Vasarą į Lietuvą iš Afganistano buvo perkelti 87 šios valstybės piliečiai. Laikinai jie buvo apgyvendinti Raseiniuose, dalis ten ir liko.

Tačiau kai kurie atvykėliai nusprendė laimės ieškoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šiuo metu Vilniuje darbo ieško 17 pabėgėlio statusą turinčių asmenų, Kaune – 15, Klaipėdoje – 2.

Dauguma atvykėlių ketina dirbti, 2 merginos norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos specialistai prieš kelias dienas organizavo konsultacijas uostamiestyje gyventi ir dirbti pasirengusiai Noorzai šeimai.

Buvo patikslinti jų duomenys dėl išsilavinimo, gebėjimų ir pageidavimų darbui.

Vyriausioji specialistė Inga Dėringienė informavo, kad abu perkelti afganai nori dirbti ir šiuo metu kreiptasi į įmones dėl jų įdarbinimo.

Vyras Naseras turi aukštąjį universitetinį chemijos mokslų išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžių, minimaliai moka anglų kalbą.

Pirmenybę teiktų elektriko darbui: galėtų būti mokiniu – elektriku, taip pat sutiktų dirbti ir nekvalifikuotą darbą.

Jis nepamiršo paminėti, kad darbą norėtų suderinti su lietuvių kalbos mokymusi.

Jo žmona Farzana neturi išsilavinimo, nėra dirbusi, moka tik gimtąją dari kalbą. Jos prioritetas – lietuvių kalbos mokymasis ir šeima, bet sutiktų dirbti siuvėja arba pagalbine virtuvės darbuotoja.

Dėl šios poros įdarbinimo kreiptasi į kelias Klaipėdos įmones dėl gamybos darbuotojo kepykloje arba virtuvėje, dėl žuvų apdirbėjo ar pakuotojo.

Užimtumo tarnybos specialistai tikina aktyviai dirbantys su pabėgėlio statusą turinčiais afganais, atsižvelgdami į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį.

Tačiau esą pastebima, kad atvykusių į mūsų šalį žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas.

„Lietuvoje neteisėtai sieną kirto, berods, 80 Afganistano piliečių. Šiuo metu jie yra stovyklose. Yra priimtas sprendimas – protokolinis, ta prasme, jis nėra formaliai įteisintas, bet yra suderinta su Migracijos departamentu ir kitais Vyriausybės atstovais, kad jų grąžinimo procedūros yra sustabdytos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso neteisėtai Lietuvos sieną kirto 83 afganistaniečiai.

Ministro teigimu, jų grąžinimo procedūrų sustabdymas yra susijęs su sudėtinga situacija Afganistane, kur valdžią perėmė Talibanas.

„Mums parsigabenant vienus žmones iš ten dėl nesaugios situacijos, mėginti grąžinti kitus dabartinėmis aplinkybėmis yra sudėtinga“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Mums parsigabenant vienus žmones iš ten dėl nesaugios situacijos, mėginti grąžinti kitus dabartinėmis aplinkybėmis yra sudėtinga.

G. Landsbergis teigė, kad grąžinimo procedūros sustabdytos „iki kito sprendimo“.

„Situacijai nurimus, įvertinus ateityje, kad jie gali būti grąžinti, procedūros būtų atnaujintos“, – dėstė jis.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusiais neteisėtos migracijos srautais. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.

Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Tuo tarpu rugpjūtį dešimt karių ir diplomatė per penkias dienas iš Afganistano evakavo 34 afganistaniečius vertėjus, anksčiau talkinusius Lietuvos kariams, ir jų šeimų narius, iš viso – 176 žmones.

Kiek anksčiau į Lietuvą atgabentas Europos Sąjungos atstovybėje Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir penki jo šeimos nariai.

Lietuvos kariams anksčiau padėję afganistaniečiai atgabenti į Lietuvą, kilus grėsmei jų gyvybei, kai iš šalies traukiantis JAV kariams valdžią Afganistane perėmė Talibanas.

Lietuvos kariai Afganistane tarnavo beveik 20 metų – 2002–2021 metais.

Jis sakė, kad afganistaniečiai bus Lenkijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius, kuriems pasibaigus išvyks į kitas šalis.

Iki pusės šimto afganistaniečių galės likti gyventi Lenkijoje, jei to pageidaus. Visgi Lenkija nėra populiarus į Europą atvykstančių migrantų kelionės tikslas.

Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) kanceliarijos vadovas M. Dworczykas radijui „RMF FM“ sakė, kad penktadienį iš NATO oro pajėgų bazės Ramšteino mieste Vokietijoje į Lenkiją atskris pirma maždaug 250 asmenų grupė.

Lenkija iš Kabulo evakavo apie 1 300 žmonių. Dauguma jų yra lenkų kariškiams ir diplomatams padėję afganistaniečiai ir jų šeimų nariai. Varšuva nurodė, kad prisiima atsakomybę už šiuos žmones.

Abu berniukai rugpjūčio 23 dieną su šeima atvyko į Lenkiją ir karantinavosi migrantų apgyvendinimo vietoje Podkowa Lesna mieste netoli Varšuvos.

Vaikai valgė grybus kitą dieną po atvykimo.

„Šiandien buvo patvirtinta smegenų mirtis... Mes paskelbėme vaiką mirusiu“, – žurnalistams sakė Varšuvos vaikų memorialinio sveikatos instituto gydytojas Jaroslawas Kierkusas.

Apie jo brolio, kuriam šios savaitės pradžioje buvo atlikta kepenų transplantacija, atvejį J. Kierkusas sakė, kad „berniuko išgyvenimo prognozė yra nepalanki“.

Užsieniečių biuras, valdantis migrantų centrus Lenkijoje, anksčiau sakė, kad iš viso penkiems žmonėms prireikė medicininės pagalbos dėl skrandžio problemų, tačiau jie iš pradžių nepasakė, kad valgė grybus.

Du berniukai ir jų 17-metė sesuo buvo išvežti į ligoninę rugpjūčio 26 ir 27 dienomis. Vėliau sesuo buvo išrašyta.

Prokurorai dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.

Užsieniečių biuro atstovas Jakubas Dudziakas paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą vaikai valgė grybus todėl, kad nebuvo pakankamai maitinami centre.

Anksčiau šią savaitę jis sakė, kad evakuotieji asmenys gauna maisto „tris kartus per dieną, jį sudaro įvairūs ingredientai, turintys atitinkamą kalorinę vertę, įskaitant pieno produktus, mėsą, daržoves, vaisius ir gėrimus“.

„Dėl šio nelaimingo įvykio užsieniečių centrų darbuotojai perspės Afganistano piliečius nevartoti nežinomos kilmės produktų“, – sakė J. Dudziakas.

Naujienų portalas „OKO.press“ pranešė, kad vaikų tėvas, buhalteris, keletą metų dirbo britų kariuomenei.

Talibanui perėmus Afganistaną, Didžiosios Britanijos prašymu šeimą evakavo Lenkijos kariuomenė.

Lenkija iš viso iš Afganistano evakavo 1 231 žmogų.

Dauguma evakuotųjų liks Lenkijoje, tačiau kiti, kuriuos Lenkijos kariai evakavo, paprašius trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, išvyks kitur.

Remiantis antradienį pateikta informacija, šiais metais iš ES biudžeto bus skirta daugiau nei 200 mln. eurų, t. y. maždaug keturis kartus daugiau pinigų, nei buvo planuota iš pradžių.

Pasak U. von der Leyen, pagalba bus skirta tiek žmonėms Afganistano viduje, tiek ir pabėgėliams.

Atsižvelgdami į tai, kad Afganistane valdžią perėmė Talibanas, G7 šalių valstybių ir vyriausybių vadovai antradienio popietę vaizdo konferencijoje ketina aptarti tolesnius veiksmus ir pagalbą gyventojams.

Į svarbių pramoninių šalių grupę įeina JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Japonija ir Kanada. Jos susitikimuose visada dalyvauja ir aukščiausi ES atstovai.

Pasak tarnybos, apie įtartinus asmenis pareigūnams telefonu pranešė vietos gyventoja. Tarp sulaikytųjų – penki suaugusieji ir du nepilnamečiai. Vienas jų šiek tiek kalbėjo angliškai.

Sienos su Baltarusija apžiūrą atlikę pasieniečiai su kinologų pagalba netrukus aptiko vietą, kurioje užsieniečiai kirto sieną, nuo jos iki sulaikymo vietos – apie pustrečio kilometro.

Kol kas sulaikytieji laikinai apgyvendinti Gintaro Žagunio pasienio užkardos patalpose, jiems bus atliekamas testas dėl COVID-19.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Talibanas šiuo metu kontroliuoja beveik pusę Afganistano ir dabar yra galingiausias nuo 2001 metų spalio, kai buvo surengta JAV vadovaujama invazija.

Ne pelno organizacijos „Svenska Afghanistankommitten“ („Švedų komitetas Afganistanui“, SCA) atstovas Parwizas Ahmadas Faizi (Parvizas Ahmadas Faizis) sakė, kad įstaigos buvo uždarytos afganų pajėgoms praėjusią savaitę surengus reidą SCA klinikoje Daimirdado rajone. Kariai ieškojo įtariamų Talibano kovotojų.

Per reidą žuvo du darbuotojai – apsaugininkas ir laboratorijoje dirbęs žmogus, ir dar du žmonės, naujienų agentūrai AP sakė SCA programų direktorius Ahmadas Khalidas Fahimas (Ahmadas Chalidas Fahimas). Penktas žmogus yra dingęs.

Sukilėliai susisiekė su darbuotojais ir nurodė organizacijai užsidaryti, pridūrė A. Kh. Fahimas. Pasak jo, tai paveiks sveikatos apsaugos paslaugas maždaug 6 tūkst. pacientų, pirmiausia moterų ir vaikų.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) patvirtino, kad minimos medicinos įstaigos uždaromos.

Toje pačioje švedų vadovaujamoje medicinos įstaigoje Daimirdade 2016 metais buvo surengtas bendras afganų ir užsienio pajėgų reidas, sakė A. Kh. Fahimas. Tuomet žuvo trys žmonės, SCA pareikalavo tyrimo, bet jokių rezultatų niekada nebuvo paskelbta.

„Prašome afganų vyriausybės tuojau pat pateikti mums atsakymą, kodėl buvo užpulta sveikatos priežiūros įstaiga“, – sakė A. Kh. Fahimas.

Švedų organizacija, kuri Afganistane dirba daugiau kaip 30 metų, turi 77 sveikatos priežiūros įstaigas šešiuose iš devynių Vardako rajonų. Uždarius 42 įstaigas, skaičius sumažėja daugiau kaip dvigubai.

Švedijoje SCA direktorius Afganistanui Sonny Manssonas (Sonius Mansonas) naujienų agentūrai AP sakė, jog Talibanas grasino darbuotojams, kad jeigu jie neuždarys įstaigų, sulauks „pasekmių sau ir savo šeimoms“.

„Vienodai gydome visus, kuriems reikia medicininės priežiūros, nepriklausomai nuo to, kas jie yra. Visi, kuriems reikia pagalbos, ją gauna“, – sakė S. Manssonas ir pridūrė, kad uždarytos įstaigos yra Talibano kontroliuojamoje teritorijoje, o kitos įstaigos, esančios vyriausybės kontroliuojamose provincijos dalyse, dirba toliau.

S. Manssonas atmetė pareiškimus, kad Talibanas SCA klinika Daimirdade naudojosi kaip prieglobsčiu ir kad tai galėjo išprovokuoti afganų pajėgų reidą.

Pasak S. Manssono, jo organizacija informavo afganų vyriausybę apie uždarymą, bet pareigūnai nieko nepadarė, tik pripažino situaciją ir „apgailestavo, kad tai vyksta“.

„Tačiau jokių jų veiksmų nematėme“, – pridūrė jis.

Svealando apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė, kad „priežastys išsiųsti nusveria priežastis neišsiųsti“.

Upsalos rajono teismas gruodžio mėnesį nusprendė, kad šie paaugliai neturėtų būti išsiųsti, nes yra jaunesni nei 18 metų amžiaus ir, taip pat, dėl saugumo situacijos Afganistane.

Šie nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai, kurie atvyko niekieno nelydimi, buvo nuteisti laikotarpiui iki 15 mėnesių nepilnamečių įstaigoje. Spalio mėnesį jie nusitempė į mišką kitą afganų berniuką, grasino jam peiliu ir jį išžagino.

Apeliacinis teismas taip pat uždraudė nuteistiems paaugliams ateinančius 10 metų sugrįžti į Švediją.

Gynybos advokatai sprendimo kol kas nekomentavo.

„Pro Asyl“ nurodė, kad ši afganų grupė bus deportuota trečiadienį vakare, iš Frankfurto oro uosto.

Vokietijos vyriausybė atsisakė patvirtinti bet kokius greitu laiku planuojamus deportavimus ir nurodė, kad niekada neskelbia apie tokias priemones.

Kol kas Vokietija yra deportavusi labai mažai afganų migrantų ir vietoje to bandė įtikinti juos grįžti savanoriškai, siūlydama finansinius stimulus sugrįžus į tėvynę.

Tačiau neseniai vyriausybė sakė, kad sugriežtins savo poziciją dėl migrantų, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, ir kad bus deportuota daugiau žmonių.

Pernai į Vokietiją atvyko maždaug 890 tūkst. migrantų, daugelis – iš Sirijos, Irako ir Afganistano.

Incidentas įvyko ankstų ketvirtadienio rytą po susirėmimų, per kuriuos buvo nukauti du JAV ir trys afganų specialiųjų pajėgų kariai, dalyvavę operacijoje prieš Talibano kovotojus Kundūzo provincijoje.

Kol kas nežinoma, ar šie du incidentai yra susiję, bet jie išryškina blogėjančią saugumo padėtį provincijoje nuo spalio, kai Talibano pajėgos jau antrą kartą šiais metais įsiveržė į Kundūzo miestą.

„Afganistano pajėgos ir koalicijos kariai vykdė bendrą operaciją prieš Talibano sukilėlius. Per bombardavimą žuvo 30 afganų civilių gyventojų, dar 25 buvo sužeisti“, – pranešė šiaurinės provincijos atstovas Mahmoodas Danishas (Mahmudas Danišas) naujienų agentūrai AFP.

Policijos atstovas Mahmoodullah Akbari (Mahmudula Akbaris) patvirtino aukų skaičių ir pridūrė, kad tarp žuvusiųjų yra kūdikių ir vaikų.

„Jie miegojo, kai jų namą atakavo koalicijos pajėgos“, – nurodė M. Akbari.

NATO paskelbė trumpą pranešimą tinkle „Twitter“, kuriame pripažino savo atsakomybę už šį aviacijos smūgį.

„Aviacija bombardavo #Kunduz'ą, siekiant apginti apšaudomas draugiškas pajėgas. Visos pretenzijos dėl civilių aukų bus išnagrinėtos“, – sakoma pranešime.

Po šio bombardavimo Kundūze prasidėjo emocijų persmelktas protestas – kelios dešimtys žuvusiųjų artimųjų susirinko prie gubernatūros, nešini žuvusiųjų kūnais.

„Man plyšta širdis. Netekau septynių savo šeimos narių. Noriu žinoti, kodėl buvo nužudyti šie nekalti vaikai? Ar jie Talibanas? – klausė 55-erių metų darbininkas Taza Gulas. – Ne, jie buvo nekalti vaikai“.