VRM ataskaitą dėl Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimo vyriausybė svarstys trečiadienio pasitarime.
Ataskaitoje teigiama, kad, kaip ir ankstesniais metais, Lietuvą dėl emigracijos proceso daugiausiai paliko darbingo amžiaus žmonių, ir tai lėmė ne vien ekonominės gerovės paieška, bet kompleksinės priežastys, dažniausiai susijusios su oriu gyvenimu ir darbo santykiais.
Remiantis 2017 m. vykdytų apklausų duomenimis, jaunimo požiūris į emigraciją yra pozityvus, ir nemaža dalis dar besimokančių jau mąsto apie galimybę emigruoti.
„Tai rodo nepakankamą dėmesį, skiriamą mokyklinio ugdymo laikotarpiu formuojant savimonę ir pilietiškumą, taip pat viešosios nuomonės ir informacinių srautų negatyvią įtaką“, – teigiama VRM ataskaitoje.
Kaip teigia VRM, viena iš svarbiausių priemonių reemigracijai skatinti yra dėmesys išvykusiems ir jų informuotumas, tačiau tik ketvirtadalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad jiems pakanka informacijos grįžimo ir reintegracijos klausimais.
VRM duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja: 2015 m. šalyje buvo 2 921 920, 2016 m. – 2 888 558, 2017 m. – 2 847 900; 2018 m. pradžioje – 2 810 100 gyventojų.
Tuo tarpu užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, nuolat daugėja: 2015 m. gyveno 40 284 (0,8 proc. daugiau nei 2014 m.); 2016 m. – 43 604 (10 proc. daugiau nei 2015 m.); 2017 m. – 49 387 (13,3 proc. daugiau nei 2016 m.).
2017 m. iš Lietuvos emigravo 47 900 žmonių, tai 2 400 (4,8 proc.) žmonių mažiau negu prieš metus (2016 m. iš Lietuvos emigravo 50 300 gyventojų).
V. Skaraičio/ BFL nuotr.
Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 000 nuolatinių gyventojų) 2017 m. nežymiai sumažėjo ir sudarė 16,9 emigranto (2016 m. – 17,5; 2015 m. – 15,3; 2014 m. – 12,5).
Tačiau jau keleri metai grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius mažėja. 2017 m. reemigravusių skaičius sudarė 10 200 žmonių – 50 proc. visų atvykusių į Lietuvą. 2016 m. į Lietuvą grįžo gyventi 14 200 Lietuvos Respublikos piliečių (70,3 proc. visų imigrantų). Tai buvo 4 200 (22,7 proc.) mažiau negu 2015 m.
2017 m. bendras į Lietuvą imigravusių asmenų skaičius – 20 400 (atvyko užsieniečių ir sugrįžo Lietuvos Respublikos piliečių), tai 200 (1 proc.) daugiau nei 2016 m. (2016 m. imigravo 20 200; 2015 m. – 22 100 asmenų).
Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 000 nuolatinių gyventojų) 2017 m. sudarė 7,2 imigranto (2016 m. – 7,0; 2015 m. – 7,6; 2014 m. – 8,3).
2017 m. išduoti 3 583 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, tai 72 proc. mažiau nei 2016 m. (2016 m. – 12 600, pokytis: 83 proc., 2015 m. – 6 873, pokytis: 28 proc.). Daugiausia leidimų dirbti, kaip ir praėjusiais metais, išduota Ukrainos (2 315) ir Baltarusijos (636) piliečiams. 2017 m. leidimus dirbti Lietuva išdavė 40 valstybių piliečiams (2016 m. – 44).
Sumažėjusį išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių, anot VRM, lėmė nuo 2017 m. nebetaikomas leidimo dirbti reikalavimas studentams, kurie studijuoja Lietuvos Respublikoje turėdami leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Taip pat nuo 2017 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, užsieniečiai, kurie patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai mažėja, ir toliau išlieka nepakitusios. Tai – nepasitenkinimas ekonomine padėtimi, socialinė atskirtis ir nesaugumas, mažos savirealizacijos galimybės ir nemažai kitų priežasčių, tarp jų – užsienyje stiprėjančios lietuvių diasporos“, – vardijama VRM ataskaitoje.
Emigraciją skatinančius veiksnius silpninti ataskaitoje siūloma stiprinant susietumą su gyvenamąja aplinka ir šalimi. Taip pat įtraukiant užsienio lietuvius į Lietuvos gyvenimą per projektines veiklas. Teigiama, kad emigraciją skatinantys veiksniai silpnėtų plėtojant verslo santykius su užsienio lietuviais ir veiklą per diasporas; parengiant reikiamas reintegracijos priemones; sukuriant palankias sąlygas perkelti verslą į Lietuvą; plečiant lietuvių kalbos mokymo programas, remiant studijų programas Lietuvoje; sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą; sudarant palankesnes galimybes jaunoms šeimoms įsikurti Lietuvoje; siejant švietimo ir kvalifikacinio orientavimo sritis su darbo rinkos poreikiais.
V. Skaraičio/ BFL nuotr.
Įgyvendinant imigracijos skatinimo politiką, siūloma spręsti teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, siekiant užtikrinti, kad supaprastintos ir palengvintos imigracijos procedūros būtų taikomos Lietuvos darbo rinkos poreikius atitinkančioms užsieniečių kategorijoms.
Taip pat siūloma taikyti palankesnes imigracijos taisykles aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, kitų Lietuvos poreikius atitinkančių prioritetinių kategorijų užsieniečiams.
VRM kartu siūlo užtikrinti, kad imigracijos taisyklės neskatintų pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių ir būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti imigracijos procesais.
Užtikrinant užsieniečių integracijos proceso efektyvumą rekomenduojama nustatyti integracijos srities strateginius ir plėtoti esminius veiklos komponentus; didinti gyventojų informuotumą apie imigraciją ir integracijos procesą; vykdyti priemones, skirtas atvykusiųjų lietuvių kalbos mokymui ir kultūriniam švietimui sudaryti; palankesnes sąlygas atvykstantiems studijuoti ar vykdyti mokslinę veiklą, gerinti jų gebėjimus integruotis į darbo rinką ir pan.
