Zofijos Cironkienės teigimu, kasmet šalyje mažėja auginamų cukinijų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, bulvių plotai.

„Pavyzdžiui, cukinijų plotai mažėja, nes joms keliami aukšti reikalavimai – neperaugusios, mažutės, gražutės, švarutės. Tai reiškia, turi ir dangas kažkokias dėti, ir palaistyti, pastoviai kiekvieną dieną skinti. Daug rankų darbo, derliaus nepaliksi numetęs“, – BNS sakė Z. Cironkienė. 

Jos teigimu, mažėja visų kultūrų, reikalaujančių daug rankų darbo, jos palyginti brangios, todėl ir augintojams sunku parduoti.

Pasak Z. Cironkienės, prekiniuose ūkiuose vis mažiau sodinama ir kopūstų, nes jų auginimo sąnaudos didėja.

„Augintojai daugiau renkasi sodinti iš parsivežtų daigų, o jie atvyksta pagal grafiką ir visada sunku priderinti ir nuspėti, kokie bus orai, ar bus tinkamas laikas jų sodinimui. Pavyzdžiui, yra žiauri sausra, neturi laistymo pajėgumų, tai tie kopūstai yra pasmerkti pražūčiai. Kopūstų plotai mažėja, jų jau sunkiai ir savo rinkai beprisiauginam“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Be to, plotų mažėjimą lemia ir įvairūs draudimai naudoti chemines augalų apsaugos priemones, tai apsunkina pasėlių augimą.

„Nors augintojui produkcijos kainos nedidėja, bet jo išauginimo savikaina didėja, nes darbo jėga brangsta, chemijos priemonių vis mažiau galima naudoti, daugiau reikia rankų darbo, tai reiškia, daugiau ir darbuotojų reikia samdyti“, – sakė asociacijos vadovė.

Z. Cironkienės vertinimu, 2020 metais tendencija turėtų likti tokia pati – pasėlių plotai ir toliau mažės.

„Ko gero, jauni ūkininkai bandys kokias lengvesnes kultūras – burokėlius, moliūgus – auginti, bet irgi nusivils, jeigu jie neturi laistymo sistemų, saugyklų“, – teigė ji.

Kokios kitąmet bus daržovių kainos, Z. Cironkienė kol kas neprognozavo, tačiau jos teigimu, bent sausį kainos turėtų likti stabilios.

Nors kainas diktuoja tendencijos visoje Europoje, augintojai pastebi, kad derlius ir kitose šalyse šiemet nedžiugina.

Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė prognozuoja, jog daržovės gali brangti, tačiau sako, kad aiškiau bus rudenį.

„Kadangi derlius mažesnis, gali būti ir brangesnės daržovės. Čia dar irgi reikia pasižiūrėti, kokia bus Europos Sąjungos rinka. Reikia pirmiausia nuimti derlių, suvežt į saugyklas, matyti, kas bus“, – BNS sakė Z. Cironkienė.

„Be to, daržovių kaina jau ir taip buvo gana aukšta. Daržovės toks produktas, kad jis gali brangti iki tiek, iki kiek jis įperkamas“, – pridūrė ji.

Z. Cironkienė aiškino, kad stabiliausia visada išlieka burokėlių kaina, jų vis daugiau sodinama, jie reikalauja mažiau investicijų nei, pavyzdžiui, morkos. Tikėtina, kad burokėlių kaina ir šiemet nesikeis.

„Burokėlių kainos visada yra stabiliausios, jų plotai Lietuvoje ir šiemet gerokai išaugę, pasiūla didėja. Aišku, lietuviškų burokėlių paklausa didėja ir užsienio šalyse, bet kaina, ko gero, bus gan stabili“, – sakė ji.

Augintojų teigimu, blogiausia šiemet svogūnų, kopūstų ir bulvių padėtis. Šių daržovių, tikėtina, visa Europa neturės pakankamai.

„Buvome susitikę su lenkų asociacijos vadovu, derliaus sąlygos ten irgi buvo nepalankios, bent bulvių derlius tikrai ne didesnis. Mūsų žiniomis, Europoje, nors pagrindinėse bulvių augintojų šalyse buvo plotai padidinti, bet derliaus jie negavo didesnio. Tai reiškia, kad bent jau derlius, kažin ar bus didesnis. Kaina pernai bulvių buvo aukšta, ji ir šiemet gali išsilaikyti tokia“, – sakė Z. Cironkienė.

Pasvalio rajone daugiau 100 hektarų plote kopūstus, svogūnus, morkas ir burokėlius auginančio ūkio „Sodžiaus rytas“ savininkas Algimantas Morkūnas sako, kad ten, kur nebuvo pakankamai lietaus, derlius labai prastas.

„Derlius yra apie 20-30 proc. mažesnis. Ten, kur yra laistymo sistemos, kur viskas buvo normaliai palieta, pasiekėm derlių, bet, aišku, išlaidos žymiai didesnės buvo. (...) O kur nebuvo laistymo, yra ir pas mus toks laukas, kur praktiškai nieko visiškai, nulis“, – BNS sakė jis.

„Bogiausia situacija svogūnams. Tie labai jautrūs sausrai“, – pridūrė jis.

Prognozuojama, jog bulvių, kopūstų ir svogūnų derlius šiemet bus mažesnis 30 proc. nei įprastai. Morkų ir burokėlių derlius paaiškės rudenį, nes jiems dar yra laiko augti.

„Bulvėms, svogūnams, kopūstams, jų derliui padaryta didžiausia žala, o morkoms ir burokėliams dar yra laiko augti, tai žiūrėsime“, – sausros padarinius apibūdino Z. Cironkienė.

Pasak jos, jei išsilaikys pakankamai geri orai, tai gali ištaisyti padėtį morkoms ir burokėliams.

„Bulvėms kažkiek irgi, ypač ankstyvesniam derliui. Svogūnai vegetaciją savo didžiąją jau baigė, jie jau nedidės, iš tikrųjų bus smulkūs. Su kopūstais irgi daug problemų buvo. Dar laiko augti yra morkoms ir burokėliams“, – Eltai teigė LDAA direktorė.

Bulvėms, svogūnams, kopūstams, jų derliui padaryta didžiausia žala, o morkoms ir burokėliams dar yra laiko augti.

Z. Cironkienė sakė, kad pastarasis lietus derliui padėjo, todėl panašaus oro tikimasi ir toliau.

Kaip ELTA jau rašė, hidrologinė sausra šalyje šiuo metu yra pasibaigusi, o geriausia situacija yra Vakarų Lietuvos upėse, Eltai šią savaitę nurodė Hidrometeorologijos tarnyba.

Kaip apžvalgoje nurodo Hidrometeorologijos tarnyba, šių metų birželis buvo šilčiausias nuo 1961 metų. Vidutinė oro temperatūra siekė 20,1 laipsnio šilumos, 12 dieną buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7 laipsnio šilumos. Buvo registruotos šešios tropinės naktys (kai oro temperatūra nakties metu nenukrinta žemiau 20 laipsnių karščio).

Birželio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 33 mm. Daug kur jų kiekis neviršijo 30 mm ir tik 5 stotyse išmatuota daugiau nei 60 mm kritulių, nurodo tarnyba.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad šiemet dėl sausros žemdirbiai patyrė daug išlaidų, todėl išaugo daržovių savikaina.

„Savikaina šiemet žymiai didesnė, nes produkciją reikėjo visą sezoną laistyti, naudoti kurą ar elektrą, kad derlius būtų išlaikomas“, – BNS sakė Z. Cironkienė.

Jos teigimu, ne visi ūkininkai turi laistymo įrenginius, todėl dalis derliaus nukentėjo.

„Šiemet ankstyvųjų bulvių, svogūnų derliai buvo 20 proc. mažesni nei pernai. Salotų augimo visai nebuvo galima prognozuoti, nes per vieną savaitę išaugo dviejų savaičių derlius, o kitą, žiūrėk, jau ir neturi, ką parduoti“, – aiškino Z. Cironkienė.

Šiuo metu dar laukiama morkų, kopūstų derliaus, prasidėjo bulviakasis.

Prognozuoja daržovių brangimą

Devynis bulvių ūkius skirtingose Lietuvos vietovėse turinčios bendrovės „Bulvių namai“ direktorius Remigijus Grumčius sako, kad šiemet dėl sausros rudeninių bulvių kainos didesnės.

„Bulviakasis vyksta, kai kurie ūkininkai jau pradėjo, kiti dar laukia. Pastebime, kad derlius šiek tiek mažesnis nei pernai, atsiliepia sausros padariniai, o tai turi įtakos kainoms, šiuo metu ji aukštesnė 15 proc. nei pernai“, – BNS sakė R. Grumčius.

Bulvių derliaus nuėmimas vyksta antrą kartą – ankstyvosios bulvės nuimtos birželį, jų kaina, pasak R. Grumčiaus, nekilo, nes Lietuvoje buvo daug pigesnių įvežtinių bulvių iš Skandinavijos ir Lenkijos. 

Z. Cironkienė pastebi prielaidas brangti ir kitoms daržovėms.

„Kainos, ko gero, tikrai bus didesnės, nes mes kiekvieną dieną gauname po kelias užklausas eksportui, reiškia, visoje Europoje trūksta produkcijos ir pigių daržovių Europoje šiemet nebus“, – BNS sakė Z. Cironkienė.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu labiausiai pabrangusios aisbergo salotos – jų kaina 100 proc. didesnė nei pernai, morkų – 75 proc., svogūnų – 56 proc. 

Lietuviškų daržovių supirkimas augo

Centras skaičiuoja, kad Lietuvos perdirbimo įmonės šviežiam vartojimui ir perdirbimui liepos mėnesį daržovių supirko 43 proc. daugiau nei pernai.

Bulvių šviežiam vartojimui supirkta 4 tūkst. tonų – 20 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o perdirbti skirtų bulvių – 489 tonos – 41 proc. daugiau. Kitų daržovių šviežiam vartojimui supirkta 5,5 tūkst. tonų – 32 proc. daugiau.

Liepos mėnesį mažėjo tik žalumynų supirkimas: 3 kartus – špinatų, du kartus – krapų. Analitikai tai aiškina nepalankiomis oro sąlygomis.

Centro analitikų nuomone, dėl gamtinių sąlygų daržovių derliaus nuėmimas šiemet prasidėjo anksčiau, todėl ir supirkti kiekiai liepą buvo didesni.

Z. Cironkienė sako, kad tai lėmė mažesnis pigios produkcijos iš Lenkijos importas. 

Pasaulinė obuolių ir kriaušių asociacija prognozuoja rekordinį obuolių derlių Europos Sąjungos šalyse – beveik 13 mln. tonų, arba 36 proc. daugiau nei pernai bei 3 proc. daugiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Toks obuolių derlius būtų didžiausias per paskutinius 10 metų.

Pavasarį neparduotas bulves naikinę Lietuvos ūkininkai šiemet sulaukė trečdaliu mažesnio nei 2014 metais, tačiau gerokai brangesnio derliaus - jau dabar už kilogramą bulvių pirkėjai siūlo 13-15 centų, o pernai per bulviakasį jas supirkinėjo po 6-7 centus už kilogramą, rašo "Verslo žinios".

"Perteklių iššluos lenkai. Jų šalyje buvo stipri sausra ir ūkininkai net negali įvykdyti įsipareigojimų prekybos tinklams", - apie tai, kad dėl eksporto nebus bėdų, dienraščiui aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Pasak jos, šiemet laimėjo tie bulvių augintojai, kurie buvo investavę į laistymo sistemas - jie sulaukė gausaus derliaus ir jį parduos aukštomis kainomis.

Nors Rusijai paskelbus embargą didieji daržovių augintojai sunerimo, kad patirs didžiulius nuostolius, tačiau kainos krito mažiau nei būgštauta, o kai kurie ūkiai šiemet toliau investuoja į plėtrą. Pagrindinis investicijų tikslas - gerinti daržovių prekinį paruošimą, kad didėtų jų kaina ir plėstųsi galimų pirkėjų ratas, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

"Embargas mūsų ūkį palietė tik tiek, kad krito kainos. Gana daug morkų veždavome į Rusiją, dabar jas ir kitas savo daržoves išpardavėme Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje", - teigė ūkininkas Vidmantas Kvedaras.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė, kad derliaus paklausa išliko, nes jį reeksportui superka ir, pavyzdžiui, Olandija.

Karšta šių metų vasara subrandino dosnų vaisių ir daržovių derlių. Prekybos miestelyje URMAS įsikūrusio Centrinio Kauno turgaus lentynos lūžta nuo šakniavaisių – bulvių, morkų, burokėlių, taip pat netrūksta kopūstų, kalafijorų.

Nuo pat turgaus įsikūrimo jame prekiaujantis ūkininkas Arvydas Rimkus pastebi, kad iš daržovių, gal tik moliūgai šiemet derėjo prasčiau. Bulvių sodinęs mažiau, bet šiemet prikasęs tiek pat kiek pernai.

Dėl gausesnio derlius ir prekybos su Rusija sankcijų, šakniavaisių kainos turguose šiemet išlieka tokios pačios kaip pernai, o gal ir keliomis dešimtimis centų sumažėjo.

Tiesa, kai kurie produktai gali ir brangti. Kauno rajono ūkininkas A. Rimkus labiausiai apgailestauja dėl bičių sunešto medaus kiekio. „Pavasarį, per patį augalų žydėjimą, ilgą laiką laikėsi šalti orai, todėl žiedų buvo mažiau, ne pernai. O vidurvasarį, kai žydi liepos, kiti augalai, dėl didelių karščių nektaro buvo mažai, bitės neturėjo, ką rinkti“, – apie prastą medkopį pasakojo pašnekovas.

Kiek prasčiau ūkininkai šiemet vertina ir uogų – braškių, aviečių derlių. Trečius metus Centriniame Kauno turguje vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti Alma Kaplanovskienė sakė, kad pernai aviečių buvo apstu dar iki šalnų, o šiemet jų derlius baigėsi gerokai anksčiau. Braškių derlius taip pat buvo trumpesnis. Turguje galima rasti ir šio meto šviežienos – lazdyno riešutų.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pripažino, jog dėl Rusijos sankcijų jaučiamas Lietuvoje užaugintų daržovių perteklius.

„Tas perteklius lengvai sunyktų, jei kiekvienas gyventojas kas savaitę nusipirktų bent po vieną papildomą daržovių ar vaisių kilogramą. Siūlau pasinaudoti proga, kad šiemet daržovės pigesnės ir pakoreguoti mitybos įpročius – tuo pačiu pagerinti savo savijautą“, – sakė Z. Cironkienė.

Prekybos miestelyje URMAS įsikūręs Centrinis Kauno turgus veikia kasdien nuo 7 val. ryto. Šiuolaikiškai įrengtame didžiuliame turguje po stogu prekiaujama įvairiausia lietuviška ir atvežtine produkcija. Turgus užima 7000 kv. m plotą, kuriame prekiauja apie 300 prekeivių.

Lietuvos ūkininkai įsitvirtino Rusijos prekybos tinkluose. Jie klientų neieškojo - morkų augintojus atrado prekybininkai, kuriems reikėjo kokybiškos produkcijos, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Kol kas daugumą mūsų daržovių išsiveža tarpininkai - didmenininkai, tačiau kai kurie ūkininkai morkas parduoda ir tiesiai prekybos tinklams. Tinklo parduotuvių skaičius Maskvoje ir Sankt Peterburge didėja sparčiai, morkų paklausa auga", - pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Anot jos, problema ta, kad Rusijoje plečiasi pigių prekių parduotuvių tinklai, kuriems reikia pigios produkcijos, kurios lietuviai pasiūlyti negali. Ji sakė, kad daržininkystė Lietuvoje nesiplės taip sparčiai, kaip parduotuvės kaimyninėje valstybėje.

Po lietuvišku prekės ženklu slepiasi ne Lietuvos gamintojas, – lietuviškoms bendrovėms neretu atveju labiau apsimoka savo produkciją gaminti svetur iš nelietuviškos žaliavos. Teigiama, kad dėl to nukenčia ne tik mūsų šalies ūkis, bet ir vartotojai.

Agurkai netiko

Turkijos kompanija "Yonca Food industries" gamina lietuviškus "ypatingai mažus, nepjaustytus, saldžiai rūgščius, marinuotus agurkus". Produktai ten gaminami Lietuvos bendrovės "Vesiga" užsakymu.

Kyla klausimas, kuo lietuviškai įmonei neįtiko Lietuvos agurkų augintojai, jei žaliavos prireikė ieškoti net Turkijoje?

"Šita problema seniai yra žinoma, šio klausimo jau net nebekeliame. Jie aiškina, kad mes negalime užauginti konkurencingos žaliavos. Stebina tik tai, kad šios įmonės konkurentams mes kažkodėl sugebame užauginti tinkamų agurkų", – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Esą labai keista, kodėl vieniems gamintojams žaliava tinka, o kitiems jau nebetinka.

Bendrovės "Vesiga" vadovas Saulius Grinkevičius dienraščiui teigė, kad jam nusibodo atsakinėti į tuos pačius klausimus, esą spauda kažkodėl labai jau domisi tais dalykais.

"Vis dėlto karnišonai Lietuvoje neauga. Todėl mes neturime kito pasirinkimo, tas mūsų produktas yra labai geras. Puiki receptūra, sukurta gera technologija. Galėčiau palyginti, ar svarbu, kur knyga išspausdinta, svarbu, kas joje parašyta", – paaiškino S.Grinkevičius.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų, respublikoje mažėja agurkų augintojų, nes tai – sunkus, rankų darbo reikalaujantis verslas. Ir esą sunku konkuruoti su atvežtine produkcija.

Todėl vartotojams patariama, jei jiems tai svarbu, renkantis produktą, atidžiau žiūrėti, kokia yra gaminio kilmės šalis.

Griežta kontrolė

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos teigimu, gyvūninės ir negyvūninės kilmės produktai, atgabenami iš ne ES šalių, yra kruopščiai kontroliuojami.

Visi maisto produktai tikrinami pagal nustatytą kontrolės planą. Jie tiriami dėl konservantų, pesticidų ir daugelio kitų dalykų.

"Įstatymai numato tokią galimybę, kad pagal Lietuvos įmonių užsakymą maisto produktai su lietuviškais prekių ženklais gali būti pagaminami kitur. Tačiau turi atitikti ženklinimas, produkto kilmės šalis turi būti aiškiai deklaruojama", – teigė A.Bauža.

Yra sąrašas įvežamų produktų, kuriems taikoma sustiprinta valstybinė kontrolė. Agurkai į tą sąrašą patenka, taip pat – mangai, arbūzai, visos šaldytos uogos, grybai, ankštinės daržovės.

Papildomai tokie produktai tikrinami tuo atveju, jei gaunama vartotojų skundų.

"Neseniai tyrėme konservuotų agurkų ir ananasų siuntą iš Vietnamo dėl pesticidų ir saldiklių. Kadangi jie buvo supakuoti į metalinius indelius, taip pat tyrėme, ar šiuose maisto produktuose nėra alavo. Laboratorinių tyrimų duomenys reikalavimus atitiko", – teigė A.Bauža.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Reda Lukoševičiūtė sakė, kad nuo šių metų pradžios į Lietuvą iš Vietnamo, Indijos ir Turkijos yra įvežta 290 tonų konservuotų agurkų.

Vien Klaipėdos sandėliuose buvo iškrauta 40 tonų šių produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrina 10 proc. visų į Lietuvą įvežamų konservuotų gaminių.

Česnakų kontrabanda iš Kinijos

Lietuvos daržovių augintojai nebegali konkuruoti ir su česnakų augintojais iš Kinijos. Ne vien su tais, kurie oficialiai pasiekia Lietuvos rinką, bet ir su kontrabandiniais.

"Ne tik Lietuva, bet visos ES šalys kenčia nuo kiniškų česnakų antplūdžio. Ko gero, didžiausių nuostolių patiria ispanai. Lietuvoje česnakams augti sąlygos ne tokios palankios, kad juos būtų galima užauginti už tokią savikainą, už kokią užaugina kinų žemdirbiai", – tikino Z.Cironkienė.

Briuselyje Europos Parlamente yra sukurtas specialus padalinys, kurio užduotis yra ištirti kiniškų česnakų kontrabandos kiekius į ES šalis ir užkirsti tuos kelius.

Pirkėjai prekybos centruose jau seniai neberanda lietuviškų česnakų ir svogūnų. Esą jie savo skoniu neįprasti, yra saldesni nei užauginti Lietuvoje, greičiau sugenda. Netgi lietuviškas morkas prekybos centruose ima išstumti atvežtinės. Nesvarbu, kad vartotojams jų skonis nelabai priimtinas, bet nebėra iš ko rinktis.

"Juk lietuviškų morkų skonis skiriasi nuo užaugintų Izraelyje durpių sluoksnyje, paklotame dykumoje. Vis dėlto, Lietuvoje klimatas morkoms auginti yra tinkamas. Ir perspektyvą ateityje turės tos kultūros, kurios čia gali augti", – mano Z.Cironkienė.

Anksčiau Lietuvoje buvo masiškai auginami žiediniai kopūstai, šiandien juos prekybos centruose jau išstūmė lenkiški. Ši kultūra esą buvo reikli ir Lietuvos ūkininkai liovėsi juos auginti. Nepakėlė konkurencijos.

Teigiama, kad dauguma jų nueina lengviausiu keliu, iš viso atsisako daržininkystės ir ima auginti grūdines kultūras.

Nukenčia vartotojai

Lietuvos daržovių augintojų perspektyva liūdnoka. Atsižvelgiant į augančią emigraciją ir į tai, jog tiems, kurie lieka Lietuvoje, rankinis darbas žemės ūkyje nepatrauklus, spėjama, kad gali pritrūkti ir darbo jėgos.

"Reikia daryti tą žemės ūkį patrauklesnį, daugiau automatizuoti ir mechanizuoti. Tačiau dirbti sudėtinga technika reikia kvalifikuotų specialistų. Kai ūkininkas tokį suranda, iš tikrųjų labai brangina ir suteikia ne prastesnes sąlygas nei užsienyje", – neabejoja Z.Cironkienė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė įsitikinusi, kad šioje konkurencinėje kovoje daržovių rinkoje labiausiai nukenčia vartotojas. Besitraukiant iš rinkos Lietuvos daržovių augintojams, žemės ūkio produktų kaina tampa per didelė.

"Kai rinka tampa priklausoma tik nuo importuotos produkcijos, kaina kyla. Nes prekybos tinkluose nebelieka konkurentų – vietinių augintojų produkcijos. Nuo to labiausiai nukenčia vartotojas", – teigė Z.Cironkienė.

Komentaras
Raimundas Vaitiekūnas
Rinkodaros specialistas

Gana dažnas reiškinys, kai lietuviška įmonė su savo prekės ženklu užsako pagaminti produkciją užsienyje. Pavyzdžiui, viena stambi mūsų šalies pieno produktų bendrovė savo sūrius gamina Olandijoje iš olandų ūkininkų pateiktos žaliavos. Ant prekės etiketės – olandiškos, kilmės šalis nurodoma Olandija, nors įmonė – Lietuvos. Taigi šiuo atveju ir mes nežinome, ką valgome. Mūsų parduotuvėse jau prekiaujama pieno produktais su rusiškomis etiketėmis, kurių gamintojai – Lietuvos bendrovės, tačiau tai nereiškia, kad patys produktai pagaminti pas mus. Paradoksalu, bet mūsų įstatymų bazė tokia, kad Lietuvoje beveik nieko nebeapsimoka gaminti, bet pigiau yra atsivežti. Silpniausia vieta šitoje ekonominėje grandinėje – kooperatinis judėjimas, bet jis yra įstatymais užsmaugtas ir apie jį niekas nieko nekalba. Kooperatinis judėjimas labai populiarus Čekijoje, Italijoje, jis duoda labai didelę naudą, nes sujungia smulkius gamintojus į kooperatyvą, kuris atstovauja jų interesams rinkoje. Lietuvoje situacija kitokia, kooperatinis judėjimas beveik neegzistuoja. Stambiems rinkos žaidėjams labiau apsimoka žemės ūkio produktus vežti iš užsienio nei supirkti iš vietos gamintojų, nes yra Europa, yra Lenkija, atveš, jeigu reikės. Iš esmės nyksta mūsų žemės ūkis, bent jau tokia šiuo metu valstybės politika.