Prie Vytauto paminklo pakurtos krosnies sukamas šakotis – kepant pertraukėlės negalimos. Kol vieni prieina pasišildyti ir pasmalsauti, kiti į krepšius kraunasi jau iškeptus skanumynus. Penktadienį iki pietų oras buvo lietingas, nelepino žvarbus vėjas, bet lankytojų mugė nestokojo.

Kiek tolėliau – palapinė su gurmaniškomis jūrų gėrybėmis. Mažieji violetiniai aštuonkojai, didžiųjų aštuonkojų čiuptuvai, sepijos, krevetės, midijos. Proga paragauti ir artišokų. 100 g visų jūrų gėrybių – 6 eurai.

„Kaunui kaip visada pasiruošėme daug visko. Štai čia mūsų šios dienos paletė. Labai patogu, kad mugė tęsiasi iki 20 val.“, – sakė klaipėdietė Aida, „Bakalėjos gurmanams“ atstovė.

Ne vienam mugės dalyviui sunku praeiti pro papuošalų ir pro sūrių palapines. „Karvių ir ožkų pieno sūriai su įvairiausiais priedais. Fermentiniai su grybo fermentu, be laktozės, be konservantų. Su kmynais ir česnakais, su ožragėmis, česnakais ir bazilikais, su saldžiosiomis paprikomis ir česnakais, su ciberžolėmis, su moliūgų sėklomis, pomidorais, petražolėmis ir mėtomis. Mergaitės ir moterys šiuos labai mėgsta. Medžiotojų sūris. Rikotos sūrelis“, – vardijo prekybininkas.

Mugė – puiki vieta ne tik įsigyti, ko širdis geidžia, bet ir praplėsti žinių akiratį.

Tautodailininkė Laima Paksaitė, kaip ir kiti mugės dalyviai, buvo gerai nusiteikusi. Juo labiau negąsdino pasitaikiusios oro sąlygos.

„Einu kūrybos ir edukacijos keliu“, – sakė moteris. Ji pina juostas, kuria linines deives, žirgelius, laimės angelus.

Palapinėje ji įkurdino gausią savo kolekciją, kurioje – ir nedidukė Eglė žalčių karalienė, šeimos ir židinio deivė Gabija, Saulė, iškilminga, graži Ragana (reginti moteris) ir kt. Šis kelias prasidėjo tada, kai susidomėjo juostų pynimu ir pradėjo galvoti, ką galėtų sukurti dovanų anūkei Kalėdų proga. Taip gimė pirmoji tautodailininkės lininė lėlė. Daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukia žirgeliai.

Apie žirgus, deives, lietuvių tautosaką, sąsajas ir jų atspindžius kitose kultūrose L. Paksaitė galėtų pasakoti valandų valandas.

Vilniaus g. ir Laisvės al.

Penktadienio rytą Laisvės alėjoje nusidrieks 600 amatininkų, ūkininkų, prekybininkų stalų ir palapinių. Mugė vyks ir į Vilniaus gatvėje.

„Į mugę – ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, pasižmonėti, prisiragauti, sužinoti, smagiai praleisti laiką“, – sakė konkursą organizuoti šią mugę laimėjusios įmonės „Sukurta LT“ vadovas Darius Straigis.

Šiemet dėmesys bus sukoncentruotas į tradicinius amatus ir kulinarinį paveldą.

Senųjų amatų puoselėtojai, tautinio paveldo ir tautodailės meistrai įsikurs jiems skirtoje erdvėje arčiau fontano. Ten tris dienas vyks įvairios demonstracijos, edukacijos. Savo veiklą ir darbo specifiką pristatys kalviai, juostų audėjai, pynėjai iš vytelių, juvelyrai ir kt. Dalis amatininkų dirbinių bus ir Vilniaus gatvėje.

„Turime išskirtinių dalykų. Lenkiame senąsias Europos muges. Daugelis jų yra milžiniškos, bet netekusios savo autentiškumo, nes tapo komercinėmis prekių prasme. Lietuvos mugių lankytojai vis dar gali grožėtis ir įsigyti tradicinių gaminių, kuriuos pagamina liaudies meistrai, laikydamiesi tradicijų ir papročių. Mugėse jie net ir rengiasi pagal savo atstovaujamą amatą ir laikotarpį, naudojasi ir senaisiais įrankiais“, – kalbėjo D. Straigis.

Nuo E. Ožeškienės gatvės iki Maironio gatvėje esančio savivaldybės pastato drieksis maisto zona. Joje – ir tautinis kulinarinis paveldas. Atkarpa nuo Maironio gatvės iki Miesto sodo atiduota asociacijai „Meistrų kūrėjų respublika“. Kiti amatininkai – drabužių, aksesuarų, rankų darbo kosmetikos, suvenyrų, interjero puošmenų ir kitokių įdomybių gamintojai, šurmuliuos iki Soboro, jų rasite ir Vilniaus gatvėje.

Mugėje dalyvaus ir visas būrys Latvijos meistrų, jie taip pat pristatys savo tradicinius gaminius ir savo ūkiuose sukurtus patiekalus. Net iš Zakopanės atvyksta sūrių meistrai, tradicinių riestainių kepėjai.

Sodinukų ieškokite ūkio zonoje, kuriai skirta vieta prie A. Mickevičiaus gatvės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Populiariausia – duona

„Nežinau, kas tai lemia, bet populiariausi yra duonos gaminiai. Sekmadienio rytą duonos jau sunkiai begausi – viskas išperkama penktadienį ir šeštadienį“, – perspėjo D. Straigis, paraginęs nepamiršti, kad mugė – vieta, kurioje galima ir būtina derėtis.

Nepraleiskite progos ne tik paganyti akis po pasiūlos margumyną, bet ir išragauti įvairius produktus. „Visi vaišina, noriai dalijasi patarimais, receptais, kas su kuo skaniausia. Pasakoja, kaip gamina, kaip sekasi“, – apie mugės atmosferą kalbėjo D. Straigis.

Niekada neragavote sūrio su įdomesniais priedais ar kumpio, rūkyto pagal specialų receptą? Puiki proga išbandyti. Jei patiks, ir įsigyti.

Kvapams pažadinus skrandį bus galima vietoje suvalgyti šilto maisto. „Veiks šešios tradicinių lietuviškų patiekalų virtuvės, kuriose bus verdama, kepama, troškinama“, – anonsavo pašnekovas.

Į mugę suvažiuoja išradingieji mažieji alaus, giros gamintojai iš visos Lietuvos ir iš toliau. „Parduotuvėse tokių gaminių negautum. Kur daugiau pamatysi tradicinio amato?“ – retoriškai klausė D. Straigis.

Mugės renginių programos dalis – „Lietuvos tradicinė virtuvė“. Mugėje dalyvaujančios maitinimo įstaigos pristatys Lietuvos regionų patiekalus, o lankytojai išrinks patį skaniausią, įdomiausią patiekalą ir labiausiai patikusią virtuvę, balsuodami socialiniuose tinkluose.

Kultūrinė programa

Kokia mugė be muzikos? Penktadienį ir šeštadienį 11–20 val. prie Dramos teatro, Centrinio pašto, S. Daukanto gatvėje, prie fontano, prie „Romuvos“ kino teatro vyks gatvės muzikantų, folkloro ansamblių, muzikos grupių pasirodymai.

Penktadienį 17 val. nugriaudės mugės atidarymo koncertas, kuriame – visiškai skirtingų žanrų muzika. Toną renginiui užduos populiariosios muzikos atlikėja Vytautė Tamutytė, senosios muzikos grupė „Hansanova“ ir rokeriai „Mėnulio fazė“. Primename, kad scena iškils prie Miesto sodo.

Turime išskirtinių dalykų. Lenkiame senąsias Europos muges. Daugelis jų yra milžiniškos, bet netekusios savo autentiškumo.

Šeštadienio rytą pradės vaikų ir jaunimo solistai ir ansambliai. Po pietų scena bus užleista bendruomenių kolektyvams, chorams, vokaliniams ansambliams. Į vakarą – liaudiška muzika atliekama Kauno folkloro ansamblių, o vakarą užbaigs liaudiška vakaronė. Ji įtrauks ir pajudėti nusiteikusius šventės žiūrovus. Norintys bus pamokyti šokių, jau mokantys galės trepsėti su patyrusiais šokėjais. Prie scenos šeštadienį nuo 12 val. vyks burbulų pūtimo akcija. Prisijungti ir pūsti burbulus kviečiami visi mažieji su tėveliais.

Šeštadienį tarp pasirodymų scenoje vyks Tautinio ir kulinarinio paveldo meistrų, kitų mugės dalyvių prisistatymai, drabužių, amatų demonstravimas.

Savanoriška organizacija „Chillin’ street“, burianti jaunimą, organizuojanti jiems veiklas, užsiėmimus, pasirūpins įvairiomis kitomis veiklomis. Jų ieškokite greta Kauno m. savivaldybės, šalia Vytauto paminklo.

„Pas mus atvykęs jaunimas galės pažaisti krepšinį, išmokti taisyklingai lenkti ranką, pasidaryti apyrankę, laikiną tatuiruotę, sukurti palinkėjimą mamai artėjančios Mamos dienos proga, padaužyti bokso kriaušę ar pavažinėti riedlentėmis. Viskas bus nemokamai, o už išbandytas minėtas veiklas skirsim prizus, nes mums nesvarbu, kad jūs nemokate važiuoti riedžiu ar lenkti rankos, mums svarbu, kad jūs įveiksite save ir pabandysite“, – teigė „Chillin’ street“ veiklų koordinatorė Lėja Snapkauskaitė.

Sekmadienis – Vaikų muzikos diena, skirta jaunųjų atlikėjų pasirodymams scenoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paukščių paroda

Vaikams ir ne tik skirta naminių paukščių paroda. Laisvės alėjoje giedos gaidžiai, girgsės žąsys. Čia bus galima pajodinėti poniais.

Mugės metu labdaros organizacijos vykdys lėšų rinkimo akcijas Ukrainai. Dalyvauti ketina net trys pelno nesiekiančios įmonės, ketinančios nustebinti ukrainiečių sukurtais suvenyrais, pažintinėmis veiklomis, tradiciniais patiekalais.

Greta Miesto sodo tarptautinio projekto CreArt 3.0 partnerio Kaune VšĮ „Artkomas“ palapinėje vyks keramikos, ebru, juvelyrikos ir kitų veiklų edukaciniai užsiėmimai, kūrybinio mąstymo ir bendradarbiavimo dirbtuvės „Pasaulį kuriame kartu!“.

Mugėje savo gaminius pristatys ir nemažai senjorų bei jaunimo. Renginys tęsis iki sekmadienio 18 val. „Paskutinės valandos – geriausios derėtis. Šis džemperis įsigytas nusiderėjus mugėje“, – pastebėjo mugės kultūrinės dalies vadovė Ona Peičiūtė.

Tvarkymas ir transportas

Organizatoriai kauniečių ir miesto svečių atsiprašo dėl nepatogumų, nes dėl mugės bus uždarytos dvi Laisvės alėją kertančios gatvės: Maironio ir A. Mickevičiaus gatvė nuo Kęstučio iki K. Donelaičio.

„Prašome automobilius palikti namie ir atvykti viešuoju transportu“, – skatino D. Straigis.

Mugės organizatoriai atkreipia dėmesį, kad sunkiausia su Laisvės alėjos dangos apsauga ir priežiūra. Po renginio paprastai lieka įvairių dėmių, nes šiurkšti danga labai tepli. Bet po renginio grindinys bus atidžiai apžiūrėtas ir kuo greičiausiai profesionaliai išvalytas.

„Neįmanoma pasipriešinti“

Jauna slaugytoja nusižudė kovo viduryje, tačiau viešumon ši žinia iškilo tik praėjus beveik mėnesiui. Tuomet prabilta ir apie neigiamą darbo atmosferą Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje, kuri galėjo tapti viena šio tragiško įvykio priežasčių. Portalas lrt.lt cituoja vieną šios klinikos medikų, kuris tikino, kad apie savižudybės atvejį Kauno klinikų vadovybė darbuotojų neinformavo, o mobingas, patyčios, rezidentų išnaudojimas, seksualinis priekabiavimas Anesteziologijos klinikoje yra kone kasdienybė. „Emocinė situacija darbe yra labai prasta: mobingas, priekabiavimai, įskaitant seksualinius priekabiavimus, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos, bet mes turime tiesiog tai pasilikti sau. Apie tai puikiai žino visas personalas ir vadovai: tiek gydytojų, tiek slaugos. Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti“, – teigiama lrt.lt straipsnyje. Minima, kad viena didžiausių problemų yra darbas laisvu metu. Esą beveik kasdien tenka dirbti papildomas valandas nemokamai. „Oficialus darbo grafikas yra gerokai trumpesnis nei laikas, kurį iš tiesų reikia dirbti. Kone kasdien po darbo tenka dar kelioms valandoms pasilikti darbe. Negali atsisakyti, nes kitaip su tavimi susidoros“, – sakė medikas. „Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių. Kadangi anestezijos slaugytojų darbas yra tiesiogiai susijęs su gydytoju anesteziologu, jie labiausiai patiria hierarchijos pasiskirstymą. Stresas yra kasdienybė, ašaros ir darbo nešimasis namo yra neišvengiamas. Dauguma to nepakelia. Dėl to ir slaugos personalo kaita klinikoje yra didelė“, – nurodė šaltinis.

Nuotaika: „Mobingas, priekabiavimas, įskaitant seksualinį priekabiavimą, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos“, – taip emocinę situaciją apibūdino vienas medikų. / Organizatorių nuotr.

Pradėjo vidinį tyrimą

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė „Kauno dienai“ teigė, kad jokių pranešimų – nei anoniminių, nei neanoniminių, apie galimus smurto ar priekabiavimo atvejus ar kitų nerimą keliančių signalų iš Anesteziologijos klinikos darbuotojų nesulaukta. „Be to, visai neseniai Anesteziologijos klinika buvo vertinta tarptautinių ekspertų, kurie itin teigiamai įvertino klinikos veiklą, tad įtarimų, kad šioje klinikoje būtų problemų dėl darbo atmosferos, iki šiol neturėjome“, – teigė A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pasak jos, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, nuolatinė Kauno klinikų smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija praėjusią savaitę pradėjo vidinį tyrimą, kurio metu įvertins psichosocialinius veiksnius ir atmosferą darbo aplinkoje. Be to, anot A. Aleksandravičiūtės-Šviažienės, šią savaitę Anesteziologijos klinikoje vyks iš anksto suplanuotas psichosocialinių veiksnių vertinimas, kurį, klinikų atstovės teigimu, atliks kompetentingi specialistai. „Tikimės, kad vykstantys tiek vidiniai, tiek išoriniai tyrimai padės atsakyti į visus kylančius klausimus ir prireikus – imtis prevencinių priemonių“, – teigiama komentare.

A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė taip pat nurodė, kad Kauno klinikų administracija nuolat ragina darbuotojus netylėti ir informuoti apie bet kokias netinkamo, neetiško elgesio apraiškas ar galimus psichologinio smurto atvejus darbe. Tam, kaip teigiama, ligoninėje yra įdiegta ne viena priemonė: internetinė anoniminių pranešimų sistema, galimybė tiesiogiai kreiptis į nuolatinę smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją (kurioje yra ir Rezidentų tarybos, ir Jaunųjų gydytojų asociacijos, ir profesinių sąjungų atstovų), Direktorių kavos klubą (kurio metu darbuotojai turi galimybę neformaliai pabendrauti su bet kuriuo administracijos atstovu prie puodelio kavos ir išsakyti savo lūkesčius). Tvirtino, kad visuomet taikomos pranešusių darbuotojų apsaugos priemonės, kaip konfidencialumas ir kt.

Nors buvo priimtas įstatymas, ribojantis gydymo įstaigų vadovų kadencijas, dar gajus ligoninių kunigaikštukų fenomenas, kai į savo pavaldinius žiūrima kaip į asmeninius baudžiauninkus ar suguloves.

A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė pridūrė, kad Kauno klinikos palaiko įvairias iniciatyvas, skirtas darbuotojų psichosocialinei gerovei užtikrinti, nuolat primena apie psichologinės pagalbos galimybes.

Po Kauno klinikų slaugytojos savižudybės prokuratūra atlieka tyrimą. „Informuojame, kad šiuo metu tikslinamos aplinkybės, renkami ir analizuojami duomenys. Siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, šiuo metu daugiau informacijos suteikti negalime“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė.

Sistemos problema

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė mobingą įvardijo kaip vieną prie savižudybės galinčių privesti priežasčių ir apgailestavo, kad jis Lietuvoje vis dar yra sistemos problema, vienaip ar kitaip pasireiškianti įvairiose gydymo įstaigose.

A. Gerliakienės teigimu, po Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės savižudybės prieš trejus metus, apie mobingą gydymo įstaigose imta kalbėti plačiau. Atliktas žurnalistinis tyrimas „Pažemintųjų palata“, kurį ir dabar galima pasižiūrėti jutube, ir kt. Jaunųjų gydytojų asociacija medikų bendruomenę ėmė aktyviai kviesti kreiptis psichologinės pagalbos. Tais metais buvo atnaujintas ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl psichoemocinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo 2020–2022 m. veiksmų plano“. Vėliau, 2022 m., papildytas Darbo kodekso skyrius, skirtas mobingui.

„Turime pakankamai galiojančių teisės aktų, kurie galėtų apginti drabuotoją, tačiau kodėl tai neveikia taip sklandžiai, kaip norėtume? Kaip sprendžiamos konfliktinės ar su tragiškais darbuotojų pasitraukimo iš gyvenimo įvykiais susijusios situacijos, priklauso nuo padalinių vadovų ar gydymo įstaigos administracijos požiūrio į savo personalą, empatijos ir kompetencijų suvaldant situaciją. Stebina tendencija nutylėti tokius atvejus. Ypač glumina tai, kad tyli gydymo įstaigų administracija, tyli artimiausi kolegos, kurie matė, kaip buvo ujamas darbuotojas“, – tendenciją įvardijo A. Gerliakienė.

Vis dėlto ji akcentavo, kad dažnas smurtą patiriantis darbuotojas nemoka tinkamai reaguoti, neatsispiria provokacijoms, emocingai, kartais agresyviai ginasi, todėl jį lengva apkaltinti neadekvatumu, ir mobingas tarsi tampa pateisinamas, todėl tęsiamas toliau.

„Psichologai pabrėžia, kad toksiškuose santykiuose pusė atsakomybės tenka ir smurtą patiriančiam asmeniui, šiuo atveju – ujamam darbuotojui. Mokydamasis ryžtingai atstovauti savo poreikiams, išmanantis darbo teisę darbuotojas galbūt visai nepatirs mobingo ar bent jau nesusidurs su sunkiais padariniais, ras lengvesnę išeitį, nei pasitraukti iš gyvenimo“, – teigė LMS pirmininkė.

Ji atkreipė dėmesį į kitą priežastį, medikus, kitus sveikatos sistemos darbuotojus vedančią link emocinio perdegimo, išsekimo ribos: „Sveikatos darbuotojams būdingas polinkis aukotis ir rūpinimasis ligoniais dažnai pakenkia patiems medikams, jie pamiršta pasirūpinti savo fizine, emocine ir socialine gerove, tarsi laukia, kad kažkas kitas už juos tai padarys. Kartais darbuotojai pasiduoda iliuzijoms apie menamą prestižą dirbti vienoje ir kitoje įstaigoje. Verta pagalvoti, kokia to „prestižo“ kaina. Ką galima šiame požiūryje pakeisti? Pervertinti savo darbo ir poilsio režimą, psichologinę higieną, teisines kompetencijas, savo gebėjimą brėžti ribas ir komunikuoti. Visi išvardyti dalykai yra įvaldomi ir gali apsaugoti nuo tragiškų padarinių.“

Auristida Gerliakienė / Organizatorių nuotr.

Kas padėtų išvengti?

A. Gerliakienės žodžiais, darbuotojo interesų atstovavimas yra profesinių sąjungų kompetencija. Ji kvietė medikus stoti į tokias profesines sąjungas, kurios iš tiesų rūpinasi darbuotojais, o ne SAM ar darbdavio interesais, arba patiems burti naujas.

„Kalbant apie įstaigų gebėjimą tvarkytis su mobingu, reikia neformaliai ir principingai laikytis jau veikiančių teisės aktų. Smurto apraiškų toleravimas darbo aplinkoje iš tiesų yra administracijos silpnumo ir nekompetencijos įrodymas. Kai psichologiškai smurtaujant darbuotojai verčiami atlikti papildomus darbus, tai tik parodo, kad įstaigoje stringa darbo organizavimas, trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, skaidrumo. Ar tikrai verta dirbti tokioje įstaigoje, kai medikų trūksta?“ – retoriškai klausė LMS vadovaujanti gydytoja.

Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad mobingo ir kitokių prichologinio smurto formų išgyvendinti nepadeda VDI ir SAM pozicija.

„Ydinga ir kito požiūrio reikalaujanti situacija yra, kai VDI arba SAM, į kurias vis dažniau kreipiasi smurtą patyrę medikai, savo išvadose neretai siunčia darbuotoją pas darbdavį, kuris arba pats yra smurtautojas, arba palaiko smurtaujančius padalinių vadovus. Tokie atvejai yra gana dažni, todėl darbuotojai, nesulaukę pagalbos, pasijunta bejėgiai, susitaiko su esama situacija, arba pasitraukia iš gyvenimo. Nors buvo priimtas įstatymas, ribojantis gydymo įstaigų vadovų kadencijas, dar gajus ligoninių kunigaikštukų fenomenas, kai į savo pavaldinius žiūrima kaip į asmeninius baudžiauninkus ar suguloves“, – pastebėjo LMS pirmininkė.

„Lietuvoje yra gerų sėkmės pavyzdžių, yra įmonių, kuriose situacija pasikeitė iš esmės įvedus kolegialų valdymą ir nepriklausomų narių dalyvavimą. Kolegialūs organai koordinuoja vadovų veiklą, iškelia tikslų, juos skiria ir atleidžia, nustato atlygį. Įstaigos vadovui lieka vykdomosios funkcijos, užtikrinančios efektyvią įstaigos veiklą. Įvedus tokių pakeitimų Nacionaliniame sveikatos susitarime, smurtas būtų valdomas skaidriau ir efektyviau“, – įsitikinusi A. Gerliakienė.

Pasak jos, taip būtų išvengiama bent dalies sveikatos sistemos darbuotojų savižudybių.

Psichologinė pagalba telefonu

Kilus psichologinių problemų, savižudiškų minčių, psichologinė pagalba telefonu teikiama:

Jaunimo linija – 8 800 28 888 I–VII, visą parą;

Vilties linija – 116 123, I–VII visą parą;

Krizių įveikimo centras – 8 640 51 555, I–V 16–20 val., VI 12–16 val.

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami.

Scenos karalienė

Teatras nuo ryto buvo pilnas jos kolegų ir talento gerbėjų. Jie dalijosi prisiminimais, reiškė užuojautą primadonos artimiesiems.

„Kaip sunku tokią dieną“, – atsiduso solistės dukra aktorė Aurelija Tamulytė. „Tai buvo žmogus angelas. Be proto paprasta, be proto šiltas kuklus žmogus. Nežinau kuklesnio žmogaus“, – pasakojo apie tai, kokia mama buvo kasdieniniame gyvenime.

Didžiulis kontrastas su tuo, kokia D. Dirginčiūtė-Tamulienė būdavo teatre. „Scenoje ji būdavo karalienė. Šiai dienai Lietuvoje nežinau nieko panašaus. Tokio aristokratizmo, kaip mokėdavo transformuotis. Tai prigimtinė charizma, sielos aristoratija“, – apibūdino dukra.

A. Tamulytė vardijo, kad iš mamos paveldėjo užsispyrimą, perėmė jos pagarbą teatrui, atsidavimą profesijai. „Ji kiekvieną mano spektaklį stebėdavo iš jaudulio šlapiais delnais. Ką patardavo? Būdavo tik vienas prašymas: susikaupti, netarškėti scenoje, neišsibarstyti, gylio, gylio, santykis su žiūrovu“, – kalbėjo aktorė, nuo vaikystės daug laiko leisdavusi teatre. Mama vesdavosi į repeticijas. Visur kartu.

Atsidavusi teatrui

Teatro direktorius Benjaminas Želvys atkreipė dėmesį, kad „Danutę visi vadino primadona, bet šis žodis neatspindi visos jos elegancijos, žavesio, asmenybės, charakterio, talento“. „Ji buvo tikra operetės žvaigždė. Tiesiog karaliavo scenoje. Vargu bau, ar kažkas galėjo jai prilygti. Ji tiesiog įsiveržė į teatro repertuarą. Vaidino ir operose, ir miuzikluose. Bet operetėje absoliučiai atsiskleidė. Balso faktūra, elgesys scenoje – ji buvo žvaigždė. Primadona. Ją lydėjo kolegų ir žiūrovų pagarba“, – sakė B. Želvys.

Teatro vadovas pasidalijo, kad iš D. Dirginčiūtės-Tamulytės ir jos kartos labai daug ko mokėsi. „Atėję po akademijų, konservatorijų nemokėjome laikyti pirštinių, nemokėjome atsisėsti su fraku. Mūsų to niekas nemokė. Mokyti ėmėsi jos karta. Jie su mumis dalijosi sceninėmis paslaptimis, kurias mes dabar perduodame jaunajai kartai. Kai tokie žmonės išeina – didelis graudulys“, – neslėpė B. Želvys.

Nepaisant užburiančios savo charizmos ir talento D. Dirginčiūtė-Tamulytė dar ir daug dirbdavo. „Buvo labai darbšti. Naujas spektaklis, naujos repeticijos, o ji jau  pasiruošusi, muzikinę medžiagą žino. Visa buvo atsidavusi teatrui. Tai nebuvo darbas, tai buvo tarnystė. Tarnavo žiūrovui, menui, muzikai“, – teigė teatro vadovas.

Jis minėjo, kad yra subrandinta idėja, kaip įprasminti primadonos atminimą. Tačiau kol kas dar nenorėjo atskleisti planų.

Įspūdingi vaidmenys

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre D. Dirginčiūtė dirbo 1966–2008 metais, sukūrė daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų operetėse, operose bei miuzikluose. Jai ne kartą atiteko pagrindiniai ir sudėtingi vaidmenys.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Už kūrybinę veiklą ir sukurtus vaidmenis Danutė 1980, 1985, 1986, 1990 m. pagerbta Lietuvos kultūros ministerijos ir Kauno miesto garbės raštais.

2007 m. D. Dirginčiūtei-Tamulienei suteiktas tais pačiais metais įsteigtas Kauno valstybinio muzikinio teatro apdovanojimas – auksinis Garbės ženklas; 2007 m. ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už antro plano moters vaidmenį – Kunigaikštienę Kudenštain I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

2009 m. D. Dirginčiūtei įteiktas LDK Gedimino ordino medalis, o 2012 m. – Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. D. Dirginčiūtei įteiktas Kauno teatralų apdovanojimas Padėkos „Fortūna“.

„Negi sėdėsi namie?“ – geros nuotaikos nestokojo Šilainių „Santarvės“ parke sutikta senjora Aldona. Moteris pasakojo, kad jau apėjo pora ratų aplink parką, ir treniruoklius patikrino, todėl užsitarnavo kelias minutes poilsio ant suolelio. Ilgai nesėdės. Netrukus vėl patrauks savo pasirinkta trasa.

Kalniečių parkas iš pradžių buvo ganėtinai tuščias, tačiau išlindusi saulė greitai priviliojo lankytojų, kurie liko ir apsiniaukus. 

Laisvės alėjoje žmonių taip pat netrūko. Jaunos šeimos su kūdikiais vežimėliuose, augintiniais vedini pavieniai praeiviai ar kompanijos, į darbus ar su reikalais, o kai kurie – ir švęsti skubantys žmonės. Vienur gėlėmis nešina išsipuošusi pora neria į kavinę, kitur ant suolelio klega moterų būrelis. „Kur traukiam?“ – sprendė linksmai nusiteikęs kolektyvas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Pagrindinė Kauno promenada šiandien viliojo ir vietinius, ir atvykėlius. „Nė dienos be sūpynių. Negalime praeiti“, – tikino čia pat Kęstučio g. gyvenanti Vytautė, kol jos dukra suposi Miesto sode vaikams įrengtoje pramogų zonoje.

Čia jų pradinė stotelė, vėliau abi patrauks Santakos link. Ten vėl sūpynių pertraukėlė, o po to jau priklausys nuo nuotaikos ir likusių energijos atsargų.

„O, pačiu laiku“, – apsidžiaugė dvi merginos, kurios užtaikė ant reklaminės bandelių akcijos. Įpakuoti skanėstai buvo dalijami atsitiktiniams praeiviams. Išsilukštenusios ir ėmusios ragauti jos spėliojo, ar bandelę gaus ir besiartinantis maisto kurjeris. Ne, jis liko be nieko. Tiksliau tik su tuo, kas buvo didžiulėje jo kuprinėje.

Sutikome kelias ekskursijų grupes. Kol vieni turistai atidžiai klausė gidų, kitiems įdomesni atrodė savi pastebėjimai.

Negi sėdėsi namie?

Ne visi jautė šeštadienio vėsą. Su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis per Laisvės alėją prasiėjęs vaikinas vieniems sukėlė šiurpą – iki viršaus užsisegė striukes, kiti nekreipė dėmesio, treti net ėmė filmuoti. „Tu tik pažiūrėk! Matai?“ – pakeitė temą moteris, su kažkuo besišnekučiavusi vaizdo skambučiu, ir pasiūliusi netikėtų vaizdų iš to, kas vyko aplinkui.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Daug dėmesio sulaukė prabudęs Laisvės alėjos fontanas ir buvusio „Merkurijaus“ teritorijoje stoviniavęs, atrodo, dangų rėmęs kranas. „Beveik kasdien praeinu, bet niekad nebuvau įsižiūrėjusi, kas čia už tvoros vyksta“, – sūnaus smalsumui pasidavė viena kaunietė.

Kauno klinikų atstovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad skundų dėl darbo sąlygų nėra gauta. Atvirkščiai – sakė, kad klinikos atmosfera vertinama gerai.

Portalas lrt.lt cituoja vieną Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos medikų, kuris tikino, kad klinikoje mobingas, patyčios, rezidentų išnaudojimas, seksualinis priekabiavimas – kone kasdienybė.

„Emocinė situacija darbe yra labai prasta: mobingas, priekabiavimai, įskaitant seksualinius priekabiavimus, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos, bet mes turime tiesiog tai pasilikti sau. Apie tai puikiai žino visas personalas ir vadovai: tiek gydytojų, tiek slaugos. Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti“, – teigiama lrt.lt straipsnyje.

E. Ovčarenko/BNS, freepik.com nuotr.

Minima, kad viena iš didžiausių problemų yra darbas laisvu metu. „Praktiškai kasdien tenka dirbti papildomas valandas dykai, be jokio užmokesčio. Oficialus darbo grafikas yra gerokai trumpesnis nei laikas, kurį iš tiesų reikia dirbti. Kone kasdien po darbo tenka dar kelioms valandoms pasilikti darbe. Ir negali to atsisakyti, nes kitaip su tavimi susidoros“, – pasakojo medikas.

„Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių. Kadangi anestezijos slaugytojų darbas yra tiesiogiai dirbamas su gydytoju anesteziologu, jie patiria hierarchijos pasiskirstymą labiausiai. Stresas yra kasdienybė, ašaros ir darbo nešimasis namo yra neišvengiamas. Dauguma to nepakelia. Dėl to ir slaugos personalo kaita klinikoje yra didelė“, – nurodė šaltinis.

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad jokių pranešimų – nei anoniminių, nei neanoniminių, apie galimai taikyto smurto ar priekabiavimo atvejus ar kitų neraminančių signalų iš Anesteziologijos klinikos darbuotojų nėra sulaukta.

„Be to, visai neseniai Anesteziologijos klinika buvo vertinta tarptautinių ekspertų, kurie itin teigiamai įvertino klinikos veiklą, tad įtarimų, kad šioje klinikoje būtų problemų su darbo atmosfera, iki šiol neturėjome“, – teigė A.  Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pasak jos, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, nuolatinė Kauno klinikų smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija šios savaitės pradžioje pradėjo vidinį tyrimą, kurio metu įvertins psichosocialinius veiksnius ir atmosferą darbo aplinkoje.

Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti.

„Be to, kitą savaitę klinikoje vyks suplanuotas psichosocialinių veiksnių vertinimas, kurį atliks kompetentingi specialistai. Tikimės, kad vykstantys tiek vidiniai, tiek ir išoriniai tyrimai padės atsakyti į visus kylančius klausimus, ir esant reikalui – imtis prevencinių priemonių“, – teigiama komentare.

A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė taip pat nurodė, kad Kauno klinikų administracija nuolat ragina darbuotojus netylėti ir informuoti apie bet kokias netinkamo, neetiško elgesio apraiškas ar galimus psichologinio smurto atvejus darbe. Tam ligoninėje yra įdiegta ne viena priemonė: internetinė anoniminių pranešimų sistema, galimybė tiesiogiai kreiptis į nuolatinę smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją (kurioje yra ir Rezidentų tarybos, ir Jaunųjų gydytojų asociacijos, ir profesinių sąjungų atstovai), Direktorių kavos klubą (kurio metu darbuotojai turi galimybę neformaliai pabendrauti su bet kuriuo administracijos atstovu prie kavos puodelio ir išsakyti savo lūkesčius).

Tvirtino, kad visuomet taikomi pranešusių darbuotojų konfidencialumas ir apsaugos priemonės.

„Kauno klinikos taip pat palaiko įvairias iniciatyvas, skirtas užtikrinti darbuotojų psichosocialinę gerovę, organizuoja atviro tipo paskaitas, grupinius užsiėmimus, supervizijas, nuolat primena apie psichologinės pagalbos galimybes“, – A.  Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė apie kovo 12 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti daugiau nieko nekomentavo.

„Informuojame, kad šiuo metu tikslinamos aplinkybės, renkami ir analizuojami duomenys. Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, šiuo metu daugiau informacijos suteikti negalime“, – nurodė V. Mažonė.

Primename, kad jauna Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugytoja, kaip įtariama, nusižudė prieš mėnesį – kovo 12 d. Tačiau viešumon ši žinia iškilo tik praėjusį penktadienį – balandžio 5 d. Lrt.lt šaltiniai tikino, kad apie savižudybės atvejį Kauno klinikų vadovybė darbuotojų neinformavo.

Lemtingas tyrimas

„Visą laiką buvau gana sveika. Gerai jaučiausi, o profilaktinių tyrimų rezultatai tai patvirtindavo“, – sakė kaunietė A. Proscevičienė.

Pernai gydytoja labai tvarkingai kreipėsi eilinių profilaktinių tyrimų. Jai buvo atliktas slapto kraujavimo testas, bendras kraujo tyrimas, plaučių nuotrauka, mamografija. Buvo užrašyta ir echoskopijai, nes prieš 22 metus jai buvo pašalintas mazgelis iš skydliaukės. Nuo to laiko periodiškai eidavo skydliaukės hormonų tyrimų. Jie būdavo geri, bet šįkart nuspręsta skydliaukę ištirti echoskopu – toks tyrimas jai buvo atliktas jau senokai. „Gydytoja sakė, kad gerai būtų ir visa kita pasižiūrėti“, – kalbėjo medikė. Taip jai buvo atlikta lemtinga pilvo organų echoskopija.

„Esu dėkinga echoskopiją atlikusiam gydytojui radiologui Gintarui Kuprioniui, kad jis labai profesionaliai ir atidžiai pasižiūrėjo. Pati nieko blogo nejaučiau. Jaučiausi labai gerai, o ką rado, tą rado“, – be didelių emocijų teigė A. Proscevičienė ir perėjo prie svarbiausios dalies.

„Nepatinka, ką matau“

„Gydytojas, matydamas vaizdą ekrane, pasiteiravo, ar nesu sirgusi pankreatitu. Sakau, ne. Kuo skundžiatės? Niekuo. Vis tiek, gal kažką jaučiate? Nieko blogo nejaučiu. Sako, bet man nepatinka, ką matau. Išsiplėtęs kasos latakas. Nusiuntė pasikonsultuoti su gastroenterologu“, – eigą nusakė kaunietė.

Kad būtų trumpesnė eilė, ji nusprendė nieko nelaukdama registruotis mokamam magnetinio rezonanso tyrimui. „Po penkių dienų atsakymas buvo toks pats – išsiplėtęs visame ilgyje kasos latakas. Guodė tik tai, kad daugiau kitų pakitimų nerasta“, – komentavo pašnekovė.

Esame ypatingo sunkumo pacientai, bet palikti užribyje. Prašome, kad sąlygos mums būtų prilygintos žmonių, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu.

Pritaikius visišką narkozę, gastroenterologas atliko kasos latakų tyrimą, paėmė biopsiją. „Ji nerodė vėžinių pakitimų, viskas atrodė gerai, bet buvau nusiųsta pas chirurgą. Jis pasakė, kad yra du keliai. Laukti suvėžėjimo, bet jis reikštų, kad tuomet padėti jau bus nebeįmanoma. Žinojau, kad nusprendusi laukti vos per mėnesį galiu būti priversta su visais atsisveikinti ir keliauti į anapilį. Su kasa yra žaibiškas greitis. Antras kelias – šalinti kasą nieko nelaukiant“, – vardijo A. Proscevičienė.

Ji abejonių neturėjo – šalinti. „Visas gyvenimas prieš akis prabėgo? Niekas neprabėgo. Esu realistė. Stoviu abiem kojomis ant žemės. Žinojau, kad tai labai sudėtinga operacija. Galiu ir neatsikelti. Tačiau nebuvo kitos išeities. Operuotis nuėjau, taip sakant, sveika. Iš Chirurgijos skyriaus išėjau stebuklingai – po 6 parų. Operacija labai sėkminga ir greita – truko tik 6 valandas, kai neretai tokio tipo operacija trunka ir 10 valandų. Gydytojai sakė, kad atėjau su angelu ant peties“, – ne visiems taip sėkmingai pasiseka aptikti pakitimų, kai dar galima padėti, paaiškino A. Proscevičienė.

Sudėtinga situacija

Operacija buvo sudėtinga, tačiau ne mažiau sudėtingas yra gyvenimas be kasos. Palyginti neseniai iš viso buvo nesuvokiama, kad žmogus galėtų išgyventi be šio organo.

„Virškinimo fermentus tenka gerti kiekvieną kartą prieš valgį. Taip pat leistis insuliną. Kompensuojamas tik insulinas. Tiems, kuriems yra pašalinta kasa, nekompensuojami nei fermentai, nei insulino jutikliai ar pompa. Viskas iš savo kišenės. Esame ypatingo sunkumo pacientai, bet palikti užribyje. Prašome, kad sąlygos mums būtų prilygintos žmonių, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu. Jiems kompensuojama ir insulino pompa, jutikliai“, – palygino A. Proscevičienė.

Glikemijos (cukraus kiekio kraujyje – red. past.) kontrolei ir valdymui itin naudinga insulino pompa kainuoja 4,4 tūkst. eurų. Be to, jos išlaikymas ir priežiūra kas mėnesį atsieina po 440 eurų. Šių pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms kompensuojamų priemonių A. Proscevičienė nenaudoja – jas jai reikėtų pirkti iš savo kišenės. „Per brangu“, – sako gydytoja, įžvelgianti pacientų grupės, kuriai pati priklauso, diskriminaciją. Atsisakiusi minties pirkti brangias priemones, kurias pasitelkus gyvenimas būtų lengvesnis (insulino pompa automatiškai nustato insulino kiekį ir, jei reikia, suleidžia insulino), moteris neišvengė papildomų išlaidų. Kas mėnesį už nekompensuojamus, tačiau jai gyvybiškai svarbius virškinimo fermentus ir keičiamus insulino jutiklius ji sumoka apie 250–300 eurų.

Neturint pakankamai lėšų pirktis kreono – virškinimo fermento – organizmas netenka skysčių, mineralų, baltymų. Laiku nesureguliavus cukraus kiekio kraujyje, tokiems pacientams kaip ji gali tekti atsisveikinti su gyvenimu.

„Glikemija neturintiems kasos kartais, atrodytų, nei iš šio, nei iš to labai stipriai užkyla arba nukrinta. Ypač pavojinga, kai stipriai nukrinta. Man taip ne kartą yra buvę naktį. Gali taip ir likti miegoti amžinai. Koma, ir viso gero“, – konstatavo medikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tokių pacientų būklė yra žymiai sunkesnė nei tiesiog žmonių, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, tačiau didesnė pagalba teikiama būtent pastariesiems.

„Mūsų yra žymiai sunkesnė būklė. Tai aišku ir chirurgui, ir gastroenterologui, ir endokrinologui. Neaišku tik Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Endokrinologei buvo pasiūlyta kreiptis į Sunkių ligų sąrašo padalinį. Sunkių ligų sąraše nėra kasos pašalinimo. Ten yra įgimtos patologijos, bet ne organo pašalinimas“, – dėstė pašnekovė.

Būtina organizacija

„Tokių pacientų kaip aš yra nedaug. Docentas Tomas Vanagas per metus Kaune tokių operacijų atlieka vieną ar kelias. Santaros klinikose – panašiai“, – skaičiavo medikė.

Ji ir dar vienas pacientas kreipėsi dėl esamos situacijos į SAM, Seimą, Valstybinę ligonių kasą. Iš šių raštų kol kas – jokios naudos.

SAM A. Proscevičienei atsakė, kad pacientams, kuriems hipoinsulinemija (atvejai, kai organizmas visiškai negamina insulino – red. past.) išsivysčiusi po procedūros arba kuriems pašalinta kasa, virškinimo fermentai ir nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, sudaryta iš keičiamųjų jutiklių ir siųstuvų, nekompensuojama, ir tiek.

Nurodyta, kad dėl šių priemonių kompensavimo svarstoma gavus paraišką. Jų nėra gauta, todėl net ir nesvarstoma galimybė dėl minėtų priemonių kompensavimo.

Paraišką gali pateikti vaisto registruotojas ar jo atstovas, medicinos pagalbos priemonės gamintojas ar jo atstovas, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaisto didmeninio platinimo licencijos turėtojas, gydytojų profesinė draugija, pacientų organizacija arba keli minėti juridiniai asmenys.

Numeta išgelbėtą žmogų

„Kol kas dirbu. Pacientai manęs laukia. Perkuosi jutiklius. Pagal programėlę reguliuoju. Pacientai žino apie operaciją, mano būklę. Geranoriškai į tai žiūri. Tačiau gyvenimo kokybė – akivaizdžiai pablogėjusi“, – neslėpė moteris.

Jutiklis sujungtas su programėle telefone. Kritiniu atveju suveikia aliarmo signalas telefone. „Tačiau giliai įmigus… Gerai, kad šalia miega vyras, jis išgirs. O ką daryti tiems, kurie gyvena vieni arba nesinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis? Taip ir nukeliauja žmonės valso žingsniu anapilin“, – A. Proscevičienė stebėjosi, kad po sudėtingų ir valstybei brangiai kainuojančių operacijų tokie žmonės paliekami likimo valiai.

Anot jos, medicinos ir gydytojų lygis – labai aukštas. „Kaip puikiai atlikta operacija! O ką gali funkcionieriai? Nusispjauna, numeta išgelbėtą žmogų. Kitiems kompensuojamos ir funkcinės lovos, sauskelnės, patys brangiausi vaistai, galūnių protezai. O žmonėms, kuriems pašalinta kasa, nekompensuojami net gyvybiškai svarbūs dalykai. Kovoju ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų toje pačioje situacijoje esančių žmonių“, – pabrėžė pašnekovė.

Paradoksas – po kasos pašalinimo Lietuvoje kompensuojamas insulinas, bet virškinimo fermentai ir priemonės glikemijos kontrolei ir valdymui – ne.

SAM kreipėsi į draugiją

SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis patvirtino, kad asmenims, kuriems dėl kokių nors priežasčių pašalinta kasa, kompensuojamas tik insulinas, o nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema nekompensuojama.

Pasiteiravus, ar SAM planuoja keisti tvarką ir šiuos asmenis įtraukti į sąrašą, kuriems kompensuojamos insulino kiekio stebėjimo ir reguliavimo priemonės, J. Gališanskis raštu atsakė: „Dėl šios situacijos SAM yra gavusi kelis pacientų skundus ir mano, kad problema yra aktuali. SAM kreipėsi į endokrinologų draugiją su prašymu pateikti papildomos informacijos. Gavus draugijos atsakymą, bus sprendžiama, ar klausimo svarstymą nukreipti Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai, ar problema gali būti sprendžiama kitais būdais.“

Jis teigė, kad vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) į kompensavimo sąrašus įrašomi vadovaujantis Vaistinių preparatų ir MPP įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu.

„Siekdami, kad į kompensavimo sąrašus būtų įtraukti nauji vaistai ar MPP, vaisto registruotojas (ar jo atstovas), MPP gamintojas (ar jo atstovas), asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistų didmeninio platinimo licencijos turėtojas, gydytojų profesinė draugija, pacientų organizacija arba keli pirmiau išvardyti juridiniai asmenys gali teikti paraiškas dėl vaisto ar MPP įrašymo į kompensavimo sąrašus, – teigiama SAM atstovo atsiųstame atsakyme. – Gautas paraiškas vertina ir dėl kompensavimo tikslingumo sprendžia SAM Vaistinių preparatų ir MPP kompensavimo komisija, atsižvelgdama į vaistų terapinę, farmakoekonominę vertę, MPP funkcinę vertę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybes. Šiuo metu nepateikta paraiškų dėl vaistų ar MPP, skiriamų pacientams, sergantiems hipoinsulinemija, išsivysčiusia po procedūros, ar pacientams, kuriems pašalinta kasa, įrašymo į kompensavimo sąrašus.“

Tomas Vanagas / Asmeninio archyvo nuotr.

Doc. Tomas Vanagas

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas

Yra klinikinių situacijų, kai reikia pašalinti ne tik dalį kasos, bet ją visą. Šalinant visą kasą šalinama ne tik ji, bet ir dvylikapirštė žarna, dalis tulžies latakų ir tulžies pūslė. Ši išplėstinė kasos pašalinimo operacija yra viena sudėtingiausių pilvo chirurgijoje. Ne tik techniniu požiūriu, bet ir paciento gydymo, gyvenimo po operacijos prasme.

Dvi pagrindinės kasos funkcijos – endokrininė ir egzokrininė. Endokrininė – kasa gamina insuliną, kuris perneša gliukozę per ląstelės membraną į ląstelės vidų, – maitina ląsteles. Egzokrininė funkcija – virškinamoji. Kasa yra organas, gaminantis kasos sultis su virškinimo fermentais, kurie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius. Maistui suvirškinti ir įsisavinti būtini virškinimo fermentai.

Po visos kasos pašalinimo operacijų būtina naudoti ir insuliną, ir virškinimo fermentus. Fermentai vartojami valgio metu. Juos gali prireikti vartoti net ir po dalies kasos pašalinimo. 45 proc. pacientų po kasos galvos pašalinimo operacijų taip pat turi egzokrininės funkcijos nepakankamumą.

Paradoksas – po kasos pašalinimo Lietuvoje kompensuojamas insulinas, bet virškinimo fermentai ir priemonės glikemijos kontrolei ir valdymui – ne.

Mūsų centre per metus atliekamos 1–3 visos kasos pašalinimo operacijos. Šie pacientai atsiduria tokioje padėtyje, kad jiems būtina ir insulino terapija, ir nuolat vartoti virškinimo fermentus. Tai nemažos finansinės išlaidos. Kartais įsivaizduojama, kad fermentai yra tik pagalbinė priemonė gausiau pavalgius, tačiau po kasos operacijų tai yra gydomoji priemonė, be kurios maistas apskritai nebus suvirškintas ir pasisavintas.

„Pas mus dažnai kelia įvairias idėjas, kaip sumažinti automobilių srautus gatvėse ir tuo pačiu paskatinti daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu. Tačiau kažkodėl viskas daroma atvirkščiai. Savaitgaliais miesto viešojo transporto srautas ne tik kad stipriai išretėja, bet ir daugelyje maršrutų jis dar ir pervežamų žmonių kiekiu stipriai sumažėja. Daugeliu atvejų tai pasiteisina, tačiau yra maršrutų, kuriuose mažatalpiai autobusai yra tarsi pasityčiojimas iš keleivių, kaip kad 54 ir 57 maršrutų autobusai“, – dėstė skaitytojas.

Skaitytojo nuotr.

„Tai arteriniai miesto viešojo transporto maršrutai ir juose beveik visada savaitgaliais būna daug keleivių, – tęsė kaunietis. – Labai panašu, kad žmonės, kurie sudėlioja tokius autobusus į šiuos maršrutus savaitgaliais, prastai išmano tų maršrutų specifiką. Štai pateikiu kaip atrodo vaizdas iš šiandien rytinio autobuso, kuris vyko 54 maršrutu. Keleiviai vyko nuo Šilainių poliklinikos iki „Urmo“ miestelio tarsi silkių statinėje. Būtų gražu, kad „Kauno autobusų“ specialistai pasistengtų atsižvelgti į susidarančias nūdienos sąlygas ir priimtų tinkamas korekcijas savo maršrutų planuotėse“.

„Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė portalui kauno.diena.lt pakomentavo, kad situacija keičiama.

„„Kauno autobusai“ – vežėjas, teikiantis viešojo transporto paslaugas Kauno mieste bei rajone. Atsižvelgiant į keleivių srautus bei pageidavimus, Kauno miesto savivaldybė rengia ir koreguoja maršrutų tvarkaraščius ir skiria transporto tipą (pvz., didelės arba mažos talpos autobusus)“, – teigė G. Makūnaitė.

Šiuo metu yra rengiami 54-ojo maršruto tvarkaraščio pakeitimai, kurie įsigalios dar balandžio  mėnesį – autobusai šiuo maršrutu važiuos dažniau.

Anot jos, pagrindinė priežastis, lemianti, tai, kad poilsio dienomis maršrutus aptarnauja mažos talpos autobusai – per poilsio dieną šie maršrutai perveža dvigubai mažiau keleivių nei darbo dieną. Dėl to, kaip aiškino, šeštadienį ir sekmadienį 54-ojo autobusų maršrutą ir sekmadienį 57-ojo autobusų maršrutą aptarnauja mažieji autobusai.

„Norime patikinti, kad į keleivių poreikius ir nusiskundimus Kauno miesto savivaldybė atsižvelgia, todėl maršrutų tvarkaraščiai periodiškai koreguojami, siekiant gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę tam, kad viešasis transportas taptų pirmuoju keliaujančiųjų pasirinkimu. Informuojame, kad šiuo metu yra rengiami 54-ojo maršruto tvarkaraščio pakeitimai, kurie įsigalios dar balandžio  mėnesį – autobusai šiuo maršrutu važiuos dažniau“, – gerų žinių turėjo atstovė.

Trečiadienio pavakarę ši kraupi sukaktis paminėta susirenkant Vilijampolėje, Linkuvos g., ties buvusiais Kauno gero vartais.

„1944 metų kovo 27 dieną gete atsitiko baisiausias įvykis per visą laiką. Kai mieste dirbančios brigados išėjo, <...> geto gatvėmis pravažiavo automobiliai ir per garsiakalbius buvo paskelbta, kad kiekvienas, išėjęs iš namų, bus sušaudytas vietoje. Paskui prasidėjo klaiki akcija: atiminėjo vaikus. <...> Vaikus traukė iš lovų pusnuogius. Juos taip šiurkščiai svaidė į sunkvežimius, kad daugelį sunkiai sužalojo. Širdį vėrė nuo jų klyksmo, vyresnieji bandė bėgti. Žodžiais nenusakomo skausmo balsą užtrenkė griausminga radijo muzika. Pasaulis neregėjo tokio cinizmo. Tuo pačiu metu griebė ir senus žmones. Nesirinkdami varė iš namų ir nedarbingus, ir sergančius“,  – pasidalyta ištrauka iš Elenos Holcmanienės atsiminimų knygos „Šitas vaikas turi gyventi“.

Vaikus traukė iš lovų pusnuogius. Juos taip šiurkščiai svaidė į sunkvežimius, kad daugelį sunkiai sužalojo. Širdį vėrė nuo jų klyksmo, vyresnieji bandė bėgti.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad ši diena – labai sunki. „Be gali jautri buvo šio minėjimo pradžia – berniukas su smuiku. Smuiko muzika žydus lydi visą gyvenimą“, – kalbėjo pirmininkė. Ji minėjo, kad nėra išlikę Kauno geto gyventojų surašymo dokumentai, tad nežinoma dalis žmonių vardų, pavardžių, kurie čia buvo suvaryti ir apgyvendinti, o po to nužudyti. Daliai pavyko išsigelbėti. Kaip po to pasakojo Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas, iš geto vaikai buvo vaduojami ir bulvių maišuose. Į juos sukišti užmigdyti ir perplukdyti valtimi per Nerį į kitą krantą.

Gercas Žakas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Minėjime dalyvavo ir kiti garbūs svečiai, tarp kurių – nepaprastoji ir įgaliotoji Izraelio valstybės ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein. „Praėjo 80 metų, bet skausmas ir graudulys dėl tų, kurie čia neteko gyvybės vis dar gajus“, – teigė ambasadorė, paminėjusi ir čia pat vykstančius baisumus Izraelyje, kuriuos sukėlė „Hamas“ teroristai. 

Kauno žydų bendruomenė vėliau VDU Didžiojoje auloje surengė nemokamą koncertą, kuriame atliekamos melodijos buvo skirtos „tiems, iš kurių buvo atimta galimybė užaugti, ir tiems, kuriems nebuvo leista ramiai pasitikti savo gyvenimo saulėlydžio“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Žydų ir lietuvių liaudies ir kompozitorių kūrinius bei klasikinės muzikos šedevrus atliko Maksim Kobec, smuikas (Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykla, mokytoja Ilona Klusaitė), Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai, Tarptautinio Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkurso laureatai Marija Širvinskaitė ir Rojus Bukauskas (mokytoja Rima Daugėlienė, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentės, tarptautinių vokalistų konkursų laureatės Deimantė Bačiulytė, Emilija Bagdonaitė, Liepa Dabriškaitė, Ugnė Stražnickaitė ir Ieva Vaivadaitė, Joris Rubinovas, bosas, Holokaustą išgyvenusio operos dainininko, režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo Stanislovo Rubinovo anūkas.

Renginį vedė teatro aktorius, režisierius Aleksandras Rubinovas. 

Ne liga, o būklė

„Dauno sindromas nėra liga, tai įgimta būklė. Ji nulemta papildomos chromosomos. Žmogus turi 46 chromosomas. Moterys turi 46 XX, vyrai – 46 XY chromosomas. Asmenys su Dauno sindromu turi priedinę 21 chromosomą, tad iš viso – 47“, – nuotolinėje Santaros klinikų konferencijoje „Dauno sindromas arba kodėl saulytėms šviesti reikia ir mūsų pastangų?“ pasakojo A. Utkus.

Ši priedinė chromosoma lemia ir daugiau įvairiausių pakitimų. Mažesnių ir didesnių, matomų išorėje ir vidaus organuose.

Vidutiniškai 1 iš 700–800 gimusiųjų, nepriklausomai nuo šalies, turi Dauno sindromą. Lietuvoje kasmet gimsta apie 40 tokių kūdikių.

Tendencija: vis daugiau šeimų, sužinojusios, kad laukiasi vaikučio su Dauno sindromu, nusprendžia tęsti nėštumą. / freepik.com nuotr.

Amžiaus faktorius

Didžiausia rizika susilaukti mažylio su Dauno sindromu susijusi su gimdyvės vyresniu amžiumi. „T. y. 35 ir daugiau metų. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė. Ir ne tik Dauno sindromo, bet ir kitų chromosominių sindromų atvejais galioja ši taisyklė“, – kalbėjo medikas.

Kokie pokyčiai vyksta su amžiumi? Tai susiję su lytinių ląstelių dalijimusi. 21 priedinė chromosoma atsiranda dėl klaidos mejozės (tam tikro ląstelių dalijimosi būdo) metu.

Įvairūs veiksniai turi įtakos šio proceso sutrikimui. Vienas iš variantų, kodėl įvyksta tokia klaida, – su amžiumi keičiasi moters hormoninis statusas. Hormonų disbalansas turi įtakos lytinių ląstelių dalijimuisi.

Moters kiaušinėlių kiekis nesikeičia nuo gimimo. Jie per visą gyvenimą kaupia žalingų veiksnių poveikius. Vyresnis gimdyvės amžius – rizika, bet ne taisyklė Dauno sindromui.

Tačiau būtent todėl besilaukiančioms 35 metų ir vyresnėms moterims rekomenduojama atlikti vaisiaus genetinius tyrimus. „Šie tyrimai nėra priverstiniai. Tai tik rekomendacija. Šeima pati apsisprendžia, ar nori tokio tyrimo, ar ne. Tyrimai gali būti atliekami iš nėščiosios kraujo, iš vaisiaus vandenų arba iš placentos gabalėlio, choriono gaurelių. Tyrimų galimybės didėja ir gerėja“, – teigė genetikas.

Iš šeimų jis dažniausiai sulaukia klausimų apie tyrimų patikimumą, eigą, jeigu tai invazinės procedūros.

Nustačius priedinę 21 chromosomą, kaip ir prieš tyrimus, reikalinga gydytojo konsultacija. Šeimai paaiškinama, ką reiškia tyrimų rezultatai, kokia būklė yra Dauno sindromas, kokios yra gydymo, lavinimo galimybės.

Planuojant nėštumą

Ar ką nors galima padaryti dar tik planuojant nėštumą? A. Utkus aiškino, kad 2 proc. Dauno sindromo atvejų sudaro chromosomų persitvarkymai, translokacijos. Vienas iš tėvų gali būti translokacijos nešiotojas.

„Jis pats yra sveikas, bet palikuoniui gali būti nesubalansuota translokacija, kuri gali lemti Dauno sindromą. Nustačius, ar tai yra įprastinė trisomija, ar translokacinis variantas, pastaruoju atveju pasiūloma išsitirti tėvams“, – sakė A. Utkus.

„Dar viena grupė, – tęsė medikas, – mozaikinis Dauno sindromas, kai dalis ląstelių turi priedinę 21 chromosomą, dalis normalų skaičių. Kuo daugiau ląstelių turės priedinę 21 chromosomą, tuo bus ryškesni Dauno sindromo simptomai. Jeigu tokių ląstelių – tik labai nedidelė dalis, pasižiūrėję į žmogų nieko net neįtarsime.“

Sugebėjimai ir savarankiškumas

Dauno sindromą turinčių žmonių gyvenimas labai priklauso ir nuo to, kaip jie buvo lavinti, mokomi. „Jie, kaip ir kiti žmonės, gali daug pasiekti“, – neabejoja A. Utkus ir teigia, kad šiandienės tendencijos yra tokios, kad vis daugiau šeimų, sužinojusios, kad laukiasi vaikučio su Dauno sindromu, tęsia nėštumą.

Dažniausiai tėvai nerimauja dėl tokių vaikučių intelektinių gebėjimų. Ar šis sindromas vienodai paveikia visų su juo gimusių vaikų intelektinius gebėjimus? „Visi žmonės skiriasi, skiriasi ir jų intelektiniai gebėjimai, taip pat ir žmonių, turinčių Dauno sindromą. Labai svarbu lavinti vaiką. Jie turi artistinių gebėjimų. Per tai juos galima daug ko išmokyti. Jie yra imlūs. Smegenys plastiškas organas, pasiduoda mokymuisi“, – kalbėjo genetikas ir pateikė pavyzdžių, kai Dauno sindromas netampa kliūtimi nei išgarsėti, nei sėkmingai aktoriaus karjerai, nei aukštumoms akademinėje srityje, pavyzdžiui, įgyti net kelis aukštojo mokslo diplomus ir toliau gilintis į pasirinktą sritį ar veiklą.

Pusei vaikučių su Dauno sindromu nustatomos įgimtos širdies ydos. Jos yra koreguojamos.

Žmonės su Dauno sindromu gali daug pasiekti, visiškai integruotis į visuomenę. „Aišku, yra atvejų ir su sunkesne intelektine negalia. Negalima pasakyti, kad visuomet viskas bus gerai“, – nesuabsoliutino medikas.

Lydi kiti sutrikimai

Kartu su Dauno sindromu gali būti ir kitų sutrikimų. Vidutiniškai – apie 180 įvairiausių nukrypimų nuo normos. Tai mažosios anomalijos, kurios gyvenimo kokybei reikšmės neturi. Tačiau mažųjų anomalijų turime kiekvienas, pavyzdžiui, žmogus gali turėti platesnį plyšį tarp pirmo ir antro kojos piršto, kai kurių žmonių odoje gali būti tam tikrų pigmentinių pakitimų ir t. t. Tačiau juk ir idealiai gražių sveikų žmonių nėra.

„Kalbant apie defektus vidaus organuose, pusei vaikučių su Dauno sindromu nustatomos įgimtos širdies ydos. Jos yra koreguojamos. Ne visuomet reikia operuoti. Dažnesnės yra virškinimo sistemos, šlapimo, lyties organų raidos anomalijos. Būna centrinės nervų sistemos pažeidimų ir funkcijos sutrikimų – dėl to ir intelektinė negalia“, – vardijo A. Utkus.

Pasižiūrėję į vaiką ar suaugusįjį, galime įtarti, kad jam yra Dauno sindromas dėl labai specifinių veido bruožų.

„Jie ir susidaro iš to mažųjų anomalijų komplekso. Tai yra įstriži akių plyšiai, įdubusi nosies nugarėlė, plokščias veido profilis, storesnės lūpos, didesnis liežuvis, kurį vaikučiai dažniau kaišioja. Atskirai jos neturi įtakos žmogaus gyvenimui, bet kai yra jų visuma, susidaro Dauno sindromui būdinga išvaizda“, – sakė gydytojas.

Geranoriški ir darbštūs

Apie žmones, turinčius Dauno sindromą, vis dar tenka išgirsti įvairiausių mitų. Kyla abejonių, ar jie gali dirbti, pasirūpinti savimi, atlikti namų ruošos darbus.

Gydytojai tvirtina: asmenys su Dauno sindromu gali būti savarankiški ir sėkmingi. „Jie visa tai geba ir gali. Kaip jau minėjau, labai svarbus lavinimas, mokymas. Jie gali ir savarankiškai gyventi, galbūt šiek tiek pagalbos jiems reikia, taip pat jie gali dirbti, žmonės su Dauno sindromu geba baigti aukštąjį mokslą, dirbti aktoriais ir t. t. Jie nori dirbti, bendrauti, būti su visais, tad nereiktų jų atstumti. Jeigu intelektas žemesnis, žmogus gali atlikti paprastesnius darbus“, – teigė A. Utkus.

Dar vienas mitų – žmogus, turintis Dauno sindromą, gali būti agresyvus. „Tikrai ne. Atvirkščiai – jie yra labai geranoriški, meilūs, nori bendrauti, draugauti, ateina, apsikabina – tiesiog toks yra jų būdas. Žinoma, jie turi savo charakterį, reaguoja, jei pyksta – tą parodo, kaip ir mes visi“, – kalbėjo profesorius.

Jis pastebėjo, kad šeimose, kuriose vienas vaikų turi Dauno sindromą, broliai ir seserys yra empatiškesni už vaikus, kurie tokio pavyzdžio neturi: „Tai yra abipusė nauda. Mokytojai kartais skundžiasi, kai klasėje yra vaikas, kuriam reikia daugiau dėmesio ir pagalbos, bet nauda yra abipusė.“

Plastinės operacijos

Žmonės su Dauno sindromu turi daugiau sveikatos problemų, tačiau, anot profesoriaus, šiandieniame pasaulyje daug kas gali būti koreguojama, gydoma chirurginiu būdu ar pasitelkus specialią pedagoginę, fizioterapinę pagalbą.

„Intervencinės programos rekomenduojamos nuo pat gimimo – lavinimas, reabilitacinės priemonės, kurios pagerina ir fizinį, ir intelektinį vystymąsi. Be to, žmogus su Dauno sindromu nebūtinai turės visą minėtų sutrikimų puokštę. Jų gali ir nebūti ar būti tik pavieniai“, – teigė A. Utkus.

Anot jo, Vakaruose vaikučių su Dauno sindromu tėvai kartais nusprendžia atlikti plastinių operacijų. Tai – veido bruožų korekcija, kad neišsiskirtų iš bendraamžių, kad mažylis būtų lengviau priimamas ir lengviau pritaptų.

Vakaruose vaikučių su Dauno sindromu tėvai kartais nusprendžia atlikti plastinių operacijų. Tai – veido bruožų korekcija, kad neišsiskirtų iš bendraamžių, kad mažylis būtų lengviau priimamas.

Gali kurti šeimas

Žmonių su Dauno sindromu gyvenimo trukmė yra gerokai pailgėjusi. „Anksčiau ji, palyginti su visa žmonių populiacija, buvo akivaizdžiai trumpesnė dėl įgimtų defektų ir dėl to, kad nebuvo galimybės jų koreguoti. Gerėjant sąlygoms, jų gyvenimo trukmė ilgėja, jie gyvena ir iki 60 metų. Tik jiems didesnė tikimybė, sulaukus 40 metų ir daugiau, atsirasti Alzheimerio tipo demencijai“, – nurodė A. Utkus.

Žmonės, turintys Dauno sindromą, gali kurti šeimą. Tiesa, vyrai, turintys Dauno sindromą, dažniausiai yra nevaisingi. „Moterys gali pastoti, išnešioti, pagimdyti kūdikį. Mūsų šalyje taip pat yra tokių atvejų. Yra rizika (apie 50 proc.), kad tokia moteris taip pat gali susilaukti vaiko su Dauno sindromas. Tačiau yra ir tikimybė, kad vaikas gims sveikas“, – kalbėjo genetikas.

Jis džiaugėsi, kad visuomenė vis atviriau priima asmenis su Dauno sindromu ar kitais genetiniais sindromais.

„Visuomenė tampa tolerantiškesnė, stengiasi juos integruoti. Aišku, dar reikia daug ką padaryti, kad visi mitai apie Dauno sindromą būtų sugriauti, kad jų neliktų. Tačiau tendencijos geros. Manau, kalbant apie žmones su Dauno sindromu ir jų priėmimą kaip lygiaverčių visuomenės narių, judame tinkame linkme“, – konstatavo medikas.