neįvardijamos. Beje, mokslininkė pabrėžia, jog tos pačios kartos žmonės iš skirtingų šalių ir net žemynų yra panašūs. Dėl globalizacijos ypač sparčiai nyksta skirtumai tarp jaunųjų kartų atstovų: skirtingų kultūrų jaunoji karta daug panašesnė nei tos pačios kultūros skirtingos kartos.

Keturios viena po kitos einančios kartos sudaro maždaug 80 metų ciklą, kurį mokslininkai prilygina metų laikams. Karta, kuri pradeda naują ciklą, t. y. eina po keturių kartų, savo vertybių sistema ir pasaulėžiūra yra panašesnė į pirmąją kartą, o ne į ketvirtąją. Mokslininkų teigimu, jaunoji Z karta savo vertybių sistema turėtų būti panaši į „tyliąją“ savo proprosenelių kartą.

X prieš Y: „Vaikai su raktu ant kaklo“ prieš „Kodėl“ kartą

„X karta – tai „užrakintų“ arba vaikų „su raktu ant kaklo“ karta, kurių tėvai nuolat dirbo ir neturėjo galimybių vaikams skirti pakankamai dėmesio“, – tyrimui pasirinktos kartos ypatybes komentuoja V. Stanišauskienė.

Jos teigimu, šios kartos atstovai šeimas kūrė atsargiai ir vėliau, jie ypač saugo savo vaikus ir jiems nebūdingi griežti auklėjimo metodai. Dabartis X kartai rūpi labiau nei ateitis, jie yra dvasingumo ieškotojai, kurie tiki antgamtiniais dalykais.

„Y kartos atstovai augo globalizacijos, komunikacinių technologijų ir bevielio ryšio eroje. Tai – labiausiai saugota ir lepinta karta, o jos atstovai ypač pasitiki savimi ir yra netgi arogantiški“, – teigia KTU docentė.

Kita vertus, šios kartos atstovai yra linkę kelti klausimus, tikrinti informaciją pagal įvairius šaltinius, autokratinio vadovo argumentas „nes aš taip pasakiau“ Y kartos atstovų neįtikina. Y karta apibūdinama kaip greito rezultato, staigaus pripažinimo, įvertinimo ir atlygio siekianti karta. Be to, Y karta turi etiškesnį ir ekologiškesnį požiūrį į vartojimą.

Darbas – priemonė gerovei susikurti ar savirealizacija?

KTU mokslininkės atlikto tyrimo išvados aiškiai parodo X ir Y kartų skirtumus renkantis karjerą. Didžiausias skirtumas tarp kartų – Y kartos atstovų savo unikalumo, asmeninių savybių akcentavimas. V. Stanišauskienė teigia, jog šios kartos atstovai kalbėdami pabrėžia įvardį „aš“, pavyzdžiui: „Man svarbu, kad aš gerai jausčiausi, žinočiau, kad čia tiksliai mano vieta“. Kartos skirtingai vertina kitų žmonių įtaką – jei X kartoje autoritetų nuomonė priimama neginčitinai, Y kartos atstovai į ją linkę žiūrėti kritiškai.

Jaunesnės kartos atstovai, vertindami savo karjeros galimybes, neapsiriboja Lietuvos rinka, domisi globaliomis pasirinktos profesijos perspektyvomis. Tuo tarpu, gimusieji ankstesniame laikmetyje labiau akcentuoja renkantis karjerą susidariusių aplinkybių svarbą (laikmečio ypatumai: sovietinės armijos grėsmė, „geležinė uždanga“, pažintimis pagrįstas įstojimas į aukštąją mokyklą).

Skiriasi X ir Y kartų požiūriai į karjeros tikslus – jei X kartos žmonėms darbas yra priemonė gerovei susikurti, Y kartai karjera visų pirma reiškia savirealizaciją.

„Žinoma, lyginti šias dvi kartas sudėtinga – X karta jau gali vertinti savo sprendimų sėkmę laiko perspektyvoje, kiti – dar ne. Pirmieji, kalbėdami apie savo sprendimus, neišvengiamai juos lygina su savo vaikų sprendimais, tuo tarpu antrieji kalba tik apie save“, – sako V. Stanišauskienė.

Tyrimą atlikusi KTU SHMMF Edukologijos katedros docentė pabrėžia, jog, nepaisant individualių tiriamųjų savybių, skirtumai tarp X ir Y kartų atstovų yra aiškiai matomi, todėl į juos derėtų atkreipti dėmesį siekiant išvengti galimų nesusikalbėjimų.