Jo siūlymui visiškai pritariu, o dėl siūlymo paminklą statyti vietoje sovietinio "Žvejo" skulptūros bus įvairių nuomonių.

Mano manymu, ta vieta prie pat Dangės, siaurame plotelyje tarp upės ir buvusios rotušės, netinka nei M.Jankui, nei "Žvejui".

Prieš 20 metų kažkokiame kultūros žurnale skaičiau žymaus architekto kritikos straipsnį, kuriame jis išdėstė nuomonę apie skulptūrą "Žvejys".

Architektas teigė, kad ta figūra labiau primena "ribokėlį", einantį link Dangės kilbukų gaudyti.

Architekto manymu, kurį laiką prieškariu Klaipėdoje stovėjusi "Borusijos" įspūdinga skulptūra, skirta 1813 m. sąjungininkų laimėtam Leipcigo mūšiui prieš Napoleoną, gal labiau čia tiko, nes stovėjo priešais valdžios įstaigą – rotušę.

Prieškariu Klaipėda buvo žymiai mažesnė ir tų tinkamų reprezentaciniam paminklui aikščių buvo mažiau.

Šiuo metu didžiausia dalis aikščių jau yra užimtos kitų paminklų.

M.Jankui paminklą statyti belieka Atgimimo aikštėje arba buvusiame Gulbės skvere, tarp Liepų g. ir buvusių centrinių kapinių.

Dar yra skverelis prie Didžiojo Vandens gatvės.

Galima rasti atvirų vietų naujuose miesto rajonuose, bet ten M.Jankui paminklas nelabai pritiktų, nes skiriasi M.Jankaus meto ir šių laikų architektūra.

Manau, kad paminklo vietą M.Jankui mieste tikrai galima rasti, gal net priemiesčio zonoje, pavyzdžiui, Paupio aukštumėlėse ir panašiai.

Tikrai nesinorėtų, kad ir šiuo atveju atsikartotų recidyvas, koks buvo dėl J.Stulpino ir A.Smetonos paminklų.

Vienas iš Klaipėdos iškeliavo į Telšius, o kitas, skirtas Vilniui, nukeliavo į Palangą.

Gaila, kad graži aukštuma, ties Šiaurės prospekto posūkiu į Liepų g., tinkama kokio nors paminklo ar miesto simbolio statybai, buvo užstatyta ūkiniu pastatu.

Prieš jubiliejų – laiškas

Klaipėdos savivaldybę pasiekė merui adresuotas Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario Domo Kauno laiškas.

Jame pabrėžiama, kad rengiantis paminėti vieną svarbiausių kraštui ir Lietuvai politinio įvykio šimtmetį, miesto valdžia turėtų pamąstyti apie paminklą iškiliam Mažosios Lietuvos patriotui M.Jankui (1858–1946).

"M.Jankaus nuopelnus valstybei patvirtina pirmosios nepriklausomybės metais įteikti devyni ordinai ir medaliai bei dar esant gyvam, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas paminklas-biustas. Kitas tokio įvertinimo sulaukęs asmuo buvo tik Jonas Basanavičius", – rašė D.Kaunas, pabrėžęs, kad paminklas Klaipėdoje šiam iškiliam žmogui turėtų atsirasti reprezentacinėje miesto vietoje.

Požiūris: idėją Danės krantinėje priešais rotušę pastatyti paminklą M.Jankui pasiūlęs D.Kaunas, tikina, jog šis iškilus žmogus, skirtingai nei abstraktus žvejys, yra politinė, labai svarbi visam kraštui figūra. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

Profesorius turi argumentų

Reprezentacine miesto vieta D.Kaunas įvardija Danės krantinę priešais rotušę, ten, kur 1907 m. buvo pastatytas "kaizerinės Vokietijos militarizmo ir nacionalizmo simbolis – tautinis paminklas "Borusija" su ietimi ir kalaviju, beveik jau pribaigusiu Mažosios Lietuvos gyvastį".

Bėda tik ta, kad senojoje "Borusijos" vietoje jau 50 metų stovi "Žvejys" – viena seniausių pokarinės Klaipėdos skulptūrų.

1971 m. liepos 20 d., pirmosios Žvejų šventės metu, "Žvejys" buvo atidengtas visuomenei.

Tačiau, anot profesoriaus D.Kauno, "Žvejys" su M.Jankumi nesusipyktų, "Žvejui" galima būtų rasti ir kitą vietą.

"Be to, "Žvejys" nėra politinė figūra, o M.Jankus yra tokia asmenybė, kuri savotiškai turėtų atsverti "Borusiją", kuri buvo vokiečių kareivių ženklas, įspaudas lietuviškose žemėse. Manau, kad šita vieta yra reikšminga. O "Žvejys" statytas tarybmečiu ir jis nenukentėtų. Juk visais laikais visi čia žvejojo ir žvejus pagerbti reikia, todėl svarbu, kad tas paminklas jokiu būdu nenukentėtų. Bet, kai renki esminei politinei figūrai vietą, reikia įvertinti visus akcentus. O "Žvejį" būtų galima perkelti, juk krantinė tai ilga", – dėstė D.Kaunas.

Asmenybių įamžinimas neturėtų kelti kontroversijų, kurios supriešintų bendruomenę.

Profesorius teigė, kad sovietmečiu skulptūra toje vietoje atsirado pritarus partijos komitetui ir jai buvo suteikta tam tikra ideologinė prasmė.

"Be klaipėdiečių sprendimo to, be abejo, nepadarysime, tačiau paminklo M.Jankui senojoje V.Lenino paminklo vietoje juk irgi nestatysime", – kalbėjo D.Kaunas.

Užprogramuotas konfliktas?

Paklaustas, ką apie tai mano miesto vadovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, jog nekvestionuoja M.Jankaus svarbos Klaipėdos kraštui, pačiai Klaipėdai, taip pat ir Lietuvai.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Esą kaip tik šiuo metu ieškomi visi variantai, būdai, idėjos ir sprendimai, kurie padėtų įprasminti artėjantį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, kalbėta ir apie M.Jankaus pagerbimą.

"M.Jankaus įamžinimo idėja Klaipėdoje sklando jau ne pirmą dieną. Tai yra asmenybė, kurios pagerbimas vertas labai rimto svarstymo ir sprendimo. Tačiau siūlymas paminklą M.Jankui statyti vietoj "Žvejo" yra labai abejotinas. Manau, kad tam vargiai pritars ne tik Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, bet ir miesto bendruomenėje tai taptų labai daug diskusijų keliantis klausimas", – pastebėjo meras.

Galima labai įvairiai vertinti M.Jankaus paminklo atsiradimą vietoj "Žvejo", tačiau jau pačioje šioje idėjoje yra užprogramuotas konfliktas.

"Asmenybių įamžinimas neturėtų kelti kontroversijų, kurios supriešintų bendruomenę. Manau, vertėtų kalbėti apie įamžinimo formą – kas tai turėtų būti – monumentas ar dar kas nors, kuris keltų mažiau įtampos. Manyčiau, jei jau "Žvejys" kažkam labai kliudo, tai "Borusijos" skulptūros grąžinimas į tą vietą turbūt būtų arčiau istorinės tiesos, bet vėlgi apie tai turi diskutuoti miesto bendruomenė. Mano požiūriu, "Žvejys" yra Klaipėdos identiteto dalis, kuri daugeliui labiau atpažįstama nei "Borusija" ar M.Jankus. Tačiau, manau, kad galime rasti vietos visiems, tik nebūtina visus tuos vektorius suvesti į tą pačią vietą", – dienraščiui teigė V.Grubliauskas.

Istorija: tarpukario atvirukuose su Klaipėdos vaizdais matyti, kad dabartinėje "Žvejo" vietoje kadaise stovėjo kaizerinės Vokietijos simbolis – "Borusija". (Redakcijos archyvo nuotr.)

M.Jankus – neužmirštas

"Naujo paminklo vietos klausimas tikrai sukels diskusijų ir mažiausiai norėtųsi, kad M.Jankaus vardas nuskambėtų šiame kontekste", – Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje pastebėjo šios komisijos narys, Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Esą Klaipėdoje yra ir gatvė Giruliuose, ir bareljefas, skirtas M.Jankui, tad šis iškilus žmogus uostamiestyje nėra užmirštas.

"Tačiau tokios vietos, kur būtų atskleista visa M.Jankaus reikšmė, Klaipėdoje nėra", – pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Komisijos posėdyje pritarta, kad vis dėlto M.Jankaus atminimas turėtų būti papildomai įamžintas, tačiau ne tik jo, bet visų žmonių, prisidėjusių prie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.

Įamžins ir kitas asmenybes

Prieš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejų miestas sulaukė ir daugiau iniciatyvų dėl kitų kraštui bei valstybei nusipelniusių asmenų, tarp jų Erdmono Simonaičio ir Jono Polovinsko-Budrio, atminimo įamžinimo.

Dėl Klaipėdos sukilimo vado ir pirmojo krašto gubernatoriaus J.Budrio pagerbimo į uostamiesčio vadovus kreipėsi Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovas Vytautas Jurevičius, prašantis pastatyti skulptūrinį bareljefą prie buvusios prefektūros pastato.

Tačiau tam anksčiau nepritarė dabartiniai pastato savininkai.

Dėl J.Budrio pagerbimo prieš kelerius metus yra buvę ir daugiau prašymų, tarp jų ir iš Lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva", tačiau po diskusijų paminklo idėjai nepritarta.

Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejaus šį klausimą veikiausiai dar ne kartą svarstys Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Šiomis dienomis vandens purslais po remonto pasipuošė fontanas prie "Žvejo" skulptūros.

Kelias savaites tvarkytas fontanas išoriškai nepasikeitė.

"Klaipėda" jau skelbė, kad remonto metu planuota tvarkyti hidroizoliaciją, temperatūrines, deformacines siūles, įrengti naują gelžbetoninę fontano plokštę, pakeisti sugedusį siurblį, filtrą, vandens purkštukus. Visi planuoti darbai buvo atlikti.

Fontano remontą, kuris kainavo apie 28 tūkst. eurų, atliko bendrovė "Laiska".

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, kol kas daugiau miesto fontanų remontuoti neketinama – visų jų būklė yra gera.

Visi kiti fontanai gyventojus ir miesto svečius vandens čiurlenimu džiugina nuo pavasario.

Kaip jau įprasta, jie buvo įjungti pirmąjį gegužės savaitgalį.

Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone "Laiska", kuri laimėjo viešąjį konkursą rangos darbams.

Priešais rotušę esantis fontanas šiuo metu neveikia. Per laiką nusidėvėjo fontano baseinėlio dugnas, paseno pati fontano sistema.

Statybininkai šią vasarą ketina išardyti fontano dugno betono konstrukcijas ir jas naujai išbetonuoti.

Turės būti įrengtos fontano gelžbetonio plokštės. Po šių darbų teks įrengti naują hidroizoliaciją.

Ketinama pakeisti ir sumontuotos fontano baseino sienutės nerūdijančio plieno purkštukų laikančiąją konstrukciją.

Iš viso čia reikės trijų komplektų fontano purkštukų kolektorių su 60-ia vandens purkštukų.

Bus įrengtas naujas vandens siurblys su filtrais bei apsauga nuo šiukšlių, kad vandens purkštukai neužsikimštų.

Vasarą šis Dangės upės krantinėje esantis fontanas traukia daugybę miestiečių. Dažniausiai vėsintis fontano purslais mėgsta mažieji klaipėdiečiai.

Turistų akis paprastai traukia šalia fontano pasodintos įspūdingos gėlių kompozicijos.

Kazimiero Kiselio skulptūra buvo atidengta 1971 m. per Jūros šventę.

Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napoleoną šimtmečio atminimui skirtas "Borusios" paminklas.

Jis kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu – Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napoleono kariuomenė.

Po 1923 m. lietuviai sukilėliai nukėlė paminklą ir nugabeno į rotušės kiemą.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, sustiprėjus vietinių vokiečių nacionalistinėms nuotaikoms, jis buvo vėl atstatytas.

Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo, o jo vietoje tarybiniais metais pastatyta "Žvejo" skulptūra.

Vakar Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventams buvo ypatinga diena. Šventiškai nusiteikę jų artimieji, draugai ir mokyklos atstovai rinkosi prie Žvejo paminklo.

Studijas baigusius jaunuolius pasveikino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ceremonijos akcentu tapo Žvejo skulptūros papuošimas jūriniu giuisu, I-ojo ir II-ojo rango karo laivų vėliava.

Ant Žvejo paminklo giuisas uždedamas jau daug metų – taip klaipėdiečiams paskelbiama, kad mieste minima ypatinga šventė – padaugėjo jūrininkų.

Iškart po to absolventai skubėjo į Klaipėdos dramos teatrą, kur vyko iškilminga diplomų įteikimo ceremonija. Norinčiųjų pasveikinti jaunuolius buvo labai daug – salė buvo sausakimša. Kai kuriems, atėjusiems pažiūrėti šventės, teko stovėti tarpduryje.

Studijas baigusieji tradiciškai sulaukė gausybės įvairių linkėjimų, tačiau vienas jų niekada nesikeičia – jūrininkams linkima septynių pėdų po kyliu.

Šiemet įteikti diplomai 156 jūrines specialybes baigusiems studentams.

Beje, tai – mokyklos 70-mečio laida, tad po diplomų įteikimo ceremonijos Dramos teatre vyko Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos brandžios sukakties minėjimas.