Jau dabar kai kuriose Lietuvos pramonės įmonėse tam tikras funkcijas atlieka robotai. Vis dėlto ekspertai įsitikinę, kad robotizacijos amžiuje vis labiau reikės profesionalų, gebančių dirbti ne tik su robotais, bet ir su žmonėmis.
Kitaip tariant, kai robotai iš įvairių darbo pozicijų eliminuos žmogų, žmonių išteklių vadybą išmanantiems profesionalams darbo tik padaugės ir jiems darbo vietų automatizavimas nepakenks. Ekspertų manymu, ši sritis ypač turėtų dominti naująją kartą, kuriai svarbus dinamiškas, kūrybiškas ir įdomus darbas.
Ateityje investicijos į žmones dar labiau didės
„Žmonių išteklių vadybos specialistų poreikis auga ir augs keičiantis darbo vietos pobūdžiui ir robotams bei dirbtiniam intelektui tampant neatsiejama verslo dalimi“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė, „Žmonių išteklių vadybos“ studijų programos vadovė Živilė Stankevičiūtė.
Tarptautinės įdarbinimo paslaugų įmonės „Manpower Group“ duomenimis, žmonių išteklių vadybos specialistų paklausa per pastaruosius dvejus metu išaugo 20 procentų, ir toliau auga.
Živilė Stankevičiūtė /KTU nuotr.
Pasak Ž. Stankevičiūtės, žmonių išteklių vadybos specialistas turi puikias ateities karjeros galimybes, nes technologijos vis dar negali pakeisti įgūdžių ir funkcijų, kurias betarpiškai bendraudamas su organizacijos darbuotojais, būna įvaldęs šios srities profesionalas.
Panašios nuomonės laikosi ir verslo pasaulio atstovai. Įmonės „Littelfuse“ talentų valdymo vadovės Kristinos Keršienės įsitikinimu, šiuolaikinių organizacijų didžiausias turtas yra žmonės. „Ir tai nėra vien tik gražus posakis, nusakantis organizacijos vertybinę poziciją“, – teigia ji.
K. Keršienė prognozuoja, kad investicijos į žmones organizacijose tik didės. „Natūralu, kad lygiagrečiai augs ir investicijos į specialistus, gebančius pritraukti ir išlaikyti pagrindinį organizacijų turtą – žmones.“
Požiūris ir vaidmuo sparčiai keičiasi
Šioje srityje dirbantys profesionalai įžvelgia pokytį Lietuvos organizacijose – per pastaruosius keletą metų keičiasi žmonių išteklių vadybos specialisto vaidmuo.
Įmonių grupės „MV Group“ personalo skyriaus vadovė Vaiva Vaidelė pasakoja, kad ilgą laiką žmonių išteklių vadybai Lietuvoje įsikūrusiose bendrovėse nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys.
Išsiskirdavo tik tarptautinės organizacijos, kuriose jau gerokai anksčiau buvo vertinamas žmonių išteklių vadybos specialisto indėlis į bendrą organizacijos veiklą ir rezultatų siekimą.
„Bėgant laikui darbo rinka pakoregavo ir vis dar koreguoja Lietuvos bendrovių vadovų požiūrį į žmonių išteklių vadybos specialistus, kuriems dabar keliami ne tik personalo administravimo tikslai, bet kartu tikimąsi vadybos sprendimų diegimo ir užtikrinimo, psichologinių bei teisinių žinių, gebėjimų jas pritaikyti“, – teigia V. Vaidelė.
Tam pritaria ir įmonės „Alliance for Recruitment“ atstovas Andrius Francas, akcentuojantis, kad šiuo metu daugumoje organizacijų žmonių išteklių vadovas tapo tarsi verslo partneriu.
Anot A. Franco, šiuolaikinis žmonių išteklių vadybos vadovas turi suprasti verslo procesus ir, įvertinęs darbuotojų vadybos aspektus, netgi pagelbėti vadovams priimant sprendimus.
„Šiuolaikinėje ir ateities organizacijoje žmogiškųjų išteklių specialistai tampa vis svarbesne ir neatsiejama grandinės dalimi“, – neabejoja UAB „Festo“ personalo vadovė Giedrė Belazarienė.
Jos nuomone, dirbdami ir tobulėdami tokie specialistai stiprina gebėjimus suprasti žmonių elgseną bei tampa visų grandžių vadovų ir darbuotojų patarėjais. „Jie žino, kaip rasti ir pritraukti įvairių sričių darbuotojus, jie puoselėja organizacijos kultūrą, dalyvauja projektuose, kuriant ir įgyvendinant mokymų, kompetencijų, motyvacines, darbo užmokesčio sistemas“, – vardija G. Belazarienė.
Jungia vadybą, psichologiją ir teisę
Praktikai sako, kad žmonių išteklių vadyba tinka Z kartos atstovams. Kodėl? Nes Z karta yra dinamiška, siekia greito rezultato, jų mąstymas paveiktas kompiuterinių žaidimų ir socialinių tinklų. Žmonių išteklių vadyba šiai kartai leis išnaudoti savo greitį, dinamiką ir kūrybiškumą.
Tokie specialistai ateityje galės patys planuoti darbo dieną, kurių kiekviena gali būti unikali. Jei vieną dieną teks analizuoti dokumentus, kurti sistemas, rengti mokymus ar spręsti konfliktus, kitą teks užsiimti „galvų medžiokle“, komunikuoti su darbuotojais, organizuoti renginius ar įgyvendinti vidinius projektus, skirtus darbuotojų gerovės užtikrinimui.
Žmonių išteklių vadyba integruoja tris sritis – vadybą, psichologiją KTU Ekonomikos ir verslo fakultete dėstomos „Žmonių išteklių vadybos“ studijų programos vadovė Ž. Stankevičiūtė paaiškina, kodėl būtina išmanyti visus šiuos dalykus.
Vadybos žinios būtinos, kai reikia kurti ir vystyti žmonių išteklių vadybos sistemas, spręsti darbo planavimo, organizavimo aspektus ar parodyti žmonių sukuriamą vertę bendroje organizacijos vertės grandinėje.
Teisinės žinios reikalingos sprendžiant teisinius darbuotojų ir organizacijos santykių aspektus. Be to, žmonių išteklių vadybos specialistas turi mokėti įforminti darbo santykius ir kitus jo veikloje esančius dokumentus.
Psichologijos žinios padeda spręsti konfliktus bei vystyti darbuotojų emocinį intelektą, formuoti organizacinę elgseną.
Skirtingas darbo pobūdis
Ekspertai pabrėžia, kad žmonių išteklių vadybos specialistas yra viena universaliausių ir labiausiai prisitaikančių pozicijų organizacijoje.
Organizacijose žmonių išteklių vadybą išmanantys žmonės dirba personalo atrankų specialistais, vadybininkais, organizacijos vystymo specialistais, padalinio vadovais. Dalis specialistų pasuka savarankiško darbo link – dirba saviugdos srityje, veda mokymus, teikia konsultacines paslaugas.
Paranku tai, kad šios srities profesionalas darbo pobūdį gali pasirinkti pats. Jeigu pageidauja, jo veikla būna dinamiška – kelionės po įmonės padalinius, bendravimas su žmonėmis. Praktikoje būna ir ramesnių darbo vietų, kai dirbama naudojant IT sistemas, rengiant dokumentus. Darbas gali būti kūrybiškas – pavyzdžiui, kuriant įvairias sistemas, ar organizacinis – rengiant mokymus ar kitokius renginius.
Pasak A. Franco, šiandien darbas žmonių išteklių vadybos srityje įmonėse vis labiau yra susijęs su talentų pritraukimu, darbdavio įvaizdžio formavimu, vidinėmis talentų programomis, darbuotojų išlaikymo sistemų kūrimu, procesų efektyvinimu, atlygio ir papildomų naudų sistemų tobulinimu.
„Bet kokiu atveju, tai bus labai įvairialypis darbas, kuris leis tobulėti ir augti kiekvieną dieną“, – sako A. Francas. Personalo vadovė V. Vaidelė įžvelgia žmonių išteklių vadybos specialisto kaip tarpininko tarp darbdavio ir darbuotojų rolę, būtinybę derinti darbdavio ir darbuotojo interesus įvairiose situacijose tarp skirtingų kartų, pažiūrų, tikslų.
