„Įvertinę ministerijos politikos formavimą, nustatėme, kad teisėkūros procesas yra tobulintinas. Nuo 2014 m. ministerijoje nebuvo atlikta teisinio reguliavimo stebėsena. Ministerija nesistemino gautų pareiškimų siūlymo dėl teisinio reguliavimo problemų“, – praėjusią savaitę Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu, pristatydama ŽŪM audito rezultatus, teigė R. Pupeikytė-Usačiova.

Kaip aiškino auditorė, ministerija dažnai keičia teisės aktus, kas neigiamai veikia teisėkūros tvarumą ir visuomenės pasitikėjimą. Ji pateikia pavyzdį – 2022 m. apie 66 proc. Kaimo plėtros programos taisyklių buvo keičiamos 2 kartus, o 11 proc. taisyklių, net 3 ar 4 kartus.

„Ministerija nurodo, kad daugeliu atvejų, pakeitimai buvo tikslinamojo pobūdžio ir įtakos paramos gavėjams ar administratoriams neturėjo. Auditorių vertinimu, pakeitimai turėtų būti daromi, neprasidėjus paraiškų rinkimo procesui“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, institucija nesuteikia pakankamai metodinės pagalbos tiek savivaldybėms, kurioms tenka pritaikyti šiuos pokyčius, tiek nenustato kokybinių rodiklių pavaldžioms tarnyboms.

„Du trečdaliai savivaldybių nurodė, kad jiems teikiamos metodinės pagalbos, administruojant žemės ūkio paramos priemones, pakanka tik iš dalies arba nepakanka. Įvardijama, kad ne visada laiku yra organizuojami seminarai, stinga praktinių mokymų. Todėl savivaldybės negali suteikti aktualios informacijos pareiškėjams ir išvengti klaidų administruodamos paramą“, – aiškino R. Pupeikytė-Usačiova.

Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą.

„Taip pat ministerijai pavaldžioms įstaigoms, Žuvininkystės ir Augalininkystės tarnyboms nebuvo nustatyta kokybinių rodiklių. Be to, ministerija šioms įstaigoms neteikė grįžtamojo ryšio“, – pridūrė ji.

Valstybės kontrolės auditas taip pat parodė, kad nors ŽŪM imasi priemonių mažinti administracinę naštą, to nepakanka, be to ji nekaupia ir nesistemina pasiūlymų, gaunamų iš Žemės ūkio asociacijų. Pasak institucijos, 88 proc. asociacijų mano, kad administracinė našta yra per didelė.

Vyriausioji auditorė taip pat paminėjo, kad 2020–2023 m. laikotarpiu savarankiškai, per elektroninės valdžios portalą žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravo mažiau nei 5 proc. visų pareiškėjų. Anot jos, ministerija nėra įvertinusi deklaravimo sudėtingumo.

„Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, auditas parodė, kad socialiniai partneriai įtraukiami tik į 38 proc. ŽŪM suformuotų darbo grupių, o susijusių su politikos formavimu grupių veiklą partneriams nėra viešinami. Be to, jos teigimu, nėra suformuotų kriterijų, kurie nulemtų kada ir kokie socialiniai partneriai būtų įtraukti į darbo grupes.

„Europos Komisija rekomenduoja socialinius partnerius įtraukti į ankstyvuosius politikos formavimo proceso etapus“, – paminėjo ji.

Valstybės kontrolės duomenys taip pat parodo, kad ŽŪM nepasiekė vidutiniškai penktadalio 2020–2022 m. tęstinės veiklos tikslų rodiklių, o 2022 m. beveik trečdaliu atveju nenurodytos to priežastys.

Remdamasi tokiais audito rezultatais, Valstybės komisija pateikė 7 rekomendacijas. Jose prašoma gerinti rodiklių neįgyvendinimo priežasčių analizės atlikimą, skatinti ūkininkus draustis pasėlius, gerinti metodinės pagalbos priemonių teikimą savivaldybėms. Taip pat, vertinti ir mažinti sukeliamą administracinę naštą, tobulinti pasėlių deklaravimo sistemą, gerinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pavaldžiomis įstaigomis.

Šalių bloko vykdomosios organizacijos vadovė sakė, kad pasiūlymas „dirbti, siekiant sumažinti administracinį krūvį“ bus pateiktas kitame ES ministrų susitikime.

Įpykę ūkininkai pastarosiomis savaitėmis rengė protestus Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Be kita ko, jie reikalauja sumažinti mokesčius, elektros bei kuro kainas bei sugriežtinti importo kontrolę. Juos siutina ir ES teisės aktai, kurie, jų teigimu, ūkininkavimą tik apsunkina.

U. Von der Leyen pabrėžė, kad Briuselis klauso ūkininkų, ypač turint omenyje tai, kad šalių bloke pradėtas „strateginis dialogas“ su Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus atstovais.

Praėjusią savaitę prasidėjusi iniciatyva tęsis kelias savaites, ja siekiama pasiekti sutarimą dėl žemės ūkio Europoje ateities per ateinančius 5–15 metų.

„Siekiama kartu sugalvoti, sukurti viziją ir planą, kaip galima būtų pasiekti mūsų bendrus tikslus“, – kalbėdama per spaudos konferenciją po ES susitikimo Briuselyje pagalbai Ukrainai aptarti sakė U. von der Leyen.

Be kita ko, ūkininkai skundžiasi dėl ES derybų su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“, kurio steigėjais ir nariais yra Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.

Jie nerimauja, kad, ES sudarius prekybos sutartį su „Mercosur“, jų produkcijos kainos tik dar labiau mažės, o šalys eksportuotojos, kurioms griežti ir brangūs ES aplinkos apsaugos reglamentai, negalioja, tik didins konkurenciją.

U. Von der Leyen primygtinai teigė, jog Europos Sąjunga žino apie jiems rūpimus klausimus.

„Savaime suprantama, derybose dėl prekybos mes turime apginti teisėtus ūkininkų interesus bei užtikrinti vienodas sąlygas ir laikytis vienodų standartų, sudarydami prekybos sutartis“, – sakė ji.

Labiausiai prie verslo sąlygų gerinimo, atsisakant perteklinių reikalavimų, pernai prisidėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (popierizmo kaina sumažėjo 2,89 mln. eurų), Finansų ministerija (2,3 mln. eurų), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (1,89 mln. eurų), Žemės ūkio ministerija (792 tūkst. eurų) ir Sveikatos apsaugos ministerija (536 tūkst. eurų). 

Tuo metu, kaip praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija, daugiausia naujų administracinę naštą padidinusių reikalavimų teisės aktuose pernai nustatė Aplinkos ministerija (493,5 tūkst. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (446,4 tūkst. eurų), Viešųjų pirkimų tarnyba (94 tūkst. eurų), Energetikos ministerija (46,4 tūkst. eurų) bei Kultūros ministerija (3,97 tūkst. eurų). 

Per pastaruosius 8 metus administracinė našta Lietuvoje verslui sumažėjo 136 mln. eurų.

Ministerija trečiadienį Vyriausybei pasitarime pristatys šį pokytį.

„Lyginant 2020 metų rodiklį su 2019 metų administracinės naštos pokyčio rodikliu, jis yra dvigubai mažesnis, nes per 2019 metus administracinė našta ūkio subjektams sumažėjo 12,8 mln. eurų“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Per 2020 metus, institucijų duomenimis, 97 teisės aktų pakeitimai darė įtaką administracinės naštos verslui pokyčiui (pirmą pusmetį – 46 ir antrą pusmetį – 51).

Nurodoma, kad labiausiai administracinę naštą 2020 metais sumažino Sveikatos apsaugos ministerija (3,65 mln. eurų), Valstybinė mokesčių inspekcija (1,61 mln. eurų), Žemės ūkio ministerija (0,77 mln. eurų), Lietuvos statistikos departamentas (0,4 mln. eurų), Lietuvos transporto saugos administracija (78 tūkst. eurų).

Labiausiai administracinę naštą padidino Aplinkos ministerija (240 tūkst. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (24 tūkst. eurų), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (7,2 tūkst. eurų), Ryšių reguliavimo tarnyba (5,9 tūkst. eurų), Susisiekimo ministerija (3,6 tūkst. eurų).

Anot ministerijos, projektų esmė yra pasiūlyti radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti finansavimo lėšas pradėti kaupti Rezerviniame fonde, kasmet pervedant šiam tikslui į atskirą Rezervinio fondo sąskaitą ne mažiau kaip 25 proc. gautų į valstybės biudžetą valstybės valdomų įmonių dividendų

Kaip skelbiama pažymoje, taip pat siūloma likviduoti aktualumą praradusį fondą ir pripažinti netekusiu galios fondo įstatymą, o vienintelį fondo pajamų šaltinį – lėšas, gautas už IAE parduotą turtą, – kaupti IAE sąskaitoje ir naudoti IAE eksploatavimo nutraukimo poreikiams pagal įmonės išlaidų sąmatą.

Pasak ministerijos, siūlymai sudarys prielaidas sutaupyti Fondui administruoti išleidžiamas lėšas (per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sudarė 68,6 tūkst. eurų kasmet), išvengti Fondo valdymo ir audito išlaidų, neigiamų palūkanų išlaidų (per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sudarė 6,3 tūkst. eurų kasmet), išvengti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų perkrovimo (tai leis sutaupyti mažiausiai 1,1 mlrd. eurų) ir galimos baudos dėl netinkamų direktyvinių nuostatų įgyvendinimo.

Šiuo metu pagal Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos nuostatas, baigiantis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugojimo laikui (iki 2066 metų), ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, kurios išliks pavojingos aplinkai tūkstančius metų, turi būti dedamos į giluminį atliekyną, kadangi šiuo metu tai yra vienintelis saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas.

Giluminio atliekyno įrengimo, ilgaamžių radioaktyvių atliekų padėjimo į jį, atliekyno uždarymo ir uždaryto atliekyno priežiūros finansavimas šiuo metu neužtikrintas, tai yra lėšos šiam tikslui nekaupiamos.

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas daugiausia (iki 86 proc.) finansuojamas iš ES finansinės paramos lėšų

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), administracinės naštos balansinis rodiklis skaičiuojamas nuo 2014 m., tačiau 2018-ieji - pirmieji metai, kai fiksuojamas reikšmingas ir didelio poveikio administracinės naštos sumažėjimas.

„Praėję metai buvo išskirtiniai. (...) Iš kur tie sumažėjimai? Padėkos Finansų ministerijai, kad pakeitus kasos aparatų naudojimo tvarką ir atsisakius popierinių žurnalų, skaičiuojame, kad ūkio subjektai galės sutaupyti 2 tūkst. eurų per metus. Iki gegužės 1 d. kartu su Vidaus reikalų ministerija turime pateikti pasiūlymus dėl administracinės naštos mažinimo plano tobulinimo“, - pasitarime teigė viceministras Marius Skuodis.

Ministerijos duomenimis, Finansų ministerijos atliktas kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo pakeitimas (atsisakyta prievolės kiekvienam kasos aparatui pildyti popierinį kasos operacijų žurnalą) ūkio subjektams administracinę naštą sumažino 70,1 mln. eurų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Geros higienos praktikos taisyklių viešojo maitinimo įmonėms pakeitimas (atsisakyta reikalavimo maisto tvarkymo įmonėms 4 kartus kiekvieną dieną pildyti savikontrolės žurnalus, numatant, kad savikontrolės įrašai žurnaluose turi būti registruojami tik neatitikimų atvejais) leido administracinę naštą sumažinti 31,8 mln. eurų.

Visos likusios institucijos, pasak EIM, kartu sudėjus, naštą sumažino 2 mln. eurų.

Ministerija taip pat pažymi, kad reguliariai ūkio subjektų patiriamos administracinės naštos sumažinimas 70,1 mln. eurų atitinkamai iš ūkio subjektų pareikalaus vienkartinių prisitaikymo sąnaudų (įsigyti naujus kasos aparatus), kuriems bendros išlaidos gali siekti apie 68 mln. (skaičiuojant, kad bendras kasos aparatų skaičius šalyje - per 95 tūkst.).

Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai.

Administracinė našta nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti.

Ir nors administracinė našta apima tik nedidelę dalį reguliavimų, verslui ir gyventojams tai kainuoja šimtus milijonų eurų.  Dėl to jau senokai sunerimo visa Europos Sąjunga, suskaičiavusi, kad verslo subjektai dėl administracinės naštos patiria išlaidų, kurios viršija 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir paskelbė iniciatyvą – administracinės naštos dydis valstybėse dar iki 2011 metų turėjo būti sumažintas 25 procentais.

Lietuva šios iniciatyvos ėmėsi itin entuziastingai ir užsibrėžė dar ambicingesnius planus – administracinę naštą sumažinti 30 procentų. Taip Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinama geresnio reglamentavimo iniciatyva. Priėmus Geresnio reglamentavimo programą, pradėti rengti kasmetiniai Programos įgyvendinimo priemonių planai. Jose viešojo administravimo institucijos nurodo, kaip numato sumažinti administracinę naštą, ir kokį finansinį rezultatą tai turės.

Negana to, jau nuo 2013 metų galioja ir Administracinės naštos mažinimo įstatymas. Jame įteisintas reikalavimas, kad kiekviena valdžios institucija turėtų administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslą. Be to, jis turi būti nustatytas taip, kad bendras administracinės naštos lygis per kalendorinius metus išliktų nepakitęs arba sumažėtų.

Tai reiškia, kad institucijos, kurioms labai reikia kokios nors papildomos naujos informacijos iš verslo ar gyventojų, turėtų pradžioje nebereikalauti tos informacijos, kurios jai reikia mažiau. Vadinasi, jei valdžia taip pat sėkmingai laikytųsi įstatymų, kaip juos kepa, arba kaip to reikalauja iš kitų, administracinė našta negalėtų didėti nei vienoje srityje. O juk paklauskite bet kurio vadovo – juk didėja!

Kaip matyti iš ataskaitų, valdžios entuziazmas mažinti administracinę naštą blėsta lyg vakarykštis laužas. Valdžia netgi įsigudrino kai kurias iniciatyvas, kurios administracinę naštą akivaizdžiai didina, įžūliai pateikti kaip jos mažinimo iniciatyvas.

Taip nutiko, pavyzdžiui, su išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS sukūrimu. Reikia turėti daug fantazijos įsivaizduoti, kad absoliučiai kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, važtaraščio, o ateity – ir kasos kvitų pateikimas mokesčių inspekcijai neva tai sukuria mažiau naštos nei vienos apibendrintos deklaracijos pateikimas. Apie tai, kokią administravimo naštą uždeda, pavyzdžiui, kainodaros tarp susijusių asmenų privalomas dokumentavimas, valdžia yra linkusi visiškai nutylėti.

Todėl ir kyla klausimas, kodėl vertindama, kiek sumažino administravimo naštą valdžia vengia sąžiningai prisipažinti, o kiek gi pakėlė?

Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Ministerija nusprendė, kad maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios veikia švietimo įstaigose, nuo šiol taip pat privalės turėti kasos aparatus. Taip siekiama, kad jos veiktų kuo skaidriau. Tuo metu valiutų keityklos bei kitos finansines paslaugas teikiančios įmonės galės išduoti tik pinigų priėmimo kvitą – kasos čekis tampa nebeprivalomas.

Tačiau smulkieji verslininkai sako, kad nors administracinės naštos mažinimas yra gerai, pastaruoju metu priimama vis daugiau įvairiausių pakeitimų, dėl kurių kyla sumaištis. Pavyzdžiui, netikėta žinia apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems.

Dėl informacijos trūkumo verslininkai negalėjo laiku pasiskaičiuoti visų išlaidų, kad jiems liktų apyvartinių lėšų. O, keičiantis įvairiausiems administraciniams reikalavimams, verslininai sako laiku nesulaukiantys reikiamos aiškios informacijos, kuri jiems padėtų tinkamai tvarkyti dokumentus.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems Buhalterinės apskaitos įstatymo bei lydinčiųjų teisės aktų pakeitimams, kuriais verslui mažinama administracinė našta. LR Seimui patvirtinus šiuos pakeitimus, viename teisės akte bus aiškiai reglamentuoti visų ūkio subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai.

Pakeitimais nustatoma, kad ūkio subjektai, kuriems ES arba LR teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos taikyti verslo arba tarptautinius apskaitos standartus, galėtų pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovaujantis tvarkyti buhalterinę apskaitą. Taip pat palengvinami reikalavimai įmonių grupei nepriklausančioms įmonėms, kurios prekiauja arba ketina pradėti prekiauti savo akcijomis reguliuojamose rinkose - finansines ataskaitas jos gali sudaryti pagal verslo apskaitos standartus. Tos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios privalo sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, buhalterinę apskaitą tvarkytų taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus. Reikalavimas taikyti tarptautinius apskaitos standartus sudarant ir atskiras, ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas taikomas ir draudimo bei perdraudimo įmonėms.

Įstatymo pakeitimais nustatoma, kad ūkio subjektas turės pasirinkti, kokį visuotinai pripažinto informacijos šaltinio (Europos centrinio banko, Lietuvos banko ar kito visuotinai pripažinto, pvz., Bloomberg) skelbiamą euro ir užsienio valiutos santykį naudoja ir kurią dieną paskelbtą (ūkinės operacijos dieną, dieną prieš ūkinę operaciją). Tai ypač aktualu įmonių grupės įmonėms ir įmonėms, veikiančioms skirtingų valstybių jurisdikcijose.

Taip pat atnaujinamos įstatymo nuostatos, susijusios su apskaitos tvarkymu techninėmis priemonėmis. Nustatoma, kad parašas neprivalomas sąskaitai-faktūrai, patikslinamos klaidų apskaitos registruose taisymo nuostatos.

Priėmus pataisas verslo apskaitos standartų rengimo, tvirtinimo bei skelbimo funkcija iš Audito ir apskaitos tarnybos bus perduota Finansų ministerijai. Šiuos standartus tvirtins finansų ministras, o apibendrintus paaiškinimus ir konsultacijas teiks Audito ir apskaitos tarnyba.

Sumažinus administracinę naštą verslui, artimiausiu metu šis sektorius galės sutaupyti apie 30 mln. litų, žada ūkio ministras.

"Seimui yra pateiktos kelios pataisos, ir po jų priėmimo administracinė našta verslui sumažės apie 30 mln. litų", - penktadienį Seimo Europos reikalų komitete, svarstant Nacionalinę reformų darbotvarkę, teigė Evaldas Gustas.

Ministro teigimu, iki šių metų pabaigos tikimasi dar labiau pagerinti sąlygas verslo veiklos pradžiai.