Muzikos genijaus Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Don Žuanas“ – viena populiariausių operų. Ji karaliauja pasaulio teatrų scenose ir įeina į dažniausiai statomų operų dešimtuką.

Koks buvo šios operos kelias? „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros. Kalbama, kad paskutinius uvertiūros taktus Mozartas parašė paskutinę naktį prieš premjerą...

„Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte per savo gyvenimą spėjo pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapo italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.

Operos siužetui paaštrinti kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova: didysis moterų gundytojas su W. A. Mozartu susitiko gyvendami Prahoje.

Tuo, kad „Don Žuanas“ – geriausia kada nors parašyta opera, buvo įsitikinę net trys didieji kompozitoriai, kurių autoritetas muzikos pasaulyje nekvestionuojamas: Gioacchino Rossini, Charles'is Gounod ir Richardas Wagneris. O štai jų kolega Ludwigas van Beethovenas su šiuo teiginiu nesutiko, nes „Don Žuano“ siužetą laikė amoraliu.

Įdomu, kad būtent operoje „Don Žuanas“ pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. Be to, finalinės puotos metu orkestras groja arijas iš tuo metu populiarių operų, lydimų tarno Leporelo komentarų. O štai scena kapinėse įskėlė kūrybos kibirkštis net dviems garsiems rusų poetams: taip gimė Aleksandro Puškino drama „Akmeninis svečias“ ir Annos Achmatovos poema „Poema be herojaus“.

Garsiojoje Don Žuano Arijoje su šampano taure apie šį gėrimą nėra nė žodžio: joje širdžių ėdikas kalba apie vyną, kuris „užkaitina galvą“. Nesusipratimas atsirado dėl Europoje paplitusios vokiškos libreto versijos, kurioje vertėjas vardan skambesnio rimo žodį „vynas“ pakeitė į „šampanas“...

Vasario 12 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Spalvingas pagrindinis vaidmuo

Šiomis dienomis publika gali išgirsti du spalvingus Don Žuanus, į spektaklį įvesta ir daugiau naujų solistų.

Ketvirtadienį parodytoje operoje Don Žuano partiją atliko perspektyvus kviestinis baritonas Žygimantas Galinis. Jis jau žinomas sostinės publikai, vaidino daugelyje pastaraisiais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) išleistų premjerų. Jį buvo galima pamatyti spektakliuose „Don Karlas“, „Kapulečiai ir Montekiai“, „Penki Merės stebuklai“, „Post futurum“, „Kandidas“ ir kt.

Jei Ž. Galiniui Don Žuano vaidmuo jau nėra naujas, tai žymus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas M.Rojus šią partiją penktadienį atliks pirmą kartą. Balsingasis žemaitis M. Rojus, kurio plataus diapazono balsas lyginamas su garsiojo Placido Domingo balsu, jau du kartus buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui: pernai už Herkaus Manto vaidmenį Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, o prieš dešimtmetį – už Kunigaikščio Ibsheimo Gindelbacho vaidmenį Johanno Strausso operetėje „Vienos kraujas“. Gaila, bet apdovanojimas solistą iki šiol aplenkdavo. Gal lemtinguoju bandymu taps Don Žuanas?

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas M.Rojus šią partiją penktadienį atliks pirmą kartą.

Kritikai įvertino palankiai

Don Žuano tarno Leporelo vaidmuo atiteko premjeriniuose spektakliuose puikiai pasirodžiusiam solistui Igoriui Bakanui. Klaipėdoje karjerą pradėjęs baritonas šalies vardą garsina užsienio scenose – jam teko pasirodyti ne tik Vakarų Europoje, kur jau spėjo pelnyti klausytojų palankumą, bet ir Los Andžele (JAV). „Negalima nepastebėti stipraus vaidmens atlikėjo – I. Bakano Leporelo. Komiškas Don Žuano tarno vaidmuo I.Bakanui nepaprastai tiko, jį kurti solistui sekėsi natūraliai ir lengvai. Šį Leporelą drįsčiau pavadinti genialiai komišku, tuo „tamsiuoju arkliuku“, suteikusiu pastatymui ryškių, kartais net kiek prieštaringų spalvų“, – po premjeros rašė muzikologė Rasa Murauskaitė (Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis. 7md.lt, 2019-05-24).

Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti meiliais Don Žuano žodeliais, ketvirtadienį scenoje tapo sopranas Agnė Stančikaitė. Jos pasirodymą premjeroje taip pat palankiai įvertino operos kritikai. LNOBT solistė yra dainavusi operose „Bohema“, „Post futurum“, „Turandot“.

Donos Anos sužadėtinio Don Otavijaus vaidmuo teko Tadui Jakui, o meilikautojo paliktos Donos Elvyros partiją atliko žavioji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Beata Ignatavičiūtė, kuri, anot recenzentės muzikologės Beatos Baublinskienės, premjeroje paliko „puikų įspūdį gražiu mocartišku vokalu ir natūralia, gyva vaidyba“ (Dainininkų teatras klaipėdiečių „Don Žuane“ atvėrė naujų žvaigždžių. lrytas.lt, 2019-05-23).

Į nuotakos apgaudinėjamą Mazetą persikūnijo artistiškumu ir ypatingu balsu garsėjantis Kšištofas Bondarenka, jo žmonelės Cerlinos partiją pirmą kartą atliko ilgametė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rasa Ulteravičiūtė. Tašką Don Žuano istorijoje padėsiančio grėsmingojo Komandoro, arba Akmeninio svečio vaidmuo ketvirtadienį parodytoje operoje atiteko Valdui Kazlauskui.

Penktadienį spektaklyje Dona Ana taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona Rita Petrauskaitė, Dona Elvyra – žinoma solistė Gabrielė Kuzmickaitė, o Komandoru – Vilius Trakys.

Sugrįžo dirigentas J. Wallnigas

Diriguoti „Don Žuano“ spektaklių į Klaipėdą sugrįžo pastatymo muzikos vadovas, žymus austrų dirigentas Josefas Wallnigas. 1980 m. jis tapo „Mozarteum“ universiteto profesoriumi, o 2006 m. Zalcburge įkūrė Mozarto operų institutą (MOI), kuris iškovojo autoritetą tarp pasaulio muzikų. Profesorius J. Wallnigas laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W.A.Mozarto muzikos ambasadoriumi: keliaudamas po pasaulį, jis veda W. A. Mozarto muzikos interpretacijos meistriškumo kursus.

„Šios operos sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gana aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė. Svarbiausias operos pasisekimo garantas – įspūdingas dirigento, W. A. Mozarto muzikos specialisto J. Wallnigo darbas. Maestro savo santūria energija, filigranine dirigavimo technika, W. A. Mozarto muzikos stiliaus pojūčiu bei supratimu užbūrė ne tik publiką, bet ir orkestrą, grojusį pakylėtai, tarsi įgavusį antrąjį kvėpavimą“, – po „Don Žuano“ premjeros konstatavo muzikologė Daiva Kšanienė.

„Don Žuano“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisavo J. Vaitkus, scenografiją spektakliui sukūrė Gintaras Makarevičius, ryškius stilizuotus kostiumus – Sandra Straukaitė.

Organizatoriai laukia atvykstant net 57 dainininkų, kurių septyni geriausieji dainuos finaliniame konkurso renginyje rugsėjo 22 d. kartu su LNOBT orkestru, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui.

Tokio masto tarptautinis konkursas dainininkams Lietuvoje organizuojamas pirmąjį kartą, todėl dainavimo profesionalai vienbalsiai tvirtina, kad tai – neeilinis įvykis šalies kultūrai. Muzikai profesionalai, studentai, pedagogai, melomanai turės unikalią galimybę išgirsti dainuojant talentingiausius jaunosios kartos solistus iš viso pasaulio. Daugelis jų jau gali didžiuotis turininga patirtimi žymiuose pasaulio operos teatruose, prestižinėse koncertų salėse, laurais tarptautiniuose konkursuose.

Didelio susidomėjimo iš viso pasaulio dainininkų jau sulaukusiame konkurse savo jėgas išbandys ir talentingi lietuvių dainininkai. Konkurso atrankinį turą sėkmingai įveikė Auksinio scenos kryžiaus laureatė Eglė Šidlauskaitė, kiti gerai Lietuvos publikai pažįstami jaunosios kartos solistai – Lina Dambrauskaitė, Žygimantas Galinis, Karolina Glinskaitė, Juozas Janužas, Ieva Juozapaitytė, Romanas Kudriašovas, Anastasia Lebedyantseva, Kristina Stasė Petrauskas, Modestas Sedlevičius, Rosana Štemanetian.

„Manau, kad šis konkursas yra svarbus visuomenei, kuri myli klasikinį dainavimą – jai tai bus savotiška edukacija. Visi pasaulyje vykstantys konkursai turi tikslą iškelti talentinguosius. Galbūt tarptautiniame kontekste šalia kitų mūsų, lietuvių, jaunieji solistai suspindės. Turime daug talentingų jaunų atlikėjų, kurie čia, atrodo, dainuoja neblogai, bet tarptautiniame kontekste gali suspindėti kaip nepaprastai talentingi ir įdomūs“, – teigė viena konkurso iniciatorių, operos solistė, LMTA profesorė Sigutė Stonytė.

Rugsėjo 16–20 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose vyks I ir II konkurso turai – įėjimas į šias perklausas laisvas. Taip pat konkurso organizatoriai tęsia tiesioginių transliacijų tradiciją – konkurso pirmuosius turus bus galima tiesiogiai stebėti internetu, www.noreika.link. Rugsėjo 22 d. iškilmingas konkurso finalas vyks Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Įspūdingą septynių konkurso finalininkų koncertą su teatro orkestru, diriguojant M. Pitrėnui, tiesiogiai transliuos LRT Kultūros kanalas.

Pagrindiniai tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija. Konkursą organizuoja VšĮ „Natų knygynas“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.