Dėmesio centre – Adijamanas
Teismo procesas vyksta Turkijos Adijamano mieste, kuriame stovėjo ir pernai vasario 6-ąją sugriuvęs viešbutis „Grand Isias“.
Ankstų 2023 m. vasario 6-osios rytą įvykusio 7,8 balo žemės drebėjimo epicentras buvo netoli šešto pagal dydį Turkijos pietuose esančio Gaziantepo miesto. Jau tada ties 4.17 val. padala sustojo Adijamano – dar Antikos laikus menančio miesto – laikrodis. Po devynių valandų regioną supurtė antrasis 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas. Abu drebėjimus lydėjo serija silpnesnių požeminių smūgių.
Adijamanas, kuriame iki nelaimės gyveno apie 300 tūkst. žmonių, daugiausia kurdų, atsidūrė tarp vietovių, kuriose požeminiai smūgiai buvo labiausiai jaučiami. Iš viso čia sugriuvo arba buvo apgadinti apie 5 tūkst. pastatų, valdžios atstovai minėjo mažiausiai 8 tūkst. žuvusiųjų. Tačiau siaubingas netektis išgyvenantys miestiečiai, ypač pernai netekę namų ir dar šiandien besiglaudžiantys laikinuose būstuose – ankštuose vagonuose, įsitikinę: stichijos padariniai galėjo būti ne tokie skausmingi.
Viešbutis tapo kapais
Jiems antrina ir artimųjų „Grand Isias“ griuvėsiuose netekę žmonės. Miesto centre buvęs viešbučio pastatas susmuko per kelias sekundes, nors namai šalia liko stovėti. Viešbučio griuvėsiai palaidojo 72 svečius, tarp kurių buvo 35 moksleiviai ir mokytojai iš Šiaurės Kipro, atvykę į Turkijoje rengtą tinklinio turnyrą. Jauniausiai iš 26 žuvusiųjų tebuvo dešimt metų.
„Mus gyvus palaidojo ne žemės drebėjimas, bet tie, kurie statė masines kapavietes“, – žurnalistams sakė Rusen Karakay – viena iš motinų, kartu su kitų pernai vasario 6-ąją gyvybių netekusių jaunųjų sportininkų tėvais atvykusi į Adijamaną. Teismo proceso pradžią jie pasitiko rankose laikydami plakatus su žuvusių vaikų nuotraukomis. R. Karakay dukra Selin – puiki šachmatininkė, galiausiai tapusi aistringa tinklininke, amžiams liko 14-os.
Katastrofa: kelionių platformose dar galima rasti viešbučio nuotraukų, kuriose matyti ištaigingas pastatas, drebėjimo naktį akimirksniu pavirtęs griuvėsių krūva. / M. Schmitt / DPA / „Scanpix“ nuotr.
43-ejų Tayyipas prieš metus neteko vienuolikmetės dukters Sahil. „Matome aplink daug senesnių pastatų, prastos būklės, tačiau jie tebestovi. O tas, kuris atrodė modernus ir stabilus, sugriuvo vos per 10 sekundžių“, – užsienio žurnalistams sakė tėvas.
Jo dukra nakvojo pastate, pastatytame neatlikus nuodugnių vietovės tyrimų, kurie privalomi planuojant statybas seismiškai neramiuose regionuose. Be to, siekiant erdvės, viešbutyje buvo suprojektuotos per silpnos atraminės kolonos.
Tai buvo šiuolaikinės architektūros pastatas iš betono ir stiklo su konferencijų salėmis, SPA zona. Vaizdo įraše, darytame tuoj po drebėjimo, „Grand Isias“ vietoje matyti tik griuvėsių kalnas.
Investavo į grožį
Panašios nuomonės laikosi ne tik skausmą tebeišgyvenantys tėvai, bet ir ekspertai.
Praėjus vos kelioms dienoms po žemės drebėjimo, buvo suimtas viešbučio savininkas Ahmetas Bozkurtas. Kaltinimai pareikšti dar dešimčiai žmonių, tarp jų – pastato architektui. Penketas jų, įskaitant savininką ir architektą, kaltinami tyčiniu nužudymu dėl neatsargumo ir daugiau nei vieno asmens sužalojimo.
Kaltintojų teigimu, prieš dešimt metų statant viešbutį palikta daug broko: pvz., naudotas prastesnės kokybės betonas – matyt, norėta sutaupyti.
Žuvusiųjų artimųjų ir visuomenės pyktį didina ir tai, kad „Grand Isias“ kompleksas nebuvo kokia abejotino tvirtumo pašiūrė. Atvirkščiai: virtualiojoje erdvėje likę vaizdo medžiagos, kurioje galima pasigrožėti vėliau griuvėsių krūva virtusiu kompleksu. Tai buvo šiuolaikinės architektūros pastatas iš betono ir stiklo su konferencijų salėmis, SPA zona. Vaizdo įraše, darytame tuoj po drebėjimo, „Grand Isias“ vietoje matyti tik griuvėsių kalnas.
Pagal prokuratūros pateiktus kaltinimus nukentėjusiems asmenims gresia iki 22 metų laisvės atėmimo bausmė.
mus gyvu
Ar turės įtakos politikai?
Tolesniame procese kaltinimai bus pateikti ir viešbučio projektui pritarusiems atsakingos statybos tarnybos darbuotojams. Vaikų netekę tėvai sako: mylimiausius žmones pražudė ne žemės drebėimas, bet už statybas atsakingi asmenys.
Situacija, panaši į „Grand Isias“, užfiksuota ir daugelyje kitų vietų, nukentėjusių nuo žemės drebėjimo. Požeminių smūgių sudrebintoje teritorijose gausu į šipulius subyrėjusių pastatų, nors vos už kelių metrų esantys namai liko stovėti. Būtent tokie vaizdai ir paskatino kilti, kaip manoma, pagrįstoms kalboms apie grėsmingai prastą statybų kokybę Turkijoje.
Mus gyvus palaidojo ne žemės drebėjimas, bet tie, kurie statė masines kapavietes.
Juolab kad panašių incidentų būta ir po 1999 m. Marmuro jūroje vykusio didelio žemės drebėjimo. Tuo metu pasipiktinusiai visuomenei buvo paaukoti keli statybininkai, nuteisti dėl prasto darbo. Be to, buvo sugriežtinti statybos reglamentai, nurodyta laikytis žemės drebėjimo padarinius lengvinančių reikalavimų. Tačiau ar paisoma tokių statybos taisyklių, atsakyti turi savivaldybės statybos priežiūros institucija.
Ši aplinkybė ir kelia intrigą. Daugumą pietryčių Turkijos regiono miestų, nukentėjusių nuo žemės drebėjimo, kontroliavo ir tebekontroliuoja valdančiosios AKP atstovai. Todėl kyla abejonių, ar atsakomybės sulauks ne tik vykdytojai, bet ir aukštesnio rango asmenys – savivaldos pareigūnai, daliję statybos leidimus ir buvę atsakingi už objektų kokybę. Atmosferą kaitina ir tai, kad jau kovą Turkijoje vyks savivaldos rinkimai, tad tikrų, o ne tariamų kaltųjų paieškos ir jų rezultatas neabejotinai taps svarbia rinkimų tema.
