Tokią idėją iškėlė Kultūros centro folklorinio ansamblio „Spigėns“ vadovė Diana Bomblauskienė, pranešė savivaldybė.

Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriui bei Telšių kultūros centrui pavesta ruošti paraišką.

Telšių mero Petro Kuizino teigimu, „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ giesmių įtraukimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą padėtų išsaugoti šias giesmes ir jų giedojimo tradiciją, ypač seną bei populiarią Žemaitijoje.

„Tai šimtmečiais tobulinta, puoselėta pamaldumo tradicija, tapusi ir neatsiejama bei svarbia šermenų dalimi. Giesmės buvo giedamos kelis šimtmečius, palydint mirusius mūsų protėvius ir pramotes. Neįmanoma įsivaizduoti žemaitiškų laidotuvių be „Kalnų“ giesmių. Tačiau žmonės Žemaičių Kalvarijos kalnus giedodavo ir per Gavėnią, taip išreikšdami bei stiprindami savo pamaldumą, ryšį su Dievu“, – sakė P. Kuizinas.

Anot jo, „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ giesmės bei jų giedojimo tradicija būdinga visai Vakarų Žemaitijai.

„Šią tradiciją reikia puoselėti ir išsaugoti kaip vieną svarbiausių žemaitiškumo vertybių kartu su kitomis. Manau, įtraukimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą padės tai puoselėti“, – sakė meras.

Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią 1637 metais įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius. Sykiu išplito ir Kristaus kančios kelią apgiedančios giesmės. Greitai jos tapo neatsiejama šermenų, mirusiųjų minėjimo, Gavėnios dalimi. Šiais laikais susirinkę pamaldūs žmonės šias giesmes tebegieda per laidotuves ar minėdami artimųjų mirties metines, kitas sukaktis.

Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti ir kiti kūriniai bei tradicijos: Kupiškėnų vestuvės, Jūžintų keptinis alus, Kurtuvėnų užgavėnės, šiaudinių stogų tradicija, kryždirbystė ir jos simbolika, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos ir kita.