Dauguma Graikijos įstatymų leidėjų penktadienį nubalsavo už trečiąjį šalies finansinio gelbėjimo paketą po visą naktį trukusių debatų, pranešė naujienų agentūra AFP.

222 įstatymų leidėjai iš 300 parlamento narių palaikė 400 puslapių apimties dokumentą. Prieš jį balsavo 64 deputatai, o 11 parlamentarų susilaikė.

Premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) anksčiau paragino parlamentą pritarti šiai sutarčiai, siekiant „užtikrinti šalies gebėjimą išgyventi ir tęsti kovą“.

Premjeras aiškino, kad jo vyriausybė „prisiėmė atsakomybę toliau kovoti, o ne nusižudyti ir tuomet bėgti į kitus tarptautinius forumus bei sakyti, kad nesąžininga, jog mums teko nusižudyti“.

„Man labiau priimtinas kompromisas, o ne Zalongo šokis“, – pridūrė A.Csipras, turėdamas galvoje liūdnai pagarsėjusią XIX amžiaus masinę savižudybę Graikijos šiaurėje, kai grupė moterų ir vaikų užsimušė nušokę nuo skardžių, užuot paklusę žiauriam Osmanų imperijos valdytojui Ali Pashai (Aliui Pašai).

A.Cipras buvo griežtai kritikuojamas griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“ dėl to, kad nusileido kreditorių reikalavimams vykdyti griežto taupymo priemones.

Net 43 įstatymų leidėjai, priklausantys A.Cipro radikaliai kairiajai partijai „Syriza“, tarp jų buvęs finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) ir kiti įtakingi politikai, atsisakė pritarti trejų metų trukmės planui arba susilaikė per balsavimą, nors premjeras anksčiau perspėjo, kad toks elgesys gali priversti jį paskelbti pirmalaikius rinkimus.

„Man dėl jūsų gėda. Pas mus nebėra demokratijos ... tik euro zonos diktatūra“, – iškilus „Syriza“ narys ir buvęs energetikos ministras Panagiotis Lafazanis sakė prieš balsavimą.

P.Lafazanis ketvirtadienį kartu su kitais 12 kairiojo sparno politikų pasirašė deklaraciją, skelbdami, kad įkurs naują judėjimą, nusistačiusį prieš diržų veržimo politiką. Vis dėlto iš „Syriza“ jis nepasitraukė.

„Krizė be pabaigos“

A.Cipras penktadienį ryte perspėjo, kad Vokietijos pasiūlymas suteikti skolų prislėgtiems Atėnams tarpinę paskolą, o ne patvirtinti naują finansinio gelbėjimo planą reikštų „grįžimą į krizę be pabaigos“.

A.Cipras sakė, kad Vokietija, o ypač jos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), stengėsi susilpninti Graikiją ir pabloginti jos padėtį Europos bendrosios valiutos erdvėje arba netgi privesti prie Atėnų pasitraukimo iš euro zonos.

„Po kelių valandų ... naudodamas nesąžiningus argumentus ir nesąžiningus reikalavimus ponas Schaeuble dės pastangas žengti atgal nuo to, kas buvo sutarta“, – tvirtino premjeras, kalbėdamas apie vėliau penktadienį įvyksiantį Eurogrupės susitikimą.

„Tai būtų ne (Graikijos finansų ministro Euklido) Cakaloto (Euclid Tsakalotos) arba Graikijos, o visos Europos pralaimėjimas“, – sakė jis.

A.Cipras taip pat kreipėsi į kitas ES šalis, ragindamas nepritarti alternatyviam krizės sprendiniui, kurį siūlo Vokietija.

„Kai kurie žmonės to nuosekliai siekė, bet mes privalome užkirsti tam kelią, o ne tai skatinti“, – į keblią padėtį patekęs ministras pirmininkas sakė parlamentui po visą dieną ir naktį trukusių įtemptų debatų dėl drastiškų taupymo priemonių, kurias reikalauja vykdyti šalies skolintojai.

Graikijos parlamentas turėjo spėti patvirtinti šią sutartį prieš vėliau penktadienį Briuselyje prasidėsiantį euro zonos finansų ministrų susitikimą, kur bus tariamasi dėl palaikymo 85 mlrd. eurų vertės Graikijos finansinio gelbėjimo paketui.

Iš pradžių buvo planuota, kad Graikijos deputatai balsuos vėlai ketvirtadienį, bet debatai užsitęsė dėl procedūrinio vilkinimo, inicijuoto parlamento pirmininkės Dzoji Konstantopulu (Zoi Constantopoulou), kuri tą susitarimą laiko prieštaraujančiu konstitucijai.

„Kiekvienas Graikijos kampelis ir grožis yra parduodamas... Vyriausybė atiduoda (skolintojų) trejetui raktus kartu su suverenumu ir nacionaliniu turtu“, – aiškino ji, turėdama omenyje ES, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

„Nueitas ilgas kelias“

Graikija tikisi, kad patvirtinus planą dėl finansinės pagalbos ji galės gauti pirmąją išmoką dar prieš rugpjūčio 20 dieną, kai šalis turės grąžinti 3,4 mlrd. eurų ECB.

Jeigu iki tol nepavyktų susitarti, Graikijai reikėtų užsitikrinti finansavimą iš specialiųjų fondų, kad išvengtų nemokumo.

Suomija ketvirtadienį tapo pirmąja euro zonos šalimi, pritarusia naujajam planui, tačiau su su daugeliu išankstinių išlygų.

Kelių kitų Europos šalių parlamentai dar turi pritarti preliminariai sutarčiai dėl Graikijos finansinio gelbėjimo, o TVF ketvirtadienį sakė norintis, kad Atėnų partneriai europiečiai nuspręstų dėl graikų skolų naštos sumažinimo, prieš nutardamas, ar dalyvaus naujame finansinio gelbėjimo plane.

Vokietijos finansų viceministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) atsargiai kalbėjo apie tikimybę, ar penktadienį Briuselyje bus sudarytas galutinis susitarimas. Pasak jo, Berlynui ir Paryžiui vis dar kyla klausimų dėl Graikijos planų privatizuoti kai kuriuos ekonomikos sektorius.

Graikijos vyriausybė „nuėjo ilgą kelią“, demonstruodama „didelį norą imtis reformų“, pripažino J.Spahnas.

Vokietijos Bundestago pirmininkas Norbertas Lammertas (Norbertas Lamertas) savo ruožtu sakė, kad tuo atveju, jeigu naujam planui pritars Graikijos įstatymų leidėjai ir Eurogrupė, Vokietijos parlamentas surengs nepaprastąją sesiją rugpjūčio 18 arba 19 dieną, per kurią bus balsuojama dėl tos sutarties.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) penktadienį teisino savo buvusį finansų ministrą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis) dėl „gynybos plano“ šalies pasitraukimo iš euro zonos atvejui, dėl kurio tam neortodoksinių pažiūrų ekonomistui buvo iškelta bylų.

„Žinoma, aš asmeniškai daviau nurodymą paruošti komandą, kuri parengtų gynybos planą nepaprastosios padėties atvejui“, – A.Cipras sakė parlamentui, plačiau neaiškindamas.

„Jeigu mūsų skolintojai ruošė „Graikijos išėjimo“ planą, argi mes neturėjome parengti savo gynybos priemonių?“ – klausė premjeras, turėdamas omenyje tikėtino Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų.

J.Varufakis buvo privačiai paduotas į teismą dėl esą slapta regztų planų išvesti šalį iš euro zonos.

Aukščiausiasis Teismas tą ieškinį perdavė svarstyti parlamentui, kuris vienintelis turi teisę nuspręsti, ar eksministras J.Varufakis gali būti oficialiai patrauktas atsakomybėn.

A.Cipras penktadienį sakė, kad J.Varufakis galbūt padarė klaidų, bet negali būti teisiamas.

„Negalima jo kaltinti vogus Graikijos žmonių pinigus arba turėjus slaptą planą sudaužyti šalį į uolas“, – teigė premjeras.

Parengtą planą jis lygino su pasirengimu gynybai artėjant karui, pridūręs, kad atsakinga vyriausybė privalo būti parengusi išankstinius planus.

Europos Sąjunga antradienį griežtai paneigė buvusio Graikijos finansų ministro Janio Varufakio (Yanis Varoufakis) žodžius, esą kreditoriai, prižiūrintys finansinės pagalbos šaliai programą, taip pat kontroliuoja Graikijos mokesčių agentūrą.

J.Varufakis tai pareiškė per telefoninę konferenciją su investuotojais, kurios turinys buvo nutekintas.

Konferencijos metu jis sakė slapta kuriantis lygiagrečią pinigų sistemą ir dėl to turėjo įsilaužti į savo ministerijos kompiuterius, nes juos kontroliuoja kreditoriai.

„Pono Varufakio teiginiai, esą trejetas kontroliuoja viešųjų pajamų generalinį sekretoriatą, yra melagingi ir nepagrįsti“, - pareiškė Europos Komisijos atstovė spaudai Mina Andrejeva, turėdama galvoje tarptautinių skolintojų trejetą - Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir tarptautinį valiutos fondą.

„Viešųjų pajamų generalinis sekretoriatas yra kvazinepriklausomas subjektas, atsakingas už mokesčių administravimą ir formaliai priklausantis finansų ministerijai“, - sakė ji.

„Komisija bei TVF teikia tik techninę pagalbą administruojant mokesčius ir tikrai nekontroliuoja (agentūros)“, - pažymėjo M.Andrejeva.

„Tvirtinimas, kad trejetas kontroliuoja sekretoriatą, tiesiog yra netiesa“, - pridūrė ji.

Prieštaringai vertinamas J.Varufakis iš finansų ministro posto atsistatydino kitą dieną po to, kai graikai liepos 5 dieną vykusiame referendume atmetė kreditorių iškeltas finansinės pagalbos sąlygas.

Vėliau vyriausybė visgi sutiko su dar griežtesnėmis skolintojų sąlygomis pagal susitarimą, kuris buvo pasiektas liepos 12-13 dienomis vykusiame euro zonos šalių viršūnių susitikime.

Kaip paaiškėjo, buvęs ekonomikos profesorius J.Varufakis investuotojams sakė, kad slapta planuoja lygiagrečią likvidumo sistemą, kuri leistų Graikijai iškart pasitraukti iš euro zonos.

Tačiau J.Varufakis nurodė, jog siekiant sukurti šią sistemą, jam teko dirbti slapta, nes reikalingus privačius duomenis tvarkė mokesčių agentūra, kuri yra „visiškai ir tiesiogiai kontroliuojama trejeto“.

„Mano ministerija jos nekontroliavo... Ją kontroliavo Briuselis. Generalinio sekretoriato skyrimo procesą ir visą vidinį mechanizmą faktiškai kontroliuoja trejetas“, - aiškino jis.

Šie paviešinti J.Varufakio komentarai aptemdė Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių darbų, kurių tikslas – kad iki rugpjūčio vidurio būtų pradėta įgyvendinti trečia finansinės pagalbos Atėnams programa, pradžią.

„Nemanau, kad Komisija imsis tirti kažkokius konspiracinius planus“, - sakė M.Andrejeva, žurnalistams komentuodama J.Varufakio teiginius.

„Svarbu ne gręžiotis į praeitį, o žiūrėti į priekį“, - pridūrė ji.

Graikijos parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo plano.

Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300 deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras) tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

Balsuota parlamente, A.Ciprui paraginus patvirtinti reformų paketą, numatantį pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į Graikijos tarptautinių skolintojų siūlytas prieš nutrūkstant deryboms praėjusį mėnesį.

Priemonės, pateiktos Briuseliui ketvirtadienį, susilaukė A.Cipro valdančiosios radikalios kairės partijos „Syriza“ griežtosios linijos deputatų, iš kurių maždaug 10 susilaikė ar balsavo prieš, kritikos.

Tarp susilaikiusiųjų buvo trys aukšti vyriausybės pareigūnai, dar keli įtakingi valdančiosios partijos politikai, tarp kurių yra ir buvęs finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis), nedalyvavo balsavime.

Įtakingas energetikos ministras Panagiotis Lafazanis anksčiau ragino vyriausybę nepritarti trečiajam finansinės pagalbos paketui.

„Mūsų pasirinkimai sunkūs..., bet blogiausias, labiausiai žeminantis ir nepakeliamas pasirinkimas – tai sutikimas, kad numosime ranka ir leisime plėšti bei pavergti žmones ir šią šalį“, – sakė jis ketvirtadienį verslo konferencijoje, dar prieš baigiant derinti naująjį Graikijos pasiūlymą.

P.Lafazanis pabrėžė, kad Graikija balsavo „Ne“ per praėjusį savaitgalį vykusį referendumą, „ir tai nebus paversta žeminamu „Taip“.

Prastumti reformų paketą padėjo opozicinių partijų įstatymų leidėjai.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.

Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas Graikijai būtų jau trečias po 2010 metų, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose.

Parlamento pritarimas buvo pasiektas praėjus kelioms valandoms po to, kai vienas ES šaltinis Briuselyje pareiškė, jog naujausi Atėnų pasiūlymai yra pakankamai „teigiami“, kad taptų pagrindu naujam didžiuliam 74 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketui.

Graikija ketvirtadienį pateikė planus, kurie turėtų įtikinti tarptautinius skolintojus skirti daugiau lėšų. Atėnai nusileido dėl kai kurių kreditorių pasiūlymų, kuriems A.Cipro valdančioji koalicija ir graikų rinkėjai anksčiau griežtai priešinosi.

Šalis prašo trejų metų trukmės finansavimo plano, kuriame numatytas skolų naštos mažinimas, taip pat atskiro 35 mlrd. eurų investicijų paketo.

Atėnų padarytos nuolaidos daugeliui sukėlė palengvėjimą, bet kai kurie jas sutiko skeptiškai. Dalis euro zonos šalių, visų pirma Vokietija, baiminasi, kad Graikija, kuriai per pastaruosius penkerius metus buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė - 240 mlrd. eurų, ir kuriai 2012 metais buvo nurašyta 107 mlrd. eurų skolų, yra tapusi kiauru maišu, kurio nepavyks pripildyti jokiomis naujomis paskolomis.

Teigiamas įvertinimas

Tuo metu Briuselyje vienas ES šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad „Graikijos programa buvo įvertinta teigiamai“.

Europos stabilumo mechanizmas (ESM), kuris buvo įkurtas kaip paskutinis kredito fondas į keblią padėtį patekusioms Bendrijos šalims, pasiruošęs svarstyti galimybę skirti Graikijai 58 mlrd. eurų. Dar 16 mlrd. eurų galėtų skirtis Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris jau trečiąkart prisidėtų prie Atėnų finansinio gelbėjimo, sakė šaltinis.

Šiuos planus dabar svarstys šeštadienį susitiksiantys 19 euro zonos šalių ministrai, bet tikimybė, kad jie bus patvirtinti, tėra apie 50 proc., nes griežtosios linijos šalininkės, kaip Vokietija, priešinasi bet kokiam Atėnų skolų nurašymui.

Kalbėdamas prieš sekmadieninį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas, A.Cipras pripažino padaręs klaidų, bet tvirtino, kad nauji pasiūlymai yra geriausias įmanomas susitarimas Graikijai.

„Skolinimosi sutartyje ... esama daug pasiūlymų, kurie yra nutolę nuo mūsų pažadų – nuo to, kas iš pažiūros būtų naudinga ekonomikos atsigavimui“, – pažymėjo premjeras.

Vis dėlto naujasis planas yra „truputį geresnis“ negu praėjusį mėnesį skolintojų pateikti pasiūlymai, kurie nežadėjo nors kiek sumažinti Graikiją dusinantį 320 mlrd. eurų skolų kalną.

Sekmadienį ES viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei nuo istorinio referendumo, kuriame graikai ryžtingai atmetė kreditorių reikalavimus tęsti griežto taupymo politiką, kad gautų daugiau lėšų iš ES ir TVF pagal ankstesnę finansinio gelbėjimo programą.

Graikijos naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos), paskirtas šią savaitę, sakė, kad vyriausybė taip pat nori parlamento pritarimo, „kad sustiprintų šalies derybines pozicijas, kad pasiektų geresnes sutarties sąlygas“.

Vis dėlto graikų apžvalgininkai šeštadienį sakė, kad balsavimo rezultatai, daug susilaikiusiųjų, gali priversti keisti kai kuriuos ministrus arba netgi iš esmės kabinetą pertvarkyti.

Nors graikų rinkėjai praėjusį sekmadienį ištarė tvirtą „Ne“ griežtam taupymui pagal finansinės pagalbos programą, kurios galiojimas baigėsi birželio 30 dieną, dabar jie susirūpinę dėl vyriausybės įvestų kapitalo kontrolės priemonių, – bankų uždarymo, draudimo išsiimti iš bankomatų daugiau negu 60 eurų per dieną.

Kaip praneša policija, prieš balsavimą parlamente apie 8 000 žmonių išėjo į Atėnų gatves, protestuodami prieš diržų veržimą, nors dauguma jų nori, kad šalis liktų euro zonoje.

„Vyriausybė turi susitarti su savo partneriais Europoje, kad ir kas nutiktų. Mes nebalsavome „Ne“, kad paliktume euro zoną“, – Atėnuose sakė pensininkas Nikas Eftekidis (Nikos Eftekidis).

Tačiau kitas pensininkas, vardu Giorgas (Giorgos), sakė, kad „vyriausybės pasiūlytos priemonės labai griežtos – aš to nesitikėjau“.

„Ne už tai balsavo graikai“, – pridūrė jis.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) pirmadienį padarė sukrečiantį pareiškimą, kad atsistatydins, nors vyriausybė užsitikrino tvirtą pergalę, kai graikai referendume ištarė „Ne“ tarptautinių skolintojų pasiūlytos finansinės programos sąlygoms.

„Tuojau po referendumo rezultatų paskelbimo buvau informuotas apie kai kurių Eurogrupės dalyvių ir įvairių „partnerių“ tam tikrą pageidavimą, kad „nedalyvaučiau“ jos susitikimuose“, – J.Varufakis, kuris per pastaruosius kelis mėnesius dažnai susiremdavo su skolintojais per derybas, rašė savo tinklaraštyje po to, kai paskelbė apie atsistatydinimą savo „Twitter“ paskyroje.

„Ministras pirmininkas nusprendė, kad ši mintis potencialiai gali padėti jam pasiekti susitarimą. Dėl šios priežasties šiandien palieku Finansų ministeriją“, - sakė jis.

Jis perspėjo, kad referendumo, per kurį daugiau negu 60 proc. graikų nubalsavo prieš griežto taupymo priemones, kurias reikalavo vykdyti tarptautiniai skolintojai, rezultatai yra „susieti su labai didele kaina ... kaip ir visos kovos dėl demokratinių teisių“.

„Didelis (visuomenės pasitikėjimo) kapitalas, suteiktas mūsų vyriausybei“, privalo būti „nedelsiant investuotas į TAIP tinkamam sprendiniui“, sakė jis, ragindamas sudaryti susitarimą, kuris apimtų „skolų restruktūrizavimą, mažiau griežto taupymo, perskirstymą neturtingųjų naudai ir realias reformas.“

Iškalbus ir ekscentriško būdo J.Varufakis, tuojau po savo darbo pradžios finansų ministro poste sausį sudrebinęs Eurogrupę, kai atsisakė laikytis nusistovėjusios tvarkos, pareiškė: „Skolintojų panieka taps mano pasididžiavimu.“

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias organizacijas terorizmu, graikų balsavimo referendume dėl paramos teikimo sąlygų išvakarėse.

„Tai, ką jie daro su Graikija turi vardą – tai terorizmas, – tiesmukas J.Varufakis pasakė ispanų laikraščiui „El Mundo“. – Ko šiandien nori Briuselis ir troika (skolintojų trejetas) – laimėti „Taip“ (referendume), kad galėtų pažeminti graikus“.

„Kodėl jie verčia mus uždaryti bankus? Sukelti baimę. O baimės platinimas yra terorizmas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Europos centrinį banką (ESB) ir Europos Sąjungą.

Nepavykus susitarti su savo kreditoriais praėjusį savaitgalį dėl paramos programos pratęsimo, Graikijos radikalių kairiųjų vyriausybė uždarė šalies bankus ir ėmėsi kontroliuoti kapitalą iki liepos 6 dienos.

J.Varufakis pasakė, kad ir koks būtų balsavimo sekmadienį rezultatas, kai vyriausybė ragina balsuoti „Ne“, bankai vėl bus atidaryti ir Atėnai užbaigs derybas susitarimu su savo kreditoriais.

„Europai reikia susitarimo, Graikijai reikia susitarimo, vadinasi mes pasieksime susitarimą“, – sakė jis, pakartojęs savo pažadą atsistatydinti, jeigu „Taip“ balsų bus daugiau.

Šis spalvingas ekonomistas, per kelis mėnesius finansų ministro poste tapęs vienu garsiausių politikų Europoje, dar pakartojo, kad skolintojų „troika“ nori „pažeminti graikus“ ir padaryti juos pavyzdžiu, ko neturėtų daryti kitos šalys, kaip pavyzdžiui Ispanija, kur radikalios kairiųjų partijos taip pat populiarėja.

Turėdamas omenyje Ispanijos partiją „Podemos“, kuri panaši į graikų „Syriza“, J.Varufakis pasakė: „Aš manau, kad Europai reikia tokių partijų kaip „Syriza“ ir „Podemos“, kurios ir kritikuoja sistemą, ir yra proeuropietiškos bei demokratiškos. Kas mūsų nekenčia ir vadina antieuropietiškais, nėra teisūs, mes ne tokie“.

Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis (Janis Varufakis) pareiškė nepateiksiąs naujo reformų sąrašo vėliau šią savaitę vyksiančiame euro zonos finansų ministrų susitikime.

„Eurogrupė nėra tinkama vieta teikti pasiūlymams, dėl kurių anksčiau nebuvo diskutuota ir derėtasi žemesniame lygmenyje“, – antradienį duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė J.Varufakis.

Tačiau jis pažymėjo, kad graikų derybininkų komanda bus „prieinama bet kuriuo metu“, ieškant išsamaus sprendinio su Atėnų partneriais – „su sąlyga, kad jų atstovai ateis prie stalo su tvirtu ir aiškiu mandatu“.

Anksčiau patvirtinta 240 mlrd. eurų vertės Graikijos finansinio gelbėjimo programa liausis galiojusi birželio 30 dieną, o kad Atėnai gautų paskutinę išmoką, jie turi susitarti dėl reformų iki ketvirtadienio, kai pagalbos programoje svarbų vaidmenį atliekančių 19 euro zonos šalių finansų ministrai susitiks Liuksemburge.

J.Varufakis sakė, kad derybos Briuselyje žlugo sekmadienį, nes „skolintojų atstovai pasakė mums neturintys mandato vesti nuodugnias derybas dėl mūsų pasiūlymų ir priemonių, siekiant išspręsti skolų krizę.“

„Tai buvo priežastis, kodėl nebuvo jokių rezultatų“, – pabrėžė Graikijos finansų ministras.

Prancūzijos finansų ministras Michelas Sapinas (Mišelis Sapenas) po susitikimo su Graikijos kolega Janiu Varufakiu (Yanis Varoufakis) antradienį pareiškė, kad įmanoma pasiekti „gerą kompromisą“ dėl Graikijos skolos krizės.

„Esame ties lemiama akimirka ir turime galimybę pasiekti gerą kompromisą“, – sakė M.Sapinas po susitikimo su J.Varufakiu Paryžiuje.

Grupė anarchistų antradienio vakarą svaidė stiklinius indus į Graikijos finansų ministrą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis) ir jo žmoną Danaję (Danae), kilus konfliktui viename Atėnų restorane, bet sutuoktinė apkabino savo vyrą, dangstydama jį nuo užpuolikų, pranešė Finansų ministerija.

Sutuoktiniai buvo ką tik baigę vakarieniauti su draugais bohemiškame Eksarchijos rajone, kur dažnai rengiamos ultrakairiųjų protestuotojų demonstracijos, kai tos grupuotės nariai įėjo į restorano kiemą ir pareikalavo, kad ministras bei jo žmona paliktų „jų teritoriją“.

J.Varufakis nurodė, kad jo žmona, kuri yra menininkė, per tą ataką pridengė jį savo kūnu. Užpuolikai „kelias akimirkas mėgino pasiekti mane, neužgaudami jos“, ministerija citavo savo vadovo žodžius.

Vėliau „jie greitai atsitraukė, toliau keikdamiesi ir grasindami, išėjo iš kiemo ir laukė mūsų prie restorano“, pridūrė J.Varufakis.

Pranešime nenurodoma, kas išprovokavo tą išpuolį. Iškalbus ekonomistas J.Varufakis užsitikrino didelį palaikymą Graikijoje dėl savo nepritarimo griežto taupymo politikai, tačiau taip pat yra kritikuojamas dėl ekscentriško būdo ir fotosesijos vienam Prancūzijos žurnalui.

Ministras sakė manantis, kad užpuolikams labiau rūpėjo, kad jis pasijustų nepatogiai, o ne jį sužeisti.

Iš restorano išėję sutuoktiniai išvažiavo savo motociklu.

„Pradėjau su jais dialogą, sakydamas, kad noriu juos išklausyti – net jeigu būčiau sumuštas, – pasakojo J.Varoufakis. – Po 15 minučių įtempto, bet nesmurtinio pokalbio aistros aprimo.“

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), stringant deryboms dėl reformų, kurias Atėnai turėtų vykdyti mainais į finansinę pagalbą, skyrė J.Varufakiui mažiau reikšmingą vaidmenį, pirmadienį pertvarkęs Graikijos komandą derybose su skolintojais iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo.

Vaizdo įrašas, kuriame Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) neva rodo iškeltą trečią pirštą Vokietijai, neatrodo esąs sumontuotas, pirmadienį pareiškė viena Vokietijos televizijos pokalbių laida, graikų politikui suabejojus įrašo autentiškumu.

Vokietijos televizijos kanalo ARD Guentherio Jaucho (Giunterio Jaucho) pokalbių laidoje sekmadienį parodytą įrašą iš karto atmetė laidoje dalyvavęs išsišokti mėgstantis graikų ministras.

J.Varufakis, kuris pats buvo Atėnuose, tačiau teletilto dėka dalyvavo gyvose diskusijose su kitais laidos svečiais, pareiškė, kad šis 2013 metais Zagrebe darytas vaizdo įrašas buvo „pataisytas“.

Milijonų žiūrovų pamėgtos pokalbių laidos vedėjas G.Jauchas diskusijos pabaigoje pažadėjo, kad šio įrašo autentiškumą patikrins ekspertai.

„Kol kas, kiek mes žinome, Guentherio Jaucho redakcija tiesioginiame eteryje parodytame įraše nerado jokių klastojimo arba falsifikavimo požymių“, – sakoma laidos rengėjų pareiškime pirmadienį.

Jame taip pat nurodyta, kad įrašą tikrina ekspertai.

Skandalingasis įrašas padarytas prieš J.Varufakiui tampant finansų ministru. Jame jis kalba apie skolų slegiamą jo šalį ir daro nepadorų gestą, sakydamas „parodyk pirštą Vokietijai“.

Graikija ir Europos iždininkė Vokietija nesutaria nuo sausio, kai valdžią Atėnuose perėmė rinkimus laimėjusi kairiųjų radikalų partija „Syriza“, pažadėjusi nutraukti griežto taupymo programą ir nurašyti didžiąją dalį milžiniškų šalies skolų.