Prie pagrindinio Šiaurės Makedonijos vyriausybės pastato A. Cipras papozavo asmenukei su šios šalies premjeru Zoranu Zajevu.

Nepriklausomybę 1991-aisiais paskelbusi buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija anksčiau šiais metais oficialiai buvo pervadinta Šiaurės Makedonija, kad skirtųsi nuo Makedonija vadinamos Graikijos provincijos.

Toks sandoris padėjo išspręsti konfliktą, kuris beveik tris dešimtmečius trukdė užmegzti gerus diplomatinius ryšius, nes abi šalys ginčijosi, kam priklauso pavadinimas „Makedonija“ ir jos kultūros paveldas.

Pagrindinis sandorio kompromisas yra garantija, kad Atėnai nebetrukdys Skopjės pastangoms įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

A. Cipras atvyko su 10 Graikijos ministrų kabineto narių ir daugiau nei dviem dešimtimis graikų verslininkų. Turi būti pasirašyti keli draugystės susitarimai bendradarbiavimui prekybos ir gynybos srityse skatinti.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Cipras ir jo kolega iš Makedonijos Zoranas Zajevas, kartu su Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos pareigūnais, dalyvavo sutarties pasirašymo ceremonijoje.

„Tai yra drąsus, istorinis ir reikalingas žingsnis mūsų žmonėms. Mes esame čia tam, kad išgydytume laiko padarytas žaizdas, atvertume taikos, brolybės ir augimo mūsų šalims, Balkanams ir Europai, kelią“, – sakė A. Cipras.

„Vėl atėjo laikas Balkanuose dainuoti laimingas dainas“, – teigė Graikijos premjeras, prieš sutartį pasirašant valstybių užsienio reikalų ministrams.

Pasirašymo ceremonijai šalys pasirinko Psaradeso miestelį, esantį netoli Prespos ežero. Vieta pasirinkta simboliškai, nes miestelis yra prie pat Graikijos, Makedonijos ir Albanijos sienų.

Z. Zajevas į ceremoniją, kur jį pasitiko A. Cipras, atvyko laivu.

Siekdama neleisti protestuotojams patekti į Psaradesą, policija užtvėrė visus įvažiavimus į miestelį. Planuojama, kad Makedonijos nacionalistų protestas vyks maždaug už 40 kilometrų nuo sutarties pasirašymo vietos.

Pagal susitarimą, Makedonijos pavadinimas bus pakeistas į Šiaurės Makedoniją.

Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų politinių reikalų generalinė sekretorė Rosemary DiCarlo (Rouzmeri Dikarlo) bei ES bendrijos plėtros komisaras Johannesas Hahnas.

Ledus ginče pralaužė Z. Zaevo išrinkimas 2017 metais. Jis premjero poste pakeitė nacionalistą Nikolą Grujevskį.

Graikija ilgą laiką ginčijo kaimynės teisę naudoti Makedonijos pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.

Dėl šio ginčo Graikija praeityje blokavo Makedonijos narystę NATO. Nesutarimas dėl Graikijos taip pat sunkina ir Makedonijos ambicijas prisijungti prie ES.

Atėnai tvirtina, kad toji šalis negali vadintis Makedonija, nes taip vadinama provincija Graikijos šiaurėje, ir nuo 2008-ųjų vetuoja Skopjės pastangas tapti NATO karinio aljanso nare.

Nuo birželio 1-osios pareigas pradėjęs eiti Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zaevas (Zoranas Zajevas) Briuselyje apsilankė ir Europos Sąjungos, ir NATO būstinėse, kad vėl būtų imtasi spręsti tą ginčą su Graikija.

„Mes išmėginsime visa įmanomas priemones pastūmėti Makedoniją narystės link“, – sakė Z.Zaevas per spaudos konferenciją kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

„NATO nare galėtume tapti FYROM vardu“, – turėdamas omenyje oficialųjį Makedonijos pavadinimą Jungtinėse Tautose: Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija (angl. FYROM – Former Yugoslav Republic of Macedonia).

Europos Sąjungoje FYROM pavadinimas taip pat vartojamas, bet nepriklausomybę iškovojusi dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje po kruvino Jugoslavijos žlugimo, Makedonija su šia santrumpa sutinka tik laikinai.

Tuo tarpu Graikija tvirtina turinti istorinę teisę taip vadinti savo šiaurinę provinciją, kuri buvo Aleksandro Makedoniečio karalystės užuomazga.

Reikalus dar labiau sunkina Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas (Panos Kammenos), atstovaujantis savo šaliai derybose su NATO. Jis yra nacionalistinės partijos „Nepriklausomieji graikai“ narys. Ši partija griežtai nesutinka, kad kaimyninė šalies vadintųsi Makedonija.

Z.Zaevas sako norįs pamėginti stiprinti ryšius su Graikija, kad būtų rastas stojimui į ES ir NATO trukdančio ginčo sprendimas.

„Žinau, kad sprendimas įmanomas, jei esama draugiškų santykių ir gero požiūrio“, – sakė Z.Zaevas, kai greta jo buvo ES kaimynystės komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas).

Vis dėlto, anot J.Stoltenbergo, bet koks šalies pavadinimo sprendimas „turi būti pasiektas JT sistemoje“ per derybas tarp Makedonijos ir Graikijos.

Pirmalaikius rinkimus nuspręsta surengti, tarpininkaujant Vakarams ir siekiant išspręsti pernai kilusią krizę, kai kairiųjų pažiūrų opozicija konservatorių valdomą vyriausybę apkaltino didelio masto neteisėtu pasiklausymu ir paviešino garso įrašus, įrodančius aukšto rango pareigūnų korupciją.

Konservatorius Nikola Grujevskis, premjeru paskirtas 2006 m., šiemet atsistatydino. Manoma, kad rinkimuose jis nugalės kairiųjų bloko oponentą Zoraną Zajevą ir galės vadovauti koalicijai.

Sekmadienį turėtų balsuoti 1,8 mln. rinkėjų. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku.

Šie parlamento rinkimai, surengti siekiant užbaigti dvejus metus besitęsiančią politinę krizę, yra Europos Sąjungos pagalba sudaryto susitarimo dalis tarp keturių pagrindinių nedidelės Balkanų šalies partijų.

Neramumai prasidėjo pernai vasarį, kai pagrindinės opozicinės socialdemokratų partijos vadovas Z.Zajevas pradėjo skelbti medžiagą, liudijančią apie aukšto rango pareigūnų korupciją ir oficialų 20 tūkst. žmonių sekimą – tarp jų buvo politikų ir žurnalistų.

Prieš dešimtmetį premjeru tapęs N.Grujevskis visus kaltinimus neigė, tačiau šių metų sausį atsistatydino, kas leido rengti pirmalaikius rinkimus. Šalyje nuvilnijo demonstracijų ir už, ir prieš jo vyriausybę banga.

Pasak naujausių apklausų, N.Grujevskio dešinioji partija VMRO-DPMNE yra populiarumo viršūnėje, tačiau nemažai neapsisprendusių rinkėjų gali palenkti rinkimų rezultatus į vieną ar į kitą pusę.

Rinkimai vyksta, kai specialioji prokuratūra vykdo pasiklausymo skandalo ir korupcijos tyrimą.

„Nežinome, kuo tai baigsis. Ant kortos pastatyta ypač daug“, - sakė Graco universitete dirbantis pietryčių Europos klausimų specialistas Florianas Bieberis (Florianas Biberis).

46-erių N.Grujevskis su šalininkais pralaimėjimo atveju rizikuoja būti „visiškai atskirti“, tačiau pergalės atveju ketina „išties paneigti bet kokią kritiką“, teigė F.Bieberis.

Sekmadienio rinkimai buvo dukart atidėti, nes opozicija ir tarptautinė bendruomenė baiminosi dėl sukčiavimo buvusioje Jugoslavijos respublikoje, kuri yra viena neturtingiausių šalių Europoje, kur realus mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai siekia 360 eurų.

Nepaisant nesenos maišaties, rinkimų kampanija buvo nuslopinta, lyginant su ankstesniais rinkimais, o dabar politinius plakatus Skopjės centre užstoja kalėdiniai papuošimai.

Politikos analitikas ir buvęs diplomatas Arsimas Zekollis (Arsimas Zekolis) tvirtina, kad tikimybę pasiekti permainų „temdo kažkodėl neryžtingos opozicijos pastangos“.

Jo teigimu, opozicijos dalyvavimas ilgalaikėse derybose dėl krizės su valdančiąja partija „sustabdė gyventojų priešinimosi atmosferą“.

Pasak naujausio ES pažangos ataskaitos apie Makedoniją, demokratijai ir įstatymo viršenybei „nuolat kliudo“ smarki privačių interesų įtaka valstybinės reikšmės sprendimams.

Tačiau anot analitikų, Europa nepaisė šių nuogąstavimų dėl N.Grujevskio atliekamo „vartininko“ vaidmens pabėgėlių krizės akivaizdoje, kuomet į Vakarų Europą keliaujančių šimtai tūkstančių migrantų pateko į Makedoniją iš Graikijos.

Etiniai klausimai

N.Grujevskis, kuris, kaip manoma, gali nesiekti premjero posto, pergalės rinkimuose atveju, pažadėjo sumažinti 24 proc. siekiantį nedarbą, padidinti pensijas, pritraukti daugiau užsienio investicijų ir per savo kadenciją sukurti 160 tūkst. naujų darbo vietų.

Buvęs ekonomistas taip pat kaltina 42 metų Z.Zajevą rizikavimu suskaldyti Makedoniją pažadais suteikti nuolaidų etniniams albanams, kurie sudaro apie ketvirtadalį šalies gyventojų.

Po civilinio konflikto tarp etninių albanų sukilėlių ir Makedonijos saugumo pajėgų prabėgus 15 metų, nedidelė grupelė albanų politikų siekia tapti jaunesniąja naujosios valdančiosios koalicijos partnere.