„Manau, ne iki galo buvo pasvertas sprendimas (perkelti ŽŪM į Kauną. – ELTA) ir per greitai, paviršutiniškai įvertinti kaštai, įvertintos galimybės ir poreikis ministerijos darbo Vilniuje. Sprendimas dabar atrodo daug logiškesnis. Kaip suprantu, idėja to padalinio Kaune yra tokia, kad jis teritorinis, skirtas tam, kad iš visų Lietuvos kampelių specialistai galėtų atvažiuoti arčiau centro, į Kauną, ten sutvarkyti reikalus, taip pat deleguoti neesmines funkcijas Vilniuje į kitus miestus. Atrodo, kad čia yra geresnis sprendimas“, – „LRT radijui“ teigė J. Neverovičius.

Jaroslavas Neverovičius

Kaip ELTA jau rašė, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl ministerijos kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama.

Kaip teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime, Kaune dirbs Programinio projektavimo ir valdymo analizės skyrius ir naujai kuriami Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis bei Infrastruktūros, melioracijos ir biokuro skyriai.

Mokslo ir inovacijų skyrius veiks abiejuose miestuose. Taip pat Kaune veiks ministerijos priimamasis.

„Įvertinčiau ŽŪM ir ministro sprendimą kaip pirmą protingą žemės ūkyje sprendimą. Tas chaosas, sukeltas žemės ūkyje, kėlimas, nepaskaičiavus, nepasvėrus įvedė sektoriui daug nestabilumo. Ne vien dėl žmogiškųjų išteklių – žmonių sumažėjo, kompetentingi žmonės išėjo iš ministerijos, nes buvo daug įtampos, neaiškumo. Tai klausimas buvo – kodėl reikia iškelti nepasitarus su visuomene, su socialiniais partneriais, su žemdirbiais? Lyg ministras ateina rūpintis ne kaimo ateitimi, bet ateina Vyriausybė, kuri rūpinasi pastatų perkėlimais“, – Eltai teigė jis.

Kaip ELTA jau rašė, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl ministerijos kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama.

Kaip teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime, Kaune dirbs Programinio projektavimo ir valdymo analizės skyrius ir naujai kuriami Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis bei Infrastruktūros, melioracijos ir biokuro skyriai.

„Stengsimės susigrąžinti dėl perkėlimo vajaus išėjusius iš darbo Vilniuje žmones, ministerijoje labai trūksta specialistų. Dėl pokyčių Kauno skyriuje konsultuosimės su profesine sąjunga, norime išsaugoti visus žmones, jau dirbančius jame“, – susitikime su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais kalbėjo ministras, pranešė ministerija.

Pasak jos, Kaune dirbs Programinio projektavimo ir valdymo analizės skyrius ir naujai kuriami Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis bei Infrastruktūros, melioracijos ir biokuro skyriai.

Mokslo ir inovacijų skyrius veiks Kaune ir Vilniuje, be to, Kaune taip pat veiks ministerijos priimamasis.

Šiuo metu Kaune dirba 23 specialistai, planuojama iš viso patvirtinti 30 pareigybių.

Dėl pokyčių Kauno skyriuje konsultuosimės su profesine sąjunga, norime išsaugoti visus žmones, jau dirbančius jame.

Ministerijos perkėlimui į Kauną kitąmet iš valstybės biudžeto buvo numatyta skirti 200 tūkst. eurų. Kitų metų biudžeto asignavimų  programoje nurodoma, kad į Kauną 2020 metų antrąjį ketvirtį bus perkelta dalis ministerijos funkcijų, įdarbinti specialistai iš Kauno ir aplinkinių regionų.

A. Palionis anksčiau yra sakęs, kad ŽŪM tikriausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, o jis pats turėtų likti dirbti sostinėje.

ŽŪM perkelti iš Vilniaus į Kauną valdantieji ruošiasi nuo pat kadencijos pradžios. Šių metų balandį buvo pradėtas perkraustymas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis rugpjūtį yra sakęs, kad ministerijos perkėlimo niekas nebeatšauks.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia palaikantis regionų stiprinimo iniciatyvas, tačiau pabrėžia, kad ministerijos perkėlimas į Kauną turi būti ekonomiška pagrįstas.

Jei ten būtų visa Vyriausybė perkelta, apskritai būtų puiku. Jau užvakar visiems užnuodytiems ūkiams būtų išmokėtos kompensacijos, užužvakar išvežti ir sunaikinti degėsiai, šiandien žinotume tikslų užnuodytų žemių žemėlapį. O rytoj būtų viskas išvalyta.

Tačiau viskas vyksta labai vangiai. Vyriausybė į posėdžius renkasi tik trečiadieniais. Tradiciškai. O susėsti ir išspręsti problemas tuo metu, kai skauda, - netradiciška. Jei po savaitgalio avarijos ligoninėn atvežtas sužeistasis išgirstų, „atvažiuokite, trečiadienį, nes šiandien poilsio diena“? O jei išgirstų, „atvažiuokite po dvejų metų“?

Nuostolių dėl padangų gaisro Alytaus apylinkių žmonėms atlyginimo procesas užtruks iki dvejų metų. Tai – oficialus žemės ūkio ministro Andriaus Palionio komentaras. Žinoma, šis politikas niekuo dėtas. Tokia tvarka. Taip, valstybėje turi būti tvarka. Tik mūsiškė tvarka labiau panaši į chaosą. Į labai netvarkingą chaosą.

Tik mūsiškė tvarka labiau panaši į chaosą. Į labai netvarkingą chaosą.

Apskritai Vyriausybė neturėtų būti Vilniuje. Neturėtų būti ramybėje. Visas Ministrų kabinetas turėtų būti kasdien kilnojamas vis į kitą vietą. Šiandien – prie Alytaus. Rytoj – prie Klaipėdos. Nes ten prie uosto chromo leistinos normos viršija net 12 kartų. 2016-ųjų spaly būtinai turėjo būti perkeltas į Radviliškį. Ten tada beveik dvi savaites liepsnojo, ruseno baldų gamybos atliekos. Neperkėlė. Kas ko prisikvėpavo, kokio pieno prisigėrė, kokių aprūkusių kopūstų prisivalgė, taip niekas ir nesužinos.

Kol nuodingų dūmų kamuoliai neatsiris iki Vilniaus, nuolat bus raportuojama, kad gaisrai užgesinti. Laikas tekės įprastai. Valdžiai - brangus, nes kadencija trunka vos 4 metus. O žmonėms? O žmonės gali palaukti. Juk kompensacijų. Ne mokesčius gi liepiama susimokėti.

Joje nurodoma, kad į Kauną 2020 metų antrąjį ketvirtį bus perkelta dalis ŽŪM funkcijų, bus įdarbinti specialistai iš Kauno ir aplinkinių regionų.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra sakęs, kad ŽŪM tikriausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, o jis pats turėtų likti dirbti sostinėje.

Pasak jo, galutinai į perkėlimo klausimus atsakys darbo grupė, šiuo metu vertinanti ministerijos informacijos srautus, skyrių bendradarbiavimą ir ryšius su pavaldžiomis įstaigomis.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad ministerija bus perkelta į Kauną, nes tai yra Vyriausybės sprendimas ir jis privalo būti vykdomas.

„Ministerija į Kauną nebus keliama. (...) Sakau ministerijos poziciją“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė viceministras.

Konservatoriui Kaziui Starkevičiui paklausus, ar jis yra prieš premjero poziciją dėl ministerijos perkėlimo, komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas paragino „ta tema nebesiginčyti“. 

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius rugsėjo pabaigoje sakė, kad ministerijos perkėlimui į Kauną nebuvo gerai pasiruošta.

Žemės ūkio ministerija BNS šią savaitę pranešė, kad jau sudaryta dar viena darbo grupė, kuri galutinai pasakytų, ar verta į Kauną kelti ministeriją. Ją sudaro 7 ministerijos atstovai (2 iš jų – profsąjungos nariai).

BNS žiniomis, rugsėjo viduryje svarstyta galimybė perkelti 40 ministerijos darbo vietų į Kauną, iki 20 – į Alytų, iki 30 – į Panevėžį ir iki 20 į Šiaulius. Šiuo metu ministerijoje yra apie 220 darbo vietų.

„Modelis, kuris ir buvo nuo pat pradžių svarstytas – ministerija Kaune, ministerijos padaliniai, strateginiai, jeigu yra reikalinga, gali likti ir Vilniuje. Ministras kalba apie plėtrą netgi atskirų struktūrinių padalinių į tą patį Panevėžį, manau tikrai tinkamas kelias“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

„Pagrindinis tikslas, kuris buvo siekiamas – regioninė plėtra ir regionų stiprinimas, manau, mes juos pasieksime“,– pridūrė jis.

Patalpų Kaune nuomos konkursą laimėjusi koncerno SBA bendrovė „Bei Capital“ „dėl projekte nesamo aiškumo“ nusprendė pasitraukti ir atsiėmė paraišką, tačiau S. Skvernelis sako, kad patalpos bus surastos.

Pagrindinis tikslas, kuris buvo siekiamas – regioninė plėtra ir regionų stiprinimas.

„Rasime tikrai patalpas, netgi ir toje vietoje, kur yra dabar laikinai ministerija įsikūrusi, galbūt yra galima plėtra, kvadratų galima dasinuomoti, mes turime valstybinių pastatų Kaune, tai yra technikos dalykai“, – sakė premjeras.

Naujasis ministras Andrius Palionis rugpjūčio pabaigoje sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti ministerijos perkėlimo į Kauną tikslingumą.

Ministerijos perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak naujojo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, sutartį turėtų pasirašyti ministerijos kancleris, o jo kol kas nėra ir neaišku, kada bus paskirtas.

Patalpų nuomos konkursą laimėjusi Arūno Martinkevičiaus koncerno SBA netiesiogiai valdoma bendrovė „Bei Capital“ sako besijaučianti situacijos įkaite ir sutarties pasirašymo linkusi laukti dar savaitę.

BNS primena, jog ministerija sutartį su laimėtoju žadėjo pasirašyti iki rugpjūčio 26 dienos.

Už 4,2 tūkst. kv. metrų ploto patalpas su 280 darbo vietų K. Donelaičio gatvėje ministerija per mėnesį mokėtų 81,2 tūkst. eurų (su PVM), o per penkerius metus – 4,9 mln. eurų.

A. Palionis yra sakęs, jog nepritaria ministerijos perkėlimui į Kauną.

Perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, tam nepritaria ūkininkų organizacijos, kai kurie Seimo nariai.

„Nenorėčiau, kad būtų keliama (ministerija – BNS)“, – teigė A. Palionis, paklaustas, koks bus ministerijos likimas. 

Pasak būsimo ministro, prezidentas  Gitanas Nausėda taip pat nepalaiko ministerijos iškėlimo į Kauną, o naujausios premjero Sauliaus Skvernelio pozicijos sakė nežinąs. Anksčiau premjeras tokią idėją rėmė.

Politikas tikino jau pradėjęs ministerijos suvienijimo darbus ir tikisi rugsėjo pradžioje turėti  savo komandą.

„Dabar realiai ministerija išsibėgiojusi. Jeigu ministeriją, darbuotojus suvienysime, (...) jau dirbu, susitinku su tais, kurie išėjo – kad grįžtų“, – sakė A. Palionis.

ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos duomenis, nuo 2018 metų liepos iš darbo jau išėjo 72 žmonės. Metų pabaigoje į Kauną neplanavo vykti 85 proc. iš likusių 259 darbuotojų. Tuo metu į darbą jau priimta maždaug 20 kauniečių. 

Ministerijos darbui Kaune jau pasirinktos patalpos K. Donelaičio gatvėje, priklausančios koncerno SBA bendrovei „Bei Capital“. Tačiau sutartis dėl jų nuomos dar neopasirašyta.

A. Palionis, be to, sakė planuojantis kurti specialų fondą, skirtą finansuoti melioracijos projektus. Tam siūloma skolintis, nes dabar yra geros sąlygos.

„Fondą, kuris kasmet suinvestuotų maždaug 70-100 mln. eurų į melioraciją“, – BNS teigė A. Palionis.

Tapęs ministru, jis planuoja išanalizuoti, kiek savivaldybės pernai įsisavino valstybės ir ES lėšų melioracijai.

A. Palionis taip pat ketina inicijuoti derybas su gamintojais ir perdirbėjais dėl palankesnių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų.

„Reikia sodintis gamintojus ir perdirbėjus ir tartis dėl palankesnių kainų“, – teigė ministras. 

Jis taip pat žada inicijuoti tyrimą dėl galimų kartelinių susitarimų tarp kai kurių pedirbėjų, superkant žaliavą.

A. Palionis planuoja palaidoti maisto kuponų, skirtų paremti smulkiuosius ūkininkus, idėją ir neremia Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. 

Į ūkio techniko apmokestinimą žiūri skeptiškai

A. Palionis taip pat skeptiškai vertina idėją taršos mokesčiu apmokestinti žemės ūkio techniką: „Abejoju“.

„Nežinau, ar nebus daugiau administracinių išlaidų negu bus surinkta (įmokų – BNS). Kiek žemės ūkio technikos priemonių parduodama palyginti su transporto priemonėmis (...). Jeigu norime apmokestinti, turime pasiūlyti kaimo žmonėms būdą, kaip tą taršią techniką pasikeisti į netaršią“, – pridūrė jis.

A. Palionis taip pat ketina siekti didesnių Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų žemdirbiams kooperuojantis su Latvija, Estija bei Lenkija,

„Ministras, ministerija turi siekti suburti visus prie bendro stalo – apjungti Baltijos šalis ir Lenkiją, kad visos kartu siektų didesnių tiesioginių išmokų. Jeigu kovosime vieni, dėl savęs, tikrai neišsikovosime“, – kalbėdamas apie svarbiausius darbus, kuriuos norėtų nuveikti tapęs ministru, BNS teigė A. Palionis.   

Pasak jo, prezidentas pokalbyje su būsimu ministru pažadėjo aukštesniu lygiu šį klausimą aptarti su Lenkijos atstovais.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų vadovai gegužės pabaigoje neformaliame susitikime Vilniuje jau susitarė derybose su EK kartu reikalauti, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams po septynerių metų siektų 100 proc. ES vidurkio.

A. Palionis Žemės ūkio ministerijoje pakeis „valstiečių“ deleguotą Giedrių Surplį. A. Palionio teigimu, iš dabartinių viceministrų kjo komandoje tikriausiai liks socialdarbietis Evaldas Gustas.

A. Palionis bei dar du nauji ministrai Seime turėtų prisiekti rugpjūčio 20–22 dienomis. Jie turėtų dirbti iki kitų metų gruodžio, kai po Seimo rinkimų bus suformuota nauja Vyriausybė.

Pristatymą nukelti į kitą posėdį paprašė „valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimas tam pritarė: už balsavo 41 Seimo narys, prieš –16, o susilaikė 5.  

Rezoliuciją remia 11 konservatorių, visa 8 socialdemokratų frakcija, 7 liberalai, 6 lenkai,  „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius, du „socialdarbiečiai“ Petras Čimbaras ir Artūras Skardžius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Aušrinė Armonaitė ir Andrius Mazuronis.

Dokumentą buvo parėmęs ir Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas, tačiau savo parašą vėliau atšaukė.

Rezoliucijos projekte sakoma, kad dėl ministerijos perkėlimo kyla įvairių su šio proceso teisėtumu, procedūromis, nauda ir grėsmėmis susijusių klausimų. Pabrėžiama, kad ministerijos perkraustymui nepritaria ūkininkų interesams atstovaujančios organizacijos. 

Taip pat akcentuojama, kad ministeriją įkurdinus Kaune bendradarbiavimas su valstybės valdžios institucijomis, esančiomis dviejuose miestuose, taps sudėtingas ir brangus.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Seimas 2017-ųjų balandžio 27-ąją buvo nepritaręs siūlymui dėl ministerijos perkėlimo į Kauną.

Žemės ūkio ministerija iškeliama į Kauną Vyriausybės sprendimu. Pagal planą, ji turėtų būti perkelta iki 2020 metų kovo pabaigos.

Buvo paskelbtas ministerijos patalpų Kaune nuomos konkursas, laimėtojas kol kas neatrinktas.