Apie tai Z. Jedinskis kalbėjo pirmadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje, liudydamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pateikti V. Sutkui, M. Zalatoriui ir kitiems asmenims.

Z. Jedinskis 2019 m. parlamente pasiūlė bankų aktyvų apmokestinimo idėją.

„Registravau banko apmokestinimo projektą, kuris numatė banko turto apmokestinimą. (...) Esmė buvo tame, kad apmokestinti banko aktyvus“, – teisme prisiminė buvęs Seimo narys.

Anot Z. Jedinskio, 2019 m. pabaigoje svarstant jo teiktą bankų aktyvų apmokestinimo įstatymo projektą ir kitą projektą dėl bankų pelno apmokestinimo, Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų (BFK) posėdžiuose dalyvaudavo ir V. Sutkus, ir M. Zalatorius.

Eksparlamentaras prisiminė, kad jo siūlytam įstatymo projektui labiausiai prieštaravo tuometinė Seimo opozicija, ypač konservatoriai, ir bankų sektorius.

Bankų sektorius gynė savo interesus, argumentavo, kad projektas nekokybiškas, neparuoštas, sakė, kad padidės palūkanos.

„Bankų sektorius gynė savo interesus, argumentavo, kad projektas nekokybiškas, neparuoštas, sakė, kad padidės palūkanos“, – dėstė Z. Jedinskis.

Jis tvirtino, kad 2019 m. pabaigoje BFK dėl jo idėjos apmokestinti bankų aktyvus padarė pertrauką.

„Komiteto nariai, konservatoriai, tai yra G. Skaistė ir M. Majauskas, griežtai pasisakė prieš, paprašė padaryti pertrauką, išbraukti projektą. Aš pasisakiau vis tiek. Klausimo svarstymas buvo atidėtas“, – teigė Z. Jedinskis.

Buvęs Seimo narys tvirtino, kad su M. Zalatoriumi jis po vienos žiniasklaidos laidos kalbėjosi apie bankų apmokestinimą, gerdami kavą. Z. Jedinskis prisiminė, kad M. Zalatorius pasiprašė susitikimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime, tačiau, anot liudytojo, tada buvo nutarta, kad susitikti nėra reikalo.

„Mes turėjome savo poziciją (dėl bankų apmokestinimo – ELTA) ir ją gynėme“, – dėstė Z. Jedinskis.

Liudytojas teigė, kad jis dėl savo įstatyminės iniciatyvos poveikio iš V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus nepatyrė.

„Nebuvo daromas (poveikis – ELTA). Ne. Tai buvo darbinės diskusijos“, – aiškino Z. Jedinskis.

Kiti politikai poveikio taip pat nepajuto

Pirmadienį teismo posėdyje liudijo ir kitas 2019 m. Seime dirbęs parlamentaras, tuometinis Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys, šiuo metu į Seimą išrinktas Andrius Palionis. Jis tikino 2019 m. dirbęs BFK.

Anot jo, tuomet tiek M. Zalatorius, tiek ir V. Sutkus dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto, BFK posėdžiuose. A. Palionis prisiminė, kad bankų sektorius prieštaravo siūlymams apmokestinti bankų turtą, pelną.

„Tam, kam didinami mokesčiai, natūralu, kad prieštarauja“, – sakė liudytojas.

A. Palionis, klausinėjamas, ar patyrė poveikį iš V. Sutkaus ar M. Zalatoriaus, atsakė neigiamai.

„Ne, nesu (patyręs poveikio – ELTA). Vyko dalykiški pokalbiai“, – komentavo jis.

Pirmadienį teisme liudijo ir kitas buvęs Seimo narys, 2019 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausęs Viktoras Rinkevičius.

BFK sudėtyje dirbęs politikas teigė matęs, kad komiteto posėdžiuose, svarstant siūlymus apmokestinti bankus, dalyvavo V. Sutkus, M. Zalatorius.

Eksparlamentaras teigė niekada iš V. Sutkaus negavęs prašymų atlikti kažkokius darbus.

„Ne, nėra buvę to niekada. Asmeniškai nebendraudavome, tik pasisveikindavome, kai ateidavo į posėdžius“, – sakė liudytojas.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.

„Jedinskinskis nebėra partijos narys jau nuo balandžio pradžios, jau daugiau nei mėnesį“, – Eltą informavo V. Tomaševskis.

LLRA-KŠS pirmininko teigimu, Z. Jedinskis pats išsibraukė iš partijos narių sąrašo.

Jis susistabdė ir išbraukė save. Kiekvienas save gali išbraukti iš partijos narių sąrašo.

„Jis susistabdė ir išbraukė save. Kiekvienas save gali išbraukti iš partijos narių sąrašo“, – sakė partijos lyderis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi praėjus kelioms dienoms nuo skandalingų pareiškimų viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke tuomet informavo LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis.

„Praėjusią savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti, ar buvusio Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjo Zbyszek Jedziński darbas Seime nekelia grėsmės nacionalinio saugumo ir gynybos interesams. Nors atsakymo dar negavau, istorijoje aiškėja naujos aplinkybės. Pasirodo, kad Z. Jedziński, kuris teigia, kad Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO bei sudaryti sąjungą su Rusija, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis leidimas jam galiojo iki 2016-2020 metų Seimo kadencijos pabaigos. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad VSD tikrinimo išvada, kad šis žmogus gali dirbti su įslaptinta informacija, galioja iki 2023 metų kovo 4 dienos. Kitais žodžiais tariant, jei Z. Jedziński šiandien pradėtų eiti pareigas, kuriose reikėtų gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, toks leidimas jam būtų išduotas jo net papildomai nepatikrinus. Po 2016 metų gali atsigulti į lovą nors ir su pačiu Putinu, tačiau mūsų VSD tas menkai tedomina“, – trečiadienį feisbuke rašo T. V. Raskevičius.

Anot jo, įdomu ir tai, kad 2016 metais Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad į Seimo rūmus gali patekti visi buvusių kadencijų Seimo nariai. „Tai nors Z. Jedziński Seimo nario padėjėju jau nebedirba, po Seimo rūmus ir toliau vaikštinėja laisvai. Suprantu, kad leidimus pateikti į Seimą neribotai turėtų turėti signatarai, buvę Seimo pirmininkai ar kiti valstybės vadovai, tačiau visi visų buvusių kadencijų Seimo nariai? Čia jūs rimtai? Panašu, kad Seime yra susiformavęs nemenkas užutekis, kurį reikia padėti išardyti. Pagalvosiu, kaip galima tą efektyviai padaryti“, – rašė T. V. Raskevičius.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

„Č. Olševskis informavo, kad jis atleido Jedinskį. Teisingas žingsnis, o kiek tai paveiks Z. Jedinskio įtaką partijoje, pamatysime“, – feisbuke parašė parlamento vadovė.

Buvęs Seimo narys, buvęs LLRA-KŠS sąrašo lyderis 2020 metais Seimo rinkimuose, Z. Jedinskis savo paskyroje „Facebook“ prieš kelias savaites parašė, kad „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija“. Jo teigimu, „tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“.

Č. Olševskis informavo, kad jis atleido Jedinskį. Teisingas žingsnis, o kiek tai paveiks Z. Jedinskio įtaką partijoje, pamatysime.

Partija pranešė atsiribojanti nuo Z. Jedinskio „asmeninio komentaro, parašyto feisbuke“, ir garantavo remianti Lietuvos euroatlantinę kryptį.

Z. Jedinskis savo ruožtu sustabdė narystę LLRA-KŠS, tačiau Seimo pirmininkė teigė, jog politikas vis tiek liko vienu iš partijos lyderių.

„Jo narystės suspendavimas realiai nieko nereiškia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Č. Olševskis trečiadienį BNS komentuoti situaciją atsisakė.

Protestuodama dėl Z. Jedinskio pasisakymo LLRA-KŠS paliko Seimo narė Beata Petkevič, Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, šio rajono tarybos narė Renata Cytacka.

„Žinoma, jam neturėtų būti suteiktas jį įdarbinusio Seimo nario Česlovo Olševskio pasitikėjimas. Aš laukčiau ryžtingesnių sprendimų ir visiškai aiškaus, nedviprasmiško atsiribojimo. Ko iki šios dienos aš neišgirdau“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vis tik Seimo pirmininkė sako šio klausimo su parlamentaru Č. Olševskiu neaptarusi, kadangi sprendimą, jos vertinimu, turėtų priimti pats Regionų frakcijos atstovas.

Panašių situacijų esame ne vieną turėję, kai atrodo, kad Seimo pirmininkas, kaip darželio auklėtojas, turėtų nueiti, pagrūmoti pirštu ir pasakyti, kaip turi būti.

„Panašių situacijų esame ne vieną turėję, kai atrodo, kad Seimo pirmininkas, kaip darželio auklėtojas, turėtų nueiti, pagrūmoti pirštu ir pasakyti, kaip turi būti. Akivaizdu, kad tai yra kiekvieno Seimo nario atsakomybės klausimas, kam suteikia pasitikėjimą, ką darbina. Ir aš tikėčiausi, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami be paraginimo“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu įvertinti, ar parlamentaro Č. Olševskio patarėjo darbas Seime nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Vilniaus rajono opozicijai priklausantys dešinieji ketvirtadienį viešai prakalbo, kad jiems kelia nerimą tai, jog LLRA-KŠS priklausanti Vilniaus rajono valdžia iki šiol tyli dėl Z. Jedinskio pasisakymų. Kaip viešai rašė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Centro-dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, vietos valdžios nenoras aiškiai įvertinti Z. Jedinskio skandalingus pasakymus gali turėti neigiamos įtakos, nes, pasak jo, Vilniaus rajono visuomenė yra itin jautri iš Rusijos atkeliaujančiai dezinformacijai.

Į tokius opozicijai priklausančios frakcijos atstovo būgštavimus LLRA-KŠS priklausanti merė sureagavo formaliai.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga jau pasisakė šiuo klausimu“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Rekst.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga jau pasisakė šiuo klausimu.

Pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. LLRA-KŠS lyderiai į tokį pareiškimą sureagavo akcentuodami, kad tai tik Z. Jedinskio nuomonė, kuriai partija nepritaria.

Dėl to viešojoje erdvėje LLRA-KŠS susilaukė nemažai kritikos. Visgi reaguojant į viešą pasipiktinimą, Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai informavo LLRA-KŠS pirmininkas. Vėliau viešojoje erdvėje pranešta, kad partiją palieka įtakingi nariai: parlamentarė Beata Peatkevič, Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Renata Cytacka.

ELTA primena, kad Vilniaus rajono opozicijai priklausantys politikai ketvirtadienį tvirtino, kad jų neįtikino tai, kaip į Z. Jedinskio pasisakymus sureagavo LLRA-KŠS. Pasak jų, aiškiai situacijos neįvertino ir iš LLRA-KŠS pasitraukę įtakingi politikai.

„Esant dabartinei geopolitinei ir informacinei situacijai, tai yra ypač pavojinga, žinant, kad nemaža dalis LLRA-KŠS rinkėjų toliau išlieka propagandinėje Rusijos ir Baltarusijos įtakoje. Todėl aiškios ir nedviprasmiškos žinutės pasiuntimas iš Vilniaus rajono LLRA-KŠS frakcijos savo rinkėjams būtų pirmas žingsnis, rodantis partijos vertybinės politikos krypties pokyčius ir tikrą, o ne deklaruojamą paramą Lietuvos euroatlantinei integracijai“, – rašoma pranešime.

Tačiau Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir toliau laikosi pozicijos, kad ši partija neturėtų pasirašyti Seime rengiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei užsienio politikos. Politikas teigia, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ne kartą išsakė savo prorusišką poziciją, todėl, pasak jo, akivaizdu, kad partijos lyderis laikosi panašios nuomonės kaip ir Z. Jedinskis.

Visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laikosi kiek kitokios pozicijos nei E. Gentvilas ir mano, kad LLRA-KŠS turėtų būti sudaryta galimybė pasirašyti Seime rengiamą nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą. Tačiau politikas pabrėžia, kad LLRA-KŠS atsiribojimas nuo Z. Jedinskio pareiškimų turėtų būti griežtesnis.

Taip pat L. Kačiūnas pažymi, kad susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos galės pasirašyti tik tos partijos, kurios turi bent du atstovus Seime. Tai reiškia, kad Seimo nario Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai) bei parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio partija „Laisvė ir teisingumas“ neturės galimybės dalyvauti susitarimo pasirašyme.

E. Gentvilas: LLRA-KŠS pirmininkas laikosi labai panašios pozicijos kaip ir Z. Jedinskis

Lietuvos liberalų frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas mano, kad LLRA-KŠS nepakankamai aiškiai atsiribojo nuo skandalingų Z. Jedinskio pareiškimų. Todėl politikas ir toliau laikosi pozicijos, kad ši partija neturėtų pasirašyti šiuo metu Seime rengiamų susitarimų dėl saugumo ir gynybos bei užsienio politikos.

Man tai neatrodo nuoširdus atsiribojimas.

„Man tai neatrodo nuoširdus atsiribojimas. Net sakyčiau taip: jeigu patikėtume, kad Z. Jedinskis visiškai savarankiškai veikia, tai Z. Jedinskis atsiribojo nuo partijos stabdydamas narystę, o ne partija atsiribojo nuo jo pasisakymų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Seimo narys akcentuoja negalįs tikėti V. Tomaševskio nuoširdumu, nes, pasak jo, LLRA-KŠS pirmininkas ne kartą buvo išreiškęs savo prorusiškas pažiūras. Pasak E. Gentvilo, LLRA-KŠS lyderis kritikavo propagandinių rusiškų kanalų uždraudimą, reklamavo Georgijaus juosteles bei viešai svarstė, kad Lietuva pati pastūmėjo Aliaksandrą Lukašenką į Rusijos prezidento Vladimiro Putino glėbį nepripažindama rinkimų Baltarusijoje.

„Neatrodė nuoširdus LLRA-KŠS atsiribojimas nuo Z. Jedinskio pareiškimų. Tuo labiau žinant, kaip intensyviai Lietuvoje išreklamavo Georgijaus juostelę ne kas kitas, o būtent pats partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Net ne kokios nors Rusiškos organizacijos, o būtent LLRA-KŠS lyderis“, – sakė E. Gentvilas.

„Tai nedrįstu kalbėti apie visą partiją, nes nežinau, kas jos vadovybėje, bet esmė tai, kad partijos vadovas labai panašių pozicijų laikosi kaip ir išsakytos ne vieną kartą Z. Jedinskio nuostatos. Todėl aš jokio nuoširdumo nematau ir turiu tą savo nuomonę“, – akcentavo jis.

Tačiau politikas pažymi, kad šios kritikos jis asmeniškai netaiko LLRA-KŠS narei parlamentarei Ritai Tamašunienei bei po Z. Jedinskio pasisakymų partiją palikusiai Seimo narei Beatai Petkevič.

„Darbo grupėje, kurioje rengiamas susitarimas, dalyvauja Rita Tamašunienė, aš jau ją pažįstu daugelį metų, nieko blogo aš negaliu apie ją pasakyti. Bet pasirašyti turėtų partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Ir štai čia aš matau, kad partijų vadovai turėtų suklusti“, – pabrėžė E. Gentvilas.

L. Kačiūnas: manau, kad LLRA-KŠS turėtų pasirašyti nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą

Visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos procesą koordinuojantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas nepalaiko E. Gentvilo išsakytos idėjos ir mano, kad darbo grupėje rengiamą gynybos susitarimą turėtų pasirašyti ir LLRA-KŠS.

„Tai yra parlamentinė partija, R. Tamašunienė dalyvauja kaip atstovė darbo grupėje, yra labai dalykiška, jos kai kurie pasiūlymai yra įtraukti kaip pasiūlymai, kurie papildo mūsų variantą. Matau labai dalykišką nusiteikimą iš jos pusės“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikas taip pat pabrėžia, kad susitarimo dėl saugumo ir gynybos pasirašymas LLRA-KŠS būtų tam tikras įsipareigojimas nepriklausomai, europinei Lietuvai.

„Tai yra tam tikrai daliai visuomenėje atstovaujanti politinė jėga ir visus, kiek įmanoma reiktų įtraukti į bendrą sprendimą, į bendrą viziją. Tai yra svarbu ir natūralu, kad jeigu jie susitarimą pasirašytų, tai būtų tam tikras įsipareigojimas nepriklausomai, transatlantinei europinei Lietuvai. Tai yra įrodymas, kad tu esi Vakarų pusėje, Lietuvos pusėje, o ne V. Putino pusėje“, – akcentavo politikas.

Vis tik NSGK pirmininkas pripažįsta, kad norėtųsi, jog LLRA-KŠS griežčiau atsiribotų nuo Z. Jedinskio išsakytų prorusiškų pareiškimų.

„Tai šiame etape aš nematau priežasčių, kodėl R. Tamašunienė neturėtų tęsti darbo, partija dalyvaus tame susitarime, bet, aišku, atsiribojimas nuo to veikėjo pareiškimų turėtų būti griežtesnis“, – sakė L. Kasčiūnas.

Susitarimo projekto rengimą koordinuojantis politikas taip pat teigia, kad kol kas darbo grupėje parlamentinių partijų atstovams liko susitarti tik dėl dviejų aspektų: visuotinio privalomo šaukimo ir dėl gynybos finansavimo formuluočių.

„Aš labai kažkaip nenoriu skubėti su pažadais, kada galėtume pasirašyti, ieškome geriausių formuluočių, geriausio teksto. Skiriame dėmesį kokybei, o ne kiekybei“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Susitarimą pasirašys partijos, Seime turinčios daugiau nei du atstovus

Liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas taip pat atkreipia dėmesį, kad dar nėra iki galo aišku, pagal kokį principą bus atrenkama, kokios partijos galės pasirašyti šiuo metu Seime rengiamus susitarimus.

„Kas pasirašinės šį partijų susitarimą, kažkaip niekas nekelia šio klausimo. Aš jį iškėliau, premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad tai yra prasmingas klausimas, bet atsakymo ir sprendimo nėra“, – akcentavo E. Gentvilas.

Pasak jo, esminis klausimas, ar susitarimus galės pasirašyti ir Seimo nario P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai) bei parlamentaro R. Žemaitaičio partija „Laisvė ir teisingumas“, turinčios Seime tik po vieną atstovą.

Tačiau L. Kasčiūnas teigia, kad sprendimas, kas turėtų pasirašyti susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, rastas.

„Susitarimą pasirašys turinčios daugiau nei vieną narį Seime partijos“, – informavo L. Kasčiūnas.

Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos politinės jėgos reakcija į buvusio partijos sąrašo lyderio pasisakymą neįtikina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos dešiniųjų. Opozicijoje esantys politikai būgštauja, kad  LLRA-KŠS atstovaujamų Vilniaus rajono valdančiųjų tylėjimas yra žalingas Rusijos propagandos sklaidos atžvilgiu. Būtent Vilniaus rajono visuomenės, akcentuoja dešinieji, yra jautrios iš Rusijos atkeliaujančiai dezinformacijai.

„Po skandalingo ir apgailėtino LLRA-KŠS nario ir šiai partijai priklausančio parlamentaro padėjėjo Zbignevo Jedinskio pasisakymo socialiniame tinkle, Vilniaus rajono LLRA-KŠS frakcija vis dar tyli. Įvertinus tai, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje keičia Lietuvos nacionalinio saugumo situaciją, pažymint tai, kad Rusijos propagandos pasiekiamumo atžvilgiu Vilniaus rajono savivaldybė yra itin jautri, ši Vilniaus rajono savivaldybės tyla yra ne tik netoleruotina, bet ir pavojinga“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame Vilniaus rajono Centro-dešinės koalicijos feisbuko įraše.

Vilniaus rajono savivaldybės tyla yra ne tik netoleruotina, bet ir pavojinga.

Rajono opozicijai priklausantys politikai tvirtina, kad jų neįtikino tai, kaip į Z. Jedinskio pasisakymus sureagavo LLRA-KŠS. Pasak jų, aiškiai situacijos neįvertino ir iš LLRA-KŠS pasitraukę įtakingi politikai.

„Esant dabartinei geopolitinei ir informacinei situacijai tai yra ypač pavojinga, žinant, kad nemaža dalis LLRA-KŠS rinkėjų toliau išlieka propagandinėje Rusijos ir Baltarusijos įtakoje. Todėl aiškios ir nedviprasmiškos žinutės pasiuntimas iš Vilniaus rajono LLRA-KŠS frakcijos savo rinkėjams būtų pirmas žingsnis, rodantis partijos vertybinės politikos krypties pokyčius ir tikrą, o ne deklaruojamą paramą Lietuvos euroatlantinei integracijai“, – rašoma pranešime.

„Jei Vilniaus rajono LLRA-KŠS neatsiribos nuo Z. Jedinskio pareiškimų, reikš, kad esminiai pokyčiai partijoje nevyksta ir partija savo politinės krypties nekeičia, o „vadas“ (lenk. wódz) ir toliau tvirtai visus valdžios svertus laiko savo rankose“, – viešą laišką apibendrina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Centro-dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. LLRA-KŠS į tokį pareiškimą sureagavo ganėtinai vangiai: partijos lyderis teigė, kad tai tik Z. Jedinskio nuomonė, kuriai partija nepritaria.

Dėl to viešojoje erdvėje LLRA-KŠS susilaukė nemažai kritikos. Visgi reaguojant į viešą pasipiktinimą Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai penktadienio vakarą feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas. Vėliau viešojoje erdvėje pranešta, kad partiją palieka įtakingi nariai: parlamentarė Beata Peatkevič, Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Renata Cytacka.

Politikė teigia suprantanti savo atsakomybę prieš rinkėjus, todėl tikina bent jau kol kas apie pasitraukimą iš partijos nesvarstanti.

Seimo narė B. Petkevič ir Vilniaus rajono vicemeras R. Komarovskis partiją paliko po LLRA-KŠS atstovo Zbignevo Jedinskio pareiškimų, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Nieko naujo neįvyko. Apskritai ši Seimo kadencija pasižymi tuo, kad judėjimo yra labai daug. Ir tai yra kolegų apsisprendimas. Jie išėjo, bet keturis kartus daugiau yra naujų narių nei išėjusių. Tai taip ir vertiname“, – Eltai teigė R. Tamašunienė.

Visgi politikė pripažino, kad šis kolegų žingsnis greičiausiai paskatins rinkėjų nusivylimą.

„Rinkėjai turėtų įvertinti, nes vis dėlto buvo išnaudojamas partijos resursas renkant kolegas, tai yra ir žmogiškieji ištekliai, ir stebėtojai, ir komisijose dirbo žmonės, agitavo, tikėjosi, kad šie žmonės jiems ir atstovaus. Tai nusivylimas bus tarp rinkėjų“, – sakė ji.

Gavau žmonių pasitikėjimo mandatą, žmonės patikėjo manimi, kad galiu atstovauti jų interesams. Ir tai stengiuosi maksimaliai daryti ir suprantu atsakomybę.

Paklausta, ar iš kitų partijos kolegų nėra girdėti pasvarstymų apie tolesnę ateitį partijoje, politikė teigė, kad dėl šio klausimo planuojamas LLRA-KŠS susitikimas.

„Čia jau pirmininko reikia klausti, be abejo, bus pasvarstymai, bet aš dabar bendros nuomonės nepateiksiu, nes bus planuojamas mūsų susitikimas“, – pažymėjo parlamentarė.

Pati R. Tamašunienė teigia apie pasitraukimą iš partijos kol kas nesvarstanti.

„Gavau žmonių pasitikėjimo mandatą, žmonės patikėjo manimi, kad galiu atstovauti jų interesams. Ir tai stengiuosi maksimaliai daryti ir suprantu atsakomybę“, – akcentavo Seimo narė.

„Aš būsiu šią kadenciją su tuo, kas mane išrinko“, – pažymėjo politikė.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai penktadienio vakarą feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.