Žudiko versija

Kaip jau rašyta, D.Jakubauskas kaltinamas pernykštę rugsėjo 23-ąją, būdamas neblaivus ir supykęs, kad E.L. pavogė jo mobilųjį telefoną, pagriebė minėtoje Linkuvos gatvės parduotuvėje buvusį buitinį peilį ir smogė juo ilgapirščiui nemažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas.

Savo kaltę teisme jau ne kartą teistas D.Jakubauskas pripažino pilnai. Tačiau, apie 42-ejų E.L. nužudymo aplinkybes jau buvo linkęs pasakoti, kiek kitaip, negu ikiteisminio tyrimo metu.

Dabar jau D.Jakubauskas akcentavo, kad buvo priverstas gintis E.L., kuris esą visada nešiojosi su savim aštrų daiktą ir turėjo čečėno pravardę. Nes šis, nepaisant to, kad apsivogė, dar buvo linkęs prieš jį ir smurtauti. Esą E.L. buvo nusiteikęs agresyviai iš karto, kai, jam pasigedus mobiliojo telefono ir draugui surinkus šio numerį, dingusi „Nokia“ suskambo tualete. Ir ten jis aptiko besišlapinantį E.L. Esą šis iš karto bandė smogti jam kumščiu. O, išėjęs iš tualeto, dar erzinosi, vartodamas necenzūrinę leksiką ir laikydamas rankoje grobį.

Nusikaltimo vieta

„Besistumdant jis man spėjo suduoti mažiausiai tris kartus į veidą bei petį“, –tikino teismą D.Jakubauskas. Esą apie jo tada patirtą smurtą bylojo „fanarai“ po akimis bei skaudantis petys.

D.Jakubauskas teigė ir, kad nebuvo įvykio metu ir apsvaigęs nuo alkoholio – išgėręs tik skardinę alaus. „Esu ramus žmogus. Tačiau kiekvienas puolamas ginasi“, – akcentavo teisiamasis.

Melą paneigė liudytojai

Tačiau D.Jakubausko parodymus paneigė ne tik jo draugas, suspėjęs tada greičiau surinkti dingusio telefono numerį, negu po vagystės į tualetą pasiprašęs E.L. jį išjungti, bet ir pardavėja, kurios akyse pastarasis buvo nužudytas.

Anot D.Jakubausko draugo, su teisiamuoju, beje, turinčiu Pingvino pravardę, jiedu tada išgėrė ne vieną šioje parduotuvėje įsigytą skardinę alaus. Jis teigė ir, kad nematė, jog E.L. būtų smurtavęs prieš D.Jakubauską, kaip ir nepastebėjo, kad pastarasis būtų sužalotas.

Tačiau iškalbingiausi buvo pardavėjos parodymai. Ši pasakojo, kad dar prieš telefono vagystę E.L. prašė pas D.Jakubauską ir šio draugą 1 euro, bet pastarieji jį necenzūriškai pasiuntę toliau. O, kai dingęs telefonas suskambo tualete, D.Jakubauskas, nubėgęs ten, ištraukė E.L. laukan jėga. Pavogtas telefonas besistumdant iškrito šiam iš glaudžių. Ir netrukus D.Jakubauskas, griebęs peilį, kuriuo ji pjaustydavo lašinius bei dešrą, viena ranka nutvėręs E.L. už kaklo, kita smogė šiam į kaklą net du kartus.

Teisiamasis užpuolė nukentėjusįjį savo iniciatyva, pats sukeldamas sau fiziologinio afekto būseną, apie kurią kalba advokatas. Juk buvo galima užremti tualeto duris ir iškviesti policiją.

Tačiau, žmogžudystės liudytoja tapusi pardavėja prašė teismo: „Neteiskite labai šio vaikino – nesugadinkite jam gyvenimo!“.

Artimieji ieškinių nepareiškė

Anot nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų E.L. motinos bei 19-mečio sūnaus, jis pradėjo keistai elgtis po žmonos išvykimo dirbti į Vokietiją. Tai įvyko keli mėnesiai iki bylon sugulusių įvykių.

Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir alkoholis. O tiek gerti E.L. buvo negalima, nes, dar būdamas septyniolikos metų, jis patyrė galvos traumą. Ir ne kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėse. Tačiau niekada anksčiau nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka už vagystes.

Dar prieš atverčiant teisme E.L nužudymo bylą prie jos buvo prijungtas velionio motinos pareiškimas, kad D.Jakubausko tėvai, sumokėdami jai 2 tūkst. eurų, atlygino už sūnaus laidotuves. Ir ji ne tik neprašys iš D.Jakubausko jokio moralinio atlygio, bet ir prašo teismo šio nebausti. Nepareiškė D.Jakubauskui jokio ieškinio ir E.L. sūnus. Tačiau, šis, prisipažinęs, kad pretendavo į valstybės išmoką nužudytųjų artimiesiems, tiesiog nespėjo laiku pateikti dokumentų.

Netikėtas išsišokimas

Pirmadienį šią bylą nagrinėjančiame Kauno apygardos teisme įvyko baigiamosios kalbos.

Kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Jakutis, atsižvelgdamas į, anot jo, tris teisiamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino ir gailisi, atlygino žalą ir nusikalto dėl provokuojančio bei rizikingo pačios aukos elgesio) ir dvi sunkiančias (buvo neblaivus ir jau teistas) pasiūlė D.Jakubauskui pagal pareikštą kaltinimą gresiančios bausmės vidurkį.

Kaip jau rašyta, už tyčinį nužudymą gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tačiau, D.Jakubausko advokatas Ričardas Girdziušas prašė teismo perkvalifikuoti jo ginamojo veiksmus į nužudymą labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio asmens poelgio. Už tai gresianti maksimali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už bausmės minimumą, numatytą pagal D.Jakubauskui pareikštą kaltinimą.

Prokuroras į tai atsikirto, kad toks advokato siūlymas prilygsta linčo teismo įteisinimui. „Teisiamasis užpuolė nukentėjusįjį savo iniciatyva, pats sukeldamas sau fiziologinio afekto būseną, apie kurią kalba advokatas. Juk buvo galima užremti tualeto duris ir iškviesti policiją“, – kontrargumentavo prokuroras.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam D.Jakubauskui, šis prašė teismo atsižvelgti į jo kaltę lengvinančias aplinkybes ir skirti, kaip įmanoma, švelnesnę bausmę.

Teisėjui Evaldui Gražiui paskelbus, kad nuosprendis – po penkių savaičių, į ką tik girdėtas diskusijas įsijungė ir vienas iš trijų posėdį stebėjusios D.Jakubausko palaikymo komandos narių, leidęs sau pareikšti, kad esą prokuroras elgiasi nesąžiningai. Tačiau, užbaigti šio monologo išsišokėliui neleido teisėjas, pagrasinęs jam iškviesti policiją.